- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2A-1115-1092/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03930-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
- Ieškovas
- E. U., A. U.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.6.2Įskaitymas
- 3.3.1.19.4Sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų)
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų E. U. ir A. U. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. U. ir A. U. patikslintą ieškinį atsakovėms likviduotai kredito unijai „Pajūrio kredito unija“, atstovaujamai nemokumo administratorės J. K., Klaipėdos kredito unijai, Lietuvos centrinei kredito unijai dėl delspinigių priteisimo ir kt. reikalavimų, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė R. V., Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. K..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai E. U., A. U. (toliau kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydami: 1) priteisti iš likviduotos kredito unijos (toliau – LKU) „Pajūrio kredito unija“ 2 224,70 Eur delspinigių, t. y. 1 173,92 Eur delspinigių už neteisėtai laikotarpiu nuo 2015 m. birželio 5 d. iki 2016 m. kovo 15 d. laikomą 8 267,10 Eur papildomą pajų ir 1 050,78 Eur delspinigių už neteisėtai laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2017 m. balandžio 19 d. laikomą 5 267,10 Eur papildomą pajų; 2) atlikti 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis priešpriešinių reikalavimų – E. U. 7 199,48 Eur skolos LKU „Pajūrio kredito unija“ pagal vartojimo paskolos sutartį Nr. 16-00002 ir LKU „Pajūrio kredito unija“ 2 228,84 Eur delspinigių, mokėtinų E. U. ir E. U. papildomo pajaus 5 267,10 Eur, laikomo LKU „Pajūrio kredito unija“, įskaitymą ir nustatyti, kad E. U. ir A. U. atsakovei LKU „Pajūrio kredito unija“ pagal vartojimo paskolos sutartį Nr. 16-00002 skolos 2017 m. rugsėjo 22 d. neturi; 3) priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 292,32 Eur delspinigių; 4) priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 1 189,78 Eur palūkanų nuo 5 267,10 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. spalio 25 d. negrąžintą ieškovų papildomą pajų; 5) pripažinti 2019 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria LKU „Pajūrio kredito unija“ perleido KU Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal vartojimo paskolos sutartį Nr. 16-00002 neteisėta ir panaikinti; 6) pripažinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-214, kuria KU Lietuvos centrinė kredito unija perleido KU Klaipėdos kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002, neteisėta ir panaikinti; 7) priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 112,68 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 8) priteisti iš KU Klaipėdos kredito unijos 3 688 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 9) priteisti iš KU Lietuvos centrinė kredito unijos 5 194,48 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; 10) priteisti solidariai iš LKU „Pajūrio kredito unija“, KU Klaipėdos kredito unijos, KU Lietuvos centrinės kredito unijos bylinėjimosi išlaidas. Ieškovų nurodytos aplinkybės ir pagrindiniai argumentai:
1.1. E. U. 2011 m. kovo 8 d. sudarė su LKU „Pajūrio kredito unija“ vartojimo kredito sutartį dėl 37 000 Eur kredito suteikimo, iš kurio 30 proc. atsakovė perkėlė į papildomo pajaus sąskaitą kredito unijoje. E. U. 2013 m. rugsėjo 26 d. E. pateikė LKU „Pajūrio kredito unija“ prašymą leisti padengti paskolą anksčiau termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui, nes siekė atsiskaityti su atsakove ir baigti kreditinius santykius pagal paskolos sutartį. LKU „Pajūrio kredito unija“ valdybos posėdžio 2013 m. spalio 1 d. protokolu leista padengti paskolą iki papildomo pajaus dydžio pagal paskolos sutartį Nr. 11-00011 anksčiau numatyto termino, todėl nuo 2014 m. sausio 1 d. turėjo būti atliktas likusio kredito ir papildomo pajaus užskaitymas ir skolos bei papildomo pajaus sąskaitų E. U. vardu uždarymas, t. y. turėjo pasibaigti kreditiniai santykiai. LKU „Pajūrio kredito unija“ įskaitymą pagal E. U. 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymą atliko 2015 m. balandžio 21 d. iš dalies, iš papildomo pajaus sąskaitos į skolos dengimą nurašydama 3 000 Eur bei pasilikdama papildomo pajaus sąskaitoje 8 267,10 Eur. Paskolos sutartis Nr. 11-00011 uždaryta E. U. padengus 8 267,10 Eur skolą savais pinigais. Nuo 2015 m. birželio 5 d. LKU „Pajūrio kredito unija“ liko negrąžintas E. U. 8 267,10 Eur papildomas pajus, nors privalėjo jį gražinti. E. U. 2014 m. balandžio 15 d. su LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį dėl 50 000 Lt kredito suteikimo, ieškovas įgijo 10 000 Lt pajinį įnašą. E. U. 2015 m. birželio 1 d. pateikė prašymą papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos Nr. 14-00012 padengimui, nes siekė atsiskaityti su unija ir baigti kreditinius santykius pagal paskolos sutartį. Unijos valdybos posėdžio 2015 m. birželio 2 d. protokolu nuspręsta E. U. paskolą grąžinus iki papildomo pajaus anksčiau laiko, papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui, todėl nuo 2015 m. birželio 2 d. turėjo būti atliktas likusio kredito ir papildomo pajaus įskaitymas ir skolos bei papildomo pajaus sąskaitų E. U. vardu uždarymas, t. y. turėjo būti baigti kreditiniai santykiai.
1.2. E. U. 2016 m. kovo 16 d. su LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį dėl 10 000 Eur kredito suteikimo, įsigytas 3 000 Eur pajinis įnašas, kuris buvo užskaitytas iš papildomo pajaus sąskaitoje laikomo 8 267,10 Eur papildomo pajaus, likusio iš paskolos sutarties Nr. 11-00011. E. U. 2017 m. kovo 20 d. pateikė LKU „Pajūrio kredito unija“ prašymą, iš kurio teksto matyti, kad siekia, jog unija papildomą pajų panaudotų visiškam paskolos Nr. 16-00002 padengimui. Šio prašymo LKU „Pajūrio kredito unija“ valdyba nesvarstė, valdybos posėdžio nedarė, ieškovas atsakymo jokio dėl šio prašymo negavo. LKU „Pajūrio kredito unija“ 2017 m. balandžio 19 d. raštu E. U. informavo, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ licencija panaikinta 2017 m. balandžio 19 d. ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
1.3. Kredito sutarčių Nr. 14-00012 ir Nr. 16-00002 13 punktuose numatyta, kad, jei unija nevykdo arba vėluoja vykdyti mokėjimų įsipareigojimus paskolos gavėjui, ji privalo mokėti paskolos gavėjui sutarties 2.15 punkte numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku neišmokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarčių 2.15 punkte numatytas 0,05 proc. delspinigių dydis, todėl už neteisėtai laikomą papildomą pajų LKU „Pajūrio kredito unija“ ieškovui turėjo apskaičiuoti ir mokėti 0,05 proc. delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.
1.4. 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi LKU „Pajūrio kredito unija“ perleido Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002 ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. 2019 m. kovo 29 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartimi LKU „Pajūrio kredito unija“ perleido Lietuvos centrinei kredito unijai hipotekos ir įkeitimo sutartimis sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002. 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 19-214 Lietuvos centrinė kredito unija perleido už 5 194,48 Eur Klaipėdos kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002 ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Pripažinus, kad ieškovai Pajūrio kredito unijai skolos neturi, turi būti panaikintos nurodytos Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartys.
1.5. Pripažinus, kad 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių pirkimo– pardavimo sutartys neteisėtos ir jas panaikinus, neteisėtais veiksmais laikytini: Klaipėdos kredito unijos 2020 m. spalio 9 d. vienašališkas 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-00002 nutraukimas, Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. 2020 m. lapkričio 19 d. vykdomasis įrašas išieškotojos Klaipėdos kredito unijos naudai dėl 7 321,55 Eur skolos, 1 083,18 Eur palūkanų, 33,53 Eur palūkanų, 168,52 Eur delspinigių priteisimo; visi vykdymo veiksmai antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. 0074/20/01195 pagal Klaipėdos m. 1-ojo notarų biuro notarės A. 2020 m. lapkričio 19 d. vykdomąjį įrašą. Todėl iš atsakovų turėtų būti priteistos nepagristai įgytos lėšos.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, juo prašė ieškinį atmesti. Pagrindiniai Lietuvos centrinės kredito unijos argumentai:
2.1. Ieškovai neginčija ir pripažįsta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. pagal 2016 m. kovo 16 d. Paskolos sutartį Nr. P16-00002 buvo skolingi LKU „Pajūrio kredito unija“ 7 199,48 Eur, tačiau kelia reikalavimus priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ delspinigių už neteisėtai laikytą papildomą pajų nurodytais skirtingais laikotarpiais ir atlikti 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Prašydami priteisti delspinigius, ieškovai kaip pagrindu remiasi sutarčių 13 punktu, kuris nustato, kad, jeigu unija nevykdo arba vėluoja vykdyti mokėjimų įsipareigojimus paskolos gavėjui pagal šią sutartį, ji privalo mokėti paskolos gavėjui sutarties 2.15 punkte numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku neišmokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, tačiau paskolos sutarties 13 punktas nustato, kad kredito unija turi mokėti delspinigius, tik jei unija pagal sudarytą paskolos sutartį ne laiku išmokėtų šalių sutartą paskolos sumą paskolos gavėjui, tuo tarpu ieškovai prašo priteisti delspinigius už, kaip nurodo ieškovai, neteisėtai laikytą ir negrąžintą pajų. Nėra nei teisės normos, nei jokios tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties, kurių pagrindu LKU „Pajūrio kredito unija“ būtų įsipareigojusi ir turėtų mokėti delspinigius, kaip nurodo ieškovai, už laiku negrąžintą papildomą pajų. Todėl reikalavimai dėl delspinigių priteisimo yra nepagrįsti.
2.2. Ieškovai yra praleidę terminą reikšti reikalavimus dėl delspinigių priteisimo, todėl atsakovė prašė reikalavimams dėl delspinigių priteisimo (jei teismas laikytų, kad yra pagrindas juos priteisti) taikyti ieškinio senatį ir šių reikalavimų netenkinti.
2.3. Pagal Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo (toliau – KUĮ) 65 straipsnio 4 dalies 2 punktą nuo sprendimo paskelbti kredito unijos veiklos apribojimą pateikimo kredito unijai momento draudžiama įskaityti bet kokius kredito unijos ir jos klientų reikalavimus. Lietuvos banko valdyba 2017 m. kovo 17 d. pripažino LKU „Pajūrio kredito unija“ nemokia ir visam laikui atšaukė jai išduotą kredito unijos licenciją. Prašomą taikyti įskaitymą įskaitymo dieną taip pat galiojo ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, išskyrus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Pažymėtina, kad 2017 m. gegužės 3 d. įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. B2-1154-459/2017, kuria nutarta iškelti LKU „Pajūrio kredito unija“ bankroto bylą. Vadovaujantis nurodytomis įstatymų numatytomis normomis, atsižvelgiant į faktinę situaciją, kai Ieškovai neginčija turintys skolinius įsipareigojimus LKU „Pajūrio kredito unija“ 2017 m. rugsėjo 22 d. ir prašo laikyti prievolę pasibaigusia įskaitymu būtent 2017 m. rugsėjo 22 d., pajaus grąžinimas ir atitinkamai skolos įskaitymas ieškovų įsipareigojimų mažinimui būtų neteisėtas dėl teisės aktų pagrindu įsigaliojusių draudimų.
3. Atsakovė LKU „Pajūrio kredito unija“ pateikė atsiliepimą į ieškovų patikslintą ieškinį, juo prašė atmesti ieškinį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai LKU „Pajūrio kredito unija“ argumentai:
3.1. 2017 m. balandžio 19 d. LKU „Pajūrio kredito unija“ buvo iškelta bankroto byla, areštuotas unijos turtas. Ieškovo nurodomi 2017 m. kovo 15 d. ir 2017 m. balandžio 18 d. prieš pat unijos bankrotą teikti prašymai unijos nebuvo išspręsti, kadangi LKU „Pajūrio kredito unija“ jau buvo keliama bankroto byla ir tokių prašymų nagrinėjimas nebuvo įmanomas. Atitinkamai nebuvo priimtas joks sprendimas, kuris galėtų leisti ieškovui tikėtis, kad prieš sudarant paskolos sutartį suformuotas papildomas pajus jam galėtų būti grąžintas.
3.2. E. U. yra LKU „Pajūrio kredito unija“ pajininkas (pagrindinis pajus 28,96 Eur, papildomas pajus 8 627,10 Eur). Pajus nebuvo užskaitytas skolos grąžinimui, kadangi iškėlus LKU „Pajūrio kredito unija“ nemokumo bylą teisės aktai draudžia tokio pobūdžio įskaitymus. Ieškovas nepagrįstai tapatina jo skolą unijai ir pajaus suformavimo faktą, tai nėra priešpriešiniai ar kitokio pobūdžio reikalavimai, kurie galėtų būti įskaitomi tarpusavyje. Teisinis reglamentavimas lemia, kad po bankroto bylos unijai iškėlimo pajus negalėjo būti įskaitytas prievolės pagal paskolos sutartį dengimui.
Šalies argumentai
3.3. Ieškovai nepateikė jokių prašymų išstoti iš unijos narių. Pajinis įnašas yra kredito unijos nuosavybė, kuria užtikrinama unijos veikla (kapitalo pakankamumas); pajaus išieškojimas yra siejamas tik su pasitraukimu iš unijos narių, o atsižvelgiant į tai, kad pajiniu įnašu yra užtikrinamas unijos kapitalo pakankamumas, pajinis įnašas grąžinamas tik įvertinus unijos finansinę būklę. Ieškovas į LKU „Pajūrio kredito unija“ kreipėsi prieš pat bankroto bylos unijai iškėlimą, kai teisme jau buvo nagrinėjama LKU „Pajūrio kredito unija“ bankroto byla, todėl ieškovo prašymas negalėjo būti tenkintas, kadangi ieškovo prašytas įskaitymas yra draudžiamas KUĮ 65 straipsnio 7 dalies 4 punkto, 74 straipsnio 3 dalies 2 punkto, 75 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto pagrindu, tais pačiais pagrindais nėra įmanomas ir ieškovų prašomas įskaitymas po bankroto bylos iškėlimo.
3.4. Kadangi ieškovai niekada nepateikė prašymo išstoti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ ir todėl unijos valdyba niekada nepriėmė sprendimo tenkinti tokį prašymą. Atvirkščiai, kaip ieškovai patys nurodo patikslintame ieškinyje, nuo 2011 m. buvo sudaromos su unija vartojimo kredito sutartys (iš viso net tris kartus: 2011 m., 2014 m., 2016 m.). Atmestinas ieškovų reikalavimas priteisti delspinigius iš Unijos, kadangi nėra teisės akto ar sutarties, taip pat taikytinas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas. Taip pat nėra pagrindo priteisti ir palūkanas.
Atsiliepimas
4. Atsakovė Klaipėdos kredito unija pateikė atsiliepimą į ieškovų ieškinį, juo prašė atmesti patikslintą ieškinį. Pagrindiniai Klaipėdos kredito unijos argumentai:
Šalies argumentai
4.1. Ieškovai nurodo, kad 2017 m. balandžio 18 d. kreipėsi į LKU „Pajūrio kredito unija“ su prašymu pajaus sumą, viršijančią 3 000 Eur, įskaityti prievolei pagal 2016 m. kovo 16 d. vartojimo sutartį Nr. 16-00002 padengti. Tačiau toks prašymo nagrinėjimas nebuvo galimas, kadangi 2017 m. kovo 17 d. Lietuvos bankas LKU „Pajūrio kredito unija“ pripažino nemokia ir panaikino (atšaukė) licencijos galiojimą. Atšaukus licenciją, kredito unija neturi teisės teikti finansinių paslaugų. Ieškovai buvo informuoti, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ panaikinta veiklos licencija ir kreiptasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2017 m. balandžio 19 d. LKU „Pajūrio kredito unija“ buvo iškelta bankroto byla. Papildomo pajaus įskaitymas 2017 m. rugsėjo 22 d. nebuvo galimas. Kreditoriai po bankroto iškėlimo negali įskaityti savo vienarūšių reikalavimų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.131 straipsnio nustatyta tvarka. Pajaus dalis negalėjo būti įskaityta prievolės pagal paskolos Sutartį dengimui, kadangi tai nėra priešpriešiniai ar kitokio pobūdžio reikalavimai, kurie galėtų būti įskaitomi tarpusavyje. Paskolos sutartyje numatyta, kad ieškovai visu paskolos laikotarpiu paskolos gavėjo (ieškovų) turimo pajinio įnašo LKU „Pajūrio kredito unija“ suma nebūtų mažesnė nei nurodyta sutarties 2.17 punkte, t. y. 3 000 Eur. Paskolos sutartyje nebuvo numatyta sąlygų dėl kredito dalies mažinimo pajumi vykdant sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pajiniai įnašai yra kredito unijos nuosavybė, iš jų yra formuojamas kredito unijos kapitalas ir jiems yra taikoma įstatyme numatyta apsauga, pajiniai įnašai yra pagrindinis kredito unijos kapitalo formavimo šaltinis.
4.2. Nėra pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad ieškovas pateikė prašymą dėl išstojimo ir LKU „Pajūrio kredito unija“ būtų priėmusi atitinkamą sprendimą. Šią aplinkybę paneigia ir faktas, kadangi ieškovas ir LKU „Pajūrio kredito unija“ 2016 m. kovo 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 16-00002, pagal kurią pasiskolino 10 000 Eur.
4.3. Ieškovo nurodytų paskolos sutarčių Nr. 14-00012 ir Nr. 16-00002 13 punktas reglamentuoja netesybų skaičiavimo tvarką, kai laiku neišmokama paskolos suma, o ne papildomas pajus. Be to, atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį dėl delspinigių priteisimo, kadangi ieškovas praleido 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovų ieškinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:
5.1. Teismas nustatė, kad E. U. 2011 m. kovo 8 d. sudarė su LKU „Pajūrio kredito unija“ vartojimo kredito sutartį Nr. 11-00011 dėl kredito suteikimo, iš kurio 30 procentų, t. y. 39 000 Lt, atsakovė perkėlė į ieškovo vardu atidarytą papildomo pajaus sąskaitą kredito unijoje. E. U. 2013 m. rugsėjo 26 d. pateikė unijai prašymą leisti padengti paskolą anksčiau termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui. Unijos valdybos posėdžio 2013 m. spalio 1 d. protokolu Nr. 28 leista padengti paskolą iki papildomo pajaus dydžio pagal paskolos sutartį Nr.11-00011 anksčiau numatyto termino. LKU „Pajūrio kredito unija“ 2015 m. balandžio 21 d. iš E. U. papildomo pajaus sąskaitos nurašė 3 000 Eur, papildomo pajaus sąskaitoje liko 8 267,10 Eur, o 2015 m. birželio 5 d. nurašė likusius 8 267,10 Eur, fiksuodama, jog uždaroma paskola, iš viso nurašė 11 267,10 Eur.
5.2. E. U. 2014 m. balandžio 15 d. su LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 14-00012 dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) kredito suteikimo; paskola užtikrinta transporto priemonės AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įkeitimu, paskolos grąžinimo terminas – 2019 m. balandžio 15 d., sutartas 2 896 Eur (10 000 Lt) pajinis įnašas. 2015 m. birželio 1 d. E. U. pateikė unijai prašymą papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos Nr.14-00012 padengimui. Unijos valdybos posėdžio 2015 m. birželio 2 d. protokolu Nr. 15 nuspręsta E. U. paskolą grąžinus iki pajaus anksčiau numatyto termino, papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui.
5.3. E. U. 2016 m. kovo 16 d. su LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarė vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 16-0002 dėl 10 000 Eur kredito suteikimo; paskola užtikrinta transporto priemonių įkeitimu: 1) AUDI A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota A. U. vardu; 2) BMW 530D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) registruota E. U. vardu, paskolos grąžinimo terminas – 2021 m. vasario 16 d., sutartas 3 000 Eur pajinis įnašas. 2017 m. balandžio 18 d. E. U. pateikė unijai prašymą pajaus sumą, viršijančią 3 000 Eur, įskaityti prievolei pagal 2016 m. kovo 16 d. paskolos sutartį Nr. 16-0002 padengti. Iš 2017 m. unijos sąskaitos Nr. 16-00002 2017 išrašo matosi, kad 2017 m. balandžio 4 d. skolos likutis buvo 7 994,82 Eur.
Šalies argumentai
5.4. LKU „Pajūrio kredito unija“ 2017 m. balandžio 19 d. raštu Nr. 110 informavo E. U., jog Lietuvos bankas panaikino Pajūrio kredito unijai veiklos licenciją ir kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad byla bus nagrinėjama 2017 m. balandžio 14 d., kad, atsakovei paskyrus bankroto administratorių, jam reikės su juo derinti visus jo paskolos grąžinimo klausimus.
5.5. Lietuvos banko pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo LKU „Pajūrio kredito unija“ Klaipėdos apygardos teisme gautas 2017 m. kovo 24 d. (civilinė byla Nr. B2-14-459/2023). Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi LKU „Pajūrio kredito unija“ iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius; nustatyta, kad unijos kreditoriai turi teisę pareikšti savo finansinius reikalavimus administratoriui per 2 mėnesius nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos; areštuotas unijos turtas ir sustabdyti bet kokie priverstiniai skolų išieškojimo ar mokėjimo veiksmai, nurodant, jog laikinosios apsaugos priemonės taikomos visų LKU „Pajūrio kredito unija“ kreditorių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Teismo 2017 m. gruodžio 8 d. nutartimi unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Ieškovai kaip kreditoriai neįtraukti.
5.6. LKU „Pajūrio kredito unija“ 2019 m. kovo 29 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartimi perleido atsakovei Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises pagal į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002 ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. LKU „Pajūrio kredito unija“ 2019 m. kovo 29 d. Hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutartimi perleido Lietuvos centrinei kredito unijai hipotekos ir įkeitimo sutartimis sukurtas hipotekos ir įkeitimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002.
5.7. Lietuvos centrinė kredito unija 2019 m. rugpjūčio 1 d. Reikalavimo teisių pirkimo– pardavimo sutartimi Nr. 19-214 perleido Klaipėdos kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002 ir su jomis susijusias užtikrinimo priemones. Klaipėdos kredito unija 2020 m. rugsėjo 23 d. raštu Nr. SD-269-20 informavo ieškovus, jog nuo 2020 m. spalio 9 d. vienašališkai nutraukia 2016 m. kovo 16 d. vartojimo (paskolos) sutartį Nr. 16-00002. Ieškovams nurodė iki sutarties nutraukimo termino grąžinti visą kreditą, kurio likutis 2020 m. rugsėjo 23 d. buvo 7 199,48 Eur, palūkanos – 1 067,34 Eur, delspinigiai – 581,26 Eur, baudas bei kitas mokėtinas sumas, iš viso – 8 848,08 Eur. Antstolės R. V. 2021 m. lapkričio 8 d. Patvarkymu dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo Nr. S-21-74-32526 vykdomoji byla Nr. 0074/20/01195 užbaigta išieškojus iš ieškovų 8 882,48 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
5.8. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovai įrodinėja, jog E. U. rašyti LKU „Pajūrio kredito unija“ 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymas leisti padengti paskolą anksčiau termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui bei 2015 m. birželio 1 d. prašymas leisti papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos Nr.14-00012 padengimui buvo ir jo prašymas išstoti iš unijos. Tačiau E. U. pateiktų LKU „Pajūrio kredito unija“ jo rašytų 2013 m. rugsėjo 26 d. prašymo leisti padengti paskolą anksčiau termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui bei 2015 m. birželio 1 d. prašymo leisti papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos Nr.14-00012 padengimui, byloje pateiktų ir tirtų įrodymų pagrindu, nesant kitų nurodytas ieškovų aplinkybes dėl narystės unijoje pasibaigimo, siekimo pabaigti / nutraukti narystę patvirtinančių duomenų bei įrodymų, teismas neturėjo pagrindo vertinti kaip ieškovo siekį / atliktus veiksmus nutraukti narystę unijoje. Byloje nepateikta jokių įrodymų dėl įstatymo numatytų veiksmų dėl narystės unijoje pabaigos bei su tuo susijusių procedūrų atlikimo / taikymo, taip pat ieškovų nuolatiniai veiksmai dėl paskolų / kredito gavimo patvirtino priešingas aplinkybes, jog jie siekė narystės ir siekė naudotis unijos nariams suteiktomis teisėmis bei galimybėmis.
5.9. Pagal 2014 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 14-00012 ir 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 16-0002 šios sutartys tarp šalių buvo sudarytos dėl paskolų E. U. suteikimo konkrečiam laikotarpiui. Šių sutarčių 13 punktu šalys susitarė, jog jeigu unija nevykdo arba vėluoja vykdyti mokėjimų įsipareigojimus paskolos gavėjui pagal šią sutartį, ji privalo mokėti paskolos gavėjui sutarties 2.15 punkte numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku neišmokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Paskolos davėjo mokėjimo įsipareigojimai paskolos gavėjui šalių sutarti ir numatyti sutarčių 6–7, 12–14 punktuose, ir šie mokėjimo įsipareigojimai susiję tik su konkrečių paskolos sumų išmokėjimo paskolos gavėjui, t. y. pagal 2014 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 14-00012 dėl 14 481 Eur (50 000 Lt) kredito suteikimo (Sutarties 2.1. punktas) ir pagal 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-0002 dėl 10 000 Eur kredito suteikimo (Sutarties 2.1. punktas). Papildoma šalių sutarta sąlyga, jog suteikiant nurodytas paskolas E. U., paskolos gavėjas turi suformuoti pajinį įnašą, t. y. pagal 2014 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 14-00012 – 2 896 Eur (10 000 Lt) (Sutarties 2.17 punktas) ir pagal 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-0002 – 3 000 Eur. (Sutarties 2.17 punktas), t. y. neįvykdžius šalių susitarimo dėl pajinio įnašo suformavimo nebūtų vykdomos nurodytos sutartys. Byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtino, kad šis pajus buvo suformuotas, todėl nurodytos paskolos sutartys buvo vykdomos. Todėl, įvertinęs 2014 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 14-00012 ir 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutartį Nr. 16-0002, jos turinį, tikslus, šalių elgesį sutarties sudarymo ir jos vykdymo metu, šalių paaiškinimus, teismas nusprendė, jog šalys šiomis sutartimis buvo susitarusios dėl delspinigių tik dėl mokėjimų įsipareigojimų dėl paskolos sumų nemokėjimo ar (ir) netinkamo mokėjimo, tačiau dėl pajinio įnašo suformavimo / netinkamo suformavimo ar (ir) jo naudojimo pasekmių, t. y. dėl delspinigių, šalys nebuvo susitarusios. Taigi, nesant rašytine forma sudaryto šalių susitarimo dėl netesybų dėl ginčo pajinio įnašo suformavimo / netinkamo suformavimo ar (ir) jo naudojimo, nėra pagrindo taikyti ir skaičiuoti ieškovų reikalaujamas netesybas ieškovų nurodytų sutarčių pagrindu, taip pat kaip ir nėra pagrindo nurodytų sutarčių 13 punkte numatytas netesybas dėl paskolos sumų netinkamų mokėjimų prilyginti šalių galimam susitarimui dėl pajinio įnašo suformavimo bei šio pajinio įnašo naudojimo.
5.10. Dėl prašymo taikyti sutrumpintą ieškinio senatį teismas nepasisakė, nes nesant pagrindo ieškovų reikalaujamų delspinigių taikymui, nėra pagrindo nuspręsti ir dėl atsakovų prašymo taikyti nurodytą ieškinio senatį.
5.11. Netenkinus ieškovų reikalavimų dėl delspinigių priteisimo, teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovai E. U. ir A. U. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti ieškovams solidariai iš atsakovų apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
6.1. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, t. y nurodė, jog 2015 m. birželio 5 d. nurašė likusius 8 267,10 Eur, fiksuodama, jog uždaroma paskola, iš viso nurašė 11 267,10 Eur. Iš tikrųjų LKU „Pajūrio kredito unija“ 2015 m. birželio 5 d. perkėlė iš papildomo pajaus sąskaitos 2 924,28 Eur, t. y. visai kitą sumą. Ši situacija parodo, kad teismas neatidžiai išnagrinėjo civilinę bylą.
6.2. Teismas ieškovų 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2015 m. birželio 1 d. prašymų leisti padengti paskolą anksčiau termino ir papildomą pajų panaudoti visiškam paskolos padengimui nelaikė prašymu išstoti iš kredito unijos. Tačiau ieškovas E. U. prašymą pateikė tokia forma su tokiu turiniu, kokia buvo nurodyta LKU „Pajūrio kredito unija“ darbuotojų, kai šiems ieškovas buvo nurodęs tikslą – baigti kreditinius santykius. Teismas neatsižvelgė į teismo posėdžio metu E. U. duotus parodymus, kad šis į uniją kreipėsi žodžiu, prašydamas papildomą pajų įskaityti į skolą ir pabaigti kreditinius santykius ir šiuo tikslu jis užpildė prašymo formą tokią, kokią nurodė unijos darbuotojai. Visa tai parodo. jog silpnesnioji sutarties šalis buvo E. U.. Todėl, vertinant įrodymus, teismas į tai turėjo atsižvelgti, bei į tai, kad eiliniam kredito unijos paskolos gavėjui nėra žinomi kredito unijų teisės aktai ir taisyklės, todėl ir nėra žinoma, kaip turi būti nutraukiami kreditiniai santykiai bei koks prašymas turi būti teikiamas, siekiant pabaigti kreditinius santykius. Teismas neatsižvelgė į tai, kad dėl vartojimo kredito sutarčių sudarymo ieškovai laikomi vartotojais, o LKU „Pajūrio kredito unija“ – verslu užsiimantis juridinis asmuo, todėl teismas turėjo visus neaiškumus dėl kredito sutarčių sudarymo ir vykdymo aiškinti vartotojo naudai.
6.3. Tai, kad išreiškęs siekį baigti kreditinius santykius ieškovas užpildė prašymo blanką tokį, kokį pateikė LKU „Pajūrio kredito unija“, parodo, jog unija ieškovą tyčia suklaidino tam, kad vėliau galėtų su jo papildomo pajaus lėšomis elgtis neteisėtai ir šias pinigines lėšas naudoti savo tikslams, tai realiai ir darė. Teismas nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais ir neišanalizavo, kad neteisėta, atlikus skolos ir papildomo pajaus įskaitymą, toliau laikyti papildomo pajaus likusias sumas, apie tai net neinformavus ieškovų, kai E. U. nebėra unijai skolingas ir kai šis buvo prašęs unijos baigti kreditinius santykius.
6.4. Sutarčių 13 punktą galima suprasti keliais būdais, t. y. l) delspinigiai numatyti dėl neišmokėtų bet kokių įsipareigojimų; 2) delspinigiai numatyti dėl neišmokėtų bet kokių įsipareigojimų, tik jų dydis 0,05 proc. taikomas, kai neišmokėta paskolos suma, o kitiems įsipareigojimams delspinigių dydį aptarti pamiršta; 3) delspinigiai numatyti dėl neišmokėtų bet kokių įsipareigojimų, tik padaryta klaida išskiriant iš bet kokių įsipareigojimų paskolos neišmokėjimo atvejį, tačiau bet kokiems įsipareigojimams taikomas 0,05 proc. delspinigių dydis ir kt. Šiuo atveju, esant šalių ginčui dėl sutarties 13 punkto taikymo, teismas turėjo vadovautis vartotojų gynimo taisyklėmis ir visus neaiškumus vertinti ieškovų naudai.
6.5. Esant atsakovų prašymui taikyti delspinigių apskaičiavimo senatį, teismas turėjo nagrinėti šį prašymą ir, nesant teisinių pagrindų, jį atmesti, o esant teisiniams pagrindams – delspinigius apskaičiuoti už 6 mėnesius.
6.6. Teismas nemotyvavo, kodėl netenkino trečiojo patikslinto ieškinio reikalavimo – priteisti ieškovams iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 1 189,78 Eur palūkanų. Šis reikalavimas yra atskiras reikalavimas, nesusijęs su reikalavimo teisių perleidimu ir kitais sandoriais, ir šio reikalavimo atmetimas turėjo būti atskirai motyvuojamas.
6.7. Teismo motyvuotas tik pirmojo patikslinto ieškovų ieškinio reikalavimo atmetimas, o visi kiti reikalavimai atmesti visiškai nemotyvuojant, tai laikoma akivaizdžiu teisės į teisingą teismą pažeidimu. Ieškovams visiškai neaišku, kokį ryšį delspinigių nepriteisimas turi su kitais teismui pareikštais reikalavimais, kai kiti reikalavimai yra visiškai savarankiški reikalavimai. Akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl likusių reikalavimų yra be motyvų, tai laikoma absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Lietuvos centrinė kredito unija prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
7.1. Ieškovų patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ delspinigius laikytinas pagrindiniu reikalavimu, nuo kurio patenkinimo priklauso kitų – išvestinių – reikalavimų tenkinimo pagrindas. Ginčijamame sprendime ieškovų reikalavimas priteisti delspinigius netenkintas ir teismas detaliai išdėstė šio reikalavimo netenkinimo motyvus. Teismas taip pat motyvuotai pasisakė dėl ieškovų patikslintame ieškinyje išdėstytos pozicijos, kad jų 2013 m. rugsėjo 26 d. ir 2015 m. birželio 1 d. prašymai leisti padengti tuo metu egzistuojančius jų įsipareigojimus pagal paskolos sutartis panaudojant papildomus pajus nėra laikomi prašymais išstoti iš kredito unijos.
7.2. Netenkinus reikalavimo priteisti delspinigius kaip pagrindinio reikalavimo ir nustačius tokias faktines aplinkybes, kad ieškovai nebuvo išstoję iš LKU „Pajūrio kredito unija“ ir unija neturėjo pareigos jiems grąžinti 5 267,10 Eur dydžio papildomą pajų, nebeliko pagrindo tenkinti išvestinių reikalavimų.
8. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė LKU „Pajūrio kredito unija“ prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Ieškovų teiginiai, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ nepagrįstai laikė papildomą pajų, yra klaidingi, kadangi ieškovai niekada nepateikė prašymo išstoti iš unijos ir todėl unijos valdyba niekada nepriėmė sprendimo tenkinti tokį prašymą. Atvirkščiai, kaip ieškovai patys nurodo patikslintame ieškinyje, nuo 2011 m. buvo sudaromos su unija vartojimo kredito sutartys. Todėl teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes ir jomis vadovavosi priimdamas sprendimą.
8.2. Po bankroto bylos unijai iškėlimo pajus negalėjo būti įskaitytas prievolės pagal paskolos sutartį dengimui.
8.3. Nėra teisės akto ar sutarties, kurioje būtų apibrėžtas delspinigių mokėjimas, susijęs su papildomu pajumi. Taip pat nėra pagrindo priteisti ir palūkanas.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Klaipėdos kredito unija prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:
9.1. Ieškovai neteikė reikalavimo pripažinti E. U. išstojusiu iš LKU „Pajūrio kredito unija“ narių, tai nebuvo ieškovų reikalavimas.
9.2. Byloje nepateikta jokių įrodymų dėl įstatymo numatytų veiksmų dėl narystės unijoje pabaigos bei su tuo susijusių procedūrų atlikimo / taikymo, taip pat ieškovų sistemingi veiksmai dėl paskolų / kredito gavimo patvirtina, jog jie siekė narystės ir siekė naudotis unijos nariams suteiktomis teisėmis bei galimybėmis. Ieškovas ir LKU „Pajūrio kredito unija“ 2016 m. kovo 16 d. sudarė paskolos sutartį Nr. 16-00002, pagal kurią pasiskolino 10 000 Eur, todėl laikytina, kad E. U. neišstojo iš unijos narių.
Šalies argumentai
9.3. Ieškovai nurodo, kad teismas turėjo vadovautis vartotojo gynimo taisyklėmis ir visus neaiškumus vertinti ieškovų naudai ir priteisti delspinigius už laikomą pajų. Tačiau nei KUĮ, nei unijos įstatuose nenumatytas delspinigių skaičiavimas už papildomų pajų išmokėjimą, tai negali būti vertinamas kaip neaiškumas ar neatitiktis teisingumo ir protingumo principams. Ieškovo nurodytų paskolos sutarčių 13 punktas reglamentuoja netesybų skaičiavimo tvarką, kai laiku neišmokama paskolos suma, o ne papildomas pajus.
9.4. Teismas pagrįstai nevertino kitų ieškovų reikalavimų, nes jie buvo išvestiniai reikalavimai, kurių nėra pagrindo tenkinti netenkinant pagrindinių reikalavimų.
9.5. Papildomo pajaus įskaitymas 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis nėra galimas, kadangi kreditoriai po bankroto iškėlimo negali įskaityti savo vienarūšių reikalavimų CK 6.131 straipsnio tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir nustatyta apimtimi byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl paaiškinimų priėmimo
12. Kredito unijų narių asociacija, atstovaujanti ieškovus, 2023 m. lapkričio 29 d., t. y. likus vos vienai dienai iki šios bylos nagrinėjimo teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, Klaipėdos apygardos teismui pateikė paaiškinimus, prašydama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir 2023 m. rugsėjo 26 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, tenkinant ieškovų patikslintą ieškinį, arba panaikinti minėtus sprendimus ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Paaiškinimuose pateikti nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu motyvai, taip pat nurodyta, jog asociacijos atstovas dėl sveikatos problemų negalėjo laiku pateikti apeliacinio skundo.
13. CPK 323 straipsnis numato, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Ši nuostata lemia išvadą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, arba kuriuose nurodomi papildomi atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, negali būti priimami, kai pasibaigia įstatymų leidėjo nustatytas terminas tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Nagrinėjamu atveju asociacijos rašytiniuose paaiškinimuose dėstomi papildomi nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu argumentai, paaiškinimai yra pateikti pasibaigus terminui apeliaciniam skundui pateikti, neprašoma šio termino atnaujinti ir nepateikiami įrodymai, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl asociacijos rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti.
Dėl juridinio asmens pabaigos vertinimo
14. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. B2-14-459/2023 pripažino, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ veikla pasibaigė. Sprendimas įsiteisėjo 2023 m. spalio 24 d. ir LKU „Pajūrio kredito unija“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Byloje nėra duomenų apie LKU „Pajūrio kredito unija“ teisių ir pareigų perėmėją.
15. Remiantis CPK 293 straipsnio 8 punktu teismas nutraukia bylą, jeigu, likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo viena iš bylos šalių, atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius, neleidžiamas teisių perėmimas.
16. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, kai ieškovas pareiškia reikalavimą savo pažeistoms teisėms ar įstatymo saugomam interesui apginti, tik esant atsakovui, kaip materialiojo teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, subjektui, teismas gali priimti sprendimą, kuris turėtų tiesioginę įtaką šalių materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti kilusį šalių ginčą. Todėl kai viena iš šalių (fizinis asmuo) miršta ar baigiasi (juridinis asmuo), byla negali būti toliau nagrinėjama. Priklausomai nuo to, ar esant konkrečiam ginčo teisiniam santykiui yra galimas procesinių teisių perėmimas, teismas turi sustabdyti (CPK 163 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba nutraukti bylą (CPK 293 straipsnio 8 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-684/2015; 2019 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-421/2019, 31 punktas).
17. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą bei aptartą kasacinio teismo praktiką, nutaria panaikinti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmesti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai dėl 292,32 Eur delspinigių (patikslinto ieškinio trečias reikalavimas), 1 189,78 Eur palūkanų nuo 5 267,10 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. spalio 25 d. negrąžintą ieškovų papildomą pajų (patikslinto ieškinio 4 reikalavimas) ir 112,68 Eur nepagrįstai įgytų lėšų (patikslinto ieškinio 7 reikalavimas) priteisimo iš LKU „Pajūrio kredito unija“, ir šią bylos dalį nutraukti, nes LKU „Pajūrio kredito unija“ išregistruota ir šiais reikalavimais yra siekiama ne anksčiau egzistavusių teisinių santykių turinio pripažinimo, bet kad minėtos pinigų sumos būtų priteistos iš šiuo metu nebeegzistuojančio asmens.
18. Vis dėlto teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimus, daro išvadą, kad pirmasis patikslinto ieškinio reikalavimas (šios nutarties 1 punktas) priteisti 2 224,70 Eur delspinigių iš LKU „Pajūrio kredito unija“ nėra savarankiškas, jis neatsiejamai susijęs su ieškovų antru reikalavimu atlikti įskaitymą 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis ir pripažinti, kad ieškovai 2017 m. rugsėjo 22 d. neturėjo skolos LKU „Pajūrio kredito unija“. Kadangi, teisėjų kolegijos vertinimu, reikšdami anksčiau paminėtus reikalavimus ieškovai iš esmės siekė (tai buvo jų pagrindinis tikslas) pripažinimo, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. jie nebuvo (atitinkama dalimi) skolingi LKU „Pajūrio kredito unija“ ir šiuo pagrindu ginčijo sudarytas reikalavimų perleidimo sutartis, nors LKU „Pajūrio kredito unija“ pasibaigė ir yra išregistruota, teisėjų kolegija bylos dalies dėl reikalavimo priteisti 2 224,70 Eur delspinigius, atlikti jų ir 5 267,10 Eur pajaus įskaitymą ir pripažinti, kad ieškovai nebuvo skolingi, nutaria nenutraukti, bet pasisakyti šiais aspektais. Pastebėtina, kad pastaruoju reikalavimu nėra siekiama, kad atitinkama suma būtų priteista iš jau nebeegzistuojančio juridinio asmens, bet siekiama tam tikrų teisinių santykių, egzistavusių praeityje, pripažinimo, todėl juridinio asmens, dalyvavusio tuose teisiniuose santykiuose, išregistravimas neturėtų būti kliūtimi nagrinėti šiuos reikalavimus. Priešingu atveju būtų pažeista asmens teisė į veiksmingą teisminę gynybą, o ieškovai turėtų iš naujo kreiptis į teismą dėl atitinkamo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Dėl delspinigių
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovų reikalavimą priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 2 224,70 Eur delspinigių už, pasak ieškovų, neteisėtai laikytą papildomą pajų, konstatavęs, kad šalys nebuvo sudariusios rašytinės formos susitarimo dėl netesybų dėl ginčo pajinio įnašo suformavimo / netinkamo suformavimo ar (ir) jo naudojimo, todėl nėra pagrindo taikyti ir skaičiuoti ieškovų reikalaujamas netesybas ieškovų nurodytų sutarčių pagrindu. Ieškovai nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodami, jog E. U. ir LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarytų Sutarčių 13 punktą buvo galima interpretuoti įvairiai, todėl, esant šalių ginčui dėl Sutarčių 13 punkto taikymo, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis vartotojų gynimo taisyklėmis ir visus neaiškumus vertinti ieškovų naudai. Teisėjų kolegija atmeta tokį ieškovų argumentą kaip nepagrįstą.
20. Pagal byloje pateiktų tarp ieškovo E. U. ir LKU „Pajūrio kredito unija“ sudarytų 2014 m. balandžio 15 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 14-00012 ir 2016 m. kovo 16 d. vartojimo kredito (paskolos) sutarties Nr. 16-0002 bendrosios dalies 13 punktą šalys susitarė, kad, jeigu unija nevykdo arba vėluoja vykdyti mokėjimų įsipareigojimus paskolos gavėjui pagal šią sutartį, ji privalo mokėti paskolos gavėjui sutarties 2.15 punkte numatytus delspinigius, kurie skaičiuojami nuo laiku neišmokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Sutarčių 2.15 punkte nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamų delspinigių dydis (proc.) – 0,05. Minėtame sutarčių 13 punkte konkrečiai nurodoma, kad delspinigiai skaičiuojami nuo neišmokėtos paskolos sumos už kiekvieną dieną. Be to, ieškovo sudarytose sutartyse pajų grąžinimo kredito unijos nariams klausimai, sąlygos ir terminai konkrečiai neaptarti, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptariamame punkte galėjo būti nustatyti delspinigiai už pajaus nesavalaikį grąžinimą unijos nariui. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartyse nustatyti paskolos davėjo mokėjimo įsipareigojimai paskolos gavėjui buvo susiję tik su konkrečių paskolos sumų išmokėjimu paskolos gavėjui. Dėl šių priežasčių, teisėjų kolegijos manymu, nurodytų sutarčių 13 punktas yra aiškus ir pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė jo turinį, o ieškovų apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu yra paremti netinkamu sutarčių aiškinimu. Vadinasi, ieškovai pagal šias sutartis neturi ir neturėjo teisės reikalauti delspinigių už tikrą ar tariamą pajaus negrąžinimą.
21. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovai iki 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo pareiškę LKU „Pajūrio kredito unija“ apie susidariusios delspinigių sumos įskaitymą į jų skolą LKU „Pajūrio kredito unija“. Savo ruožu įskaitymui, kaip pagrindui pasibaigti prievolei, yra būtinas šalies valios pareiškimas (CK 6.131 straipsnis). Todėl net jei ir būtų pripažinta, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ turėjo delspinigių įsiskolinimą ieškovams, ši aplinkybė, ieškovams iki 2017 m. rugsėjo 22 d. nepareiškus apie jų įskaitymą, negalėtų sudaryti pagrindo 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis atlikti delspinigių įskaitymą ir pripažinti, kad ieškovų skola tą dieną buvo atitinkama (delspinigių) suma mažesnė.
22. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, skundžiamo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš LKU „Pajūrio kredito unija“ 2 224,70 Eur delspinigių už, pasak ieškovų, neteisėtai laikytą papildomą pajų, atlikti jų įskaitymą 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis ir pripažinti, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. šia apimtimi jie nebuvo skolingi LKU „Pajūrio kredito unija“, paliktina nepakeista.
Dėl negrąžinto papildomo pajaus
23. Pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovų patikslinto ieškinio pirmojo reikalavimo dėl delspinigių priteisimo, padarė išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti ir kitų ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų, t. y. nutarė, kad dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti ir ieškovų reikalavimo dėl 5 267,10 Eur papildomo pajaus įskaitymo 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis, pripažinimo, kad ieškovai neturėjo skolos LKU „Pajūrio kredito unija“ minėtą dieną, taip pat reikalavimų dėl reikalavimo perleidimo sutarčių pripažinimo neteisėtomis ir panaikinimo, nepagrįsto praturtėjimo priteisimo iš Klaipėdos kredito unijos ir Lietuvos centrinės kredito unijos.
24. Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė motyvų, kodėl visus kitus ieškovų pareikštus reikalavimus laiko išvestiniais iš reikalavimo dėl delspinigių priteisimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, jie ir negalėjo būti vertinami kaip išvestiniai. Kaip matyti iš pareikšto patikslinto ieškinio, ieškovai, be kita ko, įrodinėjo, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ neteisėtai laikė 8 267,10 Eur papildomą pajų, kurio dalis (5 267,10 Eur) turėjo būti įskaityta į ieškovų skolą pagal 2017 m. balandžio 18 d. pateiktą E. U. prašymą. Ieškovai nesiejo reikalavimų, susijusių su 5 267,10 Eur papildomu pajumi, su reikalavimu dėl delspinigių priteisimo. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas netenkino reikalavimo dėl delspinigių priteisimo tik tuo pagrindu, kad delspinigiai nebuvo numatyti sudarytose sutartyse, kuriomis rėmėsi ieškovai. Kitaip tariant, pasisakydamas dėl delspinigių pagal sudarytas sutartis priteisimo, pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nesprendė dėl ieškovų reikalavimų, kuriais jie prašė įskaityti 5 267,10 Eur į turėtą skolą LKU „Pajūrio kredito unija“, taip pat pripažinti, kad minėta apimtimi 2017 m. rugsėjo 22 d. jie nebuvo skolingi LKU „Pajūrio kredito unija“. Vadinasi, pirmosios instancijos teismo nurodytais pagrindais atmetus ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2 224,70 Eur delspinigių priteisimo iš LKU „Pajūrio kredito unija“, teismas turėjo motyvuotai pasisakyti dėl ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimų, kuriais jie prašė įskaityti 5 267,10 Eur į ieškovų skolą LKU „Pajūrio kredito unija“ ir pripažinti (nustatyti), kad ieškovų skola LKU „Pajūrio kredito unija“ 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo ne 7 199,48 Eur, bet 5 267,10 Eur mažesnė nei nurodyta suma. Pastaruoju aspektu pastebėtina, kad ieškovų reikalavimas pripažinti, kad jie nebuvo skolingi LKU „Pajūrio kredito unija“, buvo iš esmės grindžiamas dviem pagrindais – susikaupusiais 2 224,70 Eur delspinigiais (šis pagrindas nepasitvirtinto ir buvo pagrįstai atmestas) ir negrąžintu 5 267,10 Eur papildomu pajumi (dėl šio pagrindo pirmosios instancijos teismas nepasisakė), kurie, pasak ieškovų, turėjo būti įskaityti į jų skolą LKU „Pajūrio kredito unija“, todėl nepasitvirtinus vienam iš šių pagrindų (dėl delspinigių), turėjo būti sprendžiama ir motyvuotai pasisakoma, ar ieškovų reikalavimas pripažinti, kad jie 2017 m. rugsėjo 22 d. nebuvo skolingi, negali būti tenkinamas iš dalies, t. y. nustatant, kad skolos suma buvo ne 7 199,48 Eur, bet 5 267,10 Eur mažesnė. Tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė ir, nenurodydamas motyvų, visus reikalavimus, susijusius su 5 267,10 Eur papildomu pajumi, tiesiog laikė išvestiniais ir atmetė.
25. Be to, teisėjų kolegija pastebi, kad jei pirmosios instancijos teismo būtų pripažinta, jog ieškovai 2017 m. rugsėjo 22 d. duomenimis buvo skolingi ne 7 199,48 Eur, bet 5 267,10 Eur mažesnę sumą, būtų pagrindas spręsti dėl visiško ar dalinio sudarytų reikalavimo perleidimo sutarčių negaliojimo ir iš to išplaukiančių teisinių padarinių taikymo.
26. CK nedviprasmiškai nustato, kad galima perleisti tik galiojančią reikalavimo teisę. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą (jo dalį), kurio (kurios) pradinis kreditorius neturi, arba negaliojantį reikalavimą, nes tokio reikalavimo neįmanoma įgyvendinti, t. y. patenkinti. Sutarties dalykas neturi prieštarauti imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.157 straipsnis), t. y. tam, kad prievolė galiotų, ji turi atitikti įstatymo reikalavimus (CK 6.3 straipsnio 3, 4 dalys). Nustačius, kad pradinis kreditorius neturėjo reikalavimo teisės (jos dalies), turėtų būti daroma išvada, kad jis negalėjo jos (neturimos dalies) ir perleisti, todėl toks perleidimas turėtų būti laikomas niekiniu (CK 6.102 straipsnio 1 dalis, CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.80 straipsnis; žr. plačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos bylose dėl asmenų pasikeitimo prievolėje apžvalga, 1.4 dalis „Draudimas perleisti negaliojančią reikalavimo teisę ir jo pažeidimo teisiniai padariniai“).
27. Atsižvelgdama į tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas ta apimtimi, kuria buvo atmesti ieškovų patikslinto ieškinio reikalavimai atlikti 5 267,10 Eur įskaitymą į ieškovų 7 199,48 Eur skolą LKU „Pajūrio kredito unija“, pripažinti, kad ieškovų skola buvo ne 7 199,48 Eur, bet 5 267,10 Eur mažesnė nei nurodyta suma, pripažinti reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartis neteisėtomis ir jas panaikinti, priteisti nepagrįstą praturtėjimą, yra iš esmės be motyvų, todėl panaikinamas ir byla minėta apimtimi perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Priėmus tokį sprendimą, naikintinas ir priimtas 2023 m. rugsėjo 26 d. papildomas sprendimas, nes jis buvo priimtas remiantis tuo, kad ieškovų ieškinys buvo atmestas.
28. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors ji ir pritaria pirmosios instancijos teismui, jog byloje nėra įrodymų, kad ieškovas E. U. išreiškė valią išstoti iš unijos, tačiau pirmosios instancijos teismas nemotyvavo šiuo argumentu savo sprendimo dėl anksčiau aptartų ieškovo reikalavimų. Juolab kad ši aplinkybė neturi reikšmės, nes KUĮ nebuvo nustatyta, kad papildomą pajų galima susigrąžinti tik narystei kredito unijoje pasibaigus. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad nors pirmosios instancijos teismas vardindamas byloje nustatytas aplinkybes nurodė, kad LKU „Pajūrio kredito unija“ 2015 m. balandžio 21 d. iš E. U. papildomo pajaus sąskaitos nurašė 3 000 Eur, papildomo pajaus sąskaitoje liko 8 267,10 Eur, o 2015 m. birželio 5 d. nurašė likusius 8 267,10 Eur, fiksuodama, jog uždaroma paskola, iš viso nurašė 11 267,10 Eur, tačiau ir šia aplinkybe pirmosios instancijos teismas nemotyvavo savo sprendimo dėl anksčiau aptartų ieškovų reikalavimų. Be to, remiantis byloje pateiktais įrodymais, 2015 m. birželio 5 d. iš E. U. pajinės sąskaitos nebuvo nurašyta 8 267,10 Eur (elektroninės bylos 7 t., b. l. 35–36).
29. Teisėjų kolegijos manymu, į pagrindinius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, todėl teismas dėl kitų argumentų, neturinčių esminės reikšmės bylos baigčiai, plačiau nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. Teisėjų kolegija nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimo, nes šis klausimas turės būti išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
31. Tačiau nusprendus dalį bylos nutraukti, atsižvelgiant į reikalavimų, dėl kurių byla nutraukta, sumą, ieškovui E. U. grąžintini 36 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme, ir 36 Eur žyminio mokesčio, sumokėto apeliacinės instancijos teisme (CPK 87 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Nusprendus dalį bylos panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti dėl absoliutaus dalies sprendimo negaliojimo pagrindo, atsižvelgiant į už reikalavimus, dėl kurių byla perduodama nagrinėti iš naujo, mokėtiną žyminį mokestį, ieškovui grąžintina 497,74 Eur už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų E. U. ir A. U. patikslinto ieškinio reikalavimus 2017 m. rugsėjo 22 d. datai atlikti 5 267,10 Eur įskaitymą į ieškovų 7 199,48 Eur skolą likviduotai kredito unijai „Pajūrio kredito unija“, pripažinti, kad ieškovų skola 2017 m. rugsėjo 22 d. buvo ne 7 199,48 Eur, bet 5 267,10 Eur mažesnė nei nurodyta suma, pripažinti 2019 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria likviduota kredito unija „Pajūrio kredito unija“ perleido Lietuvos centrinei kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal vartojimo paskolos sutartį Nr. 16-00002, neteisėta ir panaikinti, pripažinti 2019 m. rugpjūčio 1 d. reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 19-214, kuria Lietuvos centrinė kredito unija perleido Klaipėdos kredito unijai reikalavimo teises į E. U. pagal paskolos sutartį Nr. 16-00002, neteisėta ir panaikinti, priteisti iš Klaipėdos kredito unijos 3 688 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, priteisti iš Lietuvos centrinės kredito unijos 5 194,48 Eur nepagrįstai įgytų lėšų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, taip pat Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį, kuria teismas atmetė ieškovų E. U. ir A. U. patikslinto ieškinio reikalavimus dėl 292,32 Eur delspinigių, 1 189,78 Eur palūkanų nuo 5 267,10 Eur už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio 20 d. iki 2021 m. spalio 25 d. negrąžintą ieškovų papildomą pajų ir 112,68 Eur nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo iš likviduotos kredito unijos „Pajūrio kredito unija“, ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Grąžinti ieškovui E. U. 36 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pirmosios instancijos teisme.
Grąžinti ieškovui E. U. 533,74 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą.
Išaiškinti ieškovui E. U., kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi.
Atsisakyti priimti Kredito unijų narių asociacijos 2023 m. lapkričio 29 d. pateiktus paaiškinimus.