Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės akcinės (toliau – ir AB) bendrovės „Lietuvos draudimas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutarties elektroninėje civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei L. G. dėl žalos atlyginimo subrogacijos tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Teismas vertino, kad ieškovė yra juridinis asmuo, ją atstovauja advokatas, todėl turėjo suprasti įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pasekmes. Civilinė byla buvo inicijuota elektronine forma, ieškovė galėjo stebėti jos eigą, priešingos šalies procesinius veiksmus teismų informacinėje sistemoje. Ieškovė turėjo pakankamai laiko bylinėjimosi išlaidas patvirtinantiems įrodymams pateikti. Teismas nenustatė svarbių priežasčių, dėl kurių šie įrodymai negalėjo būti teismui pateikti anksčiau, tokių aplinkybių nenurodė ir ieškovė. Teismas sprendė, kad nesant reikšmingų aplinkybių, dėl kurių ieškovė ar jos atstovas negalėjo laiku pateikti įrodymų pagrindžiančių išlaidas advokato pagalbai apmokėti, nėra ir pagrindo daryti išimtis iš įstatymo nustatytų taisyklių.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

5.2 Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad prašymas priteisti patirtas išlaidas nepagrįstas. Nors duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes dėl duomenų teismui nepateikimo, tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių, ir tai, kad išlaidos pagal pateiktus dokumentus apie jų sumokėjimą buvo patirtos iki priimant teismo sprendimą už akių, ieškovės vertinimu, klausimas dėl patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo išspręstinas taikant papildomo sprendimo institutą. Prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo laikytinas pagrįstu, o pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo laikytina nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Dėl ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo priteisti bylinėjimosi išlaidas byloj priėmus sprendimą už akių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

8. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad nėra teisinių imperatyvų, kurie leistų teigti, jog ieškovės atstovas privalėjo suprasti, jog bus priimamas teismo sprendimas už akių, kadangi iš CPK 262 ir 285 straipsniuose nurodyto reglamentavimo dėl teismo sprendimo už akių priėmimo seka išvada, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti teismo sprendimą už akių; nors duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas laiku iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nebuvo pateikti, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes dėl duomenų teismui nepateikimo, tai, kad buvo priimtas sprendimas už akių, ir tai, kad išlaidos pagal pateiktus dokumentus apie jų sumokėjimą buvo patirtos iki priimant teismo sprendimą už akių, prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo laikytinas pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodomi argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo.

9. CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

10. Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, kurios priskiriamos prie bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas), atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

11. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką). Tais atvejais, kai asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo apmokėti išlaidas advokato pagalbai iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, šis klausimas gali būti išspręstas taikant papildomo sprendimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016, 22 punktas).

12. Taigi turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą.

13. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti priešingai pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, jog ieškovė yra juridinis asmuo, ją atstovauja advokatas, todėl turėjo suprasti įrodymų dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti pateikimo po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pasekmes; civilinė byla buvo inicijuota elektronine forma, ieškovė galėjo stebėti jos eigą, priešingos šalies procesinius veiksmus teismų informacinėje sistemoje; ieškovė turėjo pakankamai laiko bylinėjimosi išlaidas patvirtinantiems įrodymams pateikti.

14. Nors apeliantė teigia, kad iš CPK 262 ir 285 straipsniuose nurodyto reglamentavimo dėl teismo sprendimo už akių priėmimo seka išvada, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti teismo sprendimą už akių, tačiau lieka nepaneigta aplinkybė, jog ieškovė, atstovaujama profesionalaus teisininko ir ieškinyje prašiusi priimti sprendimą už akių, jei būtų įstatyme tam numatyti pagrindai, turėjo žinoti ir žinojo apie sprendimo už akių priėmimo procesą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, ir bylinėjimosi išlaidų nepateikimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teisines pasekmes. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį privaloma sąlyga sprendimui už akių atsakovo atžvilgiu priimti yra ieškinyje ieškovo aiškiai išreikštas prašymas, kad, atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį, būtų priimtas sprendimas už akių. Ieškovės nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, vadovaujantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punktu, yra privalomas ieškinio elementas. Įpareigojimas dar ieškinyje pateikti savo poziciją aptariamu klausimu nelaikytinas formalumu. Ieškovė jau formuluodama ieškinį privalo apsispręsti, ar ji sieks sprendimo už akių priėmimo, o kartu ir prisiimti su tuo susijusias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas už akių gali būti priimtas tik esant ieškovės prašymui, CPK 285 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta išimtinė taisyklė, pagal kurią klausimas dėl sprendimo už akių priėmimo atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį išsprendžiamas ne vėliau kaip per septynias dienas nuo termino pateikti atsiliepimą į ieškinį pabaigos dienos rašytinio proceso tvarka šalims nepranešus. Advokato atstovaujama ieškovė, prašydama teismo priimti sprendimą už akių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo atveju, negali nesuprasti, jog ji privalės teismui atstovavimo išlaidas patvirtinančius įrodymus teikti be nepagrįsto uždelsimo (pvz. žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-7-560/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1043-264/2018).

15. Ieškinys teisme gautas 2025 m. gegužės 27 d., atsakovei teismo pranešimas pateikti atsiliepimą išsiųsti 2025 m. gegužės 29 d. CPK 123 straipsnio 3 d. tvarka (siunčiama su 30 d. saugojimo terminu), 2025 m. liepos 5 d. pašto pažymoje matyti, kad atsakovei dokumentai neįteikti (DOK-35765), sprendimas už akių priimtas 2025 m. rugsėjo 4 d., PVM sąskaita-faktūra Nr. serija AJ Nr. 001421 išrašyta 2025 m. gegužės 30 d., apmokėta 2025 m. birželio 9 d. Kaip matyti, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra susidariusios už ieškinio parengimą. Taigi, ieškovės atskirojo skundo argumentas, jog ji negalėjo numatyti, kad teismas priims sprendimą už akių įstatyme numatytu atveju, t. y. atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, yra taip pat nepagrįstas. Tiek ieškovė, tiek ir jos atstovas, turėdami prieigą prie elektroninės bylos kortelės, apmokėjus išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, turėjo objektyvias galimybes bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus teismui pateikti dar prieš priimant sprendimą už akių. Ieškovė neįrodinėjo, jog egzistavo objektyvios kliūtys domėtis bylos eiga, išsiaiškinti, kada sueina terminas atsiliepimui pateikti, pasitikslinti, ar atsiliepimas buvo pateiktas. Ieškovė nenurodė reikšmingų aplinkybių, kurios įrodytų, kad ji neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Dėl procesinės bylos baigties

16. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

17. Išdėstytų motyvų pagrindu daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl skundžiamos nutarties panaikinti remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovės atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.