Kauno apygardos teismo nutartis

2019-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1667-324/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-10-18
Bylos Nr.
2S-1667-324/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Ieškovas
S. A.
Atsakovas
K. A.
Civilinė byla Nr. 2S-1667-324/2019Teisminio proceso Nr. 2-34-3-00034-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.11; 3.2.6.12.2
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1109-1023/2019 pagal ieškovės S. A. patikslintą ieškinį atsakovui K. A. dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, institucija teikianti byloje išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-939/2015 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6 punktą, kuriuo atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametės P. A., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės po 90 Eur kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis, ir priteisti iš atsakovo nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, paskiriant šias lėšas uzufrukto teise valdyti vaiko ieškovei.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2- 521- 939/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai periodinėmis išmokomis po 200 Eur, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2019 m. sausio 15 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei. Priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, 48,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Šalies argumentai

3. Ieškovė 2019 m. birželio 18 d. teismui pateikė prašymą jos naudai priteisti iš atsakovo ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė neturėjo fizinės galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus anksčiau. Nuo pat ieškinio padavimo momento ieškovė prašė priteisti atstovavimo išlaidas, todėl toks prašymas yra teisėtas ir pagrįstas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 5 d. nutartimi atmetė ieškovės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

5. Nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino visiškai ir pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-521-939/2015 priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį bei priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui P. A. periodinėmis išmokomis po 200 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas perduodant uzufrukto teise valdyti ieškovei; taip pat priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė iš atsakovo 48,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. 2019 m. birželio 18 d. teisme gautas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir ieškovės naudai iš atsakovo priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1000 Eur. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias pagal pateiktus į bylą duomenis sudarė 200 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai. Teismui 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkintus visiškai bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos, advokato išlaidas ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidas priteisiant iš atsakovo. Teismas konstatavo, jog iš ieškovės pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, kad advokatė už ieškinio surašymą išrašė 200 Eur sąskaitą, ieškovė ją apmokėjo, daugiau dokumentų už advokato paslaugas, atstovaujant ieškovę teisme, nepateikta.

6. Teismas pažymėjo, jog 2019 m. balandžio 29 d. vykusiame teismo posėdyje dalyvavo tiek ieškovė, tiek jos atstovė advokatė, tačiau posėdžio metu teismui nenurodė nei aplinkybių apie papildomas ieškovės patirtas advokato išlaidas, nei pateikė jas pagrindžiančius įrodymus. Taigi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės iš ieškovės ir jos atstovės, profesionalios teisininkės advokatės, įrodymų apie papildomu sprendimu prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų 1000 Eur buvimą ir jų dydį nebuvo pateikta. Esant šioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms, teismas sprendimu ieškovei iš atsakovo priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios buvo pagrįstos byloje pateiktais įrodymais, iš atsakovo priteisė 48,55 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

7. Ieškovės atstovės 2019 m. birželio 13 d. detalizuota užmokesčio apskaičiavimo pažyma ir 2019 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 883550 1000 Eur sumai teisme buvo gauti kartu su prašymu dėl papildomo sprendimo priėmimo, t. y. 2019 m. birželio 18 d. jau išnagrinėjus civilinę bylą ir joje priėmus anksčiau minėtą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė apie prašomas papildomu sprendimu priteisti 1000 Eur advokato išlaidas žinojo jau 2019 m. kovo 12 d., kuomet ji šias išlaidas patyrė. Be to, anksčiau šios bylos nagrinėjimo procese ieškovė į bylą jau buvo pateikus kitus bylinėjimosi išlaidas pragrindžiančius dokumentus 200 Eur sumai. Teismas pažymėjo, jog CPK imperatyviai įpareigoja šalį, kuri pretenduoja į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikti teismui ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus. Kadangi šie įrodymai laiku nebuvo pateikti, teismas bylinėjimosi išlaidų klausimą išsprendė pagal esamus byloje įrodymus.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį; priimti naują procesinį sprendimą – priteisti iš atsakovo ieškovės naudai jos visas patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teises norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą.

9.2. Nuo ieškinio pateikimo momento ieškovė prašė priteisti atstovavimo išlaidas, todėl toks jos prašymas yra teisėtas ir pagrįstas. Nors ieškovė nepateikė teismui jos turėtų bylinėjimo išlaidų advokato pagalbai pagrindžiančių duomenų anksčiau, vien tik ši aplinkybė negali būti teisinis pagrindas neatlyginti ieškovei bylinėjimosi išlaidų. Apeliantė prie 2019 m. birželio 17 d. prašymo pateikė papildomus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: 2019 m. kovo 12 d. pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. 883550 bei detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą, kurioje nurodyta, kad ieškovė patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas ir tai įrodo, kad šios bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos. Kadangi procesinis sprendimas iš esmės buvo priimtas ieškovės naudai, todėl vadovaujantis CPK 93 str. 1 d., šios bylinėjimosi išlaidos apeliantei priteistinos iš atsakovo.

9.3. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pateikiama neformalaus šioje byloje aktualių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklė, pagal kurią CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Dėl to CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2015; 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2016, 22 punktas). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis), civilinio proceso tikslu ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus (CPK 2 straipsnis) bei CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šalis, neturėjusi galimybės pateikti teismui prašymo su advokato (advokato padėjėjo) teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi teisę prašyti teismą priteisti jas priimant papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. B. G. v. 214-oji butų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-232/2013). Nagrinėjamu atveju skundžiamą nutartį priėmęs pirmosios instancijos teismas padarė neteisėtą išvadą, kad apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog dėl fizinės galimybės ar kitų priežasčių netenka teisės prašyti jų priteisimo.

9.4. Iš EŽTT jurisprudencijos matyti, kad bylinėjimosi išlaidų klausimų procesui gali būti taikomos kasatoriaus nurodomos EŽTK 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) garantijos. EŽTT savo praktikoje yra nurodęs, kad bylinėjimosi išlaidų procesas, net jei buvo surengtas atskirai, turėtų būti laikomas pagrindinio proceso tąsa ir civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo sprendimo/nustatymo (6 str. formuluotė) dalimi (žr. Robins v. the United Kingdom, 23 September 1997, § 29, Reports of Judgments andDecisions 1997 V; Rotaru v. Romania [GC], no. 28341/95, § 78, ECHR 2000 V; Mackov? v. Slovakia, no. 51543/99, § 55, 29 March 2005; Superwood Holdings Plc and Others v. Ireland, no. 7812/04, § 29, 8 September 2011; Pyrobatys A.S. Restrukturalizacii v. Slovakia (dec.), no. 40050/06, § 59, 3 November 2011; Askon AD v. Bulgaria, no. 9970/05, 16 October 2012, § 25; mutatis mutandis, Stankiewicz v. Poland, no. 46917/99, § 60, ECHR 2006-VI ir kt.). EŽTT taip pat yra nurodęs, kad tam, jog procesas būtų laikomas teisingu pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nacionaliniai teismai turi tinkamai išnagrinėti šalių pateiktus argumentus, pareiškimus ir įrodymus (žr., pvz., cituotą Askon AD, § 26). Nors Konvencijos 6 straipsnis neįtvirtina taisyklių dėl įrodymų priimtinumo (tai nacionalinės teisės ir teismų prerogatyva), EŽTT gali nagrinėti, ar procesas kaip visuma buvo teisingas (žr. ten pat).

Atsiliepimas

2. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10.1. Alytaus apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė apeliantės prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo apeliantės nurodytais pagrindais, tinkamai aiškino CPK 277 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, kurios numato baigtinį papildomo sprendimo priėmimo sąrašą. CPK 98 straipsnio 1 dalis imperatyviai įpareigoja proceso šalį, kuri pretenduoja į išlaidų, susijusių su advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimą, pateikti ne tik prašymą dėl jų priteisimo, bet ir turėtų išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šalies argumentai

10.2. Teismas pagrįstai vadovavosi kasacinio teismo praktika, kurioje konstatuota, jog konkrečiu atveju turi būti nustatomos reikšmingos aplinkybės, įrodančios, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o jeigu tokių nenustatoma, pripažįstama, kad asmuo prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė dėl neatidumo ir nerūpestingumo, kas nulemia tokio prašymo netenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2017 ir 3K-3-194-6884/2018.

10.3. Ieškovės nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai negalėjo būti taikomi konkrečiu atveju, nes jie taikomi tuo atveju, kai šalis neturėjo galimybės pateikti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidų už advokato ir advokato pagalbą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Apeliantė tokią galimybę turėjo, tačiau nepateikė objektyvių įrodymų ir nenurodė priežasčių, kurios jai sukliudė tai padaryti.

10.4. Tiek ieškovė, tiek jos atstovė advokatė apie bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką buvo iš anksto ir tinkamai informuotos. Įvyko du teismo posėdžiai. Abiejuose teismo posėdžiuose, kurie vyko žodinio proceso tvarka, dalyvavo ieškovės atstovė, o antrame dalyvavo ir pati ieškovė. Jos turėjo galimybes laiku pateikti teismui bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-248/2018), tačiau 2019 m. balandžio 29 d. įvykusio teismo posėdžio metu nei ieškovė, nei jos atstovė advokatė nenurodė aplinkybių apie ieškovės patirtas papildomas išlaidas, nei kad turi papildomų dokumentų dėl bylinėjimosi išlaidų, nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų. Teismas, priimdamas sprendimą, negalėjo remtis įrodymais, kurie nebuvo pateikti laiku į bylą ir nebuvo tiriami, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

10.5. Ieškovės atskirajame skunde nurodytos priežastys, dėl ko ji laiku negalėjo pateikti išlaidas patvirtinančių įrodymų, nepagrįstos objektyviais įrodymais. Atvirkščiai, nurodytos priežastys vertintinos kritiškai, kaip prieštaraujančios elementariai logikai, kad atsakovas galėjo paimti ieškovei advokatės išduotą pinigų paėmimo kvitą ir po teismo jį grąžinti. Visų pirma, šios aplinkybės apeliantė pateikdama prašymą pirmosios instancijos teismui nenurodė. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Antra, bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti nurodyta aplinkybė negalėjo sutrukdyti, nes pas ieškovę atstovavusią advokatę, kuri išdavė ieškovei 2019 m. kovo 12 d. pinigų paėmimo kvitą LAT Nr. 883550, buvo likęs šio dokumento originalas, ir apeliantė turėjo galimybę netgi tokiu atveju teismui pateikti patvirtintą dokumento kopiją laiku. Trečia, kambario, kuriuo naudojasi ieškovė šalių bendrame bute, durys yra rakinamas ir atsakovas neturėjo galimybės, nei noro, nei tikslo į jį pakliūti. Procesinius dokumentus ir jų priedus šioje byloje atsakovas turėjo visus, taigi jam nereikėjo susipažinti su tais pačiais dokumentais, kuriuos turėjo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

3. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

5. Nustatyta, kad ieškiniu ieškovė, be kitų reikalavimų, prašė priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalbą parengiant procesinius dokumentus. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį patenkinęs visiškai, be kita ko, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad iš ieškovė pateiktos sąskaitos už teisines paslaugas matyti, jog advokatė už ieškinio surašymą pateikė 200 Eur sąskaitą, ieškovė ją apmokėjo, daugiau dokumentų už advokato paslaugas atstovaujant ieškovę teisme nepateikta. Po šio sprendimo priėmimo ieškovė kreipėsi į jį priėmusį teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo, prašydama priteisti ieškovės naudai iš atsakovo visas patirtas 1000 Eur bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas prašymo netenkino nustatęs, kad įrodymai, patvirtinantys ieškovės patirtų atstovavimo išlaidų dydį, teismui buvo pateikti po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl nėra pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

6. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; arba (ir) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; arba (ir) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Išdėstyta teisės norma leidžia daryti išvadą, kad papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą procesinį sprendimą.

7. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostatos, jog advokato ar advokato padėjėjo pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas jas priteisti ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti netaikomos, nustačius reikšmingas aplinkybes, įrodančias, kad asmuo neturėjo galimybės pateikti prašymo dėl atstovavimo išlaidų ir jų dydį pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Tokiu atveju teismas CPK 277 straipsnio pagrindu turi priimti papildomą sprendimą ir spręsti dėl turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015; 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-337-421/2016 16 punktą).

9. Nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai dėl galimybės priimti papildomą sprendimą nagrinėjamu atveju netaikytini, nes ieškovė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė jau po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, kai advokatės pateiktas pinigų priėmimo kvitas (serija LAT Nr. 883550) patvirtina, kad už paslaugas ieškovė advokatei apmokėjo 2019 m. kovo 12 d., t.y. iš esmės visos paslaugos, nurodytos advokato detalizuotoje užmokesčio apskaičiavimo pažymoje, buvo suteiktos iki 2019 m. balandžio 29 d. teismo posėdžio, kuriame dalyvavo ieškovė ir jos interesus atstovaujanti advokatė.

10. Atskirajame skunde ieškovė teigia, kad ieškovė neturėjo fizinės galimybės pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus anksčiau, kadangi ji su atsakovu gyvena viename bute, jis turi galimybę susipažinti su visais ieškovės dokumentais. Ieškovė nerado dokumento, patvirtinančio sumokėjimą advokatui, jį atrado tik po teismo sprendimo paskelbimo, todėl ir pateikė teismui prašydama priimti papildomą sprendimą. Ieškovė mano, kad šiuos dokumentus galimai galėjo paslėpti atsakovas. Iš bylos duomenų matyti, kad toks ieškovės argumentas pirmosios instancijos teisme nebuvo nurodytas, todėl dėl jo nepasisakytina. Primintina, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atlieka pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo kontrolės funkciją. Tai reiškia, kad apeliacinis procesas skirtas ne ginčo nagrinėjimui pakartoti ar naujiems reikalavimams ir atsikirtimams nagrinėti, o pirmosios instancijos teismo padarytoms teisės ir (ar) fakto klaidoms ištaisyti.

11. Neteisingi atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja teismų praktikai. Atskirajame skunde ieškovės nurodytų kitų civilinių bylų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015, 2001 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-861/2001, Nr. 3K-3-35/2016) res judicata nesutampa su padėtimi šioje bylos dalyje dėl ieškovės teisės į bylinėjosi išlaidų atlyginimą realizavimą, nes jie pateikti bylose, kai šalis neturėjo galimybės pateikti prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą ir jų dydį patvirtinančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

12. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

13. Vadovaujantis nurodytais motyvais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė