- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-11
- Bylos Nr.
- I3-3346-821/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01469-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjai
- Iveta Pelienė (pirm.), Jovita Einikienės, Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Baltic Champs, UAB
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Violetos Petkevičienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB „Baltic Champs“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Departamentas) 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-99 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – Sprendimas) apskaičiuotą 132 934 Eur mokestį sumažinant iki 13 293,40 Eur.
Skunde (I t., b. l. 1-10) pareiškėja nurodo, kad vykdo žemės ūkio veiklą, t. y. kultūrinių grybų auginimą, ir savo veikloje naudoja valstybinius gamtos išteklius - požeminį vandenį. 2020 m. birželio 16 d. pareiškėja (toliau – ir Bendrovė) gavo Departamento 2020 m. birželio 12 d. pranešimą / pavedimą Nr. (7.8)-AD5-8996 apie planinį patikrinimą, kuriuo buvo įpareigota iki 2020 m. birželio 30 d. pateikti duomenis už 2017-2019 metus, reikalingus patikrinti mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumą. Iki šio pranešimo gavimo Bendrovė buvo deklaravusi ir sumokėjusi mokestį už tikrinamą laikotarpį ir gavusi Lietuvos Geologijos tarnybos (toliau – ir Geologijos tarnyba) visiems eksploatuojamiems gręžiniams (požeminio vandens išteklių naudojimo sutartys taip pat buvo sudarytos dėl visų turimų vandenviečių). Bendrovė 2020 m. birželio 30 d. pateikė Departamentui prašomus dokumentus / duomenis, įskaitant ir vėlesnius dokumentų / duomenų papildymus. Bendrovė 2021 m. vasario 1 d. elektroniniu paštu gavo Departamento 2021 m. sausio 29 d. patikrinimo aktą Nr. PA75-85, kuriame nurodyta, kad Bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) laiku nepateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą KIT708 deklaracijų (toliau - Deklaracijos) už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. I-II ketvirčius, todėl pažeidė Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 ir 4 dalis. Bendrovė naudojo požeminį vandenį savo ūkinėje, komercinėje veikloje, neturėdama tam reikalingo Geologijos tarnybos išduoto leidimo, todėl pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Dėl šių priežasčių paskaičiuotas mokestis taikant didesnį tarifą - 132 934 Eur. Pareiškėja pateikė Departamentui pastabas dėl Patikrinimo akto, tačiau į jas atsakovas neatsižvelgė ir ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą bei nustatė mokėtiną 132 934 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius (toliau – ir Mokestis) sumą.
Pareiškėja su Sprendimu nesutinka. Teigia, kad nesuprato turinti pareigą gauti Geologijos tarnybos leidimą gamtos išteklių eksploatavimui ir mokėti už valstybinius gamtos išteklius dėl neaiškaus ir nepakankamai apibrėžto teisinio reguliavimo. Paaiškina, kad iki pranešimo apie planuojamą patikrinimą gavimo dienos VMI buvo pateikusi Deklaracijas ir sumokėjusi Mokestį už tikrinamą laikotarpį (tai buvo padaryta 2019 m. IV ketvirtį ir 2020 m. I ketvirtį). Patikrinimo dieną Bendrovė taip pat buvo gavusi Geologijos tarnybos leidimus visoms savo turimoms vandenvietėms (toliau - Leidimai). Leidimai buvo gauti 2020 m. birželio 26 d., išskyrus vandenvietę (duomenys neskelbtini), Širvintų r., kuriai Leidimas buvo gautas dar 2019 m. lapkričio 15 d. Atkreipia dėmesį, kad vėlavo pateikti Deklaracijas ir gauti Leidimus ne dėl to, kad siekė nepaisyti įstatymo reikalavimų ar vengti mokėti mokesčius, o todėl, kad nesuprato turinti pareigą mokėti mokestį ir / ar gauti Geologijos tarnybos leidimą, nes tikrinamuoju laikotarpiu galiojusios teisės aktų nuostatos, reglamentavusios žemės gelmių ištekliu naudojimą ir apmokestinimą, buvo painios, nepakankamai apibrėžtos ir dviprasmiškos. Pažymi, kad tikrinamuoju laikotarpiu galiojęs leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo reglamentavimas buvo neišsamus. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo nuostatos, nustatančios leidimų išdavimą, sustabdymą ir panaikinimą buvo nepakankamai aiškios arba jų iš viso nebuvo. Visa tai tik parodo teisinio reguliavimo netobulumą. Mano, kad tikrinamuoju laikotarpiu galiojęs teisinis reguliavimas žemės gelmių išteklių naudojimo srityje neatitiko Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose įtvirtintų aiškumo ir sistemiškumo principų. Tai, kad tikrinamuoju laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas valstybinių gamtos išteklių naudojimo srityje buvo painus, nepakankamai aiškus ir tikslus, pagrindžia aplinkybė, jog nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo Bendrovei aktualūs teisės aktų pakeitimai, kurie aiškiai įtvirtino, kada leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ar žemės gelmių ertmes nereikia, įtvirtinti aiškūs leidimų tirti žemės gelmes ir leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir (arba) ertmes išdavimo, tikslinimo, sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, ištaisyti visi neaiškumai ir dviprasmybės.
Nurodo, kad nesuprato turinti pareigą gauti Geologijos tarnybos leidimą gamtos išteklių eksploatavimui ir mokėti už valstybinius gamtos išteklius ir dėl valstybės institucijų neveikimo ir kompetencijos stokos. Paaiškina, kad tikrinamuoju laikotarpiu įmonė nebuvo sulaukusi jokių valstybės institucijų raginimų, priminimų ar kitokių aktyvių veiksmų, kuriais būtų reikalaujama deklaruoti / mokėti už išgautą požeminį vandenį ir / ar gauti Leidimą. Bendrovės padalininius Departamento pareigūnai buvo ne kartą tikrinę ir anksčiau, patikrinimo aktuose buvo fiksuojamas požeminio vandens išgavimo faktas, tačiau niekada netikrino vandens gavybos aplinkybių, su ja susijusios dokumentacijos ir juo labiau neakcentavo įstatymuose numatyto reikalavimo požeminio vandens gavybai turėti Leidimą ir mokėti Mokestį. Aplinkos ministerijai pavaldi Geologijos tarnyba taip pat niekada neteikė jokio pranešimo, įspėjimo apie prievolę turėti leidimus, nors žemės gelmių registre turėjo sukaupusi informaciją apie Bendrovės eksploatuojamus gręžinius ir jiems išduotus pasus. Geologijos tarnyba, kaip atsakinga institucija, nesiėmė veiksmų minėtiems teisės aktų neatitikimams pašalinti, nes, tikėtinai, taip pat nesuvokė Bendrovės veiksmų neteisėtumo ir priešingumo įstatymams. Dėl šių priežasčių nustatyti pažeidimai įgavo tęstinį pobūdį. Departamento paskirtos ekonominės sankcijos dydis būtų reikšmingai mažesnis, jei minėtas pažeidimas būtų konstatuotas pirmaisiais 2017 metais,- tuomet mokestinė prievolė ir jos išieškojimo sumos būtų tik už 2017 m. ir maksimaliai sudarytų 31 030 Eur sumą (padidintu tarifu). Mano, kad tęstinio pažeidimo trukmę sąlygojo Departamento pareigūnų nepakankamos teisinio reguliavimo žinios ir jų pagrindu vykdyti nekokybiški patikrinimai bei jų metu fiksuotos išvados. Dėl šios priežasties įvyko tęstinis (nors ir netyčinis) pažeidimas, susikaupė mokestinė prievolė. Dėl Departamento pareigūnų (ne)veikimo nukenčia Bendrovės interesai, Bendrovė verčiama mokėti 10 kartų didesnius mokesčius vien dėl to, kad Departamento pareigūnų išvadomis patikrinimo aktuose pareiškėja buvo klaidinama kelerius metus iš eilės. Pareiškėja jaučiasi nukentėjusi nuo Departamento veikimo / neveikimo net 2 kartus: pažeidimai turėjo būti konstatuoti dar 2017 metais, tačiau tuo metu gręžinio pasas buvo prilyginamas Geologijos tarnybos leidimui ir Departamento pareigūnams jis atrodė pakankamas teisėtai vykdyti požeminio vandens gavybą; dėl Departamento pareigūnų vykdomo mokesčių išieškojimo proceso dabar, kuomet mokesčiai yra sumokėti, tačiau, pasikeitus Departamento nuomonei, jog gręžinio paso turėjimas yra nepakankamas, iš Bendrovės reikalaujama dešimteriopai didesnių mokesčių už tai, kad ji pavėluotai deklaravo mokesčius ir pavėluota) gavo Geologijos tarnybos leidimą naudoti požeminį vandenį. Pareiškėjos nuomone, atsakovas turi prisiimti atsakomybę už savo darbuotojų vykdytų tikrinimų kokybę, informacijos sklaidos (ne)teisingumą ir už tai, kad suformavo įmonei klaidingą lūkestį, kad ji vykdo visus įstatymo numatytus reikalavimus laiku ir teisingai, nors po 3 metų paaiškėja, kad buvo daromi tęstiniai (nors ir netyčiniai) pažeidimai.
Teigia, kad Sprendimu apskaičiuotas Mokestis prieštarauja proporcingumo, protingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Vertinant Sprendime nustatyto Mokesčio proporcingumą, turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėja niekada neturėjo tikslo sąmoningai vengti mokėti nustatytus mokesčius ar tyčia pažeidinėti įstatymus, o galiojantis teisinis reguliavimas neleido daryti vienareikšmės išvados, kad pareiškėja gali būti pripažįstama mokesčio mokėtoja Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, pareiškėja neturėjo tikslo nuslėpti išgaunamo vandens kiekio, nes vedė išgaunamo vandens apskaitą ir pildė išgaunamo vandens apskaitos žurnalą. Mano, kad Sprendimu Įstatyme įtvirtintas koeficientas 10 pareiškėjai pritaikytas formaliai, neatsižvelgus nei į susiklosčiusias faktines aplinkybes, nei į ydingą teisinį reguliavimą, nei į pareiškėjos pastabose nurodytus motyvus. Atkreipia dėmesį, kad patikrinimo metu įmonės darbuotojai geranoriškai ir operatyviai bendradarbiavo su Departamento atstovu, teikė visus patikrinimui reikalingus dokumentus bei paaiškinimus. įmonė nesiekė slėpti ir neslėpė nei išgaunamo vandens kiekio, nei mokėtinų mokesčių, iki patikrinimo pradžios buvo įvykdžiusi visas savo prievoles, t. y. deklaravusi ir sumokėjusi Mokestį bei gavusi Leidimus. Pareiškėja ankščiau nėra padariusi mokestinių pažeidimų, sąžiningai bendradarbiauja tiek su mokesčių administratoriais, tiek su kitomis valstybinėmis institucijomis. Pareiškėjos nuomone, šios aplinkybės paneigia teiginį atsakovo apie tyčinį mokesčių slėpimą ar jų vengimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime (I t., b. l. 82-90) nurodo, kad planinio Bendrovės patikrinimo metu nustatė, jog pareikėja per tikrinamąjį laikotarpį (2017 - 2019 m.) ūkinės veiklos vykdymui naudojo požeminio vandens gręžinius. Pagal pateiktą apskaitą nustatyta, kad pareiškėja vykdė požeminio vandens gavybą: 2017 m. I ketv. - 6939 m³, II ketv. - 7961 m³, III ketv. - 7983 m³, IV ketv. - 8147 m³; už 2018 m. I ketv. - 10517 m³, II ketv. - 11679 m³, III ketv. - 12094 m³, IV ketv. - 10835 m³; už 2019 m. I ketv. - 11699 m³, II ketv. - 12507 m³, III ketv. - 13242 m³, IV ketv. - 13494 m³. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja už tikrinamąjį laikotarpį deklaravo išgautą gamtos išteklių kiekį (požeminį vandenį) bei VMI laiku ir teisingai pateikė Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijas KIT708 už 2019 m. III-IV ketvirčius, tačiau deklaracijos už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m I-II ketvirčius VMI pateiktos pavėluotai, todėl Bendrovė pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalis.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su skundo argumentais, jog pareiškėja nesuprato, jog turi pareigą gauti Geologijos tarnybos leidimą gamtos išteklių eksploatavimui ir mokėti už valstybinius gamtos išteklius dėl neaiškaus ir nepakankamai apibrėžto teisinio reguliavimo. Pažymi, kad juridinis asmuo, vykdantis ilgametę specifinę didelės apimties ūkinę veiklą, turi pareigą domėtis teisės aktų reikalavimais, jų pakeitimais. Įstatymuose yra įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga išteklius išgauti tik turint išduotą Leidimą ir sudarius išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Pareiškėja privalėjo domėtis, ar yra priimti teisės aktai nustatantys požeminio vandens naudojimą be Leidimų, o, nesant priimtų, vadovautis Žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi ir siekti gauti Leidimus. Pažymi, kad tikrinamuoju laikotarpiu teisinis reguliavimas nekito arba kito nežymiai, ir tai nėra aktualiu priimto Sprendimo teisėtumui. Leidimų išdavimo taisyklės nebegalioja nuo 2020 m. liepos 1 d., tačiau jos galiojo tikrinamuoju laikotarpiu. Imperatyvios prievolės nevykdymas negali būti pateisinamas Bendrovės nuomone ar įstatymų nesupratimu.
Departamentas paaiškina, kad aplinkosauginių mokesčių kontrolę vykdo vienintelis struktūrinis padalinys - Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas (toliau - AMKD). Departamento pareigūnai ankstesnių patikrinimų metu nėra tikrinę išgaunamo požeminio vandens ir mokesčių mokėjimo. Šis AMKD Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareiškėjos patikrinimas yra pirmasis mokestinio pobūdžio už valstybinius gamtos išteklius atliktas patikrinimas, aktualiu laikotarpiu (už 2017-2019 metus). Visi skunde minimi Aplinkos apsaugos inspektorių ankstesnių laikotarpių atlikti patikrinimai nebuvo mokestiniai.
Pažymi, kad pareiškėjos Deklaracijos buvo pateiktos dar iki patikrinimo pradžios, o mokestis padidintu tarifu skaičiuotas tik už 2017-2019 m. laikotarpį, kai Leidimų naudoti išgaunamą požeminį vandenį įmonė neturėjo. Todėl šiais savo veiksmais Bendrovė pažeidė Žemės gelmių įstatymo12 straipsnio 1 dalį.
Atkreipia dėmesį, kad administracinių bylų teisenoje taikomas teisės aktų negaliojimo į praeitį principas. Žemės gelmių įstatymo Nr. I-1034 pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2020 m liepos 1 d., tad Departamentas pagrįstai pareiškėjai paskaičiavo mokestį už 2017-2019 m. be Leidimų išgautą vandens kiekį, vadovaudamasis galiojusiomis teisės aktų redakcijomis tikrinamuoju laikotarpiu. Pareiškėja požeminio vandens išgavo daugiau kaip 10 m³ per parą, jį naudojant ūkinei komercinei veiklai, todėl požeminio vandens gavyba neturint Leidimo yra draudžiama. Tai, kad pareiškėjai teisinis reguliavimas kėlė daug neaiškumų, laikytina gynybine pozicija siekiant išvengti atsakomybės.
Departamentas pažymi, kad Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio Įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento - 10. Įstatymas nenustato kitokios mokesčio paskaičiavimo tvarkos, todėl pareiškėjos sumokėtas mokestis, nekeičia fakto, kad ji tam tikrą vandens kiekį išgavo be Leidimų ir didesnis mokesčio tarifas pritaikytas būtent už tai. Pareiškėjos skunde nurodomi argumentai yra subjektyvaus pobūdžio, jais siekiama išvengti taikomos sankcijos bei pateisinti savo nederamą veiklą, todėl negali būti priskiriamos prie tam tikrų išimtinių aplinkybių, leidžiančių sumažinti priskaičiuotą padidintą mokestį. Nurodo, kad priimdamas skundžiamą Sprendimą, pagrįstai rėmėsi Patikrinimo aktu ir jame nurodytais duomenimis, veikė jam teisės aktais suteiktos kompetencijos ribose, neturėjo kitokios diskrecijos teisės ir privalėjo vykdyti Įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, įsakmiai nustatančią, kad už išgautą gamtos išteklių kiekį be Leidimų taikomas didesnis mokesčio tarifas, bei tinkamai pritaikė įstatymus. Todėl mano, kad skundžiamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Geologijos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) atsiliepimu (I t., b. l. 152-154) dėl pareiškėjos skundo prašo spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėja 2017-2019 m. privalėjo turėti trečiojo suinteresuoto asmens Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, nes naudojo požeminio vandens išteklius iš požeminio vandens vandenviečių.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė palaikė skunde nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Akcentavo, kad Bendrovė elgėsi sąžiningai, sužinojusi apie įstatyminę prievolę gauti Leidimus nedelsiant ėmėsi priemonių pažeidimų pašalinimui. Sprendimu patvirtintas Mokestis bendrovei yra didelė finansinė našta, jos veikla pastaruoju metu nuostolinga, Bendrovė turi didelių finansinių įsipareigojimų.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovė skundą prašė atmesti atsiliepime nurodytų argumentų pagrindu. Akcentavo, kad Departamentui nėra suteikta teisė mažinti Mokesčius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento Sprendimo, kuriuo patvirtinta pareiškėjai, už 2017 m. – 2019 m. išgautą be leidimo gamtos išteklių kiekį, paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma, pakeitimo.
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamentas atliko pareiškėjos patikrinimą ir 2021 m. sausio 29 d. surašė Patikrinimo aktą, kuriame konstatavo, kad pareiškėja VMI laiku nepateikė Deklaracijų už 2017, 2018 m. ir 2019 , 1-II ketvirčius, todėl pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 1 ir 4 dalis. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2017-2019 metais naudojo požeminį vandenį savo ūkinėje-komercinėje veikloje neturėdama Geologijos tarnybos išduotų Leidimų naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes, Išgaudama ir naudodama požeminio vandens išteklius ūkinei komercinei veiklai neturėdama Leidimo pareiškėja pažeidė Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį. Bendrovė be leidimo išgavo: 2017 m. I ketv. - 6939 m³, II ketv. - 7961 m³, III ketv. - 7983 m³, IV ketv. - 8147 m³; 2018 m. I ketv. - 10517 m³, II ketv. - 11679 m³, III ketv. - 12094 m³, IV ketv. - 10835 m³; 2019 m. I ketv. - 11699 m³, II ketv. - 12507 m³, III ketv. - 13242 m³, IV ketv. - 13494 m³, už kurį paskaičiuota mokesčio didesniu tarifu suma sudaro 132 934 Eur. Leidimas naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes (duomenys neskelbtini), Širvintų r. sav. išduotas 2019 m. lapkričio 15 d., o Leidimai dėl kitų trijų vandenviečių, esančių (duomenys neskelbtini) išduoti 2020 m. birželio 26 d. (I t., b. l. 25-27, 129-131).
Pareiškėja 2021 m. vasario 25 d. pateikė pastabas dėl Patikrinimo akte pritaikyto didesnio mokesčio tarifo, kuriose nurodė, kad Bendrovė iki patikrinimo pradžios VMI buvo pateikusi Deklaracijas ir gavusi Leidimus visoms vandenvietėms. Tikrinamuoju laikotarpiu galiojusios teisės aktų nuostatos buvo painios, nepakankamai apibrėžtos ir dviprasmiškos, todėl jai nebuvo žinoma, jog požeminio vandens naudojimui privaloma turėti Leidimus ir kad, Bendrovė turi pareigą mokėti mokesčius. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad vandenį išgauna teisėtai. Pareiškėja ne kartą buvo tikrinama, tačiau pažeidimų nebuvo nustatyta. Iš Geologijos tarnybos ir kitų institucijų nėra gavusi jokių pranešimų ir įspėjimų dėl prievolės turėti Leidimus ar mokėti mokesčius. Pritaikyta ekonominė sankcija prieštarauja proporcingumo, protingumo, teisingumo ir teisinės valstybės principams. Pareiškėja prašė Patikrinimo akto netvirtinti. (I t., b. l. 28-30, 116-120).
Departamentas skundžiamu Sprendimu Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad sprendimu patvirtinta 132 934 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos (I t., b. l. 34-36).
Pareiškėja pateikė skundą teismui. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja išgavo požeminį vandenį neturėdama Leidimų, iš esmės visu tikrinamuoju laikotarpiu (pirmas Leidimas pareiškėjai išduotas 2019 m. lapkričio 15 d.), taip pat dėl patikrinimo metu nustatyto išgauto vandens kiekio. Pareiškėja mano, kad paskaičiuotas mokestis neproporcingas, teigia nesupratusi, jog turi pareigą turinti pareigą gauti Leidimus gamtos išteklių eksploatavimui ir mokėti už valstybinius gamtos išteklius dėl ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio neaiškus ir nepakankamai apibrėžto teisinio reguliavo bei dėl valstybės institucijų neveikimo ir kompetencijos stokos. Departamentas nesutinka su šiais argumentais, iš esmės laikosi pozicijos, kad pareiškėjai turėjo būti apskaičiuotas mokestis didesniu tarifu ir neturėtų būti mažinamas. Todėl teismas nagrinėjamu atveju vertins pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio pagrįstumą bei teisėtumą ir analizuos ar egzistuoja pagrindas tokį mokestį sumažinti pareiškėjos nurodomais pagrindais.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad poveikio priemonės ūkio subjektams skiriamos atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, padarytos žalos dydį, mastą ir kitas įstatymuose numatytas aplinkybes. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 6 straipsnio 1 ir 2 dalys skirtos nustatyti šio mokesčio tarifų dydžius ir sąlygas, nustatančias, kada gali būti taikomas didesnis šio mokesčio tarifas (dauginant iš koeficiento 10). Įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Taigi, didesnis mokesčio tarifas taikomas trimis atvejais: 1) kai asmuo nedeklaruoja išgauto gamtos išteklių kiekio; 2) deklaruoja mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį; 3) gamtos išteklius išgauna be leidimo.
Teismų praktikoje didesnio mokesčio tarifo taikymas laikomas sankcijos taikymu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimą).
Tai, nagrinėjamo ginčo atveju reikia įvertinti, ar pareiškėjai paskirta ekonominė sankcija, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
Įstatymo priede nustatyti tarifai pagal išgauto vandens rūšį (požeminis, mineralinis ir kt.) ir kiekius (m³). To paties įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) 12 straipsnio 1 dalis nustatė, kad žemės gelmių išteklius ir ertmes, išskyrus žemės gelmių šiluminę energiją, tradicinius ir išsklaidytuosius angliavandenilius, gali naudoti juridiniai ir fiziniai asmenys ir šių asmenų grupės, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartis, gavę Geologijos tarnybos išduotą leidimą ir sudarę ir ja išteklių ar ertmių naudojimo sutartį. Žemės gelmių įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog Lietuvos geologijos tarnyba Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti žemės gelmių išteklius, nenurodytus šio straipsnio 1 dalyje.
Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (Įstatymo 7 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyje).
Įstatymuose įtvirtinta imperatyvi pareiškėjos pareiga gauti Geologijos tarnybos Leidimus naudoti žemės gelmių išteklius ir mokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius, todėl pareiškėjos nežinojimas apie šių pareigų vykdymą ar subjektyvaus pobūdžio teisinio reguliavimo interpretavimais negali nulemti ginčijamo administracinio akto neteisėtumo. Byloje nustatyta, kad pareiškėja eksploatuoja keturias vandenvietes ir iš esmės visu tikrinamuoju laikotarpiu (2017-2019 m.) gėlo požeminio vandens išteklius išgaudavo ir naudodavo savo komercinei veiklai (kultūrinių grybų auginimui) neturėdama Leidimų (pirmas Leidimas išduotas 2019 m. lapkričio 15 d., kiti trys – 2020 m. birželio 20 d.), nors privalėjo juos turėti ir deklaruoti sunaudotų gamtos išteklių kiekius bei sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos veiksmai išgaunant ir naudojant gamtos išteklius (gėlą vandenį) neturint Leidimų negali būti laikomi formaliais. Tai, kad iki mokestinio patikrinimo pradžios pareiškėja buvo gavusi Geologijos tarnybos Leidimus, nustatytų pažeidimų neeliminuoja ir fakto, kad tikrinamuoju laikotarpiu požeminio vandens ištekliai buvo naudojami neturtint visų Leidimų, nekeičia. Pareiškėja taip pat pavėlavo pateikti Deklaracijas už 2017 m., 2018 m. ir 2019 m I-II ketvirčius, tačiau iš Patikrinimo akto ir ginčijamo Sprendimo matyti, kad dėl šio pažeidimo pareiškėjai ekonominė sankcija neskirta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog Įstatymas neįtvirtina, kad mokesčio administratorius, atsižvelgdamas į konkretaus pažeidimo padarymo aplinkybes, galėtų atitinkamai koreguoti sankcijos, šiuo atveju – mokesčio tarifo – dydį. Tačiau teismai, įvertinę faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali mažinti, iš esmės remdamiesi teisingumo bei protingumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016, 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2036-602/2021 ir kt.).
Atsižvelgiant į pareiškėjos skunde nurodytus argumentus, kad nors Bendrovė vandens išteklius naudojo neturėdama Leidimų, tačiau vedė išgauto vandens apskaitą, teisingai deklaravo išgauto vandens kiekį, nesiekė išvengti ar nuslėpti Mokesčių, tikrinamuoju laikotarpiu padarytus pažeidimus pašalino savanoriškai, t. y. nors ir pavėluotai, tačiau iš Geologijos tarnybos Leidimus gavo, visas Deklaracijas už 2017-2019 m. pateikė (Deklaracijos už 2019 m. III ir IV ketvirčius pateiktos nevėluojant) - laikytina, kad, padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo tiek pavojingas, kad taikyti maksimalią Įstatyme numatytą sankciją (priskaičiuotą mokestį dauginant iš 10). Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių nei aplinkai, nei žmonėms, valstybės finansinis interesas galėjo būti ir buvo užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Nors pareiškėja argumentuoja tuo, kad galiojęs teisinis reguliavimas buvo neapkankamai aiškus ir vėlesniais teisės aktų pakeitimais neaiškumai buvo pašalinti, visgi sutiktina su atsakovo argumentais, kad pareiškėja užsiima Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių gamtos išteklių naudojimo veikla ir turi tam reikiamą kvalifikaciją, žinias bei patirtį, todėl privalo išmanyti jai privalomus veikloje vykdyti teisės aktus, o įstatymo nežinojimas nėra pagrindas atleisti nuo atsakomybės. Tokia veika buvo sukeliama rizika, kad užsitęsus išteklių išgavimui neturint leidimo, deklaracijų neteikimui ir mokesčių nemokėjimui vėlesnio mokesčio paskaičiavimo ir išieškojimo galimybės pasunkės. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2020 m. birželio 12 d. pranešimu inicijuotas planinis patikrinimas buvo pirmasis mokestinio pobūdžio už valstybinius gamtos išteklius atliktas patikrinimas, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad dėl Bendrovės nežinojimo apie pareigą gauti Leidimus ir teisės aktų nustatytais terminais sumokėti Mokestį atsakingas Departamentas.
Kaip jau minėta, pareiškėja pažeidimo neneigia, nurodo, kad jos priežastys buvo susijusios su nežinojimu apie pareigą gauti Leidimus savo veiklai išgaunant gėlą požeminį vandenį ir mokėti Mokestį. Kai tik sužinojo apie jai kylančią įstatyminę prievolę, nedelsdama ėmėsi priemonių pažeidimui pašalinti. Tai rodo, kad pareiškėja linkusi toliau laikytis įstatymų, bendradarbiauti. Nėra duomenų, kad pareiškėja būtų anksčiau bausta už analogiškus nusižengimus. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės veikla pastaruoju metu nuostolinga. Iš 2021 m. birželio 30 d. finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad Bendrovės nuostolis sudaro 166 857 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 19 344 772 Eur (I t., b. l. 196-198).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad galimas ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant kitokio dydžio mokesčio tarifą (iki 10 kartų maksimalaus galimo dydžio), atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018 ir kt.). Taigi šiuo atveju, atsižvelgus į aukščiau išdėstytus motyvus ir reikšmingas ekonominės sankcijos individualizavimui aplinkybes, - laikytina, kad 3 kartus padidintas mokesčio tarifas atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus ir būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir mastui.
Atsižvelgiant į ankščiau išdėstytus motyvus, skundas tenkintinas iš dalies ir skundžiamas Sprendimas, kuriuo patvirtintas Patikrinimo aktas, keistinas toje dalyje, kurioje už be Leidimų išgautus valstybės gamtos išteklius pritaikytas 10 kartų didesnis tarifas. Atsižvelgiant į šio sprendimo motyvus, taikant (3 kartus) padidintą tarifą, atitinkamai priskaičiuota mokesčio suma už 2017-2019 metus mažintina iki 39 880,20 Eur (13 293,40 Eur x 3). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos prašymas maksimaliai sumažinti padidintu tarifu paskaičiuotą mokesčio sumą negali būti tenkinamas, nes tai prieštarautų aukščiau įtvintoms teisės aktų nuostatoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132–133 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Champs“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. kovo 26 d. sprendimu Nr. AS-99 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio didesniu tarifu už 2017-2019 m. neturint leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį sumą iki 39 880,20 Eur (trisdešimt devynių tūkstančių aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų ir 20 centų).
Sprendimas apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.