Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena pagal administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 518 straipsnį, Ž. I. atžvilgiu buvo nutraukta, nesant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių. Ž. I. buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2020 m. birželio 12 d., neturėdamas ežero savininkų leidimo, (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), žvejojo (duomenys neskelbtini) ežere (b. l. 10-13; administracinio nusižengimo byla, b. l. 11-14).

2. Nesutikdamas su (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimu pareiškėjo G. P. įgaliotas atstovas advokatas Simas Šuminas pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, prašydamas panaikinti 2020 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. nutarimą nutraukti administracinę bylos teiseną ir grąžinti bylą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, Ž. I. atžvilgiu pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį perduodant nagrinėti (duomenys neskelbtini) tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos pareigūnams, o D. N. atžvilgiu surašyti administracinių nusižengimų protokolą pagal administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje (b. l. 2-8).

3. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad vadovaujantis ANK 621 straipsniu, skundą pateikęs pareiškėjas G. P. neturi subjektinės teisės paduoti skundo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos K. G. pareiškimą, todėl jo skundas nepriimtinas ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui (ANK 626 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Be to, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2020 m. liepos 17 d. gauta administracinio nusižengimo byla su pareiškėjo G. P. skundu, kuriuo prašoma panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną. Šioje byloje taip pat prašoma patraukti, be kitų asmenų, D. N. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas ieškovo G. P. ieškinys atsakovei D. N. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (Civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini). Žemesnės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tiek administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn tą patį asmenį – D. N. (b. l. 29-30).

II. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai

4. 2020 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjo G. P. įgaliotas atstovas advokatas Simas Šuminas pateikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. liepos 30 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartį administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo G. P. 2020 m. liepos 7 d. skundą dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) priimti.

1.1. Pirma, (duomenys neskelbtini) pareiškėjas G. P. (duomenys neskelbtini) metų amžiaus) kartu su D. N. bei kitais asmenimis yra (duomenys neskelbtini) ežero, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkas (jam priklauso (duomenys neskelbtini) ežero dalis), kurio interesams atstovauja bei juos gina ir įgyvendina atstovė pagal įstatymą K. G. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta fizinių asmenų civilinio veiksnumo samprata – fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, tai yra kai jam sueina aštuoniolika metų. CK 2.7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už nepilnamečius iki keturiolikos metų sandorius jų vardu sudaro tėvai arba globėjai. Be to, ANK 584 straipsnyje nustatyta, kad kai nukentėjusysis yra nepilnametis ir todėl negali pats pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose, jo interesams turi teisę atstovauti jo atstovai pagal įstatymą (tėvai, globėjai, rūpintojai).

1.2. Antra, D. N. galimai suteikiant tretiesiems asmenims leidimus žvejoti (duomenys neskelbtini) ežere, neturint tam G. P. ir kitų bendrasavininkų sutikimo, pažeidžiami G. P. interesai, kadangi žvejyba tokiu būdu minėtame ežere vyksta neteisėtai, pažeidžiant jo, kaip bendrasavininko, nuosavybės teisę. Šiuo atveju G. P., kaip ežero bendrasavininkas, yra nukentėjusysis, kadangi tretiesiems asmenims žvejojant ežere ir pažeidžiant mėgėjiškos žvejybos taisykles, o D. N. leidžiant tai daryti, tokie veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 291 straipsnio bei 518 straipsnio požymius.

1.3. Trečia, vien tai, kad policijai pateiktame 2020 m. birželio 19 d. protokole – pareiškime pareiškėju įvardinama K. G., nekeičia objektyvaus fakto, kad ežero, dėl žvejojimo kuriame tvarkos pažeidimų buvo kreiptasi į policiją savininkas yra (duomenys neskelbtini) G. P., o K. G., kaip jo (duomenys neskelbtini) ir įstatyminė atstovė, veikia šio (duomenys neskelbtini) asmens interesais, paduoda ieškinius, skundus, pareiškimus institucijoms bei teismams ar pasirūpina tinkamu atstovavimu, sudarant sutartis su advokatais.

1.4. Ketvirta, atkreiptas dėmesys į tai, kad vienu metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams skirtingose administracinių nusižengimų bylose buvo paduoti du pareiškėjo G. P. skundai dėl dviejų atskirų (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. nutarimų nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos. Byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose dėl nutarimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) yra priimtas ir paskirtas teismo posėdis, o šioje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje skundas pateiktas analogiškomis aplinkybėmis dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. nutarimo byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), skundą atsisakyta priimti labai formaliais pagrindais, kurių pagrįstumas ir teisėtumas kelia abejonių.

1.5. Penkta, pirmosios instancijos teismo nutarties argumentas, jog byloje nėra nukentėjusiojo todėl, kad pats skundžiamas nutarimas priimtas nustačius, kad padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, ir būtent todėl G. P. neturi subjektinės teisės paduoti skundą, pareiškėjo manymu, formuoja ydingą teismų praktiką ir sukuria teisinį paradoksą, kuomet iš pareiškėjo realiai atimama galimybė pasinaudoti nutarimo apskundimo teise motyvuojant to paties galimai nepagrįsto ir neteisėto nutarimo turiniu.

1.6. Šešta, pareiškėjo įsitikinimu, faktas, jog D. N. ir Ž. I. veiksmai atitinka ANK numatytų veikų požymius ir jų atžvilgiu taikytina administracinė atsakomybė, niekaip nešalina galimos D. N. ir kitų asmenų atsakomybės už analogiškas veikas analogiškose bylose bei nešalina galimos D. N. civilinės atsakomybės dėl naudojimosi ežero nuosavybės teise nepaisant pareiškėjo teisėtų interesų. Pažymi, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai dar 2020 m. liepos 24 d. nutartimi (tai yra, 6 dienomis anksčiau, nei priimta skundžiama 2020 m. liepos 30 d. nutartis šioje byloje) atsisakė priimti G. P. ieškinį atsakovei D. N., kadangi administracinę atsakomybę už jos galimai neteisėtus veiksmus nustato Lietuvos Respublikos teisės aktai (ši teismo nutartis yra apskųsta Šiaulių apygardos teismui). Tokiu būdu suponuojama išvada, kad G. P. neturi teisės ginti savo interesus ir nuosavybės teisę nei civilinio proceso tvarka, nei administracinės teisenos tvarka, o policijai visais atvejais atsisakant pradėti teiseną G. P. interesus pažeidžiančių asmenų atžvilgiu, tampa iš viso nebeaišku, kokiu būdu ir kokia tvarka bei kokiose institucijose G. P. interesai turėtų būti ginami.

1.7. Apibendrindamas savo skundą pareiškėjo atstovas nurodo, jog 2020 m. birželio 17 d. protokolas–pareiškimas byloje Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) yra paduotas K. G. veikiant kaip savo (duomenys neskelbtini) G. P. įstatyminei atstovei (duomenys neskelbtini) teisiniais interesais, o (duomenys neskelbtini) G. P., būdamas (duomenys neskelbtini) ežero bendrasavininku, kuriam priklauso (duomenys neskelbtini) ežero nuosavybės teisės yra nukentėjusysis minėtoje byloje, kurioje priimtas skundžiamas (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimas Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) turi subjektinę teisę per įstatyminį atstovą bei įgaliotą atstovą pateikti teisme skundą. Pareiškėjo įgaliotasis atstovas atkreipia aukštesnės instancijos teismo dėmesį į tai, kad tas pats Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai visas šias išdėstytas aplinkybes jau yra teisingai įvertinęs analogiškoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjo skundas buvo priimtas, todėl, nagrinėjamu atveju, skundžiama 2020 m. liepos 30 d. pirmosios instancijos teismo nutartis byloje Nr. (duomenys neskelbtini) naikintina kaip nepagrįsta ir neteisėta (b. l. 34-48).

5. Atsiliepimu į pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino atskirąjį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus viršininkas A. B. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą bei atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodoma, kad pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundas yra nepagrįstas (b. l. 51).

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

1. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 621 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) G. P. neturi teisės apskųsti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. (toliau – Institucija) 2020 m. birželio 25 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta Ž. I. atžvilgiu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje požymių, nurodytų pareiškėjo, atstovaujamo įstatyminio atstovo (duomenys neskelbtini) K. G. 2020 m. birželio 17 d. protokole – pareiškime ROIK: (duomenys neskelbtini) (administracinė byla, b. l. 5).

2. ANK 584 straipsnyje atstovavimas pagal įstatymą siejamas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir nukentėjusiojo nepilnametyste, taip pat fiziniais ar psichiniais trūkumais, dėl kurių jie negali patys pasinaudoti savo teisėmis administracinių nusižengimų bylose. ANK 585 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys, kurie gali būti įgaliotais atstovais tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tai yra advokatas, advokato pavedimu – advokato padėjėjas, taip pat aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą turintis asmuo tais atvejais, kai jis atstovauja savo artimiesiems giminaičiams (tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), broliams, seserims, seneliams ir vaikaičiams) ar sutuoktiniui (sugyventiniui).

3. Nagrinėjamu atveju iš administracinio nusižengimo byloje kartu su atskiruoju skundu pateikto VĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad G. P. yra (duomenys neskelbtini) ežero kartu su žemės sklypu esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkis. Jam nuo (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu priklauso (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38-42). Iš kartu su atskiruoju skundu pateiktų įgalioto atstovo advokato Simo Šumino dokumentų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) skyriaus išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. P. bei K. G. gimė (duomenys neskelbtini) G. P., kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metai (b. l. 43). 2020 m. birželio 17 d. K. G. protokolu – pareiškimu į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą kreipėsi dėl jai bei kitiems bendrasavininkams priklausančio ežero, esančio (duomenys neskelbtini) sodybos teritorijoje – (duomenys neskelbtini), žvejojusio žvejo, kuris neturėjo ežero bendrasavininkų leidimo žvejoti privačiame ežere. Pareiškėja K. G. prašė Instituciją nustatyti, ar žvejys žvejojo su gautu (duomenys neskelbtini) sodybos šeimininkų (D. N., atstovaujamos J. N.) sutikimu (leidimu) ir nubausti neteisėtą veiką padariusį asmenį (administracinė byla, b. l. 5).

4. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio išrašo iš 2020 m. birželio 17 d. teisinių paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. P., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) K. G., bei advokatas Simas Šuminas sudarė teisinių paslaugų teikimo sutartį, kuria advokatas įsipareigojo atstovauti klientui ir veikti kaip kliento atstovas teisiniais klausimais (b. l. 46-47).

5. Taigi, kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, pritartina pareiškėjo įgalioto atstovo atskirojo skundo argumentams, kad nėra jokio pagrindo abejoti tinkamu pareiškėjo G. P. atstovavimu. Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), todėl jo teisinius interesus pagrįstai atstovauja jo atstovė pagal įstatymą – (duomenys neskelbtini) K. G., ir pastarosios tinkamai įgaliotas atstovas – advokatas Simas Šuminas.

6. ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas G. P. nėra asmuo (subjektas), dėl kurio priimtas Institucijos nutarimas ar nukentėjusysis.

7. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nutarimu ar teismo nutartimi.

8. Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjas G. P. nėra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau, akivaizdu, jog Institucija tyrė būtent jo interesais veikiančios įstatyminės atstovės K. G., kaip asmens, pranešusio apie galimą teisės pažeidimą, pareiškimą ir priėmė aktualų pareiškėjui nutarimą, ištyrusi būtent pareiškime nurodytas aplinkybes. Sistemiškai aiškinant išdėstyto teisinio reguliavimo aspektus ir kartu vertinant faktines nagrinėjamos situacijos aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog G. P. gyvena kartu su įstatymine atstove šalia ginčo objekto ((duomenys neskelbtini) ežero, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)), konstatuotina, jog nors jis formaliai yra tik pranešėjas apie galbūt padarytą administracinį nusižengimą (administracinius nusižengimus) ir/ar kitus teisės pažeidimus, tačiau Institucijos nutarimas neabejotinai turi tiesioginę įtaką pastarojo teisinei ir procesinei padėčiai.

9. Svarbu paminėti ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas ieškovo G. P. ieškinys atsakovei D. N. dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys L. G., A. Ž., E. I., J. G., T. Ž., P. G. 2020 m. liepos 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti ieškinį (b. l. 44-45). Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu ieškovas G. P. padavė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui. 2020 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti G. P. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. 2020 m. rugsėjo 10 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyta priimti ieškovo G. P. ieškinį, motyvuojant tuo, kad ieškovo siūloma naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, vienu atveju, jau reglamentuota galiojančiuose teisės aktuose, o jos detalizavimas nesukeltų ieškovui jokių materialiųjų teisinių padarinių, nes ežero bendrasavininkų teisinė padėtis išliktų tokia pati kaip ir iki ieškinio pareiškimo, kitu atveju, pažeidžia teisės aktų reikalavimus bei užkerta kelią tretiesiems asmenims pasinaudoti jiems priklausančiomis teisėmis, todėl ieškovo ieškinį atsisakytina priimti kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas) (nutartis neįsiteisėjusi). Taigi, pareiškėjas bandydamas ginti savo pažeistas teises su ieškiniu kreipėsi civilinio proceso tvarka į apylinkės teismą, tačiau jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

10. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra tai, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Pažymėtina, kad ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra įstatymuose nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, tai yra laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ANK) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas ir teisės į teisingą procesą įgyvendinimas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d. nutarimai). Taigi formalūs procesiniai pažeidimai negali lemti asmens teisės ginti savo teises teisme apribojimo.

11. Atskirąjį skundą nagrinėjančio apygardos teismo manymu, atsisakydamas priimti pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundą dėl Institucijos nutarimo, apylinkės teismas užkirto kelią jam ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Taigi, pareiškėjui negali būti suvaržyta galimybė apskųsti Institucijos nutarimą žemesnės instancijos teismui, remiantis formaliais motyvais, kad jis nėra asmuo (tinkamas subjektas), dėl kurio priimtas Institucijos nutarimas ar dabartinėje administracinio proceso stadijoje nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso. Toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei nepagrįstai suvaržytų konstitucinę ir konvencinę asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka. Panaši pozicija šiuo klausimu formuojama ir teismų praktikoje (pvz. Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-209-579/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-62-361/2020; Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-458-634/2018 ir kt.). Be to, kaip jau minėta anksčiau, vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalies nuostata kompetencija pripažinti asmenį nukentėjusiuoju tenka administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui, o Institucijai to nepadarius, tą gali padaryti apylinkės teismas nutartimi, nustatęs, kad asmuo nėra procese pripažintas nukentėjusiuoju.

12. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu pirmosios instancijos teisme be šios administracinio nusižengimo bylos yra nagrinėjama kita administracinio nusižengimo byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas G. P., atstovaujamas įstatyminės atstovės K. G. bei įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundu skundžia Institucijos 2020 m. birželio 19 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje G. P. atžvilgiu, dėl įvykio, įvykusio 2020 m. gegužės 12 d. (b. l. 16-19). Paminėtina, kad šioje byloje (duomenys neskelbtini) 2020 m. liepos 21 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi buvo priimtas analogiškas pareiškėjo G. P. skundas (b. l. 28).

13. Be to, pareiškėjo įgaliotas atstovas skundu, kurį atsisakyta priimti skundžiama nutartimi, prašo teisiškai įvertinti ne tik Ž. I. veiksmus, galimai atitinkančius ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį (Mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas), tačiau ir D. N. veiksmus, kurie turi ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo (savavaldžiavimas) požymių, o šiuo administraciniu nusižengimu, be jokios abejonės, pažeidžia asmens, kuris ginčija šio administracinio nusižengimo subjekto tikrą ar tariamą teisę, teisėtus interesus, todėl pareiškėjo įgalioto atstovo skunde nurodytų aplinkybių tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu nustačius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymius, pareiškėjas, be abejonės, turėtų būti pripažintas nukentėjusiuoju.

14. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į asmens teisės į apeliaciją svarbą ir vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, kad apylinkės teismas skundžiama nutartimi formaliai ir todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundą. Dėl šios priežasties skundžiama apylinkės teismo nutartis naikintina ir klausimas dėl pareiškėjo G. P. skundo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo priėmimo (ANK 626 straipsnio 2 dalis) perduotinas iš naujo spręsti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams (ANK 656 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. liepos 30 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo G. P. įgalioto atstovo advokato Simo Šumino skundo dėl (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus vyresniosios tyrėjos V. J. 2020 m. birželio 25 d. nutarimo priėmimo perduoti iš naujo spręsti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.