Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs pareiškėjo J. M. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutarties, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo J. M. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (Nr. ROIK 19108750431),

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2019 m. lapkričio 19 d. Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate gautas J. M. pareiškimas, kuriuo jis prašė: nubausti asmenis pažeidinėjančius kelių eismo taisykles už tai, kad jie stato automobilius neleistinoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini); administracine tvarka nubausti B., kaip pakartotinai pažeidusius Statybos įstatymo 47 straipsnio reikalavimus; taikyti B., kaip pastato esančio (duomenys neskelbtini), administracinę atsakomybę už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pažeidimus, šios gatvės elementų neteisėtą statybą ir naudojimą ir įpareigoti pašalinti šiuos pažeidimus; informuoti Valstybinę mokesčių inspekciją ir veterinarijos tarnybą apie komercinių patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), paskirtį ir kartotinius pažeidimų faktus; pripažinti pareiškėją nukentėjusiuoju.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimu, išnagrinėjus pareiškėjo prašymo dėl minėtų galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 (padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių) ir 8 (dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas) punktais nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju apylinkės teismas netinkamai interpretavo ANK 621 straipsnio nuostatas ir padarė neteisingą išvadą, kad J. M. neturi teisės apskųsti policijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo, kuriuo nuspręsta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos dėl galimų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, nurodytų pareiškėjo J. M. pareiškime (jo įvardytas skundu) policijai.

7. ANK 621 straipsnyje, reglamentuojančiame teisę apskųsti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nustatyta, kad ANK 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai). Skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad J. M. nėra asmuo, dėl kurio priimtas policijos nutarimas ar nukentėjusysis.

8. ANK 578 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos nutarimu ar teismo nutartimi. Pažymėtina, jog administracinio nusižengimo teisena, be kita ko, gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą (ANK 590 straipsnio 2 dalis).

9. Nors J. M. nagrinėjamu atveju nėra pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau, akivaizdu, jog policija tyrė būtent jo, kaip asmens pranešusio apie galimus teisės pažeidimus, pareiškimą ir priėmė aktualų nutarimą ištyrusi būtent jo pareiškime nurodytas aplinkybes. Sistemiškai aiškinant išdėstyto teisinio reguliavimo aspektus ir kartu vertinant faktines nagrinėjamos situacijos aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, jog J. M. gyvena visai šalia ginčo namo ((duomenys neskelbtini) name), darytina išvada, jog nors jis formaliai yra tik pranešėjas apie galbūt padarytą (daromus) administracinį nusižengimą (-us) ir kitus teisės pažeidimus, tačiau policijos nutarimas neabejotinai turi tiesioginę įtaką pastarojo teisinei ir procesinei padėčiai.

10. Atsisakydamas priimti jo skundą dėl policijos nutarimo, apylinkės teismas užkirto kelią jam ginti savo galbūt pažeistas teises ir teisėtus interesus. Taigi, apeliantui negali būti suvaržyta galimybė apskųsti policijos nutarimą apylinkės teismui, juolab, remiantis formaliais motyvais, kad jis nėra asmuo, dėl kurio priimtas policijos nutarimas ar dabartinėje administracinio proceso stadijoje nėra įgijęs nukentėjusiojo statuso. Toks įstatymo aiškinimas neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei nepagrįstai suvaržytų konstitucinę ir konvencinę asmens teisę ginti savo galimai pažeistas teises teismine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad apylinkės teismas nepagrįstai atsisakė priimti J. M. skundą. Todėl skundžiama nutartis naikinama, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir perduoti J. M. skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. K. 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimo priėmimo klausimą iš naujo spręsti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams.

Nutartis neskundžiama.