- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-08
- Bylos Nr.
- II-67-899/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00020-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Pažeidėjas
- J. M.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
- 21.11.3Pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje apskundimo terminas ir tvarka (ANK 646 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024-01-09 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus specialistė E. Š. 2023-12-23 J. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalį, kuriame nurodė, kad J. M. 2023-12-23 10.09 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,51 promilių girtumas, po paklaidos – 0,50 prom girtumas. Protokole konstatuota, kad tokiais veiksmais J. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024-01-09 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) J. M. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda, pritaikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui.
2024-01-18 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas J. M. skundas dėl minėto nutarimo pakeitimo. Skunde nurodoma, kad alkoholį vartojo gruodžio 22 dienos vakare, pakankamai neįvertinęs alkoholio poveikio organizmui. Gruodžio 23 dieną 10.09 val. ryte vairavo automobilį. Vairuojant nesukėlė eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų KET reikalavimų, paskirtą 900 Eur baudą sumokėjo. Patikrinimo metu jam nustatytas lengvas 0,51 (0,49 po paklaidos) promilių neblaivumas. Administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo, ne dėl tyčios. Prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju nebūtų vairavęs. Vairuojant transporto priemonę nebuvo selektyviai sustabdytas dėl KET reikalavimų nesilaikymo, o, sustabdžius vairuotojų blaivumo patikrinimo (reido) metu, nebuvo nustatyta jokių neblaivumo požymių - nesklido alkoholio kvapas, elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti. Neblaivumas nustatytas tik patikrinus alkoholio matuokliu. Nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių, kuriuos pastebėjęs pats ar aplinkiniai būtų galėję jį sustabdyti nuo galimo vairavimo neblaiviam. Policijos pareigūnams davė sąžiningus ir nuoseklius paaiškinimus, nevengė administracinės atsakomybės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Po 2017 m. nubaudimo už transporto priemonės vairavimą neblaiviam yra padaręs smulkius teisės pažeidimus, turi virš 28 metų vairavimo stažą. Yra doras visuomenės narys, visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis pilnu etatu, besirūpinantis šeima, vaikais, savo darbine, namų bendrijos aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Vedamas gyvenimas ir alkoholio vartojimas nėra kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Pilnu etatu dirba automobilių pardavimo vadovu įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kur darbo funkcijų atlikimui yra būtina turėti galimybę vairuoti transporto priemonę. Šios teisės turėjimas ypač reikšmingas vykdant funkcijas pagal darbo sutartį su „(duomenys neskelbtini)“, vykdydamas šią darbo sutartį privalo pristatyti automobilius pirkėjams, transportuoti automobilius techninei apžiūrai, juos registruoti transporto priemonių registravimo centre. Darbdavio yra charakterizuojamas kaip kruopštus, atsakingas, darbštus, jautrus kolegų atžvilgiu, nuoširdus, patikimas bei pareigingas darbuotojas. Charakteristikoje pažymima, kad teisė vairuoti yra būtina vykdyti darbines funkcijas, o praradęs teisę vairuoti negalės atlikti savo tiesioginių darbinių pareigų, darbdavys, neturėdamas kito pasirinkimo, turės atleisti jį iš darbo. Dėl padaryto nusižengimo labai gailisi, pergyvena dėl darbo praradimo, pajamų netekimo, negalėjimo pasirūpinti vaikais ir šeima. Suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę ir pažada daugiau nebenusižengti. Netekęs teisės vairuoti netektų darbo, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, o tai apsunkintų jo turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą („(duomenys neskelbtini)“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį) ir sukeltų nepakeliamą finansinę naštą jam ir artimiesiems. Augina 2 sūnus, todėl teisė vairuoti reikalinga ir siekiant užtikrinti vaikų saugų patekimą į mokymo įstaigą. Neturėdamas teisės vairuoti, negali vykdyti savo tiesioginių darbinių pareigų, neturi kaip užtikrinti sūnų gerovės ir išlaikyti šeimos. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir šeimos nariams. Skundu prašoma paskirti trumpesnę administracinio poveikio priemonę, kuria pareiškėjas būtų pakankamai paveiktas, būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai, nebūtų pažeistas nei viešasis interesas, nei teisingumo principas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su J. M. skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą teigiama, jog, institucijos nuomone, šiuo atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normos bei tenkinti pareiškėjo J. M. prašymą. Įvertinus pareiškėjo asmenybę bei pažeidimo padarymo aplinkybes, remiantis teismų praktika, nėra pagrindo konstatuoti, jog sankcijoje numatytų administracinio poveikio priemonių - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir uždraudimo vairuoti transporto priemones, kuriose nėra įrengtas antialkoholinis variklio užraktas skyrimas pareiškėjui 422 straipsnio 6 dalyje numatytiems laikotarpiams prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėta, kad, atsižvelgus į visas padaryto pažeidimo aplinkybes, J. M. jo prašymu buvo paskirtos administracinio poveikio priemonės minimaliems 6 dalyje numatytiems terminams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje J. M. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad išvažiavo per neatsargumą. Buvo iš vakaro, apie 22.00 val. išgėręs 2-3 bokalus alaus žiūrėdamas krepšinį. Net į darbovietės vakarėlį nėjo, nes žinojo, kad reikės važiuoti. Jį pažadino ryte, kad atvažiavo tralas. Nei valgęs, nei gėręs ir išvažiavo. Pareigūnams sakė, kad nori duoti kraujo, bet pralaikė jį visą valandą. Darbas susijęs su vairavimu. Kiekvieną dieną važiuoja vis su kita mašina. Prašo teismo panaikinti alkobloko taikymą ir sutrumpinti per pusę teisės vairuoti atėmimo terminą, nes vairuotojo pažymėjimas tiesiogiai susijęs su darbine veikla, reikia pasirūpinti sūnumis, turi įsipareigojimų bankui ir, jeigu neteks pajamų, iš žmonos atlyginimo neišgyvens. Paskambino, kad autovežis atvežė mašiną, turėjo vėliau atvažiuoti, bet atvažiavo ankščiau. Važiavo ir jam rodė, kad stovi pareigūnai, bet jis tiesiog važiavo, nes nieko blogo neįtarė. Dirba kartu su kitu asmeniu, bet vienas kitą turi vežioti. Sūnūs gyvena kartu. Viešasis transportas yra.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė J. M. skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų. Aptariamo straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių, t. y. administracinio poveikio priemones, numatytas ANK 27 str. 1 d. 1 p., 5 p.
Kaip rodo pateiktas skundas, pareiškėjas savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija ir su administracinio nusižengimo kvalifikavimu sutinka, tačiau kelia administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, individualizavimo klausimą bei prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
ANK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriamos minėtame straipsnyje (t. y. ANK 27 straipsnio 1 dalyje) numatytos administracinio poveikio priemonės, tarp jų - ir specialiosios teisės atėmimas bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Skiriant administracinio poveikio priemones, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Remiantis iš esmės tomis pačiomis nuostatomis vadovaujamasi ir nustatant administracinio poveikio priemonių – teisės vairuoti atėmimo ir draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmę. Tokia teismų praktika ir teisinis reglamentavimas reiškia, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, būtina nustatyti išimtines aplinkybes ir neatkuriamus itin svarbius padarinius, kurie kiltų pažeidėjui skyrus administracinio poveikio priemones atsakomybę numatančio straipsnio sankcijos ribose.
Kaip minėta, ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skundu prašoma pakeisti 2024-01-09 nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskiriant švelnesnes negu numatyta ANK 422 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemones, tai yra atimant teisę vairuoti transporto priemones trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui (J. M. posėdžio metu prašė per pusę trumpinti 6 mėnesių terminą) bei panaikinant draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.
Nagrinėjamu atveju institucija 2024-01-09 nutarimu J. M. už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė administracinio poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą minimaliam - 6 mėnesių terminui ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam - 12 mėnesių terminui. Skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemones už nusižengimo įvykdymą, pareigūnė atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kaltininkas pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo jį išsiaiškinti. Be to, nutarime nurodė, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismo vertinimu, J. M. padarytas nusižengimas, numatytas ANK 422 str. 5 d., negali būti laikomas mažareikšmis, priešingai, jis yra vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl skiriama nuobauda, administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Šiaulių apygardos teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Administracinio poveikio priemonė yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes nusižengimą padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Skiriama priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, nagrinėtinu atveju sudarančia pagrindą švelninti paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo terminą bei visiškai neskirti kitos administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 27 str. 1 d. 5 p.
Šiuo atveju matyti, kad J. M. buvo nustatytas lengvas neblaivumas – 0,51 promilės (paklaida 0,01 promilės), kas rodo, kad asmuo 0,09 promilių (pašalinus paklaidą) viršijo įstatymu nustatytą leistiną normą (0,41 promiles), nuo kurios kyla administracinė atsakomybė, atkreipiant dėmesį ir į tai, kad girtumas nuo 1,5 promilių jau užtraukia net baudžiamąją atsakomybę. Be to, paminėtina, kad iš byloje esančio 2023-12-23 neblaivumo akto matyti, jog pirmo tikrinimo, atlikto 10.09 val., metu J. M. buvo užfiksuotas 0,58 promilių neblaivumas, o jau tik antro tikrinimo, atlikto 10.26 val., metu nustatytas 0,51 promilių girtumas, kas rodo, jog pirminio tikrinimo metu neblaivumas buvo užfiksuotas žymiai didesnis. Skunde pareiškėjas nurodo, kad jam po paklaidos buvo nustatytas 0,49 prom. girtumas. Tačiau toks pareiškėjo paskaičiavimas pagal bylos duomenis nėra tikslus, kadangi 2023-12-23 administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog prietaiso - alkotesterio Drager Alcotest 6810, Nr. ARFL- 0102, 2060553, kuriuo buvo tikrintas pareiškėjo neblaivumas, paklaida numatyta ±0,01 prom., kas reiškia, kad, atmetus paklaidą, pareiškėjo neblaivumas siekė 0,50 prom. Teismo nuomone, nors neblaivumo riba nedaug viršija minimalią leistiną normą, tačiau nagrinėtinu atveju tokia aplinkybė negali būti laikoma nereikšminga. J. M., vairuodamas transporto priemonę, net ir esant lengvam girtumo laipsniui, savo elgesiu kėlė didelę grėsmę aplinkiniams. Atsakomybė už transporto priemonės vairavimą, kai tai daro neblaivūs vairuotojai, yra diferencijuojama pagal asmens, vairavusio transporto priemonę, girtumo laipsnį – už vairavimą esant lengvam girtumo laipsniui įstatymo leidėjas numatė administracinę atsakomybę, tuo tarpu už vairavimą esant vidutiniam ar sunkiam girtumui – baudžiamąją atsakomybę. Taigi, esant sunkesniam girtumui, J. M. būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Paminėtina, kad Lietuvos įstatymų leidėjas itin griežtai vertina atvejus, kai asmenys vairuoja neblaivūs. Be to, įstatymų leidėjas nustatė būtent tokią, o ne kitokią atsakomybės ribą ir jos reikia laikytis. Pareiškėjas skunde nurodo, kad jokių neblaivumo požymių patikrinimo (reido) metu jam nustatyta nebuvo: nesklido alkoholio kvapas (visgi tai, kad alkoholio kvapas sklido, pažymėta policijos pareigūnės E. Š. tarnybiniame pranešime), elgėsi adekvačiai, kalbėjo rišliai, judesiai buvo koordinuoti, be to, prieš nusprendžiant vairuoti automobilį visiškai nesijautė neblaivus, priešingu atveju būtų nevairavęs. Taip pat nurodė, kad alkoholį vartojo tik iš vakaro (kaip nurodė teisme, išgėrė 2-3 bokalus alaus) ir prieš važiuojant kitos dienos rytą alkoholio poveikio organizmui pakankamai neįvertino, tačiau savo vairavimu jokio eismo įvykio nesukėlė, žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui nepadarė, kitų KET reikalavimų nepažeidė, o paskirtą 900 eurų baudą sumokėjo. Tačiau teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip gynybinius ir toks bandymas nusižengimą sumenkinančiais argumentais koreguoti administracinio poveikio priemones, nesilaikant įstatyme nustatytų girtumo ribų, nėra priimtinas. Įstatymų leidėjas nustatė būtent tokias draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio ribas ir jų nesilaikymas turi būti pagrįstas labai svariais argumentais, o ne kasdieniais elementariais kiekvienoje byloje pateikiamais motyvais, kurie lemia tik minimalaus dydžio nuobaudos ir minimalių dydžių administracinio poveikio priemonių paskyrimą. Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais, šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, tačiau J. M., net ir turint skunde nurodytus teigiamus bruožus – didelę vairavimo patirtį, stažą (virš 28 metų) ir kitus – valstybės pastangos apsaugoti visuomenę nebuvo svarbios. Šiuo atveju labai reikšminga paminėti ir tai, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog pareiškėjas už analogišką nusižengimą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn ir 2017 m. (buvo nustatytas taip pat lengvas 0,50 promilės (įvertinus paklaidą – +/- 0,017 proc., 0,483 promilės) girtumas)) ir jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kurios terminas Šiaulių apygardos teismo 2018-01-04 nutartimi pagal pareiškėjo skundą buvo sutrumpintas nuo vienerių metų iki šešių mėnesių. Tuo metu aukštesnės instancijos teismas, sumažindamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, įvertino padaryto nusižengimo pobūdį, tai, kad asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, dirba (darbas tiesiogiai susijęs ir su automobilių vairavimu ir yra pragyvenimo šaltinis), charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, iš banko turi pasiėmęs kreditą būstui. Šiame skunde pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl nagrinėjamo nusižengimo labai gailisi, suvokia padaryto nusižengimo rimtumą, galimas pasekmes, suvokia atsakomybę prieš kitus eismo dalyvius, šeimą, darbovietę, pažada daugiau nebenusižengti, nurodo, kad teisė vairuoti yra būtina tiesioginių darbinių pareigų atlikimui, teisės vairuoti netekimas neišvengiamai sąlygos atleidimą iš darbo. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės analogiškos aplinkybės buvo įvertintos ir dėl minėto ankstesnio 2017 m. įvykdyto administracinio nusižengimo, dėl ko aukštesnės instancijos teismas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą sutrumpino, tačiau, kaip matyti, pareiškėjas reikiamų išvadų nepadarė, iš ankstesnių klaidų nepasimokė, padarė analogišką nusižengimą ir pakartotinai teismo prašo sutrumpinti minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, taip pat prašydamas iš vis netaikyti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nurodydamas iš esmės tapačias, kaip ir 2017 m., aplinkybes, t. y. darbo pobūdį, turimus finansinius įsipareigojimus, šeimynines aplinkybes. Tokios aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja pareiškėjo asmenybę ir užkerta kelią ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui.
Nors skunde ir nurodyta, kad neigiamų padarinių dėl aptariamo nusižengimo padarymo nekilo, tačiau šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, jog J. M. savo neatsakingais ir lengvabūdiškais veiksmais sukėlė didelį pavojų ne tik viso eismo saugumui, bet ir kitų žmonių turtui, jų sveikatai, taip pat gyvybei. Iš bylos duomenų matyti, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 str. 5 d., J. M. padarė padidinto pavojingumo vietoje – gyvenamojoje teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), tokiu paros metu (10.09 val.), kada vyksta intensyvus eismas. Nors šiuo atveju buvo išvengta rimtesnių pasekmių, tačiau tai nedaro nusižengimo mažiau pavojingu ir jo nepateisina, nes galimai sunkesnių pasekmių buvo išvengta tik todėl, kad J. M. buvo laiku sustabdytas ir nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo. Mažiau pavojingo vairavimo nedaro ir aplinkybės, kad pareiškėjas prieš nusprendžiant vairuoti visiškai nesijautė esantis neblaivus, kad, jo teigimu, nebuvo jokių išorinių neblaivumo požymių (kaip minėta, visgi nusižengimo medžiagoje alkoholio kvapo sklidimas fiksuotas), anaiptol, vairavimas ryte žinant, kad iš vakaro vartojo alkoholį, juo labiau, kad tokio pobūdžio nusižengimas gyvenime padaromas nebe pirmą kartą, rodo itin lengvabūdišką ir neatsakingą požiūrį į eismo saugumą kelyje tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių atžvilgiu, be to, toks atsainus požiūris prasilenkia ir su vykdoma valstybine politika užkardyti neblaivius vairuotojus kelyje. Tokios aplinkybės rodo, kad pareiškėjas sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį ir, nors nesijautė neblaivus, bet žinodamas, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, nepaisant, anot pareiškėjo, nedidelio jo kiekio, neblaivus sėdo už vairo, teikdamas prioritetinę reikšmę (svarbą) savo asmeniniams poreikiams, lengvabūdiškai sumenkindamas visuomeninį interesą, šiuo atveju įstatymų saugomą nedalomą gėrybę (vertybę) – viešojo eismo saugumą ir jo svarbą. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios, poveikio priemonės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinio poveikio priemonei keliamų tikslų. Visas aplinkybes prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats asmuo, o, to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Laikytina, kad dėl administracinio poveikio priemonių taikymo patiriami nepatogumai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas jis pats. Be to, aukščiau išdėstyti duomenys rodo, kad padarytas administracinis nusižengimas turi būti vertinamas kaip itin šiurkštus, pavojingas ir tyčinis.
J. M., teikdamas skundą ir duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog teisė vairuoti transporto priemonę jam yra reikalinga tiek dėl šeimos poreikių tenkinimo, nes turi du vaikus, kuriuos turi pristatyti į mokymo įstaigą, tiek dėl darbo, kadangi teisė vairuoti yra tiesiogiai susijusi su darbinių funkcijų atlikimu, o, netekus darbo, neišvengiamai pasunkėtų šeimos finansinė padėtis. Šiuo atveju nepaneigtina, kad asmuo patiria įvairių sunkumų tiek darbe, tiek buityje, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui visos šios aplinkybės jau egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu (be to, kaip jau minėta, jos egzistavo padarius ir analogišką nusižengimą 2017 m.), tačiau tai nesutrukdė J. M. pažeisti teisės normų reikalavimus, o šeimyninės gerovės, turimo darbo išsaugojimas nesutrukdė vartoti alkoholį ir nepasirodė pakankamai reikšmingos aplinkybės atsakingiau įvertinti savo būklę priimant sprendimą vairuoti pavartojus alkoholio. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo vaikams yra 18 m. ir 15 m., todėl vykstant į/iš mokymosi įstaigą(-os) galima naudotis viešuoju transportu. Apie neigiamas pasekmes J. M. buvo iš anksto informuotas įstatymu įtvirtinant draudžiamą veiką ir nustatant už ją konkrečią sankciją, nepaisydamas to, pareiškėjas elgėsi nerūpestingai, vairavo neįvertinęs blaivumo būklės, juo labiau, kad su analogiška situacija gyvenime buvo jau susidūręs ir supratimą apie tokios veikos pavojingumą turėjo turėti žymiai didesnį. Teismui nekyla jokių abejonių, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pakeitė J. M. asmeninį gyvenimą, prie kurio jis buvo įpratęs, ir įtakos kurį laiką ateityje, tačiau tai yra neišvengiamos jam paskirtų administracinio poveikio priemonių pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats pažeidėjas. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką, net ir darbas, tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios administracinio poveikio priemonės taikymą. Iš byloje pateiktos darbdavio charakteristikos matyti, kad J. M. darbas išties yra betarpiškai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir, neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, negali atlikti savo tiesioginių darbų (išbandyti, ar ruošiamas parduoti automobilis yra techniškai tvarkingas, nugabenti automobilius į autoservisus ar pas klientus) (b. l. 12). Tačiau darbdavys charakteristikoje nurodė ir tai, jog bus priverstas pareiškėją atleisti iš darbo, jeigu darbuotojas negalės atlikti savo pareigų. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjas turi galimybes jam paskirto teisės vairuoti atėmimo nepadaryti aktualia problema darbinių funkcijų vykdymui (tam gali būti randamas ne vienas alternatyvus būdas to išvengti, kaip, pvz., kolegų, draugų pagalba ir pan., atvykimui į darbą galima naudotis viešuoju transportu), juo labiau, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas yra minimalios sankcijoje numatytos trukmės (6 mėnesių). Iš kitos pusės, J. M. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu gali susirasti kitą darbą, kuris nesusijęs su transporto priemonių vairavimu.
Itin svarbu paminėti ir tai, kad nors J. M. skunde nurodė, kad po nubaudimo vairavus neblaiviam 2017 m., jis tėra padaręs smulkius teisės pažeidimus, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog bylos medžiaga rodo, kad J. M. visgi nėra linkęs laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo negalima priskirti prie pavyzdingų vairuotojų kategorijos. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad asmuo yra baustas ir už greičio viršijimą, ir už automobilio stovėjimą neleistinoje vietoje, ir už mobiliojo ryšio priemonės naudojimąsi vairuojant. Kaip jau minėta, yra baustas ir už analogiško nusižengimo 2017 m. padarymą. Tokie duomenys itin neigiamai charakterizuoja asmenybę, paneigia jo atsakingą požiūrį į saugų dalyvavimą eisme, todėl darytina išvada, kad jam prieš tai dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimų taikytos poveikio priemonės nebuvo pakankamai efektyvios, kad sustabdytų nuo dar šiurkštesnio nusižengimo įvykdymo. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis nesukėlė jokio eismo įvykio, nepadarė žalos kitų asmenų sveikatai ar turtui, nepažeidė kitų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, negali būti vertintinos kaip išskirtinės aplinkybės, kurių pagrindu būtų galima nustatyti mažesnį veiksmų pavojingumą visuomenei, kadangi pagal turimas žinias, gyvenimišką patirtį, amžių, turėjo ir galėjo įvertinti savo būseną pavartojus alkoholio ir priimti sprendimą nuo vairavimo susilaikyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde nurodyta aplinkybė, jog pareiškėjas sumokėjo jam paskirtą baudą, necharakterizuoja jo išskirtinai teigiamai, nes paskirtų nuobaudų sumokėjimas yra įprasta piliečio pareiga.
Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad skunde paminėta teismų praktika dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo nesusijusi su atvejais, kada asmuo per kiek daugiau nei 6 metus (nuo 2017 m. rugsėjo mėn.) net du kartus traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už vairavimą esant neblaiviam, todėl nagrinėtinu atveju nėra aktuali.
Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad J. M. savo kaltę pripažino ir dėl nusižengimo padarymo nuoširdžiai gailėjosi bei gailisi iki šiol, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, J. M. pagrįstai paskirtos švelniausios ANK 422 straipsnio 6 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, taip pat minimaliam terminui. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažįsta, jog sušvelninus administracinio poveikio priemones, t. y. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą ar netaikant draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nebūtų pasiekti administracinių poveikio priemonių tikslai, todėl J. M. skundas netenkintinas, o Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024-01-09 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto J. M. skundo netenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2024-01-09 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur bauda bei pritaikytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 12 mėnesių laikotarpiui, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.