Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus prokurorei Erikai Pudžmytei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iš dalies nuotoliniu būdu (per ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. K. dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas, teisiamajame posėdyje prisipažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. buvo darbe. Apie 14.30 val. išėjo iš darbo. Po darbo su draugais išgėrė 3 stikliukus brendžio. Išsiskirsčius su draugais, jis autobusu atvažiavo namo, adresu (duomenys neskelbtini). Atvažiavęs namo pavalgė. Niekur nesiruošė šią dieną važiuoti. Jo sutuoktinė tuo metu buvo jų sodyboje (duomenys neskelbtini). Po to jam paskambino sutuoktinė, kuri pasakė, kad jai labai skauda galvą ir paprašė, kad jis atvežtų vaistų, jis sutiko. Sėdo į jo vardu registruotą automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Šiuo automobiliu jis naudojasi labai retai, kartais savaitgaliais, jo naudojasi jo vaikai. Tada pakeliui pasiėmė savo brolį, kurio duomenų sakyti nenori ir važiavo į minėtą sodybą. Tada jam bevažiuojant, keliu Rudamina – Turgeliai, jam automobiliu užstojo kelią jam nepažįstamas asmuo, kuris jį sustabdė ir per pravirą automobilio durelių langą atėmė jo automobilio raktelius. Jis pradėjo skambinti policijai. Už maždaug 40 minučių atvažiavo policijos pareigūnai. Jam pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Patikrinimo alkotesteriu rezultatas buvo 2.23 %. Su patikrinimo rezultatu sutiko. Dėl savo poelgio labai gailisi. Sėsdamas už vairo jis jautėsi gerai, nesijautė apsvaigęs nuo alkoholio. Matyt neįvertino savo galimybių. Toks įvykis jo gyvenime atsitiko pirmą kartą. Vairuotojo pažymėjimą jis turi nuo 1990 metų. Blogai vertina savo tokį poilgį, labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, proceso dalyviams sutinkant, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis V. K. davė analogiškus parodymus (b. l. 64-67).

Liudytojas E. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 16.00 val., jis savo automobiliu važiavo link (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu Rudamina - Turgeliai. Tada kelyje pastebėjo pavojingai manevruojantį sidabrinės spalvos „Ford“ markės automobilį, valstybinių numerių tiksliai neprisimena, prisimena, kad valstybinis numeris prasidėjo raidėmis KZT. Bevažiuojant minėtas automobilis vingiavo per kelią bei važiavo įtartinai lėtai. Jis iš karto pamanė, kad minėto automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, dėl to jis jį nusprendė aplenkti, po ko jį atsargiai sustabdė. Priėjus prie minėto automobilio, priekinis vairuotojo pusės durelių langas buvo praviras, jis tuo tarpu staigiai, pro pravirą langą užgesino automobilio variklį ir ištraukė raktelius iš užvedimo spynelės. Vairuotojo vietoje sėdėjo virš 50 metų amžiaus, žilų plaukų, jam nepažįstamas vyras. Šalia jo, keleivio vietoje, sėdėjo dar vienas vyresnio amžiaus jam nepažįstamas vyras. Vairuotojas jam pasirodė akivaizdžiai neblaivus, apie tai galima buvo spręsti iš jo veido išraiškos. Jis paskambino pagalbos numeriu 112 ir iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, minėto automobilio vairuotojui buvo tikrinamas blaivumas. Kiek prisimena, jis pripūtė virš 2 promilių. Minėto vyro vairavimo faktą matė, jis visą laiką buvo vairuotojo vietoje, iš jo akiračio jis dingęs nebuvo (b. l. 44-47).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio Mangirdo Banevičiaus tarnybinio pranešimo matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d., apie 16.07 val. per radijo ryšį iš Vilniaus apsk. VPK OVS gavo pranešimą Nr. ROIK Nr. 0123000505117, kad kelyje Rudamina – Turgeliai, ties Naujųjų Piktakonių k., pranešėjas E. L. sulaikė visiškai neblaivų automobilio „Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotoją (b .l. 18).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas lengvasis automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) esantis Vilniaus rajone, kelyje Rudamina – Turgeliai, tiek Naujųjų Piktakonių k., Piligrimų g. (b. l. 19-30).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. V. K. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. K. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1 (vieną) valandą. Alkotesterio pirmuoju tikrinimu 16.21 val. nustatytas nustatytas 2,23 % promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 16.48 val. nustatytas 2,40 % promilių neblaivumas (b .l. 50).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, duomenimis nustatyta, kad lengvojo automobilio „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. K., gimęs 1962 m. vasario 26 d. (b. l. 33).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad lengvojo automobilio „Ford Galaxy“ (2006-2016) (WA6), kėbulo tipas – vienatūris, durų skaičius – 5, pasirinkti metai – 2010, kaina Lietuvoje su PVM 5673 eurų (b. l. 34).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. K. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamojo parodymus, liudytojo parodymus, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotus duomenis. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo, ir yra pakankami V. K. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. Kaltinamojo veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo sutuoktinė L. K. prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, kad kaltinamasis – jos vyras. Jų tarpusavio santykiai geri, nurodė, kad ji darys kaltinamajam teigiamą poveikį. Nei kaltinamasis, nei ji niekada nebuvo netinkamai pasielgę. Supranta laidavimo pasekmes ir atsakomybę. Mano, kad vyras ateityje nebenusikals, o ji galės užtikrinti, kad jis daugiau nedarytų nusikalstamų veikų. Prašo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, o ją skirti jo laiduotoja.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi šiame baudžiamajame įstatyme įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas, tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas nustačius ne tik BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyje esančias sąlygas. Pagal teismų praktiką, teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-132-699/2017, Nr. 2K-134-1073/2018, Nr. 2K-196-697/2018, Nr. 2K-176-303/2018 ir kt.).

Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos, įstatyme numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jo sutuoktinės L. K. laidavimą. V. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalto pirmą kartą, dėl nagrinėjamos nusikalstomos veiklos padarymo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino kaltu, atsakomybės nevengė, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto ir davė išsamius parodymus, dėl savo poelgio padarė atitinkamas išvadas, savo poelgį vertina kritiškai. Teismų praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 281¹ straipsnyje, ir sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į asmens praeityje padarytus KET pažeidimus ir jam taikytą administracinę atsakomybę. Nors iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus penkerių metų laikotarpyje matyti, kad V. K. už KET pažeidimus baustas du kartus, tačiau pažymėtina, kad kaltinamąjį teigiamai charakterizuoja tai, kad jis sumokėjęs jam paskirtas baudas, kas rodo, kad jis prisiima atsakomybę už savo veiksmus. Kaltinamasis dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Neigiamai V. K. charakterizuojančių duomenų nei baudžiamojoje byloje, nei Lietuvos teismų informacinės sistemoje „Liteko“ nėra, taip pat nenustatyta, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo jis vėl būtų pažeidęs baudžiamuosius įstatymus. Duomenų apie sistemingai daromus nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus nebuvimas, iš esmės teigiamai V. K. asmenybę charakterizuojantys duomenys, šiuo konkrečiu atveju mažina padaryto nusikaltimo ir jį padariusiojo asmenybės pavojingumą ir sudaro pagrindą vertinti nusikalstamą veiką kaip atsitiktinę.

Kaip jau minėta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veikos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-186-942/2018 ir kt.). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011, 2K-186-942/2018). Taigi, laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltinamajam yra akivaizdi.

Bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad L. K. yra tinkama būti laiduotoja. L. K. tiek prašyme dėl kaltinamojo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą, tiek teisiamojo posėdžio metu aiškiai išdėstė poziciją laiduoti už kaltinamąjį. Nurodė, kad jos vyras pirmą kartą gyvenime padarė nusikalstamą veiką, dėl padaryto labai pergyvena ir išgyvena, savęs neteisina, supranta, jog privalo elgtis tinkamai. Kai nurodė L. K. su vyru daug kalbėjosi apie padarytą nusikalstamą veiką. L. K. gali daryti tik teigiamą įtaką ir ją daro, jos asmeninės savybės leidžia įsipareigoti. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad L. K. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę ir kad ji išreiškė tvirtą sutikimą būti laiduotoja. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, L. K. rūpi jos vyro ateitis ir už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Apibendrinus minėtas aplinkybes darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą pagal laiduotojos L. K. laidavimą. Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltinamojo asmenybę, taip pat teigiamą laiduotojos asmenybę ir daro išvadą, jog laidavimas 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė V. K.. Laiduotoja per nurodytą laidavimo terminą turės galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam ir toks laidavimo terminas yra pakankamas. Atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, V. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą netaikant užstato.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

BK 68 straipsniu teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajam V. K. įvertina, kad jis nusikalstamą veiką padarė, kai jam alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2.23 promilės girtumas. Kartu pažymėtina, kad tokiais savo veiksmais V. K. sukėlė pavojų ne tik savo, tačiau ir aplinkinių žmonių sveikatai bei gyvybei, taip padarydamas vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, neabejotina, kad galimų neigiamų pasekmių nagrinėjamu atveju buvo išvengta ne dėl aktyvių veiksmų, bet tik laimingo atsitiktinumo dėka, kelyje nepasitaikius jokiai kliūčiai. Tai tik patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju V. K. požiūris į nustatytas teisės normas buvo atsainus, tokiu savo elgesiu parodė, kad darydamas nusikalstamą veiką jis negalvojo apie galimai dėl jo veiksmų kilsiančias pasekmes, buvo abejingas bet kokiems gresiantiems padariniams. Teismas konstatuoja, jog V. K., sėsdamas už vairo neblaivus, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Kartu pažymėtina, kad šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonės taikymas už transporto eismo saugumą pažeidžiančias nusikalstamas veikas yra viena efektyviausių prevencinių priemonių. Dėl šios priemonės taikymo galinčios kilti neigiamos pasekmės nuteistojo šeimai ar jam asmeniškai negali būti vertinamos aukščiau už visuomeninį interesą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų užtikrintas transporto eismo saugumas, o skirta bausmė atliktų savo prevencinę paskirtį. Teismo vertinimu nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės bei kaltinamojo asmenį charakterizuojantys duomenys, jo elgesys po veikos padarymo, leidžia daryti išvadą, kad uždraudimas kaltinamajam 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės susibadymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d. bus pakankama priemonė V. K..

BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. V. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamas transporto priemone „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be šios transporto negalėtų padaryti jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, todėl automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Bylos medžiaga nustatyta, kad automobilis „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) faktiškai priklauso V. K., todėl automobilis, kaip BK uždraustos veikos priemonė, konfiskuotinas.

VI. Kiti klausimai

V. K. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. 00792653), rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 68-71, 72-75). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas į VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, skirtą V. K. į automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą iki teismo sprendimo dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendė:

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu V. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą 2 metus naudotis specialiąja teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konfiskuoti V. K. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą V. K. priklausančiam turtui – transporto priemonei „Ford Galaxy“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio turto konfiskavimo dalyje įvykdymo dienos.

V. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, palikti nepakeistas iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti į VĮ Regitra“.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą V. K. ir laiduotojai L. K., kad:

laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.