Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2020-05-27 · Administracinė byla Nr. I1-3128-983/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-05-27
Bylos Nr.
I1-3128-983/2020
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01237-2020-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjai
Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Beata Martišienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
D. J.
Atsakovas
Vilniaus pataisos namams, Vilniaus pataisos namai
Trečiasis asmuo
Kalėjimo departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo Ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I1-3128-983/2020
Teismo proceso Nr. 3-61-3-01237-2020-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 37.6; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Beatos Martišienės, Faustos Vitkienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. J. skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

D. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-7), kurį vėliau patikslino (b. l. 44-51), prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos (toliau – ir Komisija) 2020-01-24 nutarimą Nr. 86-9; 2) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2020-03-17 sprendimą Nr. 2S-894 „Dėl skundo nagrinėjimo“, 3) įpareigoti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorių priimti sprendimą tenkinti nuteistojo D. J. prašymą dėl jo perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus.

Nurodo, kad Komisija neteisėtu ir nepagrįstu bei netinkamai motyvuotu 2020-01-24 nutarimu Nr. 86-9 nusprendė netenkinti pareiškėjo prašymo perkelti jį tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus (toliau – ir Pusiaukelės namai).

Teigia, kad Komisijos nutarimas, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas, nes esą liko didelė neatlikta D. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, priimtas neatsižvelgiant į visų aplinkybių visumą, į pozityviai pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes. Komisija tinkamai neįvertino D. J. pavyzdinio elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo itin teigiamų rezultatų, žemos nusikalstamo elgesio rizikos, jo galimybių dirbti laisvėje ir kitų aplinkybių, pagrindžiančių tikslingumą pareiškėją perkelti į Pusiaukelės namus, nesant jokių tam prieštaraujančių aplinkybių, jokio pakankamo pagrindo abejoti, netikėti, kad D. J., išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija nepagrįstai atsisakė sudaryti dar palankias sąlygas D. J. tolimesnei socialinei reabilitacijai, dar mažinti ir taip žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, sudaryti sąlygas jį intensyviai rengti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos.

Teigia, kad pareiškėjui Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018-11-29 nutartimi paskirtos 8 metų laisvės atėmimo bausmės neatliktoji dalis nėra didelė vertinant pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 69 straipsnio 2 dalį ir 157 straipsnį, Departamento direktoriaus 2016-03-23 įsakymu Nr. V-97 patvirtinto „Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 3 punktą, nes pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose atlieka paprastosios grupės sąlygomis, atliko jau daugiau kaip vieną trečdalį bausmės (vieną trečdalį bausmės atliko 2019-07-03), vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nuo 2019-05-17 dirba, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema – 17 taškų, nė karto nebuvo baustas, buvo tris kartus skatintas, duomenų apie alkoholio ar (ir) narkotikų bei psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu užfiksuota nebuvo. Pareiškėjo atstovo pateikta medžiaga patvirtina, kad D. J. elgesys Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje buvo vertinamas teigiamai, jis elgėsi itin pavyzdingai, laikėsi rėžimo reikalavimų, vykdė pareigūnų nurodymus, buvo daug kartų skatintas.

Nurodo, kad pareiškėjo atstovas Komisijos 2020-01-24 nutarimą Nr. 86-9 BVK 183 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pateiktu 2020-02-04 skundu apskundė Departamento direktoriui, dėl šio skundo 2020-03-17 atsakymą – raštą Nr. 2S-894 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ pateikė teisės aktų neįgaliotas, nekompetentingas pareigūnas, ne Departamento direktorius, o Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas, atliekantis vedėjo funkcijas, nors pagal BVK 183 straipsnio 2 dalį ir Aprašo 36 punktą Komisijos sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Departamento direktoriui.

Atkreipia dėmesį į tai, kad Departamentas 2020-03-17 atsakymu – raštu Nr. 2S-894 iš esmės nepaneigė aplinkybių, sudariusių ir sudarančių pagrindą D. J. perkelti į Pusiaukelės namus, o tik akcentavo BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytą formalų dalinį teiginį, kad nuteistieji tik gali būti perkelti į Pusiaukelės namus, nurodė, jog, pagal Aprašo 28 punktą Komisijos sprendimui gali turėti įtakos nusikalstamo elgesio rizika, galimybė dirbti ar mokytis laisvėje, kitos (nenurodytos) aplinkybės, nors nenurodė jokių duomenų, paneigiančių nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Pažymi, jog Departamento pareigūnas minėtame atsakyme nepagrįstai nurodė, kad Komisija 2020-01-24 sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo priėmė neva atsižvelgdama į padaryto nusikaltimo pavojingumą, kad įvykdytas apysunkis nusikaltimas, susijęs su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ar sprogstamosiomis medžiagomis, nes Komisijos 2020-01-24 nutarime Nr. 86-9 iš viso nebuvo aptartas nusikaltimo, už kurio padarymą buvo nuteistas pareiškėjas, pobūdis, jo pavojingumo ir sunkumo laipsnis.

Atsiliepimas

Atsakovė Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 64-70) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Komisija 2020-01-17 vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo D. J. prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų padalinį Pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavusių Komisijos narų balsų dauguma Komisija priėmė sprendimą D. J. į Pusiaukelės namus – neperkelti (Komisijos posėdžio 2020-01-17 protokolas Nr. 85-2).

Komisija, svarstydama D. J. prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, galimybes dirbti ir mokytis laisvėje bei kitas aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Komisija įvertinusi minėtas aplinkybes vis dėlto atkreipė dėmesį į didelę pareiškėjo D. J. neatliktos bausmės dalį, kuri Komisijai nesudarė pagrindo tikėti, kad išėjęs į laisvę pareiškėjas laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija 2020-01-24 priėmė nutarimą Nr. 86-9, kuriuo netenkino D. J. prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, esančius Sniego g. 2, Vilniuje.

Pažymi, kad Komisija nagrinėdama pareiškėjo prašymą įvertino visas teisiškai reikšmingas tiek pozityviąsias, tiek negatyviąsias aplinkybes, turėjusias reikšmės Komisijos sprendimui dėl pareiškėjo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo. Nepaisant to, kad Komisija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo skatintas, nebuvo baustas, vykdė Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau esminę reikšmę priimant sprendimą netenkinti pareiškėjo prašymo Komisijai turėjo kita aplinkybė, o būtent, kad pareiškėjo bausmės atlikimo pradžia 2018-11-29, pabaiga 2024-11-25, t. y. pareiškėjui prašymo nagrinėjimo metu dar buvo likusi didelė neatliktos bausmės dalis. Komisija priimdama sprendimą dėl D. J. prašymo taip pat vertino ir tai, kad pareiškėjas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalis), į tai, kad nusikaltimas padarytas dalyvaujant nusikalstamame susivienijime.

Nurodo, kad Komisija yra visuomeniniais pagrindais veikianti institucija, kuri turi diskrecijos teisę priimti sprendimus dėl nuteistųjų prašymų perkelti juos į Pusiaukelės namus. Komisija, įgyvendindama šią diskrecijos teisę, vadovaujasi ne tik asmenų noru būti perkeltiems į Pusiaukelės namus, bet ir viešuoju interesu, kuris šiuo atveju apima inter alia (lietuv. be kita ko) siekį saugoti ir ginti asmenį bei visuomenę nuo nusikaltimų ir kitų pavojingų teisės pažeidimų ir tai daryti veiksmingai.

Pažymi, kad prašymo netenkinimas neatima iš pareiškėjo galimybės ateityje pakartotinai inicijuoti perkėlimo į Pusiaukelės namus procedūrą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime (b. l. 56-57) į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti.

Šalies argumentai

Nurodo, kad D. J. dėl Komisijos 2020-01-24 nutarimo Nr. 86-9 netenkinti jo prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus skundu kreipėsi į Departamentą, kuriuo prašė panaikinti minėtą Komisijos nutarimą. Departamentas, išsamiai išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, D. J. 2020-03-17 pateikė atsakymą Nr. 2S-894, kuriuo pareiškėjo prašymo netenkino, nes Komisija vertindama D. J. pateiktą prašymą bei dokumentinę medžiagą ir priimdama skundžiamą nutarimą nepažeidė nustatytos tvarkos. Departamentas, išnagrinėjęs su pareiškėjo skundu susijusią medžiagą, nustatė, kad Komisija svarstydama D. J. prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus vertino Aprašo 28.1 papunktyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, nebaustas, 2 kartus skatintas, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika maža, tačiau Komisija nutarime pažymėjo, kad didelė neatliktos bausmės dalis, kuri nesudaro pagrindo tikėti, kad pareiškėjas išėjęs į laisvę laikysis įstatymo ir nenusikals. Komisija taip pat atsižvelgė į pareiškėjo padaryto nusikaltimo pavojingumą. Komisija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, priėmė sprendimą pareiškėjo prašymo netenkinti, nes D. J. perkelti į Pusiaukelės namus yra netikslinga.

Pažymi, kad pareiškėjo atitikimas formaliems BVK 69 straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams neįpareigoja Komisijos priimti pareiškėjui palankų sprendimą, nes nuteistojo perkėlimas į Pusiaukelės namus – labai aukšto pasitikėjimo laipsnio reikalaujantis sprendimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2020-01-24 nutarimo Nr. 86-9 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-03-17 sprendimo Nr. 2S-894 teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatytina, ar konkrečiu atveju minėtais Komisijos nutarimu ir Departamento sprendimu nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar minėti aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucijos yra įsteigtos ir gavo įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimų panaikinti skundžiamą Komisijos nutarimą ir Departamento sprendimą pagrįstumą, būtina įvertinti ir skundžiamų sprendimų, kurie laikytini viešojo administravimo aktais, atitiktį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiami administraciniai aktai turėtų būti panaikinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 81-85) nustatyta, kad pareiškėjas D. J. Jungtinės Karalystės Woolwich karūnos teismo 2017-06-05 nusprendžiu, byloje Nr. T20167427, nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme, pagal I skirsnio I dalį – už nusikalstamą susitarimą laikyti šaudmenis, neturint šaunamųjų ginklų sertifikato. Pagal 1977 metų Baudžiamojo teisės įstatymo I skirsnio I dalį – už nusikalstamą susitarimą parduoti ar perduoti draudžiamus ginklus (b. l. 81-85). Nuosprendis įsiteisėjo 2017-10-20 (b. l. 81-85).

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai 2018-11-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. E1-3877-836/2018 (b. l. 81-85) Jungtinės Karalystės teismo D. J. paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalimi ir jam paskyrė 8 metų laisvės atėmimo bausmę, į paskirtos bausmės laiką įskaitė suėmimo ir Jungtinėje Karalystėje atliktos bausmės laiką nuo 2016-11-24 iki 2018-11-29.

Pareiškėjas D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje Antrajame sektoriuje.

D. J. 2019-12-04 prašymu Nr. 71/5/1538 dėl perkėlimo į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, (Komisijoje pareiškėjo prašymas su priedais gautas 2019-12-13) kreipėsi į Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisiją prašydamas jį perkelti į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus. Komisija 2020-01-17 vykusiame posėdyje nagrinėjo pareiškėjo D. J. prašymą perkelti jį į Vilniaus pataisos namų padalinį Pusiaukelės namus. Posėdyje dalyvavusių Komisijos narų balsų dauguma Komisija priėmė sprendimą D. J. į Pusiaukelės namus – neperkelti (Komisijos posėdžio 2020-01-17 protokolas Nr. 85-2).

Komisija, svarstydama D. J. prašymą perkelti jį į Pusiaukelės namus, įvertino pareiškėjo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, galimybes dirbti ir mokytis laisvėje bei kitas aplinkybes galinčias turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus. Komisija įvertinusi minėtas aplinkybes nutarime vis dėlto atkreipė dėmesį į didelę pareiškėjo D. J. neatliktos bausmės dalį, kuri Komisijai nesudarė pagrindo tikėti, kad išėjęs į laisvę pareiškėjas laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija 2020-01-24 priėmė nutarimą Nr. 86-9, kuriuo netenkino D. J. prašymo perkelti tęsti laisvės atėmimo bausmę į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, esančius Sniego g. 2, Vilniuje.

Ginčui aktualus teisinis reguliavimas dėl nuteistųjų perkėlimo į pataisos įstaigos specialų padalinį (Pusiaukelės namus) – BVK (akto redakcija, galiojusi nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01) ir Aprašas (akto redakcija, galiojusi nuo 2017-03-18 iki 2020-03-16).

BVK 69 straipsnio 2 dalis nustato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis atliekantys nuteistieji, kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į tos pačios arba kitos pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos specialų padalinį – Pusiaukelės namus, kur nuteistieji intensyviai rengiami lygtinai paleisti iš įstaigos, jeigu jie atitinka visas šias sąlygas: yra atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės; vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones; jų nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba bausmės atlikimo metu ši rizika buvo akivaizdžiai sumažinta; neturi galiojančių nuobaudų už bausmės atlikimo metu padarytus teisės pažeidimus. BVK 69 straipsnio 3 dalis nustato, kad į Pusiaukelės namus perkelti nuteistieji turi šio Kodekso 91 straipsnio (jame reglamentuojami laisvės atėmimo bausmės atlikimo atvirose kolonijose ypatumai) 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nustatytas teises.

Iš nurodyto 69 straipsnio 2 dalyje, 3 dalyje, 91 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad į Pusiaukelės namus gali būti perkeltas nuteistasis, atitinkantis nustatytas sąlygas, o jo buvimas tokiame specialiame padalinyje susijęs su intensyviu rengimu lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos ir papildomų teisių, kuriomis naudojasi laisvės atėmimo bausmę atvirose kolonijose atliekantys nuteistieji, suteikimu.

Aktualios redakcijos Aprašo 3 punkte buvo nustatyta, kad nuteistieji į Pusiaukelės namus gali būti perkelti likus ne daugiau kaip 18 mėnesių, bet ne mažiau kaip 6 mėnesiams (2019-06-27 įstatymu Nr. XIII-2264 nuo 2019-07-06 (TAR, 2019, Nr. 2019-11180) BVK 69 straipsnio 3 dalis buvo pakeista, neliko joje nuostatos, nustatančios, kad atitinkantis Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytas sąlygas nuteistasis, jeigu iki galimo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos liko ne mažiau kaip 6 mėnesiai, gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus) iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį, jeigu jie atitinka Aprašo 3 punkte nustatytas sąlygas. Aprašo 20 punkte nustatyta, kad nuteistieji, pageidaujantys tęsti laisvės atėmimo bausmės atlikimą Pusiaukelės namuose ir atitinkantys Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas, pateikia prašymą pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę, direktoriui; teikti prašymus perkelti į Pusiaukelės namus nuteistieji gali ne anksčiau kaip likus 2 mėnesiams iki dienos, kai jie gali būti perkelti į Pusiaukelės namus; kartu pateikiami Aprašo 3.4 papunktyje nurodyti dokumentai ir nuteistojo sutikimas dėl jo asmens duomenų perdavimo Komisijai; nuteistųjų, kurie neatitinka Aprašo 3 ir (ar) 4 punktuose nurodytų sąlygų, prašymai Komisijai neteikiami. Aprašo 28 punkte nustatyta, kad nuteistojo prašymo perkelti į Pusiaukelės namus svarstymas Komisijos posėdyje apima: nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu, jam taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatų, nusikalstamo elgesio rizikos, galimybių dirbti ar mokytis laisvėje, atstumo iki mokymosi ar darbo vietos, kitų aplinkybių, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, įvertinimą (28.1 papunktis); sprendimo tenkinti nuteistojo prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus arbo jo netenkinti priėmimą (28.2 papunktis).

Pažymėtina, kad nagrinėdama nuteistųjų prašymus perkelti į Pusiaukelės namus Komisija veikia kaip viešojo administravimo subjektas, todėl jos veikla privalo atitikti iš atsakingo valdymo (gero administravimo) principo kylančius imperatyvus. LVAT ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., LVAT 2016-07-21 nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016). Komisijos sprendimai dėl tokių nuteistųjų prašymų yra individualūs administraciniai aktai, todėl tokie sprendimai turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis (VAĮ 8 str. 1 d.).

Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgus į LVAT praktiką nagrinėjamos bylos kontekste, konstatuotina, kad nuteistojo prašymą dėl perkėlimo į Pusiaukelės namus Komisijai pateikia pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę direktorius, kuris prieš tai privalo įvertinti, ar iš nuteistojo gautas prašymas atitinka Aprašo 3 ir 4 punktuose nurodytas sąlygas ir ar yra visi reikalingi dokumentai; Komisija, gavusi prašymą, vertina tiek nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo taikytų socialinės reabilitacijos priemonių ir jų įvykdymo rezultatus, tiek nusikalstamo elgesio riziką, tiek galimybes dirbti ar mokytis laisvėje, tiek kitas aplinkybes, kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo; Komisija turi plačią diskreciją atsižvelgti į kitas aplinkybes (įskaitant ir reikšmingas aplinkybes, kurios nesusijusios su nuteistojo bausmės atlikimu), kurios, Komisijos narių nuomone, gali turėti įtakos sprendimui dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus tikslingumo, tačiau tai darydama, o ypač „kitomis aplinkybėmis“ grįsdama sprendimą dėl nuteistojo perkėlimo į Pusiaukelės namus, privalo pateikti adekvačius, aiškius ir pakankamus motyvus.

Bylos duomenys (b. l. 9-10, 11-16, 45, 73) patvirtina, kad, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos atsakingų pareigūnų vertinimu, pareiškėjas prašymo priimti į Pusiaukelės namus pateikimo metu atitiko BVK 69 straipsnio 2 dalyje ir Aprašo 3 punkte nurodytas sąlygas (t. y. pareiškėjo nusikalstamo elgesio rizika žema – 17 taškų; D. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose paprastosios grupės sąlygomis, atliko daugiau kaip vieną trečdalį bausmės (vieną trečdalį bausmės atliko 2019-07-23); vykdo Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones; nuo 2019-05-17 dirba pataisos įstaigos skalbykloje darbininku; buvo tris kartus Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2019-03-23, 2019-06-07-13 ir 2020-01-15 nutarimais skatintas; nėra baustas; duomenų apie pareiškėjo alkoholio ir (ar) narkotinių bei psichotropinių medžiagų vartojimą bausmės atlikimo metu užfiksuota nebuvo; Jungtinės Karalystės įkalinimo įstaigoje D. J. elgesys buvo vertinamas teigiamai, jis elgėsi pavyzdingai, laikėsi kalėjimo režimo reikalavimų, vykdė pareigūnų nurodymus, buvo daug kartų skatintas); kartu su prašymu buvo pateiktas UAB (duomenys neskelbtini) 2019-10-07 patvirtinimas apie tai, kad ši įmonė D. J. įdarbins transporto vadybininku, taip pat byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad tuo metu egzistavo Aprašo 4 punkte įtvirtintos sąlygos. Kaip matyti iš skundžiamo Komisijos 2020-01-24 nutarimo Nr. 86-9 turinio, nagrinėjamu atveju Komisija pareiškėjo prašymo netenkino konstatavusi, kad didelė neatliktos bausmės dalis nesudaro pagrindo tikėti, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymo ir nenusikals.

Tačiau atsakovo atsisakymo tenkinti prašymą motyvavimas tuo, kad didelė pareiškėjo neatlikto bausmės dalis nesudaro pagrindo tikėti, kad pareiškėjas išėjęs į laisvę laikysis įstatymo ir nenusikals, teismo vertinimu yra nepagrįstas, nes pagal BVK 69 straipsnio 2 dalį nuteistieji, atliekantys bausmę pataisos namuose paprastosios ar lengvosios grupės sąlygomis, jeigu jiems gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, gali būti perkelti į Pusiaukelės namus, atlikę ne mažiau kaip vieną trečdalį bausmės ar atlikę vieną ketvirtadalį bausmės, kai lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus vieną trečdalį bausmės. Pareiškėjas pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą priklauso kategorijai nuteistųjų kuriems gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Pareiškėjui, kaip minėta, Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2018-11-29 nutartimi paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaityta jo suėmimo ir Jungtinėje Karalystėje atliktos bausmės laikas nuo 2016-11-24 iki 2018-11-29. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalį pareiškėjas prašymą dėl jo lygtinio paleidimo galės paduoti faktiškai atlikęs pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vadinasi, faktiškai atlikęs 4 metų bausmę. Pagal Aprašo 3 punktą nuteistasis gali būti perkeltas į Pusiaukelės namus likus ne daugiau kaip 18 mėnesių iki jo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino pagal BVK 157 straipsnį. Pareiškėjui kreipiantis į Komisiją ir Komisijai sprendžiant klausimą dėl jo prašymo perkelti jį į Pusiaukelės namus, iki pareiškėjo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos termino buvo likę mažiau kaip 18 mėnesių, todėl pagal šiuos išvardintus terminus pareiškėjas atitiko perkėlimo į Pusiaukelės namus sąlygas. Taigi, atsisakymas tenkinti pareiškėjo prašymą tuo motyvu, kad jis neatlikęs didelės bausmės dalies, prieštarauja minėtoms teisės aktuose numatytų terminų nuostatoms.

Duomenų, kad pareiškėjas būtų neatitikęs kitų perkėlimo į Pusiaukelės namus sąlygų, Komisijos nutarime ir Departamento sprendime nėra. Priešingai, bylos duomenys (b. l. 9-10, 11-16, 45, 73) rodo, kad pareiškėjas buvo gerai charakterizuojamas, ne kartą buvo skatinamas, jo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika žema, kad bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis.

Dėl išdėstytų aplinkybių, iš Komisijos nutarimo ir Departamento sprendimo nėra aišku, kodėl šioms institucijoms nesama pagrindo tikėti, kad pareiškėjas, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals, šie institucijų sprendimai nėra adekvačiai motyvuoti.

LVAT, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką, ne kartą pažymėjo, kad VAĮ 8 straipsnis siejamas su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2015-10-06 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3061/2015, Išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-06-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010-12-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-686/2010, 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010-11-15 sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2009-03-27 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kuriuo atžvilgiu jis priimamas (žr., pvz., LVAT 2018-07-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018, 2017-11-08 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1833-442/2017). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (žr., pvz., LVAT 2018-04-18 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-871-525/2018, 2017-07-28 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1096-858/2017, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016, 2014-12-18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014, 2013-11-21 nutartį administracinėje byloje A502-2124/2013, 2012-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-212/2012). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., LVAT 2013-04-22 nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). LVAT savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2015-02-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015, 2012-08-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2012-07-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012).

Atsižvelgdamas į sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad skundžiamas Komisijos nutarimas ir Departamento sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais), todėl jie naikintini kaip neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT 2011-11-14 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Pagal Aprašo 6 punktą sprendimų priėmimas dėl nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus yra pataisos įstaigos, kurioje veikia Pusiaukelės namai, Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos kompetencija, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir, panaikinus Komisijos 2020-01-24 nutarimą Nr. 86-9 ir Departamento 2020-03-17 sprendimą Nr. 2S-894, Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisija įpareigotina pareiškėjo D. J. prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnių, Teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo D. J. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilnius pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisijos 2020-01-24 nutarimą Nr. 86-9 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2020-03-17 sprendimą Nr. 2S-894.

Įpareigoti Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų perkėlimo į Pusiaukelės namus komisiją pareiškėjo D. J. prašymą dėl jo perkėlimo į Pusiaukelės namus nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Asta Adamonytė-ŠipkauskienėBeata MartišienėFausta Vitkienė