Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Procesinio dokumento kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.1.7.4; 3.1.7.6

2023 m. lapkričio 29 d.

dalyvaujant ieškovei B. P., jos atstovui advokato padėjėjui Ramūnui Vilimavičiui, atsakovui T. Š., jo atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei, institucijos, teikiančios išvadą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovei Indrei Kairytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės B. P. ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos, jo išlaikymo dydžio pakeitimo bei tėvo valdžios apribojimo atsakovui T. Š., bei atsakovo T. Š. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo ieškovei B. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- nustatyti šalių vaiko E. Š. gyvenamąją vietą su ieškove;

- padidinti iš atsakovo 2016-11-28 priteistą išlaikymą šalių vaikui E. Š. 200 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis iki 696 Eur dydžio išmokų;

- neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui šalių vaiko E. Š. atžvilgiu.

Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad, šalių dukrai paaugus, padidėjo jos poreikiai, be to vaikas turi ir specialių poreikių dėl sveikatos, dėl ko nebepakanka iš atsakovo išieškomo išlaikymo vaikui. Atsakovas visiškai nesirūpina šalių vaiku, nesidomi jo sveikata, ugdymu, su vaiku nebendrauja. Dėl to turi būti apribota jo tėvo valdžia vaiko atžvilgiu neterminuotai ir vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, jog ieškinys ir priešieškinys turi būti tenkinami iš dalies : pagal ieškovės reikalavimus turi būti nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su ja, padidintas vaikui priteistas išlaikymas. Yra pagrindas apriboti tėvo valdžią atsakovui laikinai ir nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnametės E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tėvai. Šalys kartu nebegyvena nuo 2016 m., vaikas liko gyventi su ieškove. 2016 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2016-12-01 iš atsakovo priteistas išlaikymas vaikui 200 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis. Išlaikymas vaikui iš atsakovo išieškomas priverstine tvarka. Indeksavus priteistą išlaikymą, jo dydis yra 293 Eur. Išlaikymo įsiskolinimas 2023-07-03 buvo 11 436,71 Eur.

Įstatyme nustatyta, kad teismas klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia, vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalis). Dėl sveikatos vaikas negalėjo išreikšto noro dėl savo gyvenamosios vietos. Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad šalių vaiku, visų jo poreikių patenkinimu šiuo metu rūpinasi tik ieškovė, su kuria šiuo metu ir gyvena vaikas. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateikė išvadą, jog ieškovė tinkamai užtikrina vaiko interesus, ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja, nagrinėjamu atveju, atitiks vaiko interesus. Su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu pas ieškovę sutinka ir atsakovas. Atsižvelgus į šių aplinkybių visetą, daroma išvada, kad keisti nepilnamečio gyvenamosios vietos nėra pagrindo, o jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu su ieškove (vaiko motina) šiuo metu labiausiai atitiks vaiko interesus. Todėl šis ieškinio reikalavimas tenkinamas.

Įstatyme numatyta, kad pagrindas reikalauti keisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tiek tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą, tiek vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.201 straipsnis). Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Byloje nustatytas pagrindas pakeisti anksčiau nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo vaikui dydį. 2016-11-28 teismo sprendimo priėmimo metu šalių dukrai buvo ketveri metai, šiuo metu jai - vienuolika. Akivaizdu, kad dėl amžiaus pasikeitė (padidėjo) ir vaiko poreikiai. Daugiau lėšų būtina skirti vaiko ugdymo, mokymo reikmėms, t. p. daugiau lėšų reikia skirti ir maistui, rūbams, avalynei ir kt. Taigi, dėl vaiko poreikių padidėjimo dėl amžiaus, papildomų poreikių atsiradimo, išaugo ir jo išlaikymo išlaidos. Nurodyti pasikeitimai (vaiko poreikių padidėjimas), teismo vertinimu, yra esminiai, ir yra pagrindas pakeisti 2016-11-28 teismo sprendimu nustatytą atsakovo teikiamo išlaikymo dukrai dydį, jį padidinant (CK 3.201 straipsnis).

Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Minėta, kad su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Taigi, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Teismas iš esmės sutinka su ieškinyje bei ieškovės posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas.

Kaip patvirtina bylos dokumentai, ieškovės paaiškinimai, iš dalies ir liudytojo duomenys neskelbtini)parodymai, vaikas turi specialių poreikių dėl sveikatos. E. turi sveikatos negalią, dėl ko jai nustatyti sunkus neįgalumo lygis, specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Vaikui nustatyti smegenų supratentorinės dalies neaiškios kilmės navikas, išplitusi regos nervų kryžmės ir pagumburio pilocitinė astrocitoma, dėl ko vaikas beveik visai nemato. Greta šių ligų, mūsų vaiką kamuoja eilė kitų lydinčiųjų ligų bei sveikatos sutrikimų, dėl ko jai nustatytas ir raidos sutrikimas, yra autizmo požymių, buvo epilepsijos priepuolių. E. maitinama bei vaistai jai duodami per gastrostomą. Dėl to patiriamos didelės išlaidos vaiko sveikatos priežiūrai. Pavyzdžiui, gydytojai rekomenduoja delfinų terapiją, kad palengvintų vaiko fizinę ir emocinę savijautą (10 užsiėmimų per metus, t.p. vykimo, gyvenimo kitame mieste išlaidos, apie 2370 Eur metams). Vaikui reikalingas neįgaliesiems pritaikytas dviratis (kaina 2619 €), specialus neįgaliojo vežimėlis (kaina 2876 €), specialus mobilusis telefonas su įgarsinimo įranga (kaina 489 €). Vaikui būtinos specialios priemonės sensorikai. Dėl viršsvorio vaikui būtina speciali avalynė, drabužiai, kurių kaina akivaizdžiai didesnė nei įprastų. Elijai būtina nuolatinė priežiūra ir pagalba, ji negali būti palikta viena. Vaikas lanko specialius užsiėmimus po 2 val. per dieną.

Teismo vertinimu, ieškovės ieškinyje, jos teismo posėdyje nurodytos išlaidos vaiko išlaikymui - apie 1 400 Eur per mėnesį - iš esmės yra pagrįstos, užtikrina būtiniausių vaiko poreikių tame tarpe ir specialiųjų (sveikatos) patenkinimą.

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė gauna vaiko šalpos neįgalumo pensiją (apie 368 Eur/mėn.), slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją (apie 367 Eur/mėn.), išmoką vaikui (apie 136 Eur/mėn.). T.p. keletą mėnesių per metus ieškovė gauna apie 400 Eur dydžio nedarbo draudimo išmoką, kadangi dėl būtinumo nuolat prižiūrėti E. negali dirbti. Ieškovei priklauso vieno kambario butas Panevėžyje bei nedidelės vertės žemės ūkio paskirties sklypai, žemės sklypas su statiniais Molėtų r., sodo sklypas Panevėžio r., pajamų iš kurių ji praktiškai negauna (iš žemės nuomos mokesčio dengiamas žemės mokestis valstybei). Šis turtas naudojamas iš esmės šeimos, tame tarpe ir vaiko, poreikiams (būstui, poilsiui).

Atsakovas dirba statybų įmonėse. Jam dirbant Lietuvoje, jo darbo užmokestis yra apie 1 000 – 1 200 Eur per mėnesį. Kaip nurodo atsakovas, didesnę metų dalį jis dirba užsienyje, tuomet jo darbo užmokestis ir kt. su darbu susijusios išmokos yra apie 3 000 – 3 500 Eur per mėnesį. Tačiau, gyvenant užsienyje, didesnės yra ir jo išlaidos. Didesnės vertės turto atsakovas neturi. Privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką.

Kaip matyti, atsakovo gaunamos pajamos yra gerokai didesnės nei ieškovės. Ieškovė didesnių pajamų gauti neturi galimybės, kadangi slaugo dukrą, kuriai būtina nuolatinė priežiūra. Todėl, nors atsakovas privalo išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, pripažįstama, kad jo turtinė padėtis pareigos teikti išlaikymą vaikui aspektu yra geresnė nei ieškovės. Nustatant šalių vaikui reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinės tėvų, atsižvelgiama ir į tai, jog, kaip minėta, vaikas gyvena su ieškove, kuri suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiko slaugą, jo specialių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė skiria tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia.

Atsižvelgdamas į šių aplinkybių apie vaiko bendruosius ir aptartus specialiuosius poreikius, į aplinkybę, jog šie poreikiai iš dalies tenkinami valstybės lėšomis (vaiko šalpos neįgalumo pensija, slaugos išlaidų tikslinė kompensacija, išmoką vaikui), šalių turtinę padėtį, atsakovo gaunamas iš esmės didesnes pajamas, tik ieškovės vykdomą pareigą, susijusią su nuolatine vaiko slauga (o dėl to ir apribotą ieškovės galimybę dirbti, gauti daugiau pajamų), visetą, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), teismas pripažįsta, kad nepilnametės E. Š. išlaikymui šiuo metu jos tėvų galima teikti suma (kurios nepadengia valstybė) yra apie 650 Eur per mėnesį, ir atsakovo dalis šioje vaiko išlaikymo prievolėje šiuo metu turi būti 450 Eur. Todėl iki tokio dydžio ir padidinamas iš atsakovo anksčiau teismo priteistas išlaikymas vaikui. Išlaikymo dydis pakeičiamas nuo 2023-08-22 (ieškinio teismui pateikimo) (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 1.8 straipsnis, 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.200 straipsnis).

Tėvų valdžios apribojimo (laikinai ar neterminuotai) pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnyje, kuriame nustatyta, jog tėvų valdžia gali būti apribota, kai: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, o esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama, pažeidžiant vaiko interesus. Tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. N. V, bylos Nr. 3K-7- 114/2013). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Ieškovė reikalauja neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė nurodo, kad turi būti taikomas laikinas tėvo valdžios apribojimas.

Byloje ieškovės ir iš dalies atsakovo paaiškinimais, liudytojo (duomenys neskelbtini) parodymais nustatyta, kad atsakovas nuo gyvenimo skyrium su ieškove pradžios 2016 m. su dukra bendravo tik 2 ar 3 kartus. Bendravimas nebuvo tinkamas – atsakovas buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Be to atsakovas nuo 2016 m. nesidomėjo vaiko sveikata, jo poreikių tenkinimu, jo ugdymu. Išlaikymas vaikui iš atsakovo išieškomas priverstine tvarka, šiuo metu yra didelis išlaikymo įsiskolinimas.

Tokiu būdu nustatyta, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti vaiką, nesirūpina vaiku, t.y. minėti įstatyme numatyti tėvų valdžios apribojimo pagrindai (CK 180 str. 1 d.).

Tačiau visgi, teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, jog tėvo valdžios ribojimas nėra netinkamai savo pareigas vykdžiusiam tėvui taikytina sankcija (bausmė) už tai, o yra vaiko interesų užtikrinimo priemonė, sprendžia, kad šiuo metu taikyti šią išimtinę teises ribojančią priemonę atsakovo atžvilgiu nėra pakankamo teisinio pagrindo. Tokią išvadą teismas daro, įvertinęs tai, jog, teismo nuomone, atsakovo netinkamas tėvo pareigų vykdymas praeityje šalims pradėjus gyventi skyrium iš esmės buvo įtakotas jo itin blogų santykių su ieškove. Šiuo metu gi atsakovas siekia bendrauti su vaiku, domėtis dukra, tenkinti jos poreikius. Atsakovas pareiškė reikalavimą nustatyti jo bendravimo su dukra tvarką, yra pasiryžęs atkurti emocinį ryšį su dukra. Minėta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ir byloje išreikšta atsakovo pozicija jo pareigų vaiko atžvilgiu vykdymo aspektu šiuo metu nesuteikia pagrindo riboti jo kaip tėvo valdžią. Todėl ieškovės reikalavimas dėl tėvo valdžios atsakovui apribojimo atmetamas.

Įstatyme numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1-3 d.).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais butų vienodas. Pažymėtina, kad tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99- 969/2016).

Be to pripažįstama, kad, sprendžiant dėl to, kokia konkreti turi būti nustatyta bendravimo tvarka, visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai, tėvams, tiek tam, su kuriuo vaikas gyvena, tiek ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

Sprendžiant dėl atsakovo reikalavimo nustatyti jo bendravimo su vaiku tvarką, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra svarbios šios aplinkybės: kaip minėta, atsakovas nuo 2016 m. su dukra bendravo tik 2-3 kartus, ieškovė nurodo, kad dukros ryšys su tėvu yra nutrūkęs, vaikas tėvu vadina kartu gyvenantį ieškovės draugą, t.y. būtinas pereinamasis laikotarpis, kad tėvo ir dukters ryšys būtų atkurtas; vaikas turi specialių poreikių dėl sveikatos, apie kuriuos pilnos informacijos gali neturėti atsakovas, vaikui būtina nuolatinė priežiūra, kurią geriausiai gali vykdyti ieškovė, tokiu būdu svarbu, kad pradiniu bendravimo laikotarpiu bendravimas vyktų, dalyvaujant ieškovei; atsakovas didesnę laiko dalį dirba ir gyvena užsienyje, dėl ko būtina įtvirtinti bendravimą telekomunikacijų priemonėmis. Įvertinęs šių aplinkybių visetą, atsižvelgęs į vaiko tėvų teismo posėdžio metu nurodytas pageidaujamas bendravimo su vaiku sąlygas, vaiko teisių apsaugos institucijos atstovės posėdžio metu išreikštą poziciją, teismas nustato šią atsakovo bendravimo su dukra tvarką:

1. T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) šeštadieniais nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, SMS, internetinėmis socialinių tinklų programėlėmis). Šiuo tikslu B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikia T. Š. atitinkamus duomenis (telefono numerį, socialinių tinklų paskyras ar pan.).

2. Praėjus trims mėnesiams po bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, T. Š. būnant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra E. Š. ne rečiau kaip kartą per mėnesį, t.p. per Velykas ir Kalėdas, susitikdamas su dukra tiesiogiai ne mažiau kaip dviems valandoms, dalyvaujant vaiko motinai B. P.. Susitikimų vieta ir laikas nustatomi E. Š. tėvų bendru sutarimu.

3. E. Š. tėvų bendru sprendimu šios tvarkos gali būti ir nesilaikoma bei ji gali būti keičiama.

Ieškovė turėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir 800 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovas turėjo 110 Eur žyminio mokesčio ir 500 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintas iš dalies, dėl tėvo valdžios apribojimo - atmestas. Priešieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo patenkintas iš dalies, susiaurinant bendravimo apimtį. Todėl teismas pripažįsta, kad sprendimu patenkinta 50 proc. ieškinio ir priešieškinio reikalavimų. Proporcingai tam atlyginamos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Tokiu būdu atsakovas ieškovei privalo atlyginti 455 Eur išlaidų, ieškovė atsakovui – 305 Eur. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteisiama 150 Eur bylinėjimosi išlaidų. Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 33,20 Eur – priteisiamos iš šalių lygiomis dalimis (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį ir priešieškinį iš dalies.

Nustatyti vaiko E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jos motina B. P., a.k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti 2016 m. lapkričio 28 d. Panevėžio apylinkės teismo įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo vaikui E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) dydį ir nustatyti, kad nuo 2023 m. rugpjūčio 22 d. T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) teikia išlaikymą dukrai E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 450 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt eurų) dydžio išmokomis iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti šią T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką :

1. T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su dukra E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) šeštadieniais nuotolinėmis ryšio priemonėmis (telefonu, SMS, internetinėmis socialinių tinklų programėlėmis). Šiuo tikslu B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) pateikia T. Š. atitinkamus duomenis (telefono numerį, socialinių tinklų paskyras ar pan.).

2. Praėjus trims mėnesiams po bendravimo nuotolinėmis ryšio priemonėmis, T. Š. būnant Lietuvoje, jis bendrauja su dukra E. Š. ne rečiau kaip kartą per mėnesį, t.p. per Velykas ir Kalėdas, susitikdamas su dukra tiesiogiai ne mažiau kaip dviems valandoms, dalyvaujant vaiko motinai B. P.. Susitikimų vieta ir laikas nustatomi E. Š. tėvų bendru sutarimu.

3. E. Š. tėvų bendru sprendimu šios tvarkos gali būti ir nesilaikoma bei ji gali būti keičiama.

Kitoje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės B. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).

Priteisti valstybei iš atsakovo T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 16,60 Eur (šešiolika eurų 60 centų) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.