Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad neturtinės žalos prašo dėl netinkamų kalinimo 24 kameroje sąlygų ginčo laikotarpiu nuo 2019-01-01 iki 2019-07-30. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas šioje kameroje bausmę atliko nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą dėl šios aplinkybės ginčo nekėlė ir nurodė, kad 2019-04-12 iki 2019-07-22 jam nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma 24 kameroje.

Taigi šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019-04-12 iki 2019-07-25, kuriuo pareiškėjas atliko bausmę 24 kameroje (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 24 kamerų tipo patalpoje, kuriose jis ginčo laikotarpiu atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Didelę dalį ploto užėmė patalpoje esantis sanitarinis mazgas, baldai ir inventorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskiros ploto apskaičiavimo metodologijos ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjui 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

Atsakovės atstovo pateikta baudos izoliatoriaus schema patvirtina, kad 24 kameros plotas yra 20,35 kv. m. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Ginčas iš esmės kilęs dėl šioje kameroje laikomų asmenų skaičiaus: pareiškėjo teigimu, ginčo laikotarpiu kameroje gyveno 6 žmonės, atsakovės atstovo teigimu, 24 kameroje buvo laikoma iki 5 žmonių.

Teismas pažymi, kad, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose išnagrinėtos administracinės bylos Nr. I1-215-422/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01379-2019-6) ir Nr. I1-893-422/2020 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-01379-2019-6). Administracinėje byloje Nr. I1-215-422/2020 įsiteisėjusiu 2020 m. kovo 4 d. teismo sprendimu nustatyta, kad toje byloje minėtas pareiškėjas 24 kameroje bausmę atliko laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., šios kameros gyvenamasis plotas yra 20,35 kv. m. Marijampolės pataisos namų pateiktais papildomais duomenimis, šioje patalpoje nurodytu laikotarpiu buvo laikomi ne daugiau kaip 5 asmenys (vienam nuteistajam teko 4,07 kv. m), išskyrus 5 dienų laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d., kai joje buvo laikomi 6 asmenys. Šių penkių dienų laikotarpiu vienam nuteistajam teko 3,39 kv. m plotas. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu 2020 m. balandžio 23 d. teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I1-893-422/2020, jog 24 kameroje tuo pačiu laikotarpiu buvo laikomi 6 asmenys, t. y. vienam asmeniui teko 3,39 kv. m ploto.

ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, jog faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami. Darytina išvada, jog pakanka byloje įrodymų, pagrįstų įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytomis aplinkybėmis dėl tų pačių pataisos namų patalpų ir dėl to paties laikotarpio, jog pareiškėjui gyvenant 24 kameroje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. buvo pažeista.

Pareiškėjas prašė priteisti 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių. Vyriausiosios specialistės psichologės 2020-10-19 pažymoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į psichologus nesikreipė.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, intensyvumą, jo neilgą trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.