- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- I1-215-422/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01379-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėja Janina Vitunskienė, sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. L. (J. L.) patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovės atstovas), 4 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Pareiškėjas patikslintame skunde, atsikirtime į atsiliepimą (b. l. 20–21, 55–58) bei teismo posėdžio metu nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos mėn. buvo perkeltas Marijampolės PN į kamerų tipo patalpas, kuriose buvo pažeistos jo teisės: patalynė buvo paimama 6 val. ryte, sėdėti ar gulėti be minkštojo inventoriaus buvo neįmanoma, 24 kamera neatitiko reikalaujamo ploto, joje gyveno 6 žmonės ir tik po pareiškėjo pranešimo 2019 m. liepos 21 d. buvo iškeltas vienas žmogus, kamera tapo penkiavietė. Nurodė, kad čiužinius nuteistieji laiko ant gultų, todėl kyla abejonių dėl atitikties higienos normoms, nes neaišku, kur laikoma patalynė. Paaiškino, kad buvo pažemintas pareiškėjo orumas, kadangi 16 valandų per parą buvo verčiamas stovėti arba vaikščioti mažoje kameroje. Apsipirkti leidžiama tik vieną kartą per savaitę, nors Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija buvo priėmusi spendimą leisti nuteistiesiems pataisos įstaigose apsipirkti du kartus per savaitę. Kreipėsi į psichologę (duomenys neskelbtini). Žala padaryta tyčia, sąmoningai.
Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą bei atsiliepime į pareiškėjo atsikirtimą (b. l. 25–30, 61–62) su pareiškėjo skundu nesutiko. Nurodė, kad ploto reikalavimai nebuvo pažeisti, minkštasis inventorius išduodamas dienotvarkėje nurodytu laiku, tačiau nuteistieji gali naudoti nuosavą patalynę, kameros atitinka higienos normas, apsipirkti neleidžiama nuteistiesiems, perkeltiems į kamerų tipo patalpas, išskyrus higienos reikmenis, tačiau leidžiama kasdien valandą skaityti knygas, kitą literatūrą. Pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu dėl blogų sąlygų į medikus nesikreipė.
Atsakovės atstovas 2020 m. sausio 20 d. teismui pateiktame procesiniame dokumente (b. l. 124–125) patikslino, kad, pareiškėjui kalint 24 kameroje, laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. dėl vietų trūkumo šioje kameroje buvo laikomi 6 asmenys.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos paaiškinime dėl pateikto atsikirtimo (b. l. 107) nurodė, kad pareiškėjas su nusiskundimais nebuvo kreipęsis, todėl jokių duomenų apie pareiškėjo kalinimo sąlygas neturi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti, ar pataisos namų (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės požymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Dėl vienam asmeniui nustatytos minimalios ploto normos
Byloje pareiškėjas kėlė ginčą, ar ginčo laikotarpiu (nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos mėn.) pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN 24 kameroje jos plotas atitiko teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, kad ginčo dėl kitų patalpų, kuriose ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę, ploto neatitikties teisės aktų reikalavimams pareiškėjas nekėlė, todėl dėl šių aplinkybių teismas nepasisako.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 11¹. 2 punkte (redakcija galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką ( žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018-04-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.).
Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 46–47, 35), pareiškėjas bausmę atliko 24 kameroje laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. liepos 29 d., šios kameros gyvenamasis plotas yra 20,35 kv. m. Marijampolės pataisos namų pateiktais papildomais duomenimis, šioje patalpoje nurodytu laikotarpiu buvo laikomi ne daugiau kaip 5 asmenys (vienam nuteistajam teko 4,07 kv. m), išskyrus 5 dienų laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d., kai joje buvo laikomi 6 asmenys (b.l. 124-127). Šių penkių dienų laikotarpiu vienam nuteistajam teko 3,39 kv. m. plotas.
Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pareiškėjui byloje vertinamu laikotarpiu gyvenant 24 kameroje, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹. 2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) buvo pažeista nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d.
Dėl minkštojo inventoriaus
Pareiškėjas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 27 d. iki 2019 m. liepos mėn. kamerų tipo patalpose patalynė buvo paimama 6 val. ryte ir grąžinama tik 22 val. vakare, todėl 16 valandų reikėjo vaikščioti arba sėdėti prie stalo. Sėdėti ar gulėti be minkštojo inventoriaus kameroje buvo neįmanoma, nuteistasis yra verčiamas dienos metu stovėti arba vaikščioti mažoje kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nuimtus čiužinius Marijampolės PN laikė ant gultų, todėl kyla abejonių dėl atitikties higienos normoms.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.
Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas jo skunde nurodytas inventorius. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nesikreipė į Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų (b. l. 32, 33). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Vien aplinkybė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato pareiškėjui nepatinkantį teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus abstrakčius pareiškėjo paaiškinimus, kad surinktas minkštasis inventorius galimai buvo laikomas nesilaikant higienos normų.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 41–43 punktai numato, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekavimo priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/ar dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje; draudžiama laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius perduoti kitiems asmenims; lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
Pareiškėjas neįrodinėjo, jog jam išduotas minkštasis inventorius neatitiko nurodytų higienos normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo spręsti dėl šių normų pažeidimo.
Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad surinktas minkštasis inventorius laikomas atskiroje patalpoje ir sudedamas pačių nuteistųjų tam skirtose vietose. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčijo. Marijampolės PN pateiktos fotonuotraukos taip pat patvirtina, kad dienos metu minkštasis inventorius laikomas atskiroje vėdinamoje patalpoje tam skirtose lentynose, atskirtas vienas nuo kito tam tikru atstumu (b. l. 103–106). Laikyti išduotą minkštąjį inventorių atskiroje patalpoje tam skirtose lentynose teisės aktai nedraudžia, todėl pripažinti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų šiuo aspektu nėra pagrindo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Marijampolės PN veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nenustatyta neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų dėl minkštojo inventoriaus laikymo ir naudojimo sąlygų.
Dėl apsipirkimo parduotuvėje
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės PN nusistato savo taisykles, leisdami nuteistiesiems apsipirkti parduotuvėje tik 1 kartą per savaitę.
Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnis (iki 2019 m. liepos 6 d. galiojusi redakcija) nustatė, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Nuo 2019 m. liepos 6 d. galiojanti šio straipsnio redakcija taip pat nustato, kad kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji turi teisę įsigyti tik maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių; jų sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 77 punktas nustatė, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad kiekvienas nuteistasis dienotvarkėje nustatytu laiku galėtų įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas pripažino, kad kartą per savaitę jam buvo suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje. Teismui nustačius, kad Marijampolės PN, sudarydami sąlygas pareiškėjui apsipirkti parduotuvėje vieną kartą per savaitę, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.
Dėl suimtųjų (nuteistųjų) socialinių reabilitacijos programų
Pareiškėjas deklaratyviai teigia, kad jam nebuvo užtikrinamas užimtumas, nenurodydamas, kokio pobūdžio veiklos jam trūko, neteikė dėl to prašymų Marijampolės PN.
Pagal BVK 145 straipsnio 1 dalį, perkelti į kamerų tipo patalpas nuteistieji neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų, siųsti laiškų (išskyrus atvejus, kai jie įgyvendina šio Kodekso 100, 109 ir 183 straipsniuose nurodytas teises), taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, išskyrus higienos reikmenų įsigijimą, turėti maisto produktų ir kitų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų daiktų. Pagal minėtą teisės nuostatą, nurodytiems nuteistiesiems leidžiama skaityti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, kasdien vieną valandą, o nepilnamečiams, neįgaliesiems, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniams (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas pasivaikščioti.
Iš atsakovės atstovo pateiktų bibliotekos ir skaityklos darbo grafikų bei prieinamų lankytis interneto svetainių sąrašo (b. l. 43–45) matyti, kad pareiškėjas turėjo teisę lankytis bibliotekoje ir skaitykloje, išsirinkti knygas, žurnalus, laikraščius ir kitą literatūrą, naudotis tam tikromis interneto svetainėmis. Nors pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė, kad knygų pasirinkimo nėra, knygos senos, tačiau nedetalizavo, kokios konkrečiai literatūros jam trūko, neteikė dėl to prašymų Marijampolės PN administracijai.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) 223 punkte numatyta, jog, nuteistajam atliekant nuobaudą kamerų tipo patalpose, socialinės reabilitacijos priemonių (išskyrus grupines priemones) įgyvendinimas tęsiamas.
Kaip matyti iš individualaus pareiškėjo socialinės reabilitacijos pataisos plano (b. l. 36–40), su pareiškėju ginčo laikotarpiu buvo bendraujama, motyvuojama įgyti specialybę (pareiškėjas sutiko mokytis profesinėje mokykloje). Pareiškėjui psichologės taip pat buvo pasiūlyta kreiptis į atsakingą asmenį dėl dalyvavimo „Įžanginių grupių“ programoje, pripažinus priklausomybę nuo narkotinių medžiagų (b. l. 128).
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai dėl nepakankamo užimtumo yra ne tik abstraktūs, nedetalizuoti, bet ir paneigti byloje esančių įrodymų, todėl atmestini.
Dėl kitų pareiškėjo bei atsakovės atstovo argumentų
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas (LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).
2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas nusprendė nagrinėti bylą pagal priimtą patikslintą skundą. Pareiškėjas atsikirtime į atsiliepimą nurodė kai kurias aplinkybes (dėl kameros atitikties higienos normos reikalavimams), peržengdamas priimto skundo ribas, todėl dėl šių aplinkybių teismas nepasisako (ABTĮ 50 straipsnis).
Dėl civilinės atsakomybės taikymo
Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. pareiškėjui gyvenant 24 kameroje buvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma.
Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu (b. l. 33) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų pasekmių jo sveikatai nėra. Nors atsakovės atstovo pateiktais duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu tris kartus kreipėsi į psichiatrą (b. l. 129), tačiau nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) bei aplinkybė, kad pareiškėjo teisių suvaržymas truko tik 5 dienas, nepatvirtina, jog kreipimasis į mediką dėl psichinės sveikatos sutrikimų buvo nulemtas byloje nustatyto pažeidimo.
Iš atsakovės atstovo pateiktos 2020 m. sausio 16 d. pažymos (b. l. 128) matyti, kad pareiškėjas du kartus lankėsi pas psichologę, iš kurių vieną kartą dėl „Įžanginių grupių“ programos, nes pripažino priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, o antrą kartą – dėl piešimo priemonių išdavimo mandalų piešimui. Taigi, šie duomenys taip pat nepatvirtina, kad pareiškėjo kreipimasis į psichologę buvo susijęs su byloje nustatytu pažeidimu.
Įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, intensyvumą, jo neilgą trukmę, pareiškėjo sveikatai sukeltas pasekmes, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. L. (J. L.) skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui J. L. (J. L.) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.