Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas, I1-893-422/2020

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-04-23
Bylos Nr.: I1-893-422/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-02485-2019-5
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Janina Vitunskienė (pirm.)
Pareiškėjas: E. A.
Atsakovas: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I1-893-422/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02485-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Henrikai Milevskei,dalyvaujant pareiškėjui E. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. A. su skundu (b. l. 1) kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Marijampolės PN), priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Marijampolės pataisos namuose.

Pareiškėjas skunde ir posėdžio metu nurodė, kad Marijampolės PN nuo 2019 m. kovo 20 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. bausmę atliko 19 kamerų tipo patalpoje, nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. bausmę atliko 24 kameroje, nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 25 d. buvo laikomas vienutėje. Nurodė, kad 19-oje kameroje pataisos namai neužtikrino vienam asmeniui tenkančio ploto normos, joje buvo laikomi 4 nuteistieji, sanitarinis mazgas užėmė 2 kv. m ploto. Taip pat didelę ploto dalį užėmė inventorius. Skunde pabrėžė, kad nuo 6.00 val. iki 22.00 val. buvo atimamas čiužinys, antklodė, pagalvė, todėl tekdavo sėdėti ant surūdijusių lovų. Tvirtino, kad 19-oje kameroje buvo labai prastas apšvietimas, trūko dienos šviesos, nes ant langų buvo įrengtos grotos, o iš lauko pusės uždėta skarda. Už lango buvo aukšta tvora, kuri taip pat ribojo dienos šviesos patekimą į kamerą. Ant apšvietimo lempos nebuvo jokios apsaugos. Skunde nurodė, kad dėl ant langų esančių grotų buvo prasta ventiliacija, o ventiliacinis įrenginys neveikė, vasarą buvo labai karšta, todėl skaudėjo galvą, be to, buvo apribotas bendravimas su šeima. Tvirtino, kad 19-oje kameroje sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų. Buvo įtaisyta tik viena lentynėlė, o kameroje buvo laikomi 4 asmenys. Klozetas buvo tupimas ir surūdijęs, todėl gamtinius reikalus reikėdavo atlikti per kančias. Į dušą buvo vedami tik vieną kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Skunde teigė, kad 19-oje ir 24-oje kamerose buvo daug tarakonų, dėl kurių pareiškėjas negalėjo normaliai valgyti, ir blakių, kurios jį kando. Dėl įkandimų kreipėsi į gydytojus, tačiau jį atsisakė gydyti. Nurodė, kad per dieną du kartus po 30 min. buvo vedamas į pasivaikščiojimo kiemelį. Pasivaikščiojimo kiemelis yra 18 kv. m ploto, todėl 4 asmenims trūko vietos. Kiemelyje nebuvo įrengta kanalizacijos, todėl po lietaus būdavo pilna vandens. Skunde pažymėjo, kad kiemelyje nebuvo įrengta jokios lygiagretės, dėl to jis neturėjo galimybės sportuoti. Taip pat skunde teigė, kad nebuvo sudaryta galimybė pasinaudoti biblioteka. Kartą per dvi savaites ateidavo bibliotekininkas, kuris atnešdavo senas suplėšytas knygas, sovietmečio laikų, agitacinio turinio. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui pasireiškė sveikatos sutrikimu, labai pablogino psichinę būseną, bendravimą, žeidė jo orumą.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–15). Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atliko 10-oje (plotas 4,35 kv. m), 19-oje (plotas 16,50 kv. m) ir 24-oje (plotas 20,35 kv. m) kamerų tipo patalpose. Pareiškėjui visose minėtose kamerose nustatytas plotas buvo užtikrintas. Pažymėjo, kad kamerų sanitarinio mazgo plotas nėra įskaičiuotas į kameros plotą. Atkreipė dėmesį, kad net atėmus sanitarinio mazgo plotą iš kameros ploto pareiškėjui minimalus plotas būtų užtikrintas. Atsakovės atstovas atsiliepime pažymėjo, kad sanitarinis mazgas įrengtas taip, kaip numato teisės aktai. Nurodė, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsakovės atstovo įsitikinimu, į patalynės sąvoką įstatymų leidėjas įtraukė antklodę, čiužinį ir pagalvę. Atsiliepime atsakovės atstovas pareiškė, kad Marijampolės PN parazitų nėra, kadangi ropojančių ir skraidančių vabzdžių kontrolė ir naikinimas vykdomi nuolat, pagal sutartį. Nurodė, kad kamerų tipo patalpų apšvieta ir ventiliacija atitinka higienos normas. Kamerų tipo patalpų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, juose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema. Teisės aktai neįpareigoja pataisos įstaigos kiemeliuose įrengti sporto įrangos. Atsiliepime tvirtino, kad nuteistiesiems suteikiama galimybė kartą per savaitę pasinaudoti dušu. Nuteistiesiems, esantiems kamerų tipo patalpose, šeštadieniais atnešama knygų, kurias skaityti gali pasirinkti patys. Pabrėžė, kad pareiškėjas už savo asmeninėje sąskaitoje esančius pinigus gali įsigyti neribotą kiekį literatūros.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė kalėdamas Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246 straipsnis). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnis, Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 straipsnis, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 3 dalis ir kt.).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 10-oje, 19-oje ir 24-oje kamerų tipo patalpose, kuriose jis atliko bausmę, jam teko mažesnis plotas, nei numato teisės aktai. Didelę dalį ploto užėmė patalpoje esantis sanitarinis mazgas, baldai ir inventorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 11¹.2 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) buvo nustatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą atsižvelgiama tik tuo atveju, kai yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-930-756/2018, 2018 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-705-822/2018, 2018 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-645-552/2018 ir kt.). Taip pat pažymėtina, kad asmens laikymo pataisos namuose sąlygas nustatančiame teisiniame reguliavime nėra nurodoma, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje paprastai aiškina, kad toks teisinis reguliavimas nereikalauja taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017, 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas pareiškėjo atžvilgiu 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017, 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2017).

Atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 40, 118, 127, 128), pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 22 d. iki 2019 m. kovo 25 d. bausmę atliko 10 kameroje, kurios plotas 4,35 kv. m, vienas. Laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. pareiškėjas bausmę atliko 19 kameroje, kurios plotas 16,50 kv. m ir kurioje buvo laikomi 4 asmenys. Laikotarpiu nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjas bausmę atliko 24 kameroje, kurios gyvenamasis plotas yra 20,35 kv. m. Marijampolės pataisos namų pateiktais papildomais duomenimis (b. l. 118, 127, 128), 24 kameroje nurodytu laikotarpiu buvo laikomi ne daugiau kaip 5 asmenys (vienam nuteistajam teko 4,07 kv. m), išskyrus 5 dienų laikotarpį nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d., kai joje buvo laikomi 6 asmenys. Šių penkių dienų laikotarpiu vienam nuteistajam teko 3,39 kv. m plotas. Teismo posėdžio metu pareiškėjas sutiko su atsakovės atstovo pateiktais papildomais duomenimis. Apklausti liudytojai J. L. ir R. M. konkrečių aplinkybių dėl kameros ploto nenurodė, tik abstrakčiai tvirtino, kad Marijampolės PN blogos kalinimo sąlygos.

Teismas, įvertinęs teisinį reglamentavimą ir faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad byloje vertinamu laikotarpiu pareiškėjui gyvenant 24 kameroje Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma (3,6 kv. m) buvo pažeista nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d.

Pareiškėjas nurodė, kad ginčo laikotarpiu kamerų tipo patalpose patalynė buvo paimama 6 val. ryte ir grąžinama tik 22 val. vakare, todėl tekdavo sėdėti ant surūdijusių lovų.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. spalio 20 d.) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas, neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis); patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui; pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką.

Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius. Pareiškėjas skunde iš esmės nenurodė jokių individualių aplinkybių, kaip galiojantis teisinis reglamentavimas apribojo jo teises ir sukėlė jam neturtinę žalą. Pareiškėjas skunde nenurodė, ar kreipėsi į įkalinimo įstaigos administraciją dėl to, kad iš jo buvo paimtas jo skunde nurodytas inventorius. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad pareiškėjas nagrinėjamu laikotarpiu nesikreipė į Marijampolės PN dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ar jų nulemtų sveikatos sutrikimų (b. l. 41, 42). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas šiuo aspektu grindžiamas tik abstrakčiais argumentais, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Vien aplinkybė, jog Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nustato teisinį reglamentavimą, pagal kurį ribojama asmenų teisė naudotis minkštuoju inventoriumi dienos metu, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus. Pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmens laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.

Pareiškėjas skunde teigė, kad kamerų tipo patalpose, kuriose jis buvo kalinamas, veisėsi buitiniai parazitai, patalpose buvo tarakonų ir blakių, kurios kando pareiškėją.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 20 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietoje neturi būti nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų; laisvės atėmimo vietoje atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas bei, nustačius nariuotakojų ar (ir) graužikų buvimo pėdsakus, – jų naikinimas teisės akto nustatyta tvarka. Byloje esanti 2018 m. kovo 20 d. Paslaugų teikimo sutartis Nr. 27/10-28 patvirtina, kad Marijampolės PN yra sudarę sutartį su UAB „Dezinfa“ dėl dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugų teikimo (b. l. 50–58). Iš sutarties sąlygų matyti, kad įmonė nuolat ir pagal poreikį atlieka dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie SAM 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akte Nr. (4-12 15.4.8) PA-7992 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nurodyta, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta (b. l. 43–45). Byloje pateiktoje E. A. asmens sveikatos istorijoje įrašų, liudijančių apie patirtus blakių įkandimus, nėra. Todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerose esančių buitinių parazitų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš nesuteikiamos galimybės dažniau nei vieną kartą per savaitę pasinaudoti dušu.

Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad pasinaudoti dušu jis galėjo ne rečiau nei kartą per savaitę, todėl atsakovės atstovo neteisėto veikimo ar neveikimo dėl minėtų aplinkybių nenustatyta.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN kamerų tipo patalpose nebuvo užtikrintas nei natūralus, nei dirbtinis apšvietimas, ant langų esančios grotos dar labiau ribojo apšvietimą, patalpos nebuvo ventiliuojamos. Apšvietimo lempos buvo be jokios apsaugos.

Reikalavimus gyvenamųjų patalpų temperatūrai, drėgmei, apšvietimui reglamentuoja jau minėta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą, laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas).

Pažymėtina, kad konkretūs parametrai natūraliam patalpų apšvietimui Higienos normoje HN 134:2015 nėra nustatyti. Atsakovės atstovas teigė, kad Marijampolės PN gyvenamosios ir bendrabučio tipo patalpos vėdinamos per langus, kamerų tipo patalpų sanitariniai mazgai vėdinami per oro ištraukimo sistemą, t. y. įrengta ventiliacija. Byloje pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad kamerų tipo patalpose yra išvedžiota vėdinimo sistema (b. l. 16, 17, 24). Aplinkybę, kad kamerų tipo patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, patvirtina ir pateiktas į bylą techninis projektas „Šildymas ir vėdinimas Marijampolės GR PDK baudos izoliatoriaus remontas ir 80 vietų areštinės įrengimas“. Taigi, konstatuojama, kad Marijampolės PN užtikrino pareiškėjui sąlygas kalėti ventiliuojamose patalpose.

Pažymėtina, kad byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų tipo patalpų, kuriose bausmę atliko pareiškėjas ginčo laikotarpiu, apšvietimą. Nors Marijampolės PN atsiliepime nurodė, kad kamerų tipo patalpos atitinka higienos normas, tačiau teismas vertina, jog atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl netinkamo dirbtinio apšvietimo.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, konstatuojama, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, įvertintina tai, jog pareiškėjas dėl to nesikreipė į pataisos namų administraciją.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), 16.9 punktą, kamerų langai gali būti uždengiami apsauginėmis grotomis. Todėl pareiškėjo argumentai dėl ant langų esančių grotų atmetami kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas skunde teigė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai per maži, juose neįrengta lietaus surinkimo sistema ir sporto įranga.

Pagal Eksploatavimo taisyklių 19 punktą, pasivaikščiojimo kiemuose įrengiamos rakinamos kameros su atviru stogu, uždengtu metaliniu tinklu. Esant rizikai, kad nuteistieji gali pabėgti, gali būti įrengiamos grotos. Grotų akutė negali būti didesnė kaip 30 x 15 cm. Pasivaikščiojimo kiemų kamerų durys įrengiamos pagal šių Taisyklių 14 punkte nustatytus reikalavimus. Išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų viršuje įrengiama prižiūrėtojo pakyla ir įrengiami 120 cm pločio stogeliai, kad nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferos kritulių. Pasivaikščiojimo kiemų kamerose turi būti atmosferos kritulių šalinimo sistema. Pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei (20 punktas). Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto, o Eksploatavimo taisyklių 20 punktas imperatyviai nenumato, kad kiemeliuose turi būti sumontuota sporto įranga. Iš byloje pateiktų pasivaikščiojimo kiemelių fotonuotraukų matyti, kad kiemeliuose įrengta atmosferos kritulių šalinimo sistema, kiemeliai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų (b. l. 28–39). Teismui nustačius, kad Marijampolės PN, įrengdama pasivaikščiojimo kiemelius, laikėsi teisės aktų reikalavimų, pripažintina, kad Marijampolės PN neatliko neteisėtų veiksmų, todėl civilinė atsakomybė šiuo aspektu negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad Marijampolės PN neužtikrina jo teisės naudotis biblioteka, į kamerą atnešamos knygos yra pasenusios, suplyšusios.

Pagal Marijampolės PN patvirtintą bibliotekos ir skaityklos darbo grafiką (b. l. 84, 85), atliekant bausmę baudos izoliatoriuje arba kamerų tipo patalpose nuteistiesiems šeštadieniais atnešama knygų, kurias skaityti gali pasirinkti patys. Pareiškėjas skunde nenurodė, kokios konkrečiai literatūros jam trūko, neteikė dėl to prašymų Marijampolės PN administracijai. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistiesiems leidžiama už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Darytina išvada, kad pareiškėjas turėjo galimybę skaityti Marijampolės PN bibliotekoje esančius leidinius, o tai, kad jo netenkina Marijampolės PN bibliotekoje esančių leidinių turinys ir išvaizda, nesudaro pagrindo konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumo.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad 19 kameros sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio bei spintelės, klozetas tupimas, surūdijęs, todėl jam kilo sunkumų atliekant gamtinius reikalus.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (galioja nuo 2017 m. birželio 8 d.) (toliau – ir Aprūpinimo normos) 10.4 punkte numatyta, kad drausmės izoliatorių ar kamerų tipo sanitariniame mazge turi būti klozetas, kuris gali būti ir tupimas, praustuvė. Teisės aktai nenumato, kad kamerų tipo patalpose turėtų būti įrengtas veidrodis bei spintelės. Iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad sanitarinio mazgo patalpoje yra tupimas klozetas, praustuvė, lentynėlės higienos reikmėms susidėti, muilinė (b. l. 21–23). Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus ir teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad pareiškėjo argumentai dėl kameros sanitarinio mazgo neatitikties teisės aktų reikalavimams atmetami kaip nepagrįsti.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas (LVAT 2017 m. balandžio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-421-146/2017).

Įvertinus pirmiau sprendime išdėstytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas Marijampolės PN pažeidžiant nustatytą teisinį reguliavimą tuo aspektu, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 23 d. pareiškėjui gyvenant 24 kameroje buvo pažeista Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 punkte reglamentuota gyvenamojo ploto norma ir Marijampolės PN ginčo laikotarpiu neužtikrino pareiškėjui tinkamų kalinimo sąlygų, pažeidžiant Higienos normos HN 134:2015 14 punkto reikalavimus.

Pareiškėjas prašė priteisti 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, įžeidimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą.

Teismui pateiktuose rašytiniuose įrodymuose apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo metu (b. l. 42, 120–126) duomenų apie pareiškėjo kreipimąsi į sveikatos priežiūros specialistus dėl skunde nurodytų netinkamų kalinimo sąlygų sukeltų padarinių jo sveikatai nėra. Laisvės atėmimo vietų ligoninės pažymoje nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas kreipėsi dėl nežymaus odos grybelio, jam buvo skirti vaistai (b. l. 120). Teismo vertinimu, minimas susirgimas nesietinas su netinkamomis kalinimo sąlygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, t. y. patyrė neturtinę žalą. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat nėra pagrindo atsakovės atstovo pareigūnų elgesį su pareiškėju vertinti kaip kankinimą Konvencijos 3 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobūdį, intensyvumą, jo neilgą trukmę, pareiškėjo sveikatai sukeltas pasekmes, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti jo nurodyta suma. Teismo vertinimu, dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtiems neigiamiems padariniams adekvati suma yra 50 Eur, kuri priteistina iš atsakovės pareiškėjui (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo E. A. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų 0 ct) neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

TeisėjaJanina Vitunskienė