- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-26
- Bylos Nr.
- I-3372-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01560-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. A.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. A. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. balandžio 14 skundu (b. l. 1-2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. – Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 20 000 Eur už kalinimą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) netinkamomis sąlygomis.
2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose ir jo teisės dėl laikymo sąlygų buvo pažeidžiamos.
2.1. Pareiškėjas buvo apgyvendintas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jam nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, taip pažeidžiant teisę į privatumą. Sanitarinis mazgas buvo atskirtas tik sienele, ne aukštesne negu 1,5 m arba nepermatoma užuolaida, o vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, sanitariniai mazgai turi būti įrengiami atskirose patalpose. Pažymi, kad toks sanitarinio mazgo atitvėrimas neužtikrina privatumo, ir jis galėdavo būti stebimas pareigūnų ir pareigūnių. Sanitarinio mazgo atitvėrimas sienele ar užuolaida suteikia tik dalinį privatumą nuo kameroje esančių asmenų, bet ne nuo pareigūnų ar pareigūnių, galinčių bet kada stebėti kamerą per stebėjimo langelį, esantį kameros duryse. Pareiškėjo teigimu, tik sanitarinis mazgas, įrengtas atskirose patalpose, užtikrintų žmoniškas kalinimo sąlygas.
2.3. Nurodė, kad, vedant pareiškėją praustis į dušą, Lukiškių TI-K administracija nesudaro jokio privatumo, nes pareiškėjas per kilnojamą stebėjimo langą yra matomas visiems. Privatumas nuo kito asmens prausiantis duše užtikrinamas tik dalinai, nes einant pasiimti šampūno, muilo, nusirengiant, šluostantis, pareiškėjas gali būti matomas, tai suteikia jam nejaukumo jausmą. Pareiškėją į dušą veda ne tos pačios lyties asmenys.
2.4. Pareiškėjas nurodo, jo laikymo Lukiškių TI-K metu, jam nebuvo užtikrinamas užimtumas, tinkama veikla (darbas, sportas ir pan.).
2.5. Nurodė, kad kamerose apšvietimas blogas, dėl to skaudėjo akis, nuo blogo apšvietimo suprastėjo pareiškėjo akys.
2.6. Pareiškėjo teigimu, dėl visų nurodytų aplinkybių jis patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir diskomfortą.
2.7. Pareiškėjas be kita ko, grįsdamas skundą, remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija ir pažymi, kad teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų nesudarymas tiesiogiai lėmė pareiškėjui fizinius nepatogumus, neigiamus dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsniu ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, atsiradusią dėl netinkamų Lukiškių TI-K administracijos veiksmų.
II
1. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 8–13) nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2. Atsakovė nesutinka su pareiškėjo teigimu, kad Lukiškių TI-K kamerose jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis. Prie atsiliepimo teismui pridėjo Lukiškių TI-K įskaitos pareiškėjo asmens kortelės kopijas, iš kurių matyti jo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai, kameros, kuriose jis buvo laikomas ir tuo metu kameroje buvusių žmonių skaičius.
3. Dėl senaties termino
Vilniaus PN atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Lukiškių TI-K, nuo 2014 metų iki 2019 m. vasario 19 d., su 2019 m. balandžio 24 d. skundu, ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalis numato, jog reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo įstatymas numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra ne kartą nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (LVAT 2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-850/2010, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 150/2011 ir kt.). Vadovaujantis CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymi, kad pagal bendrąją ieškinio termino eigos pradžios taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Todėl ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe, t. y. asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą. Atsakovės atstovas, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-1027/2011).
4. Dėl duomenų pateikimo
Vilniaus PN pažymi, kad Bausmių vykdymo sistemos specialiosios veiklos dokumentų saugojimo terminų rodyklės, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-212 6.22 p., suimtųjų (nuteistųjų) atvykimų ir išvykimų apskaitos dokumentų saugojimo terminas yra 3 metai, Lukiškių TI-K neturi galimybės pateikti informaciją apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas bei kartu laikomų asmenų skaičių laikotarpiu nuo 2015 gruodžio 21 d.
5. Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Atsakovė nurodo, kad 2016 m. sausio 1 d. D. A. Lukiškių TI-K buvo 2016 m. sausio 1 d. uždarytas į kamerą Nr. 67, plotas - 7.94 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 2 d. iki 2016 m. vasario 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 67 (1 asmuo kameroje); 2016 m. vasario 3 d. perkeltas į kamerą Nr. 74, plotas - 7.94 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 4 d. iki 2016 m. kovo 6 d. buvo laikomas kameroje Nr. 74 (2 asmenys kameroje); 2016 m. kovo 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 74 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 8 d. iki 2016 m. gegužės 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 74 (2 asmenys kameroje); 2016 m. gegužės 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 74 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 20 d. iki 2016 m. liepos 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 74 (2 asmenys kameroje); 2016 m. liepos 18 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 227, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 19 d. iki 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 227 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 8 d. iki 2016 m. spalio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 227 (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 29 d. iki 2016 m. lapkričio 7 d. buvo laikomas kameroje Nr. 227 (1 asmuo kameroje); 2016 m. lapkričio 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 48, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 9 d. iki 2016 m. gruodžio 21 d. buvo laikomas kameroje Nr. 48 (2 asmenys kameroje); 2016 m. gruodžio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 210, plotas - 7,00 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 26 d. buvo laikomas kameroje Nr. 210Krc (1 asmuo kameroje); 2016 m. gruodžio 27 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 122, plotas - 7,38 m² (1 asmuo kameroje); 2016 m. gruodžio 28 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 48. plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. balandžio 28 d. buvo laikomas kameroje Nr. 48 (2 asmenys kameroje); 2017 m. balandžio 29 d. buvo laikomas kameroje Nr. 48 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 22 d. buvo laikomas kameroje Nr. 48 (2 asmenys kameroje); 2017 m. gegužės 23 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 220, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. birželio 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 220 (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 6 d. buvo perkeltas i kamerą Nr. 217, plotas - 6.90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 217 (1 asmuo kameroje); 2017 m. birželio 20 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 4, plotas - 7,31 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 21 d. iki 2017 m. liepos 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2017 m. liepos 5 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 6 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 4 (2 asmenys kameroje); 2017 m. rugpjūčio 1 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 233, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. iki 2017 m. spalio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 233 (1 asmuo kameroje); 2017 m. spalio 3 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 48, plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 4 d. iki 2018 m. sausio 15 d. kameroje Nr. 48 (2 asmenys kameroje); 2018 m. sausio 16 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 234, plotas - 6,86 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 17 iki 2018 m. vasario 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 234 (1 asmuo kameroje); 2018 m. vasario 14 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 9, plotas - 7,38 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 9 (2 asmenys kameroje); 2018 m. kovo 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 12, plotas - 6,41 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 3 d. iki 2018 m. birželio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 12 (2 asmenys kameroje); 2018 m. birželio 2 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 1 22. plotas — 7,38 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. birželio 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 122 (1 asmuo kameroje); 2018 m. birželio 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 220, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. liepos 4 d. buvo laikomas kameroje Nr. 220 (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 5 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 210Krc. plotas - 7,00 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 19 d. buvo laikomas kameroje Nr. 210Krc (1 asmuo kameroje); 2018 m. liepos 20 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 220, plotas - 6,90 m² (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo laikomas kameroje Nr. 220 (1 asmuo kameroje); 2018 m. rugpjūčio 17 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 21, plotas - 7,31 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. rugpjūčio 18 d. iki 2018 m. spalio 12 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 14 d. iki 2018 m. spalio 30 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2018 m. spalio 31 d. buvo laikomas kameroje Nr. 2 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 14 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21(1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. lapkričio 17 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2018 m. lapkričio 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21(1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. gruodžio 1 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2018 m. gruodžio 2 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21(1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. vasario 9 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 10 d. buvo laikomas kameroje Nr. 21 (1 asmuo kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 12 d. kameroje Nr. 21 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 13 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 57, plotas - 8,02 m² (2 asmenys kameroje); laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 14 iki 2019 m. vasario 18 d. buvo laikomas kameroje Nr. 57 (2 asmenys kameroje); 2019 m. vasario 19 d. išvyko į Marijampolės pataisos namus.
6. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo
6.1. Atsakovė pažymi, kad Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“, 6 p. nurodoma, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra – visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir Taisyklės), III skyriuje yra kalbama apie tardymo izoliatorių kamerų įrengimą. Šių Taisyklių 14.2 punkte nurodoma, kad kamerose turi būti išorinės ir vidinės metalinės durys. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos. Vidinėse ir išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę, išorinėms durims įrengiamas atidarymo ribotuvas. Išorinių durų užraktas gali būti montuojamas į sieną. Žymėtina, kad minėtose taisyklėse nėra numatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių. Kita vertus, tokie atitvėrimai negali būti numatyti, kitaip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
6.2. Vilniaus PN korpusų, esančių Lukiškių skg. 6, Vilniuje, kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose yra įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge yra įrengta šalto vandens tiekimo sistema, karšto vandens tiekimo sistema turi būti įrengta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje. Karšto vandens tiekimo sistemos įrengimo gyvenamosiose kamerose minėta higienos norma nenumato. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitiko LR higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai” reikalavimus; atsakovė pabrėžia, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenumato.
6.3. Pažymi, jog pataisos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnų etikos taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 4/07-79 reikalavimais, taip pat Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių reikalavimais bei stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.
7. Dėl kamerų apšvietimo
Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 16.7. p., kamerose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx kaip ir numatyta H N 134:2015 14 p.
8. Dėl nuteistųjų užimtumo
Lukiškių TI-K laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinė reabilitacija organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 136, 137 ir 137¹ straipsnių reikalavimais. Vykdomos programos ir pozityvaus užimtumo priemonės yra patvirtintos Lukiškių TI-K direktoriaus 2014 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. N-64 „Dėl Socialinės reabilitacijos skyriaus vykdomų programų ir pozityvaus užimtumo priemonių aprašų patvirtinimo“. Lukiškių TI-K Resocializacijos skyrius (iki 2019 m. vasario 1 d. – Socialinės reabilitacijos skyrius) vykdo įvairias programas ir priemones: naujai atvykusių į Lukiškių TI-K nuteistųjų adaptacijos programą; ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones; pozityvaus užimtumo priemones; kompiuterinio raštingumo programą; kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programą. Nuteistieji turi galimybę žaisti stalo tenisą, krepšinį bei tinklinį; darbo, poilsio ir švenčių dienomis išvedami į laisvalaikio užimtumo patalpas. Vyksta užsiėmimai „Biblijos valanda“, Šv. Mišios, koncertai, renginiai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nereglamentuoja, kiek laiko per dieną turi būti skiriama nuteistųjų socialinės reabilitacijos programoms. Pažymi, jog įgyvendinant socialinės reabilitacijos programas, bendravimas su nuteistaisiais vykdomas nuolat, tiek tarnybiniuose kabinetuose, tiek gyvenamojoje kameroje.
9. Dėl neturtinės žalos
9.1.Atsakovė su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą nesutinka. Argumentuoja, kad pagal CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Skirtingai nei turtinė, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Jeigu įstatymas specialiai jos atlyginimo nenumato, ji neatlyginama. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaroma dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 str. 2 d.). Net ir tuo atveju, kuomet neturtinės žalos faktas preziumuojamas pagal įstatymą, ieškovas turi pagrįsti reikalaujamos kompensacijos dydį.
9.2. Nurodo, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 str. numatyta viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina, užtenka nustatyti esant tris sąlygas: neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visuma trijų viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Daro išvadą, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
9.3. Pažymi, kad tam tikras suimtųjų ir/arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, abstrakčiai cituojant tarptautinius bei Lietuvos nacionalinius teisės aktus. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Šios žalos pareiškėjo nurodytas dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais. Pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
9.4. Atsakovė akcentavo, kad sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (LR CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Neturtinės žalos atlyginimo pagrindus, kriterijus nustato LR CK 6.250 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaitėjo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
Vilniaus pataisos namų (Lukiškių skg. 6, Vilnius) Turto valdymo skyriaus 2019 m. gegužės mėn. pranešime „Dėl D. A. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 41-42):
1.1. Vilniaus PN (Lukiškių skg. 6, Vilnius) gyvenamųjų kamerų įrengimas atitinka Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir TIĮET), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos mėn. 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir PĮĮET), patvirtintų Kalėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82, reikalavimus. Nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Vilniaus PN atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus.
1.2 Vadovaujantis TIĮET ir PĮĮET reikalavimais, Vilniaus PN gyvenamųjų kamerų ir dušo patalpos duryse įrengiamas stebėjimo langelis arba akutė. Siekiant užkardyti bet kokius galimus drausmės pažeidimus, Vilniaus PN prižiūrėtojai per stebėjimo langelį arba akutę privalo periodiškai stebėti suimtųjų ir nuteistųjų elgesį.
1.3. Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu. Patalpos matmenys – apie 0,7 m². Patalpoje įrengtas klozetas (apie 0,16 kv. m.) ir praustuvas (apie 0,2 kv. m.). Praustuvą ir klozetą skiria 1,5 m aukščio pertvara, kuri apklijuota drėgmei atspariomis glazūruotomis plytelėmis.
1.4. PĮĮET 16.5 p. nurodo, kad „įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga“.
1.5. Vilniaus PN priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis: 2012 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252-Nr.257; 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2015 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr.417; 2016 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr.426.
Kitose Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m. aukščio pertvara. Nuo 2016 gruodžio mėn. iki 2017 kovo mėn. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. TIĮET ir PĮĮET nėra nurodyta, kad sanitariniame mazge būtų įrengtos užuolaidos. Vilniaus PN jos įrengtos gerinant suimtųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygas ir asmens privatumui užtikrinti. Šias užuolaidas užsitraukti turi patys suimtieji ir nuteistieji.
1.6. Į dušines patalpas suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros.
1.7. Vilniaus PN gyvenamosiose kamerose dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas įrengtas vadovaujantis PĮĮET 16.7 p. reikalavimais. Dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 Lx. Atkreipiame dėmesį, kad tai viena iš priemonių, skirta pataisos įstaigoje laikomų asmenų saugumo, savižudybių ir suicido prevencijai bei nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti. Išjungus naktinį apšvietimą, pareigūnai negalėtų stebėti kameroje esančių asmenų ir užkardyti galimų drausmės pažeidimų ar savęs žalojimo atvejų. Elektros jungiklio įrengimas kameros viduje PĮĮET reikalavimuose nenumatytas.
1.8. Visose Vilniaus PN gyvenamosiose patalpose yra skaidraus stiklo langai. Minimalus lango plotas yra 0,824 kv. m (0,8 m x 1,03 m). Vilniaus PN nėra finansinių galimybių gyvenamosiose kamerose įrengti atskirą vėdinimo sistemą, todėl gyvenamosios kameros vėdinamos natūraliai, per langus, kaip ir nurodyta Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 p. Visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant gyvenamosiose kamerose yra išvengiama ir pelėsio, ir staigių temperatūros pokyčių, ir nemalonaus kvapo.
II
1. Pareiškėjas D. A. kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos, kuri jam padaryta dėl kalinimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime netinkamomis sąlygomis.
2. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).
Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą, būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 str. 1 dalis). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A146-244/2008, Nr. A822-87/2009, A822-619/2009).
3. Dėl senaties termino
Pareiškėjas prašo neturtinės žalos, kurią kildina iš neteisėtų Vilniaus PN veiksmų atliekant laisvės atėmimo bausmę nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. Vilniaus PN prašo pareiškėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieškinio senatį.
Dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigta ar nepagrįstai apribota pati teisė kreiptis į teismą (EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimas G. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 4451/70)). Valstybių numatyti ribojimai bus nesuderinami su Konvencijos 6 straipsniu, numatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo ir jeigu priemonės nebus proporcingos siekiant numatytų tikslų (EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimas A. prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 8225/78), 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą B. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 23805/94)). Prie tokių nustatytų ribojimų gali būti priskirta ir ieškinio senatis, o neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti įrodymams tapus nepatikimais (EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą S. ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93)). Teismas atkreipia dėmesį, jog šis apribojimas (ieškinio senaties terminas) yra taikomas ne pačiai Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintai teisei, o galimybei šią teisę ginti tam tikru būdu – reikalauti atlyginti neturtinę žalą (LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą akcentavo, kad, nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (2007 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6-317/2007, 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-150/2011, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-134/2014, 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).
CK 1.125 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskirų rūšių reikalavimams taikomi sutrumpinti ieškinio senaties terminai. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja.
Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) pabrėžia, kad ginčo šaliai CK 1.127 straipsnio 1 dalies nuostata ieškinio senaties termino eigos pradžią sieja su subjektyviąja aplinkybe (asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (LAT 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2005, 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009, 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015).
Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos teisės pažeidimo dieną, turi būti atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (LVAT 2018 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1121-492/2018 ir kt.).
3.1. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. Teismas pažymi, kad kalinimo sąlygas atitinkamoje įstaigoje ir asmeniui paskirtoje gyventi konkrečioje patalpoje kalinamas asmuo patiria kiekvieną tomis sąlygomis buvimo dieną. Pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo sąlygų grindžiami neigiamais asmeniui veiksniais, kurių kalinamas asmuo negali nejausti ir nesuvokti visą laikymo tomis sąlygomis laiką, kai tie neigiami veiksniai tą asmenį veikia. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. iki 2019 m. vasario 19 d. laikytas Lukiškių TI-K galimai teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis, kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo turėjo vėliausiai per 3 metus, skaičiuojant atitinkamai nuo kiekvienos dienos, kurią laikymo sąlygos neatitiko teisės aktų nuostatų. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertina, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti (žinojo) apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Lukiškių TI-K pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją. Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą kreipėsi 2019 m. balandžio 15 d. (žr. voką, b. l. 4), atsakovei reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas reikalavimui atlyginti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. balandžio 14 d. pateikti praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 8d., 1.126 str. 2d.).
3.2. CK 1.131 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiškinama, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (LVAT 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009). Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Teismas akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Tokių priežasčių iš byloje esančių duomenų nenustatė ir teismas. Darytina išvada, kad byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spęsti, jog pareiškėjas iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Tokiu būdu, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio (liet. savo iniciatyva) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.
3.3. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus PN prašymas dėl senaties taikymo tenkintinas, pareiškėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. balandžio 14 d. taikytinas ieškinio senaties terminas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2016 m. balandžio 14 d. atmestinas kaip nepagrįstas (CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., ABTĮ 88 str. 1 p.).
4. Pareiškėjas nurodo, jog sanitarinio mazgo įrengimas, atskiriant jį tik 1,5 m. sienele ar nepermatoma užuolaida, pažeidė jo teisę į privatumą.
Teismas pažymi, kad HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nereglamentuoja sanitarinio mazgo (tualeto) įrengimo laisvės atėmimo vietose reikalavimų. TI taisyklių 14.5 punkte nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad tualetas nuo likusios kameros ploto yra atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m. sienele.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) ne vienoje byloje pažymėjo ir tai, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. R. (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). Teismas taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje V. ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.) 81, 82, 90 p.).
Į šią EŽTT praktiką Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai atsižvelgia analogiško pobūdžio bylose. Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2017 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-772-261/2017 ir kt.).
Į bylą pateiktas Vilniaus PN pranešimas „Dėl D. A. skundo“ (b. l. 41–42), kuriame nurodoma, kad Vilniaus PN remonto darbai buvo atliekami šiose gyvenamose kamerose, ir buvo įrengtos sanitarinių mazgų patalpos kaip atskiros kabinos su durimis: Vilniaus PN priežiūros postų Nr. 7, Nr. 23, Nr. 25 ir Nr. 26: 2012 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252-Nr.257; 2013 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 252 - Nr. 257; 2015 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 406 - Nr.417; 2016 m. gyvenamosiose kamerose Nr. 418 - Nr.426.
Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d.) pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas (b. l. 9-10), nes, kaip minėta, pagal EŽTT praktiką gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo; be to, ir vienam būnant jo privatumas galėjo būti pažeidžiamas, bet neturtinė žala tokiu atveju, teismo vertinimu, buvo padaryta mažesnė.
Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. priėmė ir paskelbė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-2704-1047/2019, kurioje pareiškėjui D. A. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, priteisė 1 443 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo D. A. netinkamą laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. kovo 4 d. iki 2019 m. vasario 19 d., be kita ko, dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis apskųstas apeliaciniu skundu. Vadinasi, pareiškėjo D. A. skundas dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., paliekamas nenagrinėtu, nes teisme iki šiol nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 straipsnio 4 punktas).
5. Pareiškėjas nurodo, kad neturėjo privatumo naudojantis dušu
Pareiškėjas nurodo, kad privatumas nuo kito asmens prausiantis duše užtikrinamas tik dalinai, nes einant pasiimti šampūno, muilo, nusirengiant, šluostantis, pareiškėjas gali būti matomas, tai suteikia jam nejaukumo jausmą, be to, pareiškėją į dušą veda ne tos pačios lyties asmenys.
Teismas pažymi, kad vadovaujantis HN 134:2015 44 punktu, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos 81 punktu, viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Tuo tikslu net ir Lukiškių TI-K dušo patalpoje, esančioje priežiūros poste, įrengtas stebėjimo langas. Atsakovės atstovas atsiliepime paaiškino, kad siekiant užtikrinti laikomų asmenų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, pertvaros aukštis yra 1,6 m, plotis 1,2 m.
Kaip matyti iš Vilniaus PN 2019 m. gegužės mėn. pranešimo (b.l. 41-42), į dušines suimtieji ir nuteistieji yra vedami tos pačios lyties pareigūnų.
Teismas vertina, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas jį vedant į dušą 148 savaites, nes ginčo nėra, kad jį galėjo stebėti pareigūnai, todėl į tai teismas atsižvelgia nustatant neturtinės –žalos dydį, įvertinamą pinigais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2424-629/2018).
6. Pareiškėjas nurodė, kad, kol buvo laikomas Lukiškių TI-K, kamerose nebuvo užtikrinamas geras apšvietimas
Teismas pabrėžia, kad higienos norma HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, tos pačios normos 15 punktas nustato, kad natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val.
Iš teismui pateiktų 2016 m. gegužės 4 d. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimo akto Nr. PA10-170 (16.17.710.12) (b. l. 45–46); VSC 2016 m. kovo 4 d. patikrinimo akto Nr. 13(13.3)-PA303 (b. l. 47–49); VSC 2016 m. birželio 30 d. patikrinimo akto Nr. PA. 10-563 (16.17.7.10.12) (b. l.50–51); VSC 2016 m. spalio 27 d. patikrinimo akto Nr. PA. 10-1228 (16.17.7.10.12) (b. l.56–57); VSC 2018 m. kovo 7 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-768 (b.l. 66-68); VSC 2018 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-456 (b.l. 74-75); VSC 2018 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-3641 (b.l. 76-78); VSC 2018 m. rugpjūčio 7 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-5233 (b.l. 79-80); VSC 2018 m. rugpjūčio 23 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-5523 (b.l. 81-82); VSC 2018 m. rugpjūčio 8 d. patikrinimo akto Nr. (10-12 15.4.8.)PA-5272 (b.l. 83-85) matyti, kad jame reikalavimų, susijusių su dirbtine apšvieta, pažeidimų byloje nagrinėjamu laikotarpiu ir kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nustatyta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, kad VSC nefiksavo dirbtinės apšvietos normų pažeidimų, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo kamerų apšvietimo atmestini.
7. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.
8. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo dušuose (148 savaites) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 590 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
9. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. A. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 590 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ABTĮ 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 105 straipsnio 4 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. A. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, kai pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d., palikti nenagrinėtą.
Pareiškėjo D. A. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2016 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. vasario 19 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.