Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų,

pagal BK 243 straipsnį – areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį (2023 m. vasario 14 d. veikos) subendrintos apėmimu būdu ir paskirta bausmė – areštas 60 (šešiasdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su dalimi bausmės, paskirtos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2022 m. balandžio 18 d. veika) ir paskirta bausmė – areštas 75 (septyniasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. P. paskirta 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, E. P. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, įpareigojant: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. vasario 22 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 170 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų).

Nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti, nuosprendžiui įsiteisėjus: automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, bei automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą automobilių saugojimo aikštelėje UAB „O“, adresu: (duomenys neskelbtini), grąžinti automobilio savininkei D. P.; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, grąžinti jį išdavusiai institucijai VĮ „R“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4.2. Pažymima, kad pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), todėl jis privalomai skiriamas nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas taikomas tada, kai kaltininkui ar kitiems asmenims priklausantis turtas įstatymo nurodytais aspektais buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką arba buvo gautas iš nusikalstamos veikos. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

4.4. Iš VĮ „R“ pateiktų duomenų bei kitų bylos duomenų matyti, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruota valdytoja-savininkė yra D. P., nuteistojo E. P. sutuoktinė. Pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 4 dalies 1–5 punktų nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų. Konstitucinėje jurisprudencijoje konstatuota, kad draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žalos, yra vienas nuosavybės teisę ribojančių požymių. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimas). Šioje byloje nustatyta, kad nuteistasis E. P., darydamas nusikalstamą veiką, naudojo kitam asmeniui priklausantį turtą, atitinkantį BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius. Tokiais atvejais taikant turto konfiskavimą turi būti atsižvelgiama į kitų (trečiųjų) asmenų kaltės ar rūpestingumo laipsnį, sąryšį tarp jo elgesio ir padarytos nusikalstamos veikos. Asmens, kurio turtas konfiskuojamas, psichinis santykis su turto panaudojimu darant atitinkamą nusikalstamą veiką turėtų būti nustatomas ne formaliai, bet kruopščiai įvertinus šiuo aspektu svarbias faktines aplinkybes.

4.6. Skunde taip pat nurodoma, kad jeigu darydamas nusikalstamą veiką kaltininkas kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ pagal BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą ar 4 dalį, todėl sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo neturi reikšmės ta aplinkybė, ar jis suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-339/2008, 2K-205- 628/2018). Taigi skundžiamo nuosprendžio dalyje konstatuotas faktas, kad konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės savininkė yra nuteistojo E. P. sutuoktinė D. P., o ne pats E. P., savaime nesuteikia pagrindo daryti išvados, jog nagrinėjamu atveju iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertė (BK 72 straipsnio 5 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad aktualus turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119- 976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-195-788/2019).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo S. Kulikausko apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

8. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis yra ne nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet panaikinti galimybę jam ar kitiems asmenims turėti iš nusikalstamos veikos gautą turtinę naudą, daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-976/2016, 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-250-976/2020 ir kt.).

9. BK 72 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal teismų praktiką nusikaltimo priemonėmis pripažįstami daiktai, kurie sudaro sąlygas arba palengvina tokios veikos padarymą arba be kurių panaudojimo nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai asmuo, vairuodamas automobilį neblaivus, padaro nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, automobilis pripažįstamas šios nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-511/2023).

10. BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir, tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga, turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tais atvejais, kai nusprendžiama konfiskuoti turto vertę dėl konfiskavimo natūra netikslingumo, turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas atitinka turto konfiskavimo tikslus, ir turi būti pateikti įtikinami tokio sprendimo motyvai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-91-303/2021, 2K-107-976/2021, 2K-201-303/2022, 2K-30-788/2023). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra nurodęs, kad nepritaria tokioms praktikoms, kai turto vertė konfiskuojama vien tik todėl, kad dėl ilgai trunkančio ikiteisminio tyrimo tokio turto natūra nepavyko išsaugoti ar jis nuvertėjo, kad teisėsaugos institucijos nesudarė sąlygų konfiskuoti turtą natūra, nors tokių galimybių turėjo, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-788/2023, 2K-118-788/2023).

11. Kartu pažymima, kad jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju sutuoktinis, nukentėjęs dėl kito sutuoktinio veiksmų, kai dėl to sumažėja bendroji jungtinė nuosavybė, turi galimybę kreiptis į teismą ir prisiteisti kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205-628/2018, 2K-168-511/2020).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiame nuosprendyje įvertinęs tai, kad E. P. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu ,,Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padarė pagrįstą išvadą, jog šis automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, nes be jo E. P. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad E. P. įvykio metu vairuotas automobilis priklauso jo sutuoktinei D. P., t. y. transporto priemonės savininkė yra D. P., o ne kaltinamasis E. P., ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad D. P. nusikalstamos veikos metu turėjo ir galėjo žinoti, jog automobilis gali būti panaudotas nusikalstamai veikai daryti, nutarė automobilio nekonfiskuoti, o iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto (automobilio) vertę (BK 72 straipsnio 5 dalis). Sutikti su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija neturi pagrindo.

13. Kaip jau minėta, nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, todėl teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti natūra. Iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės 2022 m. balandžio 29 d. nutarimu, patvirtintu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. gegužės 3 d. nutartimi, E. P., vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo (nusikaltimas padarytas 2022 m. balandžio 18 d.), perduodant jį sutuoktinės D. P. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 2 metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, E. P. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant E. P. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), be to, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 metams 10 mėnesių, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. balandžio 20 d. (1 t., b. l. 141–145, 158–162). Kadangi E. P. laidavimo metu padarė naują analogišką nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, prokurorės 2023 m. kovo 27 d. nutarimu, patvirtintu apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje buvo atnaujintas (1 t., b. l. 25–26, 28–29). Esant nurodytoms aplinkybėms, taip pat atsižvelgus į tai, kad E. P. yra ne kartą baustas administracine tvarka už KET nesilaikymą (1 t., b. l. 95–97), sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad nuteistasis sistemingai daro pažeidimus, be kita ko, susijusius su transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad E. P. 2022 m. balandžio 18 d., apie 2.45 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, o 2023 m. vasario 14 d., apie 00.44 val., vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,20 promilių neblaivumas. Teisiamajame posėdyje E. P. nurodė, kad jis suvokė, jog atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam buvo uždrausta vairuoti automobilį, tačiau jį vis tiek vairavo. Policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. vasario 14 d., apie 00.44 val., buvo pastebėtas automobilis „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas važiavo su įjungtomis ilgosiomis šviesomis, du kartus sukdamas į kairę neparodė posūkio signalo (2 t., b. l. 13). Visa tai rodo didelį nuteistojo neatsakingumą, neįvertintą riziką ir abejingumą galinčių kilti pasekmių atžvilgiu. Todėl pritartina prokuroro nuomonei, kad užkirsti kelią nuteistajam ateityje vėl nusikalsti ir vykdyti individualią prevenciją nuteistojo atžvilgiu bus galima tik konfiskavus nusikalstamos veikos padarymo priemonę – automobilį, o ne jo vertę atitinkančią pinigų sumą.

14. Skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, kad automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairuodamas E. P. padarė nusikalstamas veikas, savininkė yra pastarojo sutuoktinė D. P. (2 t., b. l. 31, 32, 34). Kaip pirmiau minėta, tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis), tačiau jeigu kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Bylos duomenimis, automobilis „Škoda Octavia“ bendros jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam E. P. ir jo sutuoktinei D. P., tai, kad automobilis „Škoda Octavia“ yra bendras šeimos turtas, apklausos metu patvirtino pati D. P. (2 t., b. l. 23–24). Taigi, nors šiuo atveju nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė yra D. P., tai nėra pagrindas nekonfiskuoti šio automobilio. Be to, pirmą kartą atleidus E. P. už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą, jis buvo perduotas D. P. atsakomybėn, todėl ji, žinodama, jog sutuoktiniui padarius naują nusikalstamą veiką, jis bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už visas veikas, turėjo būti atidi ir rūpestinga bei imtis visų atsargumo priemonių, kad sutuoktinis ir vėl nevairuotų automobilio būdamas neblaivus, pvz., padėti automobilio raktelius jam nežinomoje vietoje. Tačiau D. P., matydama, kad jos sutuoktinis E. P. yra neblaivus, jokių atsargumo priemonių nesiėmė – paliko automobilį kieme ir nuėjo miegoti (2 t., b. l. 17–18).

15. Kartu atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo šeima turi dar vieną automobilį – „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra registruotas E. P. vardu (2 t., b. l. 33). Nors D. P. teigimu automobilis „Škoda“ jai reikalingas vykti į darbą, atsižvelgiant į tai, kad tiek D. P. ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 23–24), tiek E. P. teisiamojo posėdžio metu (3 t., b. l. 15–16) nurodė, jog šeima turi dar vieną automobilį, akivaizdu, kad konfiskavus automobilį „Škoda“, D. P. nebus atimta galimybė vykti į darbą ir tenkinti kitus poreikius naudojantis kitu šeimos automobiliu. Be to, apygardos teismo posėdyje nuteistasis E. P. sutiko, kad automobilis „Škoda“ būtų konfiskuotas. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas išieškoti iš E. P. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą vien dėl to, kad šio automobilio savininkė yra D. P., neatitinka nei turto konfiskavimo teisinės paskirties, nei BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nukrypo nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas ir skundžiamas apylinkės teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl proceso išlaidų

16. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios BPK nuostatos galioja ir apeliacinio proceso metu.

17. Kartu pažymima, kad sprendžiant dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo taip pat turi būti vadovaujamasi nuostata, jog tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021).

18. Šiaulių apygardos teisme 2023 m. spalio 25 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma Nr. APD-2023-15130 kurioje nurodyta, kad už nuteistajam E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme valstybė patyrė 90 Eur išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), be to, prieš nuteistąjį yra paduotas prokuroro skundas nuteistojo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais ir šis skundas yra tenkinamas, teisėjų kolegija sprendžia, kad išieškoti iš nuteistojo E. P. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas nėra pagrindo ir šių išlaidų neišieško.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 170 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt eurų).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, E. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą D. P. vardu, su užvedimo rakteliu, saugomus automobilių saugojimo aikštelėje UAB „O“, adresu: (duomenys neskelbtini), ir registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Neišieškoti iš nuteistojo E. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.