Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjo G. S. atstovui advokatui Ramūnui Mitkui, atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Vilmai Stūronaitei, 280-ajosios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

2025 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos ir 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad V. A. S. buvo pretendentė atkurti nuosavybės teises į iki 1940 m. nacionalizacijos E. V. nuosavybės teise valdytą žemę. V. A. S. mirė 2022 m. liepos 6 d., o 2022 m. lapkričio 14 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu jos teisių perėmėju tapo pareiškėjas.

Byloje nustatyta, kad NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių, nurodydamas, kad yra vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į E. V. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. Atkreipiamas dėmesys, kad Detaliuoju planu buvo siūloma suprojektuoti 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai 2640 kv. m. valstybinės žemės, tačiau šie Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti. NŽT Kauno miesto skyrius prašė Administracijos direktoriaus spręsti dėl Detaliojo plano sprendinių pakeitimo tikslingumo, kad būtų galimybė Žemės sklypą pripažinti laisva (neužstatyta) valstybine žeme, organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti Žemės sklypo planą, nuosavybės teisių atkūrimui natūra grąžintiną.

Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ informavo NŽT Kauno miesto skyrių ir suinteresuotus asmenis, kad teritorijoje, kurioje yra iki 1940 m. nacionalizacijos E. V. turėta žemė, galioja Detaliojo plano sprendiniai, kuriais yra suplanuotas 4740 kv. m. žemės sklypas. Pabrėžiama, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) nuostatos nenumato galimybės projektuoti laisvą (neužstatytą) žemę teritorijose, kurios yra suplanuotos detaliaisiais planais.

V. A. S. nesutikdama su Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020 m. kovo 18 d. rašte padarytomis išvadomis, kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti minėtą raštą ir įpareigoti atsakovę suprojektuoti Žemės sklypą, organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino Žemės sklypo planą.

RAAT 2022 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-36-423/2022 nusprendė V. A. S. skundą tenkinti iš dalies – panaikino Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020 m. kovo 18 d. raštą, įpareigojo Administraciją pakartotinai išnagrinėti NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 14 d. prašymą, o likusioje dalyje pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. LVAT 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-454-602/2023 nutarė atmesti pareiškėjo ir atsakovės apeliacinius skundus bei paliko galioti RAAT 2022 m. kovo 22 d. sprendimą.

Atsakovė, vykdydama RAAT 2022 m. kovo 22 d. sprendimą, pakartotinai išnagrinėjo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 14 d. prašymą. 2023 m. liepos 7 d. atsakyme Nr. (33.194 E) R-1797 „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune“ atsakovė nurodė, kad Detalusis planas yra galiojantis, o jo sprendiniai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Atkreipiamas dėmesys, jog teisės aktai Administracijai nesuteikia kompetencijos vertinti patvirtinto ir galiojančio detaliojo plano įgyvendinimo galimybių. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorija yra valstybinė žemė, NŽT siūloma inicijuoti Detaliojo plano koregavimo procedūrą ir pasirašyti teritorijų planavimo dokumento iniciavimo sutartį, kurioje bus aptarti planavimo tiksliai bei pageidaujami sprendiniai.

2024 m. gegužės 16 d. pareiškėjas per atstovą kreipėsi į Administraciją prašymu „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“. Šiuo prašymu jis siekė įgyvendinti savo teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, nurodydamas planavimo tikslus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsakovė išnagrinėjusi minėtą pareiškėjo atstovo prašymą priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti prašomus veiksmus. Sprendime paaiškinama, kad Pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Kauno miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis minėtu teisiniu reguliavimu, priėmė Potvarkį, kuriuo nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai, nėra, todėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas yra baigtas. Sprendime konstatuojama, jog nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra teisinio ar faktinio pagrindo atlikti prašyme nurodytus veiksmus.

Įvertinus minėtas faktinės aplinkybes darytina išvada, jog nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas ar atsakovė pagrįstai atsisakė inicijuoti ir organizuoti Detaliojo plano pakeitimą ar koregavimą, suprojektuoti Žemės sklypą, organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti Žemės sklypo planą, tikslu, jog NŽT priimtų sprendimą atkurti pareiškėjui nuosavybės teises į Žemės sklypą natūriniu būdu.

Iš byloje teikiamų įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), Kaune, detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Detaliojo plano sprendiniais numatyta: „3.1. prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai parduodamos 2640 kv. m valstybės žemės ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį – mažaaukščių statinių teritorija“. Detaliojo plano sklypų išdėstymo schemoje yra įrašyta pastaba dėl buvusių savininkų: „Sklypai projektuojami iki 1940 m. kuriuose Nr. 1 – V. E. – atsiskaityta; Nr. 2 – M. J. (1934 m.) žemėse – neregistruota“.

Detalusis planas yra paskelbtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre yra galiojantis neterminuotai bei privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. T00019104).

Taigi byloje ginčo, kad valstybinė žemė, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune yra suplanuota teritorijų planavimo dokumentu ir joje galioja įvardijami teritorijų planavimo dokumento sprendiniai, bei jos negalima žymėti kaip laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimui, nekyla.

2020 m. vasario 14 d. NŽT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. rašte Nr. 8SD-903-(14.8.7.) nurodoma, kad aukščiau minėto detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti. Taipogi nurodoma, kad papildomas 2640 kv. m. ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. liepos 7 d. raštu „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune“ Nr. (33.194 E) R-1797 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyrių nurodydama, kad jei valstybinės žemės patikėtinis, kuris atsakingas tiek už valstybinės žemės pardavimą, tiek už nuosavybės teisių atkūrimą, ar 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija, kurios naudojama teritorija yra suplanuota detaliuoju planu, nepageidauja įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinių, gali keisti ar koreguoti detaliojo plano sprendinius, gali inicijuoti detaliojo plano keitimo ir koregavimo procedūrą, aiškiai įvardindami keitimo ar koregavimo tikslus, apibrėždami planuojamą teritoriją, pasiūlydami preliminarius sprendinius.

Nacionalinė žemės tarnyba 2023 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. 8SD-3857-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune“ nurodė, kad neturi pagrindo inicijuoti Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano korektūros.

Nacionalinė žemės tarnyba į 2024 m. gegužės 23 d. pareiškėjo atstovo prašymą pateikti Kauno miesto savivaldybės administracijai nustatytos formos prašymą ir privalomus dokumentus dėl žemės tarp (duomenys neskelbtini) ir prie (duomenys neskelbtini), Kaune detaliojo plano keitimo ir koregavimo 2024 m. birželio 17 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad jai nesuteikti įgaliojimai inicijuoti urbanizuotų arba urbanizuojamų teritorijų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo, sudaryti inicijavimo ir įgyvendinimo sutartis. Pažymėjo, kad atstovas turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Kaip jau paminėta, pareiškėjo atstovas 2024 m. gegužės 16 d. prašymu „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“ kreipėsi prašydamas inicijuoti ir organizuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą ir suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas įgyvendinti teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, nurodydamas planavimo tikslus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Atsakovas Sprendimu nurodė, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas, todėl neturi pagrindo šiuo tikslu inicijuoti detaliojo plano keitimo ar koregavimo bei jį lydinčių kitų prašyme nurodytų veiksmų.

Vertinant kokio turinio pareiškėjo prašymas buvo teikiamas ir kokį prašymą nagrinėjo Administracija, pirmiausia pažymėtina, kad ginčo jog minimoje vietoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Būtent todėl pareiškėjas siekia inicijuoti teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimą (koregavimą), kad pakeitus (pakoregavus) detaliojo plano sprendinius, valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune dalis būtų pripažinta laisva (neužstatyta) natūra grąžintina žeme. Taigi siekiama, kad atsirastų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo objektas ir sąlygos į jo nuosavybės teisių atkūrimą, kaip tai numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas.

Pasikeitus teisiniam reglamentavimui, būtent Kauno miesto savivaldybė dabar yra valstybinės žemės patikėtinis ir būtent jai yra suteikta diskrecija spręsti dėl detaliojo plano sprendinių realizavimo tikslingumo detaliai suplanuotoje valstybinėje žemėje. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti iki šiol.

Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: 1) numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti; 2) numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą; 3) juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis. TPĮ 17 straipsnio 2 dalis numato, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka.

2024 m. sausio 2 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-8 patvirtintų „Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių“ (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti jusi nuo 2024 m. gegužės 1 d.), nustatančių valstybės teritorijos bendrojo plano, valstybės dalies bendrųjų planų, savivaldybės bendrųjų planų, savivaldybės dalies bendrųjų planų ir detaliųjų planų sudėtį ir turinį, rengimo, keitimo, koregavimo tvarką, teritorijų planavimo proceso dalyvių santykius šiame procese, 313 punkte nustatyta, jog Detalusis planas keičiamas savivaldybės mero ar jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu dėl detaliojo plano keitimo vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatyme nustatytais teritorijų planavimo proceso reikalavimais ir taikant tą pačią detaliojo plano tvirtinimo procedūrą. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui keisti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šių Taisyklių 314 punkte įtvirtinta, kad Detalieji planai keičiami, kai įstatymų įgaliota savivaldybės institucija nusprendžia suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, rengti naują detalųjį planą (arba vietovės lygmens bendrąjį planą, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas), kurio sprendiniai pakeičia galiojančio detaliojo plano sprendinius. Keičiant detalųjį planą, planuojama teritorija gali neatitikti kvartalo apibrėžties, jeigu detaliuoju planu anksčiau suplanuota teritorija mažesnė kaip kvartalas, – šiais atvejais planavimo darbų programoje papildomai nurodoma ne mažesnė kaip kvartalas nagrinėjama teritorija, kurios kraštovaizdis, želdynai, urbanistinės struktūros, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra apibūdinami esamos būklės brėžinyje ir aiškinamajame rašte. Pagal Taisyklių 315 punktą konkrečiu atveju planavimo organizatorius nusprendžia, ar detalusis planas turi būti keičiamas, ar gali būti koreguojamas, išskyrus šiame punkte nurodytus atvejus, kai detalusis planas turi būti keičiamas. Detalusis planas turi būti keičiamas šiais Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje nustatytais vienu ar keliais atvejais, kai: 315.1. numatomi sprendiniai neatitinka planavimo sąlygų, išduotų rengiant patvirtintą detalųjį planą, ir reikia kreiptis visų naujų planavimo sąlygų visoje planuojamoje teritorijoje; 315.2. visoje planuojamoje teritorijoje numatyta keisti visą galiojančiame detaliajame plane nustatytą Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą teritorijos naudojimo reglamentą. Taisyklių 316 punktas numato, kad sprendimą dėl detaliojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų priima planavimo organizatorius. Fiziniai, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti detalųjį planą, teikti pasiūlymus dėl jo finansavimo Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Šios nuostatos netaikomos taisant detaliojo plano technines klaidas ir (ar) koreguojant detalųjį planą Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 9 dalyje ir Taisyklių 318.3 papunktyje nustatytu atveju.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog tokie privalomi teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimai kaip teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas ir leistinas sklypo užstatymo intensyvumas gali būti apibrėžiami tik detaliuoju planu. Netgi tuo atveju, kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų, turi būti rengiamas detalusis planas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1152-520/2021 ir joje nurodytą praktiką).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad galiojančio detaliojo plano sprendiniais žemės plote tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, yra suplanuotas apie 4740 kv. m žemės plotas, numatant prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai parduodamos 2640 kv. m valstybės žemės ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį – mažaaukščių statinių teritorija. Pareiškėjas siekia inicijuoti šios teritorijos dalies planavimo procesą, tikslu suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui, kuris patenka į detaliuoju planu tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune suplanuotą valstybinės žemės plotą.

Taigi šiuo atveju pagal aukščiau cituojamą teritorijų planavimo teisinį reglamentavimą Administracija privalėjo identifikuoti prašymo dalyką ir įvertinti aukščiau nurodytas aplinkybes, pačių institucijų poziciją išdėstytą sprendime cituojamuose raštuose dėl detaliojo plano sprendinių neįgyvendinimo ir tikslingumo keisti detalųjį planą, NŽT poziciją, jog žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės statuso ir nuspręsti būtent dėl pareikėjo iniciatyvos teisės keisti/koreguoti detaliojo plano sprendinius, ar ši iniciatyva gali būti realizuojama teikiant 2024 m. gegužės 16 d. prašymą inicijuoti detaliojo plano pakeitimą, kaip tai numato Aprašo 314 - 315 punktai.

Pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčai dėl detaliojo plano pakeitimo iniciatyvos ir tikslingumo vyksta tarp pačių viešojo administravimo subjektų (NŽT ir atsakovo) nuo 2020 metų.

Įvertinus aukščiau išdėstytą, nepagrįstais pripažintini atsakovo sprendime nurodyti argumentai, kuriais atsisakoma inicijuoti detaliojo plano pakeitimą, argumentuojant, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės ir 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2002 m. gegužės 10 d. nutarime yra nurodęs, kad „įstatymu nustatant atvejus, kai išlikęs nekilnojamasis turtas (taip pat ir žemė) nėra grąžinamas savininkams natūra, bet nuosavybės teisė yra atkuriama kitais įstatymu nustatytais būdais, natūra gali būti negrąžinamas ir tas nekilnojamasis turtas, kuris yra būtinas visuomenės poreikiams. Visuomenės poreikiai – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. <...> visuomenės poreikiai – tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu tas turtas būtų grąžintas natūra“. Taigi šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuos privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės išperkama ir dėl to natūra negali būti grąžinta pretendentams: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad sprendžiant klausimą, ar tam tikra žemė laikytina valstybės išperkama, turi būti nustatytas aiškiai išreikštas ir konkretus visuomenės poreikis ir tas visuomenės poreikis objektyviai negalėtų būti patenkintas, jei atitinkama žemė būti grąžinta natūra. Tuo tarpu atitinkami teritorijų planavimo dokumentai yra forma, kuria toks interesas išreiškiamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011).

Byloje surinkti faktiniai duomenys apie nerealizuotus detaliojo plano sprendinius ir to priežastis, NŽT ir pačios Administracijos pozicija išdėstyta šių institucijų susirašinėjime dėl tikslingumo keisti detalųjį planą, suponuoja tai, kad kyla pagrįstų abejonių dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune aiškiai išreikšto būtinumo visuomenės poreikiams. Įvertinus tai, pareiškėjas pagrįstai kelia klausimą dėl jos priskyrimo valstybės išperkamai ir siekia įgyvendinti savo teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, nurodydamas planavimo tikslus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune.

Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas aktas neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėjas skundu reiškia ir išvestinius skundo reikalavimus, prašydamas įpareigoti Administraciją inicijuoti ir organizuoti detaliojo plano, patvirtinto Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474, koregavimą ar keitimą; suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune; organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą ir jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos.

Teisėjų kolegijai įvertinus ginčijamo akto teisėtumą jame nurodytais pagrindais ir jį panaikinus kaip neteisėtą, administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria Administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o tik įpareigoja iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-38-662/2024).

Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir kaip nurodyta šiame sprendime, ginčo išnagrinėjimas suponuoja atsakovo pareigą iš naujo atlikti administravimo ir teisinių santykių kvalifikavimo procedūrą ir priimti administracinį aktą, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl išvestinių skundo reikalavimų įpareigoti Administraciją atlikti veiksmus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Proceso dalyviai savo procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeičia šiame teismo sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas skunde suformulavo prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1000,00 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuota, jog Sprendimas yra neteisėtas bei naikintinas, todėl darytina išvada, kad sprendimas iš esmės yra priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjas teismui pateikė 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. liepos 24 d. sąskaitas už teisines paslaugas, bei banko mokėjimo nurodymus, kuriais apmokėtos sąskaitos ir tai patvirtina, jog pareiškėjas advokatui už atstovavimą, skundo parengimą sumokėjo 1000,00 Eur.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Skundas teismui pateiktas 2024 m. liepos 16 d. (2024 m. III ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2024 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 2169,0 Eur.

Pareiškėjo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl priteistina visa bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. S. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2016 „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjui G. S. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos priteisti 1000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.