- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-17
- Bylos Nr.
- eAS-38-662/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-09497-2023-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas, Arūnas Dirvonas, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- J. D.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. D. skundą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja J. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: įpareigoti institucijas išnaudojant Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnyje numatytas Tarnybinės pagalbos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemones priimti reikiamus sprendimus ir apsispręsti, kokius veiksmus jos atliks pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi: NŽT, Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes) pateikti Registrų centrui informaciją dėl kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo); Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi). Aplinkos ministeriją, VSTT – dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatų („sklype (duomenys neskelbtini) ... – gyvenamasis pastatas ir priklausiniai“) vadovaujantis prievole nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano ... sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą, kai KNNP tvarkymo plano ... sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. lapkričio 30 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
Teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi konstatavo, kad pareiškėjos skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus: skunde ginčo aplinkybės išdėstytos neaiškiai ir chaotiškai, konkrečios aplinkybės nėra nurodytos, todėl pareiškėja turėtų patikslinti savo skundą šiuo aspektu, taip pat skundo reikalavimas nesuformuluotas aiškiai. Todėl teismas nustatė 14 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties įteikimo dienos pareiškėjai teismo nustatytiems skundo trūkumams pašalinti: pareiškėja įpareigota tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (pareiškėjos formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis). Teismas pažymėjo, jog pareiškėja turi konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Skundo reikalavimai turi būti suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas pažymėjo, kad nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023 m. lapkričio 30 d. teismui pateikė patikslintą skundą, kuriame prašė: priimti ABTĮ 88 straipsnyje (2) įvykdyti teismo patvarkymą arba 4) išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu), 91 straipsnyje (1. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. 2. panaikintas pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais) ir 92 straipsnyje (įpareigoti viešojo administravimo subjektą priimti reikiamą teisės aktą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą) numatytus sprendimus: įpareigoti institucijas išnaudojant Viešojo administravimo įstatymo 12 straipsnyje numatytas Tarnybinės pagalbos ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo priemones priimti reikiamus sprendimus ir apsispręsti, kokius veiksmus jos atliks pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo nuostatas (ir tinkamai informuoti Pareiškėją): Aplinkos ministeriją, VSTT – dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatų („sklype (duomenys neskelbtini) gyvenamasis pastatas ir priklausiniai“) vadovaujantis prievole nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą, kai KNNP tvarkymo plano sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi). NŽT, Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes) pateikti Registrų centrui informaciją dėl kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo); Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymėjo, jog iš pareiškėjos nurodytų skundo aplinkybių ir skundo reikalavimų neįmanoma nustatyti ginčo objekto ir dalyko, pareiškėjos reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, chaotiškai. Teismas sprendė, kad pareiškėja teismo nutartimi nustatytų trūkumų nepašalino, todėl pareiškėjos skundas laikytinas nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Teismas pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus.
III.
Pareiškėja J. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės priimant ABTĮ 91 ir 92 straipsnyje numatytus sprendimus: įpareigoti institucijas priimti reikiamus sprendimus ir apsispręsti, kokius veiksmus jos atliks pagal Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes, vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimą, koreguotą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo nuostatas (ir tinkamai informuoti Pareiškėją); Aplinkos ministeriją, VSTT – dėl KNNP tvarkymo plano 9.2.1.5 punkto nuostatų („sklype (duomenys neskelbtini) gyvenamasis pastatas ir priklausiniai“) vadovaujantis prievole nustatyti deramą, Konstitucijai neprieštaraujantį, nesudarantį prielaidų nevykdyti įsiteisėjusių teismų sprendimų, KNNP tvarkymo plano sklypų ir juose esančių statinių tvarkymo teisinį reguliavimą, kai KNNP tvarkymo plano sklypuose esančių statinių savininkų atžvilgiu yra priimti įsiteisėję teismų sprendimai (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi). NŽT, Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (įvertinus Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes) pateikti Registrų centrui informaciją dėl kadastro duomenų nustatymo (pakeitimo); Neringos savivaldybės administraciją – dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) padalinimo į atskirus sklypus kiekvienam iš 4 pastatų eksploatuoti Teritorijų planavimo įstatymo ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka rengiant detaliuosius planus arba žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus (Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimas, Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimas, koreguotas Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi).
Pareiškėja pakartoja faktines aplinkybes, nurodytas jos skunde ir dėl kurių ji siekia iškelti ginčą teisme, bei nurodo argumentus, dėl kurių, jos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis nepagrįsta.
Pareiškėja dėl teismo nutartyje teikiamų nuorodų į ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį, 24, 25 ir 35 straipsnius pažymi, kad jai nesuprantama nuoroda į ABTĮ 9 straipsnio 2 dalį, nes ten kalbama apie atvejus, kai proceso dalyvis nemoka lietuvių kalbos. Pareiškėja tai vertina kaip užuominą, jog ji nemoka lietuvių kalbos, nes nutartyje nurodyta, kad skundo reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, chaotiškai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos nuomone, ABTĮ 24 straipsnio 2 dalyje nurodyti reikalavimai skunde tenkinami: skundo dalyje ,,E“ nurodyti konkretūs skundžiami veiksmai (neveikimas) ar teisės aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. Pareiškėjos teigimu, skundo ,,F“ dalyje nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, o institucijų raštų teiginiai vertintini kaip viešojo administravimo subjektų neveikimas, vilkinimas atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Skundo ,,G“ dalyje nurodyti pareiškėjos reikalavimai, taip pat pridėti visi priedai (ABTĮ 25 str.), pridėtas žyminio mokesčio (22,5 Eur) mokėjimo nurodymas (ABTĮ 35 str.).
Pareiškėja nurodo, kad teiginys, jog iš skundo aplinkybių ir skundo reikalavimų neįmanoma nustatyti ginčo objekto ir dalyko, o reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, chaotiškai yra visiškai nepagrįstas. Pareiškėjos nuomone, teismas neperskaitė viso skundo teksto, kuriame aplinkybės, skundo reikalavimai, ginčo objektas ir dalykas suformuluoti visiškai aiškiai, sistemiškai, kaip to reikalauja ABTĮ 24 straipsnio nuostatos.
Pareiškėja nesutinka, kad teismo nutartimi nustatyti trūkumai nebuvo pašalinti. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad teismo nustatytus skundo trūkumus pašalino, todėl nėra pagrindo jos skundo laikyti nepaduotu.
Pareiškėja teigia, kad nutarties rezoliucinėje dalyje nuorodos į ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 107–108 straipsnius, 152 straipsnio 3 dalį netinkamos, kadangi skundui keliami reikalavimai visiškai įvykdyti, pareiškėjai sumokėtas žyminis mokestis negrąžintas.
Netinkama nuoroda į ABTĮ 107–108 straipsnius, nes teismo nutartyje nėra atskirų klausimų, kurių byla neišsprendžia iš esmės, joje nenurodomi motyvai, kuriais teismas priėjo savo išvadų.
Šalies argumentai
Pareiškėja dėl teiginio, kad: „ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus“ nurodo, kad atsižvelgiant į ABTĮ 33 straipsnio 4 dalį: „Nutartyje atsisakyti priimti skundą privalo nurodyti, į kokią instituciją reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą“, pareiškėjai neaišku, kokią nutartį teismas priėmė: skundą laikyti nepaduotu ar atsisakyti priimti skundą. Pareiškėja teigia, kad neturi galimybės ,,pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ reikalavimus“ ar „pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą“, nes iš nutarties teiginio „skundo aplinkybių ir skundo reikalavimų neįmanoma nustatyti ginčo objekto ir dalyko, pareiškėjos reikalavimai yra suformuluoti neaiškiai, chaotiškai“ neįmanoma atspėti jo konkretaus turinio, taigi, lieka neišvengiama rizika, kad „pakartotinis skundas, atitinkantis ABTĮ reikalavimus“ ar „pašalinus aplinkybes, kliudančias priimti skundą“ bus laikytas nepaduotu ar atsisakytas priimti. Todėl pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės (ABTĮ 154 str. 3 p.).
Pareiškėja atskirajame skunde nurodo įvairių institucijų priimtus skundžiamus aktus (raštus), jų datas, skundžiamas raštų dalis (Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, valstybės įmonės Registrų centro, Neringos savivaldybės administracijos ir kt.), nurodo aplinkybes, kuriomis teigia grindžianti savo reikalavimą, šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus, byloje įrodinėjamus faktus, pateikia jų vertinimą. Pareiškėja teigia, kad neprašo įpareigoti viešojo administravimo institucijas priimti konkretaus turinio administracinius sprendimus, o prašo įpareigoti tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažintini atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir priimti reikiamus sprendimus pagal įstatymais nustatytą kompetenciją, atsižvelgiant į Klaipėdos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo pasekmes (nėra sklypo (duomenys neskelbtini)) bei vykdant Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. sprendimo, koreguoto Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 11 d. nutartimi bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimo vykdymo užtikrinimą ir tinkamai informuoti pareiškėją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria, pareiškėjai nepašalinus teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartyje nustatytų skundo trūkumų, jos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėja atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad pašalino visus skundo trūkumus.
Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pagrindinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad asmens teisė kreiptis į teismą yra absoliuti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. ir 2011 m. birželio 9 d. nutarimus), tačiau pažymėtina, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. ABTĮ aiškiai nustato specialią tvarką, kurios laikydamiesi, asmenys gali įgyvendinti procesinę teisę kreiptis į teismą. Tokia tvarka suponuoja išvadą, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo laikytis įstatymo nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015 ir kt.).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuota, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012). Kitaip tariant, skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą vietoje to, kad skundas būtų iš karto nepriimtas, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011).
Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014; kt.).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatė pareiškėjai skundo trūkumus: pareiškėja įpareigota tinkamai suformuluoti skundo reikalavimą (formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti ABTĮ 88 straipsnyje nurodytas galimas priimti teismo sprendimų rūšis); konkrečiai nurodyti, kokį atsakovo administracinį veiksmą (sprendimą ar atsakymą) skundžia (nurodant jo priėmimo datą, koks tai skundžiamas aktas, numerį), ar kokį atsakovo neveikimą (administracinės procedūros, paslaugos neatlikimą) konkrečiai skundžia, ar prašo atlikti kitokio pobūdžio veiksmus (įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti atitinkamus veiksmus ar atlyginti padarytą žalą). Teismas nurodė, kad skundo reikalavimai turi būti suformuluoti konkrečiai, tiksliai ir aiškiai. Teismas pažymėjo, kad nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų.
Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą (skundo dalyką), aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, jog būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-789-552/2016, 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-201-492/2017).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjos skundo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad teismo nurodyti skundo trūkumai buvo esminiai ir trukdė pradėti bylos nagrinėjimą iš esmės. Nors pareiškėja teigia, kad skunde nurodė konkrečius skundžiamus aktus ir juos priėmusias institucijas, tačiau iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja nurodo daugybę institucijų, priėmusių sprendimus, aprašo ir cituoja tuos sprendimus, teikia savo samprotavimus dėl jų, kurie yra painūs ir prieštaringi. Pareiškėjos skunde keliami reikalavimai išdėstyti neaiškiai ir nekonkrečiai, nėra aišku, kokio materialinio teisinio rezultato pareiškėja siekia, keldama ginčą. Todėl spręstina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas pagrįstai nustatė skundo trūkumus ir nustatė terminą trūkumams pašalinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos suformuluotas skundo reikalavimas neatitiko ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7–8 punktų reikalavimų, nebuvo aiškus nei skundo pagrindas, nei skundo dalykas, nei suformuluoti aiškūs ir konkretūs skundo reikalavimai.
Pareiškėja, tikslindama skundą, pateikė iš esmės tokio paties turinio procesinį dokumentą, o formuluodama skundo reikalavimus, juos išdėstė dar neaiškiau ir nekonkrečiau. Susipažinusi su pareiškėjos patikslintu skundu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėja tinkamai nepatikslino skundo reikalavimų ir aiškiai bei konkrečiai nenurodė, kokį konkretų administracinį aktą ar neveikimą skundžia, neišdėstė skundo pagrindą sudarančių aplinkybių nuosekliai ir aiškiai, todėl pagrįstai nusprendė pareiškėjos skundą laikyti nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų. Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo nutarties akivaizdu, kad pareiškėjos skundas laikomas nepaduotu, o ne atsisakoma jį priimti.
Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog teismo nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus.
Teismas pareiškėjai išaiškina, kad ji, kreipdamasi į teismą su skundu, turi teisę pasitelkti profesionalių teisininkų pagalbą arba, jei jos materialinė padėtis atitinka teisės aktų reikalavimus, turi teisę nustatyta tvarka kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (Odminių g. 3, 01122 Vilnius, tel. (8 700) 00 211) arba atitinkamą tarnybos padalinį, dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos J. D. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.