Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas G. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą Nr. (33.200 Mr) R-2016 „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą inicijuoti ir organizuoti Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) koregavimo ar pakeitimo procedūrą; 3) įpareigoti atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą, esantį tarp žemės sklypų adresais (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas); 4) įpareigoti atsakovą organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti natūra grąžintino Žemės sklypo planą ir jį pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Jis (pareiškėjas) yra V. A. S. sūnus ir vienintelis įpėdinis. V. A. S. yra iki 1940 m. buvusio žemės sklypo savininko E. V. dukra. Administracijai yra žinoma, kad V. A. S. yra neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1238 ha žemės sklypą. Susirašinėjimas su atsakovu dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę vyksta nuo 2004 m., todėl atsakovas jau 20 metų vilkina atlikti su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius veiksmus.

2.2. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 8SD-903-(14.8.7.) „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir 2020 m. vasario 14 d. raštas) kreipėsi į Administracijos direktorių, prašydamas suprojektuoti natūra grąžintiną Žemės sklypą, organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti Žemės sklypo planą. Atsakovas 2020 m. kovo 18 d. raštu Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir 2020 m. kovo 18 d. raštas) atsisakė vykdyti minėtą NŽT Kauno miesto skyriaus prašymą, nurodydamas, jog ginčo teritorijoje galioja Detaliojo plano sprendiniai, o teisės aktai nenumato galimybės projektuoti laisvą neužstatytą žemę teritorijoje, kuri yra suplanuota detaliaisiais planais. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-36-423/2022 iš dalies tenkino V. A. S. skundą, panaikino minėtą Administracijos 2020 m. kovo 18 d. raštą ir įpareigojo ją iš naujo išnagrinėti NTŽ Kauno miesto skyriaus 2020 m. vasario 14 d. prašymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėje byloje eA-454-602/2023 nutarė palikti galioti Regionų administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą.

2.3. Pareiškėjo interesus atstovaujantis advokatas 2024 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu inicijuoti ir organizuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą; suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini); organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, nurodydamas, jog laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas, todėl nėra pagrindo šiuo tikslu inicijuoti detaliojo plano keitimo ar koregavimo bei jį lydinčių kitų prašyme nurodytų veiksmų. Sprendime taip pat pabrėžiama, jog Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ (toliau – ir Potvarkis) nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, NŽT daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas. Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi Administracija neturėdama teisėto pagrindo atsisakė atlikti 2024 m. gegužės 16 d. prašyme nurodytus veiksmus.

2.4. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 2 dalyje aiškiai nurodyta, jog žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje piliečiui arba piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios šio straipsnio 10 dalyje nurodytu atveju susigrąžinti turėtoje vietoje piliečiai nepageidauja. Teisės aktai nustato, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę.

2.5. NŽT Kauno miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu informavo Administracijos direktorių, kad Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti. 2004 m. balandžio 13 d. sporto klubui „Gintaras“ buvo išduotos sąlygos naujam detaliajam planui rengti, tačiau parengto ir suderinto detaliojo plano tvirtinimas buvo sustabdytas teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones pagal V. A. S. ieškinį. 2008 m. rugsėjo 25 d. pasibaigus ginčams teisme, išduotos specialiosios sąlygos nebegaliojo, o Kauno apskrities viršininko 2009 m. vasario 24 d. įsakymu žemės sklypo nuomos sutartis su sporto klubu „Gintaras“ buvo nutraukta, todėl Detaliojo plano sprendiniai nebuvo ir niekada nebus įgyvendinti.

2.6. Potvarkis negali paneigti Atkūrimo įstatyme įtvirtinto teisinio reguliavimo, todėl jis negali panaikinti V. A. S. įpėdinio, t. y. pareiškėjo, teisės į nuosavybės teisių atkūrimą. Ginčo teritorijoje egzistuoja laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, plotas, detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti ir nebus įgyvendinti ateityje, o 2 640 kv. m žemės plotą nėra galimybės parduoti ar išnuomoti kaip įsiterpusį žemės sklypą, todėl Sprendimas yra akivaizdžiai yra neteisėtas, todėl naikintinas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

4.1. Potvarkiu nustatyta, jog laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją atlikti procedūras, susijusias su žemės sklypų projektavimu, negali būti tenkinamas, nes toks įpareigojimas prieštarautų Kauno miesto savivaldybės mero priimtam norminiam teisės aktui ir Sprendimo panaikinimas neapgintų jokių pareiškėjo galbūt pažeistų teisių.

4.2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog savininko teisėtas lūkestis atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nereiškia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą turi būti atkurtos tokį turtą grąžinant natūra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grąžinamas natūra toks išlikęs nekilnojamasis turtas. Įstatymų nuostata, kad jei negalima grąžinti turto natūra, turi būti skiriama kompensacija, neprieštarauja nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių gynimo principams, nes teisinga kompensacija taip pat užtikrina nuosavybės teisių atkūrimą. Teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkūrimo natūra alternatyvos, neprieštarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui. Pareiškėjui atkūrus nuosavybės teises kitais Atkūrimo įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos jo teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas.

4.3. Detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybės institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Ginčo Detalusis planas yra paskelbtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl jo sprendiniai yra privalomi pareiškėjui ir Administracijai. Tais atvejais, kai teritorija jau yra detaliai suplanuota, NŽT gali priimti sprendimą atkurti šiame sklype nuosavybės teises, o atsakovas projektuoti gali tik dar detaliai nesuplanuotas teritorijas, t. y. ten kur nėra patvirtintų detaliųjų planų.

4.4. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją inicijuoti ir organizuoti Detaliojo plano koregavimo procedūrą, suprojektuoti Žemės sklypą, organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir patvirtinti Žemės sklypo planą negali būti tenkinamas, kadangi tai būtų viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtų funkcijų perkėlimas teismui. Suinteresuoti asmenys, taip pat ir pareiškėjas bei NŽT, turi teisę teikti prašymą inicijuoti Detaliojo plano pakeitimo procedūrą, tačiau nei pareiškėjas, nei NŽT tokio prašymo Administracijai nėra pateikę.

4.5. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Potvarkis paneigia pareiškėjo kaip pretendento atkurti nuosavybės teises teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Atkūrimo įstatymo 16 straipsnyje yra numatyti kiti nuosavybės teisių atkūrimo būdai, nesusiję su žemės grąžinimu natūra, kuriais gali būti užtikrinamos pareiškėjo teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į skundą prašė dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į skundą nurodė, kad:

6.1. 2023 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), kurio 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės.

6.2. Kauno miesto savivaldybės meras, vadovaudamasis nurodytu teisiniu reguliavimu, priėmė Potvarkį, kuriuo nustatė Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra ir nuosavybės teisių atkūrimas natūra pareiškėjui negalimas, todėl skundo tenkinimas neturėtų įtakos pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai.

6.3. Pagal galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, kai kurių dokumentų, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, parengimas priklauso kitų institucijų, o ne sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimančios institucijos kompetencijai. NŽT sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Taigi, NŽT paprastai neturi diskrecijos vertinti konkrečios žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimo, nes tokie įgalinimai yra suteikti kitai šiame procese dalyvaujančiai institucijai, t. y. atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriui, o NŽT neturi pareigos tikrinti savivaldybės administracijos pateiktos informacijos teisingumo.

6.4. Pareiškėjas formuluoja ydingą reikalavimą įpareigoti atsakovą atitinkamus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu, kadangi administraciniai teismai tik sprendžia klausimą, ar viešojo administravimo subjektas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai taikė teisės normas. Teismas neturi teisės įpareigoti Administraciją atlikti konkrečius veiksmus, nes teismas negali perimti viešojo administravimo institucijų funkcijų ir savarankiškai atlikti administracinę procedūrą ir priimti sprendimą.

II.

7. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 17 d. sprendimu pareiškėjo G. S. skundą tenkino iš dalies – panaikino Sprendimą, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė; pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

8. Iš byloje pateiktų įrodymų teismas, be kita ko, nustatė, kad:

8.1. Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Detaliojo plano sprendiniais numatyta: „3.1. prijungti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai parduodamos 2 640 kv. m valstybės žemės ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį – mažaaukščių statinių teritorija“. Detaliojo plano sklypų išdėstymo schemoje yra įrašyta pastaba dėl buvusių savininkų: „Sklypai projektuojami iki 1940 m. kuriuose Nr. 1 – V. E. – atsiskaityta; Nr. 2 – M. J. (1934 m.) žemėse – neregistruota“. Detalusis planas yra paskelbtas ir įregistruotas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, yra galiojantis neterminuotai bei privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims (Teritorijų planavimo dokumentų registro Nr. T00019104).

8.2. Pareiškėjo atstovas 2024 m. gegužės 16 d. prašymu „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“ kreipėsi į Administraciją, prašydamas inicijuoti ir organizuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą ir suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), siekdamas įgyvendinti teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, nurodydamas planavimo tikslus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

8.3. Atsakovas Sprendime nurodė, jog laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas, todėl neturi pagrindo šiuo tikslu inicijuoti Detaliojo plano keitimo ar koregavimo bei jį lydinčių kitų prašyme nurodytų veiksmų.

9. Teismas pažymėjo, kad ginčo, jog minėtoje vietoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Būtent todėl pareiškėjas siekia inicijuoti teritorijų planavimo dokumento sprendinių pakeitimą (koregavimą), kad pakeitus (pakoregavus) Detaliojo plano sprendinius, valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), dalis būtų pripažinta laisva (neužstatyta) natūra grąžintina žeme. Taigi, siekiama, kad atsirastų nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo objektas ir sąlygos į jo nuosavybės teisių atkūrimą, kaip tai numato Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas. Kita vertus, būtina įvertinti ir tai, jog byloje neginčytinai nustatyta, kad NŽT Kauno skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu nurodė, jog Detaliojo plano, kurio keitimą (koregavimą) siekiama inicijuoti, sprendiniai nebuvo įgyvendinti, nes papildomas 2 640 kv. m ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų.

10. Teismas akcentavo, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, būtent Kauno miesto savivaldybė yra valstybinės žemės patikėtinis ir būtent jai yra suteikta diskrecija spręsti dėl detaliojo plano sprendinių realizavimo tikslingumo detaliai suplanuotoje valstybinėje žemėje. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatyta, kad Detaliojo plano sprendiniai nėra realizuoti iki šiol.

11. Įvertinęs Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių, 28 straipsnio 1, 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) (akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 1 d.) 313–316 punktų nuostatas, teismas sprendė, kad Administracija privalėjo identifikuoti prašymo dalyką ir įvertinti institucijų poziciją, išdėstytą sprendime cituojamuose raštuose dėl detaliojo plano sprendinių neįgyvendinimo ir tikslingumo keisti Detalųjį planą, NŽT poziciją, jog Žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės statuso ir nuspręsti būtent dėl pareiškėjo iniciatyvos teisės keisti / koreguoti Detaliojo plano sprendinius, ar ši iniciatyva gali būti realizuojama teikiant 2024 m. gegužės 16 d. prašymą inicijuoti Detaliojo plano pakeitimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad bylos duomenys patvirtina, jog ginčai dėl Detaliojo plano pakeitimo iniciatyvos ir tikslingumo vyksta tarp pačių viešojo administravimo subjektų (NŽT ir atsakovo) nuo 2020 m.

12. Teismas pažymėjo, kad byloje surinkti faktiniai duomenys apie nerealizuotus Detaliojo plano sprendinius ir to priežastis, NŽT ir pačios Administracijos pozicija, išdėstyta šių institucijų susirašinėjime dėl tikslingumo keisti Detalųjį planą, suponuoja tai, jog kyla pagrįstų abejonių dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), aiškiai išreikšto būtinumo visuomenės poreikiams. Įvertinus tai, pareiškėjas pagrįstai kelia klausimą dėl jos (žemės) priskyrimo valstybės išperkamai ir siekia įgyvendinti savo teisę inicijuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento pakeitimą, nurodydamas planavimo tikslus: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini).

13. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas. Administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria Administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

III.

14. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi.

15.1. Teismas netinkamai ištyrė ir nustatė faktines aplinkybes ir atitinkamai joms pritaikė ne tas teisės normas. Savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmai ir funkcijos, atkuriant nuosavybės teisės į žemę yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punkte. 2023 m. birželio 29 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 pakeitimo įstatymo Nr. XIV 1311 2 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2115 (įsigaliojo 2024 m. sausio 1 d.), tačiau savivaldybėms nebuvo perduotos NŽT funkcijos, susijusios su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Kauno miesto savivaldybė yra valstybinės žemės patikėtinis, tačiau funkcijos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu ir laisvos įsiterpusios žemės valstybinės žemės pardavimu vis dar yra NŽT priskirtos funkcijos. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad Kauno miesto savivaldybė turi diskreciją spręsti dėl Detaliojo plano sprendinių realizavimo tikslingumo detaliai suplanuotoje valstybinėje žemėje.

15.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktu, valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia NŽT, išskyrus šio straipsnio 1 d. 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais. Taigi, būtent NŽT turi priimti sprendimą dėl detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo pardavimo Detaliojo plano rengimą inicijavusiai 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai (toliau – ir 280-oji GNSB). Jeigu pasikeitus teisinei bazei pagal šiuo metu galiojančio Detaliojo plano sprendinius NŽT neplanuoja parduoti valstybinio žemės sklypo kaip įsiterpusio (nors tokius Detaliojo plano sprendinius derino), būtent šis subjektas, dar būdamas valstybinės žemės patikėtiniu, galėjo, gavęs Administracijos 2023 m. liepos 7 d. raštą, inicijuoti Detaliojo plano koregavimą ir keitimą, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, ir pasirašyti teritorijų planavimo iniciavimo sutartį, kurioje bus aptarti planavimo tikslai bei būsimi pageidaujami sprendiniai. Administracija būtų detaliojo planavimo organizatorius, kaip tai numato Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, tačiau Kauno miesto savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, perimti kito viešojo administravimo subjekto kompetenciją ir priiminėti sprendimus, kas naudosis valstybine žeme ir kokiems tikslams valstybinę žemę planuoti, tuo labiau keisti prieš tai priimtus valstybinės žemės patikėtinio sprendimus (suderintas detalusis planas valstybinės žemės sklypo pardavimui kaip įsiterpusio sklypo) neturi teisinio pagrindo.

15.3. Tais atvejais, kai teritorija jau yra detaliai suplanuota, NŽT gali priimti sprendimą atkurti šiame žemės sklype nuosavybės teises, o Administracija projektuoti gali tik dar detaliai nesuplanuotas teritorijas, t. y. ten kur nėra patvirtintų detaliųjų planų. Dėl šios priežasties Administracija tiek ginčijamu, tiek ankstesniais raštais yra nurodžiusi savo atsisakymą inicijuoti planuoti jau suplanuotus sklypus. Detalus planas yra galiojantis ir teisėtas, nei vienas subjektas nėra kreipęsis dėl Detaliojo plano keitimo iniciavimo teisės aktų nustatyta tvarka bei nėra pasirašęs sutarties dėl detaliojo plano keitimo inicijavimo finansavimo. Nors teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau savivaldybės administracijai (administracijos direktoriui), vykdant nuosavybės teisų atkūrimą, nėra numatyta funkcija inicijuoti jau galiojančių detaliųjų planų pakeitimą. Todėl Administracija neturi teisinio pagrindo, esant galiojančiam Detaliajam planui, inicijuoti jo pakeitimą. Atsižvelgiant į tai, teismo konstatuota aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turi inicijuoti Detaliojo plano keitimo procedūrą su tikslu pripažinti ginčo teritoriją laisva (neužstatyta), neatitinka teisinio reguliavimo. Detaliuoju planu ginčo teritorija yra suplanuota ir jei NŽT, kaip institucija, kuri vykdo nuosavybės teisių atkūrimą (Detalusis planas buvo suderintas su NŽT, įvertinus pretendentus atkurti nuosavybės teises) ir nusprendžia valstybinę žemę panaudoti kitais tikslais nei ji yra suplanuota, būtent ši institucija turėjo teisę inicijuoti Detaliojo plano keitimą teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo sprendime taip pat nėra aiškiai ir suprantamai nurodyta, kokiomis konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais vadovaujantis buvo padaryta minėta išvada.

15.4. Teismas nevertino Potvarkio, nepasisakė dėl šio norminio akto ir / ar jo sukeliamų teisinių pasekmių. Potvarkiu nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra (1.1 p.) ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

15.5. Pakeitimo įstatyme įstatymo leidėjo nustatytame reglamentavime yra apibrėžtas naikinamasis terminas, kuris įsigalioja, kai meras priima minėtą potvarkį dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso savivaldybėje pabaigos. Remiantis teisės doktrina, naikinamieji yra tokie terminai, kuriems pasibaigus išnyksta pati teisė, o jie nebegali būti atnaujinti, todėl, manytina, kad Pakeitimo įstatyme nustatyti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso terminai priskirtini naikinamiesiems. Įstatymų leidėjas turėjo tikslą nustatyti aiškius galutinius terminus tikslu užbaigti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo procesus, be to, nėra numatyta jokio mechanizmo, kuris galėtų šiuos terminus atnaujinti ar pratęsti.

15.6. Administracijos pozicija, kad ginčo teritorijoje nėra laisvos nesuplanuotos žemės, yra nuosekli visų, susijusių teisminių ginčų nagrinėjimo metu. Kauno miesto savivaldybės merui priėmus Potvarkį, kuriuo nustatyta, kad visoje Kauno miesto savivaldybės teritorijoje daugiau laisvos (neužstatytos) bei nepriskirtos valstybės išperkamai žemės nėra ir tokių žemės sklypų projektavimas baigtas, Administracija negali priimti individulių sprendimų, prieštaraujančių Kauno miesto savivaldybės mero priimtam norminiam teisės aktui.

16. Pareiškėjas G. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

17. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pažymi, kad:

17.1. Regionų apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-36-423/2022 tiek procesiniuose dokumentuose, tiek ir teismo posėdžių metu Administracija laikėsi pozicijos, jog minėtas žemės plotas gali būti panaudotas nuosavybės teisėms atkurti, kaip žemė grąžinama natūra turėtoje vietoje, jeigu bus pakeistas Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimas Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“. Taikos sutarties sudarymo tikslu netgi buvo parengtas žemės sklypo planas (pasiūlymų brėžinys) nuosavybės teisėms atkurti, o Administracijos atstovė 2021 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio metu pritarė taikos sutarties sudarymui. Be to, pati Administracija minėtoje administracinėje byloje Nr. eI3-36-423/2022, taip pat ir vėlesniame 2023 m. liepos 7 d. rašte Nr. (33.194 E) R-1797 „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“ nuosekliai teigė, kad ginčo atveju detaliai suplanuota žemė yra valstybinė, todėl valstybinės žemės patikėtinis (pagal iki 2024 m. sausio 1 d. galiojusį teisinį reguliavimą valstybinės žemės patikėtinis buvo NŽT) ir yra tas viešojo administravimo subjektas, kuris priima sprendimus, ką su ta valstybine žeme daryti, taip pat teigė, kad valstybinis žemės patikėtinis turi inicijuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą. Atsakovas apeliaciniame skunde pripažįsta, kad Kauno miesto savivaldybė šiuo metu yra valstybinės žemės patikėtinis, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Kauno miesto savivaldybė turi diskreciją spręsti dėl detaliojo plano sprendinių realizavimo tikslingumo detaliai suplanuotoje valstybinėje žemėje. Šie apeliacinio skundo argumentai ne tik akivaizdžiai prieštarauja teisės aktams, bet prieštarauja ir ankstesnei atsakovo pozicijai, todėl turėtų būti vertinami kaip vilkinimas atlikti veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu buvusio žemės savininko turėtoje vietoje. Pareiškėjas su analogišku prašymu kreipėsi ir į NŽT, tačiau 2024 m. birželio 17 d. raštu Nr. 1SD-36961-(15.3.48 E) „Dėl informacijos pateikimo“ jam buvo pranešta, jog NŽT neturi įgaliojimų inicijuoti detaliųjų planų pakeitimą.

17.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-3399/2011. Ši teismų praktika patvirtina, kad Kauno miesto savivaldybės mero Potvarkis negali paneigti Atkūrimo įstatymo nuostatų, jog žemė turi būti grąžinama turėtoje vietoje natūra nedelsiant, tai yra, šis Potvarkis negali panaikinti V. A. S. (jo įpėdinio) teisės į nuosavybės teisių atkūrimą.

17.3. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai rėmėsi NŽT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. raštu, kuriame nurodoma, kad Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti, o taip pat, jog papildomas 2 640 kv. m ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje surinkti faktiniai duomenys apie nerealizuotus Detaliojo plano sprendinius ir to priežastis, NŽT ir paties atsakovo pozicija, išdėstyta šių institucijų susirašinėjime dėl tikslingumo keisti Detalųjį planą, suponuoja tai, jog kyla pagrįstų abejonių dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), aiškiai išreikšto būtinumo visuomenės poreikiams. Teismas, padaręs tokią išvadą, pagrįstai panaikino skundžiamą Sprendimą, nurodydamas, jog atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

17.4. Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo susirašinėjimas su atsakovu vyksta nuo 2004 m., kas rodo, jog atsakovas jau daugiau nei 20 metų vilkina atlikti jo kompetencijai priskirtus su nuosavybės teisių atkūrimu susijusius veiksmus.

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo dėl atsakovo apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

19. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad būtent Administracija yra atsakinga institucija vertinti, ar yra laisvos valstybinės žemės, kurią būtų galima atkurti natūra. Administracija taip pat yra atsakinga ir už teritorijų planavimo dokumentų rengimą. Pagal Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (nuo 2024 m. sausio 1 d. galiojanti redakcija) valstybinė žemė miestuose perduota valdyti patikėjimo teise savivaldybėms. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad NŽT nesuteikti įgaliojimai inicijuoti urbanizuotų arba urbanizuojamų teritorijų vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo. NŽT 2023 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. 8SD-3857-(14.8.125 E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriame buvo pasisakyta, kad NŽT neturi kompetencijos spręsti dėl detaliojo plano keitimo inicijavimo, Administracija neginčijo, todėl jis laikytinas teisėtu ir privalomai taikytinu. Be to, NŽT jau yra išreiškusi poziciją, kad Žemės sklypas neatitinka įsiterpusios žemės statuso, todėl ir negali būti įgyvendinti Detaliojo plano sprendiniai.

20. Trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji GNSB atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų apygardos teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji GNSB atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad:

21.1. Trečiojo suinteresuotojo asmens pozicija yra siekti šalių taikos šioje situacijoje. Tiek pareiškėjui, tiek kitiems pretendentams dėl nuosavybės teisių atkūrimo ginčo vietoje buvo pateiktas pasiūlymas sudaryti taikos sutartį, kuria, be kitų šalių įsipareigojimų, trečiasis suinteresuotasis asmuo inicijuotų detaliojo plano koregavimo / keitimo procedūras. Kauno miesto valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini)), detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas, kuris yra suplanuotas 280-osios GNSB savininkų interesais. Šis Detalusis planas buvo ginčijamas teisme, tačiau priimti sprendimai palikti galioti, o sprendiniai yra nenuginčyti bei nepakeisti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal Detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, trečiasis suinteresuotasis asmuo yra įgijęs teisę plėtoti veiklą Detaliojo plano sprendiniuose numatytoje teritorijoje, šios teisės niekada nebuvo atsisakęs, o argumentai, tariamai Detaliojo plano sprendiniai negalioja, nėra pagrįsti.

21.2. Kauno apygardos administracinio teismo 2004 m. gegužės 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I4k-155/2004 buvo atmestas pareiškėjos V. A. S. (kurios teises ir pareigas perėmė pareiškėjas šioje byloje) skundas su reikalavimu įpareigoti Kauno miesto savivaldybę ir Kauno apskrities viršininko administraciją išnagrinėti prašymą atkurti nuosavybės teises į žemę ir priimti sprendimą grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę. Esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl įpareigojimo atkurti natūra į laisvą (neužstatytą) žemę ginčo vietoje, pareiškėjas galėjo tik kreiptis dėl proceso atnaujinimo, o ne iš naujo kelti analogiškus reikalavimus Kauno miesto savivaldybei.

21.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog vien teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų pasikeitimai neįpareigoja teritorijų planavimo dokumentus patvirtinusių valstybės ar vietos savivaldos institucijų parengti ir patvirtinti naujus (ar pakeisti galiojančius) planus atitinkančius pasikeitusį teisinį reguliavimą. Teritorijų planavimo įstatymo nuostata „detaliojo plano sprendiniai galioja neterminuotai“ taip pat reiškia, jog detaliojo plano sprendinių galiojimui nėra reikšmingi po detaliojo plano patvirtinimo atsiradę teisės aktų, reglamentuojančių detaliojo planavimo sprendinius, pasikeitimai. Tokie teisės aktų pakeitimai būtų aktualūs tik rengiant naują detalųjį planą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1820/2008).

21.4. Pareiškėjui, įvertinus ankstesnius teismų nagrinėtus skundus dėl ginčo teritorijos, beveik 20 metų yra žinoma apie šios teritorijos suplanavimą ir apie tai, kad teismas yra išsprendęs ginčą dėl nuosavybės teisų atkūrimo natūra, kuriame pareiškėjų skundas atmestas dar 2004 m., taigi, ir šiuo metu Žemės sklypas, suplanuotas Detaliuoju planu, negali būti pripažintas laisva žeme, į kurią gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra, o Kauno miesto savivaldybė negali būti įpareigota priimti sprendimus, kurie iš esmės keistų ir trečiojo suinteresuoto asmens įgytas teises dėl ginčo teritorijos be šio asmens valios ir pritarimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2024 m. birželio 18 d. sprendimo Nr. (33.200 Mr) R-2016 „Dėl detalaus plano koregavimo ar keitimo, žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų organizavimo, grąžintino žemės sklypo plano patvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą atlikti veiksmus.

23. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, Sprendimą panaikino, reikalavimus dėl įpareigojimo atsakovą inicijuoti ir organizuoti Detaliojo plano koregavimo ar pakeitimo procedūrą; įpareigojimo atsakovą suprojektuoti natūra grąžintiną Žemės sklypą; įpareigojimo atsakovą organizuoti Žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti natūra grąžintino Žemės sklypo planą ir jį pateikti NŽT, atmetė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas siekia inicijuoti Detaliojo planavimo sprendinių pakeitimą siekdamas atkurti nuosavybės teises natūra; nurodė, kad NŽT Kauno skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu nurodė, jog Detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti, nes papildomas 2 640 kv. m ploto žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų; dėl to kyla pagrįstų abejonių dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), aiškiai išreikšto būtinumo visuomenės poreikiams. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimo panaikinimas reiškia šalių grąžinimą į pradinė padėtį ir sukuria Administracijai pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

24. Administracija, apeliaciniame skunde nesutikdama su teismo sprendimu, nurodė, kad savivaldybėms nebuvo perduotos NŽT funkcijos, susijusios su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu; funkcijos, susijusios su nuosavybės teisių atkūrimu ir laisvos įsiterpusios žemės valstybinės žemės pardavimu yra priskirtos NŽT, ši turi priimti sprendimą dėl detaliuoju planu suformuoto žemės sklypo pardavimo Detaliojo plano rengimą inicijavusiai 280-ajai GNSB. Administracija projektuoti gali tik dar detaliai nesuplanuotas teritorijas, nei vienas subjektas nėra kreipęsis dėl Detaliojo plano keitimo iniciavimo teisės aktų nustatyta tvarka bei nėra pasirašęs sutarties dėl Detaliojo plano keitimo inicijavimo finansavimo. Teismo išvada, kad Kauno miesto savivaldybė, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turi inicijuoti Detaliojo plano keitimo procedūrą su tikslu pripažinti ginčo teritoriją laisva (neužstatyta), neatitinka teisinio reguliavimo. Teismas neįvertino Potvarkio reikšmės, kuriuo nustatyta, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra (1.1 p.) ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

25. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad pareiškėjas yra V. A. S. sūnus ir vienintelis įpėdinis; V. A. S. yra iki 1940 m. buvusio žemės sklypo savininko E. V. dukra. V. A. S. yra neatkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,1238 ha žemės sklypą. Ginčo teritorijoje galioja Detalusis planas, kuris buvo patvirtintas 2001 m., tačiau jo sprendiniai nėra įgyvendinti ir negali būti įgyvendinti, nes numatytas 2 640 kv. m valstybės žemės teritorija negali būti prijungta prie žemės sklypo, priklausančio 280-ajai GNSB, kadangi neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, kas nurodyta NŽT Kauno skyriaus 2020 m. vasario 14 d. raštu, taip pat 2023 m. liepos 27 d. raštu.

26. Pareiškėjo interesus atstovaujantis advokatas 2024 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu inicijuoti ir organizuoti detaliojo plano koregavimą ar keitimą; suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini); organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintus Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

27. Atsakovas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, priėmė Sprendimą, nurodydamas, jog ne patys piliečiai, bet NŽT, kartografinėje medžiagoje pažymėjęs turėto žemės sklypo ribas, raštu pateikia ją savivaldybės administracijos direktoriui. Be to, nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, NŽT daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas.

28. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai atkreipia dėmesį į tarp šalių kilusio ginčo esmę ir teisinę prigimtį – pareiškėjo teisės pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą atkurti nuosavybės teises natūra į išlikusį nekilnojamąjį turtą, miesto žemę, įgyvendinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad minėtoje įstatymo nuostatoje yra aiškiai įtvirtintas imperatyvas atkurti nuosavybės teises natūra turėtoje vietoje, išskyrus dvi išimtis: kai pilietis nepageidauja susigrąžinti žemę turėtoje vietoje, taip pat kai šio įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais žemė priskirtina valstybės išperkamai. Sisteminė minėto Atkūrimo įstatymo nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad reglamentuodamas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę procesą įstatymų leidėjas prioritetą teikia asmenims, siekiantiems atkurti nuosavybės teises natūra (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-722-858; kt.).

29. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų <...>, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai <...>, savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui <...>. Taigi sprendžiant, ar pagrįstai atsakovas atsisako atlikti jam teisės aktais (Tvarkos 106¹ p.) pavestas procedūras nuosavybės teisių į žemę atkūrimą procese, būtina įvertinti, ar Žemės sklypas priskirtinas valstybės išperkamai žemei. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta abejonė, kad nėra aiškiai išreikšto visuomenės poreikiams būtinumo dėl Žemės sklypo priskyrimas valstybės išperkamai žemei.

30. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 30 nutarime yra pažymėjęs, kad sprendžiant iš minėto įstatymo (t. y. Atkūrimo įstatymo) projekto aiškinamojo rašto, Įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (2002 m. balandžio 2 d. redakcija) buvo siekiama nustatyti konkrečius visuomenės poreikius, kai valstybė išperka žemę, buvusią iki minėtos datos miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose; šiems poreikiams, be kita ko, buvo priskirta žemė, pagal įstatymus užimta pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146; kt.).

31. Byloje pateikiamas NŽT Kauno skyriaus 2023 m. liepos 27 d. raštas Nr. 8SD-3857-(18.8.125E.) „Dėl valstybinės žemės, esančios prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, patvirtina, kad Detaliojo plano sprendiniai nėra ir negali būti įgyvendinti. NŽT nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės valdyba 2001 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ patvirtino apie 4 740 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. Detaliuoju planu buvo siūloma prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai suprojektuoti ir papildomai prijungti 2 640 kv. m valstybinės žemės; Šie detaliojo sprendiniai įgyvendinti nebuvo. NŽT nurodė, kad papildomas 2 640 kv. m žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų, numatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 papunktyje, kuriuos turi atitikti valstybinės žemės plotas, kad jį būtų galima parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu, kaip įsiterpusį žemės sklypą. Be to, Kauno miesto savivaldybės valdybos 2001 m. spalio 30 d. sprendimu buvo nuspręsta išnuomoti apie 104 429 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini) sporto klubui „Gintaras“, sudaryti su juo nuomos sutartį 99 metams ir nustatyti žemės naudojimo pobūdį – sporto kompleksams statyti, įrengti ir eksploatuoti. 2009 m. vasario 24 d. Kauno apskrities viršininko įsakymu žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovu – sporto klubu „Gintaras“ buvo nutraukta.

32. Atsakovas į bylą nepateikė objektyvių duomenų, kurie pagrįstų galimybę įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius, nenurodė argumentų, kuriais patvirtintų visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ginčo Žemės sklypui, kuris yra valstybinė žemė, esanti tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nėra aiškiai išreikšto ir pagrįsto konkretaus visuomenės poreikio, ši žemė yra laisva, neužstatyta, todėl turi būti formuojamas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui natūra, nėra pagrindo taikyti valstybės ar visuomenės (atitinkamos jos dalies) interesų prioritetą prieš buvusių žemės savininkų (Atkūrimo įstatymo nustatytų jų teisių perėmėjų) teisėtus interesus. Teritorijų planavimo sprendiniai yra neįgyvendinti daugiau negu 20 metų, minėti sprendiniai negali būti įgyvendinti kaip neatitinkantys teisės aktų reikalavimų ir dėl įvykusių pokyčių netekę aktualumo.

33. Kitą atsakovo apeliaciniame skunde nurodomą argumentą, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog Kauno miesto savivaldybės meras 2024 m. gegužės 3 d. potvarkiu Nr. M-458 „Dėl žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo proceso Kauno miesto savivaldybėje pabaigos“ nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės teritorijoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės, kuri nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra, naujų žemės sklypų, perduotinų neatlygintinai nuosavybėn atkuriant nuosavybės teises į žemę, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos daugiau nebus pateikiama ir laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje ir žemės sklypų, skirtų nuosavybės teisėms atkurti, projektavimo procesas Kauno miesto savivaldybėje yra baigtas, teisėjų kolegija taip pat atmeta, nes nurodoma aplinkybė negali būti formalia kliūtimi nuosavybės teisių atkūrimui į Žemės sklypą jį grąžinant natūra.

34. 2023 m. birželio 29 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas, kurio 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog savivaldybių, kuriose nuosavybės teisių atkūrimo procedūros nebaigiamos iki 2023 m. gruodžio 31 d., administracijos turi pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus, o savivaldybės meras turi priimti sprendimą, kad laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotų žymėjimas kartografinėje medžiagoje baigiamas, nurodydamas, kad savivaldybės teritorijoje nebėra laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės. Pakeitimo įstatymu nustatytas įpareigojimas pažymėti kartografinėje medžiagoje laisvos (neužstatytos) natūra grąžintinos žemės plotus negali būti aiškinamas priešingai Atkūrimo įstatyme numatytiems jo tikslams ir paskirčiai (1 str. 1 d.), tai reiškia, kad užsitęsus žemės sklypų žymėjimui kartografinėje medžiagoje dėl svarbių priežasčių ar esant ginčytinoms situacijoms, neturi būti užkertamas kelias nuosavybės teisių atkūrimui, todėl atsakovo argumentai dėl Potvarkio reikšmės nagrinėjamu atveju laikytini išimtinai formaliais ir atmestini, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad šalių ginčas tęsiasi itin ilgą laiko tarpą ir Potvarkio priėmimo metu nebuvo pasibaigęs.

35. Teismas, atmesdamas pareiškėjo reikalavimus dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus nurodė, kad administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante (ankstesnę padėtį) ir sukuria Administracijai pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą, tačiau, įvertinęs atsakovo atsiliepimo į pareiškėjo skundą argumentus, pagrįstai nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė yra valstybinės žemės patikėtinis; remdamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1, 2 dalių, 28 straipsnio 1, 5, 6 dalių, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. gegužės 1 d.) 313–316 punktų nuostatomis, atsakovas turi pareigą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. gegužės 16 d. prašymą ir įvertinti jį kaip pagrindą inicijuoti Detaliojo plano pakeitimą.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad tik išimtiniais atvejais, kai atsakovas neveikia taip, kaip privalo veikti, ir kai būna įpareigotas veikti teismo sprendimu, teismas, vykdydamas teisingumą, privalo atsižvelgti į atsakovo elgesį (veiksmus, neveikimą) teisiniuose santykiuose, kurie sieją jį ir pareiškėją, ir ginti pareiškėjo teises nustatydamas įpareigojimus atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-621-415/2021). Nagrinėjamu atveju teismas, netenkindamas skundo reikalavimo dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, sprendimo motyvuose išaiškino atsakovo pareigą veikti teisės aktų nustatyta tvarka. Kvestionuodamas šiuos teismo sprendimo motyvus, kurie iš esmės nėra susiję su pareiškėjas reikalavimo materialiaisiais pagrindais, atsakovo nurodo procedūrinio pobūdžio argumentus, kad Detaliojo plano keitimą galėjo inicijuoti NŽT iki Pakeitimo įstatymo priėmimo, kad Administracija neturi teisinio pagrindo inicijuoti galiojančiam Detaliojo plano pakeitimą ir pan., kuriais nėra paneigiamos teismo padarytos išvados ir kurie neturi reikšmės sprendžiant dėl pozityviųjų atsakovo pareigų vykdyti Atkūrimo įstatymo ir Tvarkos 106¹ punkto nuostatas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl to nepasisako, be kita ko, ir dėl tos priežasties, kad šiais argumentais iš esmės nebuvo grindžiamas ginčijamas Sprendimas (žr. nutarties 27 p.), todėl jie negalėjo būti ir nebuvo pareiškėjo skundo dalyku.

37. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes byloje, išsamiai motyvavo sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

38. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjas įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos (advokato pagalba rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą), remiantis pateikta sąskaita ir mokėjimo dokumentu, sudaro 500 Eur, jos neviršija rekomenduojamo dydžio, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra priteistinos pareiškėjui iš atsakovo.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji GNSB pateikė prašymą priteisti iš pareiškėjo 566,28 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimas priimtas ne jo naudai (trečiasis suinteresuotas asmuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą atmesti visa apimtimi), jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui G. S. iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.