Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja G. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 25,48 aro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei pateikti šiuos dokumentus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius); 2) įpareigoti Administracijos direktorių ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti pareiškėjos atstovo 2019 m. gegužės 31 d. prašymą: parengti ir patvirtinti G. S. naudojamo 0,04 aro (laikytina rašymo apsirikimu, turėtų būti 0,04 ha) ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo projektą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą bei pateikti šiuos dokumentus NŽT Vilniaus miesto skyriui; 3) priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja nurodė, kad jos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu suformuoti pareiškėjos naudojamus 25,48 arų ir 0,04 arų (turėtų būti 0,04 ha) ploto namų valdos žemės sklypus, t. y. parengti ir patvirtinti žemės valdos projektą ir juo suformuotų žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Administracija per Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnio nustatytą 20 darbo dienų terminą neatsakė į pareiškėjos atstovo prašymą, taip pat nepradėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Vyriausybės 1997 m. rusėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (toliau – ir Tvarka), 106 punkte nustatytos žemės sklypų formavimo procedūros, kurios vykdymo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintose Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse.

3. Pareiškėja paaiškino, kad yra pretendentė į buvusios savininkės A. S. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime valdytos žemės nuosavybės teisių atkūrimą. Jai priklauso buvusio savininko žemėvaldoje esanti sodyba, kurią sudaro gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti G. S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu jos naudojamus namų valdos žemės sklypus. Atsakovas šio įpareigojimo neįvykdė, todėl pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 25 d. nutartimi atsisakė išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nes pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 606 straipsnio 2 dalyje nustatytą vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužė 31 d. kreipėsi į Administraciją dėl pareiškėjos naudojamų 25,48 arų ir 0,04 arų namų valdos žemės sklypų žemės valdos projekto parengimo. Kadangi pagal Tvarkos 106 punkte nustatytą teisinį reguliavimą atsakovas žemės sklypus privalo suformuoti ir jų kadastro duomenis nustatyti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suprojektuoti žemės sklypą ir organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pateikimo savivaldybės administracijos direktoriui, pareiškėjos atstovas 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į NŽT Vilniaus miesto skyrių. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2019 m. birželio 27 d. raštu informavo, kad ne kartą kreipėsi į Administraciją dėl pareiškėjos naudojamų namų valdos žemės sklypų duomenų nustatymo ir šių sklypų planų patvirtinimo, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-850/2011, tačiau Administracija prašomos informacijos nepateikė. NŽT Vilniaus miesto skyrius rašte nurodė, jog negali priimti sprendimo atkurti nuosavybės teises į miesto žemę natūra, kol savivaldybės administracijos direktorius nepatvirtino natūra grąžinamo laisvos žemės sklypo plano. Taip pat nurodė, jog gavęs žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylą ir byloje esantį Administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą, tęs nuosavybės teisų atkūrimo procedūrą G. S. į buvusios savininkės A. S. buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime valdytą žemę. Teisės aktuose nustatyta savivaldybės administracijos direktoriaus pareiga parengti, patvirtinti ir pateikti žemėtvarkos skyriui vieną iš galimų sklypo projektavimo dokumentų (1) detalųjį planą, 2) žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, 3) žemės valdos projektą) ir pagal atitinkamą sklypo formavimo dokumentą parengtas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Abu veiksmai, t. y. žemės sklypo suprojektavimas ir suprojektuoto žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas, turi būti atlikti per 6 mėnesius nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo gavimo momento. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius dar 2001 m. sausio 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. G. S.. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. birželio 20 d. nutartimi įpareigojo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti G. S. nuosavybės teisių atkūrimo tikslu jos naudojamus namų valdos žemės sklypus. Pareiškėjos atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Tvarkos 106 punktu, 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į atsakovą dėl jam teisės aktuose nustatytos pareigos vykdymo. Pažymėjo, kad šiuo pareiškimu pradedama nauja administracinė procedūra, pagal Tvarkos 106 punktą, todėl atsakovas turėjo pradėti vykdyti šiame prašyme nurodytus veiksmus arba pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjos atstovui.