Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Ramūno Šarkos, Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

trečiųjų suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui D. B., 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovei advokatei D. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Violetos A. S. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja. V. A. S. skundu prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020-03-18 sprendimą Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir įpareigoti atsakovę suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), organizuoti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į savo tėvo E. V. nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ punktą, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsakovė privalo pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę nepriklausomai nuo to, ar yra patvirtinti žemės sklypų detalieji planai, ar jų nėra. NŽT teritorinis skyrius sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima tik gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

Ginčijamame sprendime atsakovė, viršydama savo įgaliojimus, be jokio teisinio pagrindo nurodė, kad Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini) detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (dabartinis adresas (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Šis detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus, siekdama įgyvendinti detaliajame plane numatytus tikslus.

Pareiškėjos atstovas pažymėjo, jog ginčijamas sprendimas sukuria pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes, kadangi atsakovei atsisakius pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ginčo teritorijoje NŽT negali priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Taip pat pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą 0,1238 ha žemės sklypas, į kurį turi būti atkurtos nuosavybės teisės, nėra perduotas Kauno miesto savivaldybei. Pagal minėto įstatymo 10 straipsnį, teisė perleisti valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn nėra priskirta savivaldybės kompetencijai, todėl prašo skundą patenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė ir atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su skundu nesutinka, kadangi ginčijamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Nurodė, jog ginčijamas raštas nėra adresuotas pareiškėjai (jis adresuotas NŽT ir fiziniams asmenims, gyvenantiems (duomenys neskelbtini)). Šiuo raštu aptariamos prieš 20 metų patvirtinto detaliojo plano įgyvendinimo galimybės. Detalusis planas buvo parengtas ne pareiškėjos valdomiems sklypams, taip pat jame nebuvo sprendžiamas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas, todėl jis nelaikytinas tiesiogiai pareiškėjos teises ar pareigas modifikuojančiu individualiu administraciniu aktu.

Be to, panaikinus ginčijamą raštą ir likus galioti ankstesniems atsakovės raštams, konstatuojantiems tas pačias faktines aplinkybes (nėra pagrindo žymėti ginčo žemės kaip laisvos (neužstatytos), kadangi ginčo teritorijai galioja dar 2001 m. patvirtintas detalusis planas), pareiškėjos teisių ar pareigų apimtis liktų nepakitusi, pareiškėjos teisės ar įstatymų saugomi interesai nebus apginti, todėl laikytina, kad pareiškėja neturi subjektinių teisių ginčyti minėtą atsakovės rašą. Be to, pareiškėja skunde nenurodė ginčijamo rašto negaliojimo ar neteisėtumo pagrindų.

Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol parengiami ir patvirtinami juos keičiantys to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentai. To paties straipsnio 3 dalies nuostatos numato, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas, taip pat detalieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. Taigi, ginčo atveju detalusis planas yra galiojantis, o jo sprendiniai yra privalomi.

Ginčo atveju detaliai suplanuota žemė yra valstybinė, todėl tik valstybinės žemės patikėtinis gali inicijuoti detaliojo plano koregavimą ir keitimą, kaip tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje, ir pasirašyti teritorijų planavimo inicijavimo sutartį, kurioje bus aptarti planavimo tikslai ir būsimi pageidaujami sprendiniai. Šiuo metu ginčo teritorijoje yra galiojantis detalusis planas. Jeigu valstybinės žemės patikėtinis nusprendžia valstybinę žemę panaudoti kitais tikslais, nei ji yra suplanuota, jis turi teisę inicijuoti detaliojo plano keitimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nesutinka su skundo motyvu, kad atsakovė yra šališka ir suinteresuota neteisėtai perduoti žemės sklypą 280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai, kadangi paaiškinimas, kaip įgyvendinti galiojančio detaliojo plano sprendinius, niekaip negali būti laikomas šališku.

Pareiškėja taip pat prašo įpareigoti atsakovę suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą. Kauno miesto savivaldybės administracija ne kartą yra informavusi ir pareiškėją, ir NŽT, kad tokio pobūdžio reikalavimas neįgyvendinamas, esant galiojančiam detaliajam planui. Atsakovė suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą gali tik detaliai nesuplanuotoje teritorijoje. Atsakovės nuomone, pareiškėjai atkūrus nuosavybės teises kitais įstatyme numatytais būdais, nebūtų pažeistos jos teisės ir būtų užtikrintas tinkamas nuosavybės teisių atkūrimas. Prašė skundą atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė ir jos atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies nuostatas nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 punkte nurodyta, kad NŽT įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo kadastrinių matavimų, nustatant ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, bylą.

Taigi, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010-07-01 – apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010-07-01 – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

Vienas iš pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas (-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas nėra pateiktas, NŽT neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra.

Duomenų apie laisvą ir neužstatytą (valstybės neišperkamą) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra išskirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija, todėl NŽT prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiojo suinteresuoto asmens 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos atstovė prašė skundą atmesti atsakovės nurodytais motyvais.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad NŽT Kauno miesto skyriuje vykdomas nuosavybės teisių atkūrimas į E. V. ir J. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-02-14 raštu Nr. 8SD-903-(14.8.7.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, prašydamas priimti sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimo Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliųjų planų patvirtinimo“ pakeitimo. Nurodė, jog šio dokumento pakeitimas valstybinės žemės plotui tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), suteiktų laisvos valstybinės žemės ploto statusą ir būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra pretendentams į E. V. ir J. M. iki 1940 m. turėtą žemę.

Taip pat nurodė, jog jeigu, atsakovės nuomone, minėto sprendimo pakeitimas nėra tikslingas, vadovaudamasis Tvarkos 106¹ punktu, prašo: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2020-03-18 sprendime Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ nurodė, jog Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)41), Kaune, detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Šis detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus, siekdama įgyvendinti detaliajame plane numatytus tikslus.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020-03-18 sprendimo Nr. 70-2-1006 teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja, prašydama panaikinti skundžiamą sprendimą, teigia, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi atsakovė iš esmės neišnagrinėjo NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-14 prašymo.

Sprendžiant pareiškėjos argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, kuri savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi ginčijamo sprendimo priėmimo metu) įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia įstatymo viršenybės ir objektyvumo principų.

VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, „administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs“ (VAĮ 3 str. 2 p.). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Taigi, viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (LVAT sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, dėl kurio jis priimamas. Individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, suteikianti teisę teismui, nagrinėjančiam tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT 2008-11-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1898/2008, 2008-12-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008). Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT 2010-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2010-11-15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-15/2010).

Nagrinėjamu atveju skundžiamas atsakovės sprendimas neatitinka esminių VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. NŽT Kauno miesto skyrius 2020-02-14 prašyme prašė atsakovę atlikti konkrečius veiksmus:

1. Priimti sprendimą dėl Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimo Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliųjų planų patvirtinimo“ pakeitimo, nurodant, jog sprendimo pakeitimas valstybinės žemės plotui tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), suteiktų laisvos valstybinės žemės ploto statusą ir būtų galimybė atkurti nuosavybės teises natūra pretendentams į E. V. ir J. M. iki 1940 m. turėtą žemę;

2. Jeigu, Kauno miesto savivaldybės administracijos nuomone, minėto sprendimo pakeitimas nėra tikslingas, vadovaujantis Tvarkos 106¹ punktu: suprojektuoti natūra grąžintiną žemės sklypą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus; patvirtinti natūra grąžintino žemės sklypo planą.

NŽT Kauno miesto skyrius prašyme taip pat nurodė, jog minėtu detaliuoju planu buvo siūloma suprojektuoti prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini)280-ajai gyvenamųjų namų statybos bendrijai papildomai 2 640 kv. m žemės sklypą, tačiau šio detaliojo plano sprendiniai nebuvo įgyvendinti. Be to, papildomas 2 640 kv. m žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. 2020-03-18 sprendime atsakovė tik informavo apie tai, jog Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimu Nr. 1474 „Dėl žemės sklypų (duomenys neskelbtini)detaliųjų planų patvirtinimo“ yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kuriuo yra suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas Nr. 1. Šis detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus, siekdama įgyvendinti detaliajame plane numatytus tikslus.

Iš minėto sprendimo turinio akivaizdu, jog atsakovė iš esmės nenagrinėjo NŽT prašymo priimti sprendimą dėl minėto detaliojo plano pakeitimo. Atsakovė tik informavo apie tai, jog Kauno miesto valdybos 2001-10-30 sprendimu Nr. 1474 yra patvirtintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detalusis planas, juo suplanuotas apie 4 740 kv. m žemės sklypas, detalusis planas yra galiojantis ir 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija turi galimybę organizuoti kadastrinius matavimus.

Akivaizdu, kad atsakovė nenagrinėjo prašymo dėl 2001-10-30 sprendimo pakeitimo, nenurodė jokių aplinkybių, kuriomis toks prašymas gali (negali) būti patenkintas, nenurodė jokių teisės aktų, kurių pagrindu sprendimas galėtų (negalėtų) būti keičiamas. Nenurodė jokių aplinkybių ir motyvų dėl detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo. Taip pat neatsižvelgė į NŽT prašyme nurodytas aplinkybes, jog 2 640 kv. m žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir jam keliamų reikalavimų. Nei pačiame atsakyme, nei atskirai nėra išdėstyti motyvai, nepateiktas teisinis pagrindas (nenurodytas joks teisės aktas), kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Akivaizdu, kad Kauno miesto savivaldybės administracija iš esmės neišnagrinėjo prašymo, nepasisakė dėl detaliojo plano keitimo, neatsižvelgė į NŽT nurodytą aplinkybę dėl 2 640 kv. m žemės sklypo neatitikties įsiterpusiam žemės sklypui keliamiems reikalavimams, priėmė skundžiamą sprendimą be motyvuojamosios dalies, kuriame tik konstatavo faktą dėl detaliojo plano patvirtinimo 2001-10-30, tačiau nenurodė aiškių ir konkrečių faktinio ir teisinio pagrindų. Atsakovė atsiliepime pripažino, jog ginčijamu sprendimu buvo tik aptariama prieš 20 metų patvirtinto detaliojo plano įgyvendinimo galimybė. Todėl akivaizdu, jog NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-14 prašymas nebuvo išspręstas. Minėti skundžiamo sprendimo turinio trūkumai VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme yra esminiai, todėl atsakovės 2020-03-18 sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu ir turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).

Primindama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, jame turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos, teisėjų kolegija pabrėžia, kad individualaus administracinio akto motyvai negali būti nurodyti vėliau, nei priimtas individualus administracinis aktas. Kilus ginčui teisme dėl individualaus administracinio akto, kuris yra be jokių motyvų, tokį aktą priėmusio viešojo administravimo subjekto (atsakovės) pozicija, kad ji atitinkamu procesiniu būdu (atsiliepime į pareiškėjos skundą, paaiškinimuose teismo posėdžio metu ir pan.) bando nurodyti tokio akto motyvus, teismui negali būti pagrindu į tai atsižvelgti, nes, kaip minėta, VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimai turi būti išpildyti priimant individualų administracinį aktą. Skundžiamo individualaus akto priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto akto teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui (žr., pvz., LVAT 2013-06-13 sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2016-12-22 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2074-146/2016).

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturi tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15, 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, pareiškėjos skundas tenkintinas iš dalies ir atsakovės 2020-03-18 sprendimas Nr. 70-2-1006 panaikintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.), įpareigojant atsakovę NŽT Kauno miesto skyriaus 2020-02-14 prašymą išnagrinėti iš naujo. Kita skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teiktas teisines paslaugas: skundo parengimą ir atstovavimą teisme. Pareiškėją šioje byloje atstovavo advokatas Ramūnas Mitkus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas turi teisę reikalauti atlyginti ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas administracinėje byloje iš esmės priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad bylinėjimosi išlaidos yra realiai patirtos.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus. Pagal Rekomendacijų 7 p., koeficientų pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

Pareiškėjos prašoma atlyginti suma (iš viso – 1500 Eur) neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio advokatui už skundo teismui parengimą. Pagal minėtą Rekomendacijų punktą, maksimalus priteistinas išlaidų dydis tokiu atveju galėtų būti 3452,50 Eur (1381 Eur x 2,5), todėl pareiškėjos prašymas, neviršijantis nei pusės minėtos sumos, tenkintinas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 280-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija prašo priteisti iš pareiškėjos 2 360,40 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi ta proceso šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju teismo sprendimas priimamas pareiškėjos, o ne atsakovės ir jos poziciją palaikiusio trečiojo suinteresuoto asmens 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos naudai, todėl prašymas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 41, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2020-03-18 sprendimą Nr. 70-2-1006 „Informacija dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ ir įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2020-02-14 prašymą Nr. 8SD-903-(14.8.7.) „Dėl valstybinės žemės, esančios tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini)“.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjai V. A. S. iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Trečiojo suinteresuoto asmens 280-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.