Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Mickevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. Z. ir V. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir M. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 200 MGL (7 532 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas M. Z. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 7 d. iki 2014 m. spalio 8 d., vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta bausmė sumažinta 2 MGL (75,32 Eur).

V. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje, bei nuteistas:

pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir V. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL (5 649 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65-66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas V. B. laikiname sulaikyme ir kardomojoje priemonėje - suėmime išbūtas laikas nuo 2014 m. spalio 21 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. (22 dienos), vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta bausmė sumažinta 44 MGL (1 657 Eur).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš M. Z., V. B. ir Ž. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „VW Passat“, (duomenys neskelbtini), priklausančio I. B. (I. B.) – vertę, po 335,96 Eur.

Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas Ž. K. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, tačiau ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka neapskųsta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. ir V. B. nuteisti už tai, kad jie 2014 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdami bendrininkų grupe, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, įsigiję automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą – „2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį“, kurioje pateikė A. D. asmens duomenis automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) pardavusiam V. G.-G., kuris 2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė A. D. asmens duomenis, t. y. skiltyje „Pirkėjas“ įrašė: asmens kodą – (duomenys neskelbtini) vardą, pavardę – „A. D.“, adresą – „(duomenys neskelbtini)“, automobilio pirkėjo vardą, pavardę - „A. D.“, ir V. B. savo ranka pasirašė imituodamas A. D. parašą.

M. Z. ir V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

M. Z. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, turėdamas tikslą su nusikaltimo bendrininkais Ž. K. ir V. B. padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, 2014 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su V. B., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojęs tikrą dokumentą – „2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį“, kurioje transporto priemonės pardavėjui V. G.-G. pateikė tariamo pirkėjo A. D. asmens duomenis, įsigijo automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) ir per 2014-10-06 – 2014-10-07 laikotarpį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė šį automobilį vykdytojui Ž. K. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. M. Z. 2014 m. spalio 7 d., apie 10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K. ir V. B., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), V. B. patarus, kaip surasti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir iš jo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių, bei nusikalstamai veikai daryti iš V. B. gavęs jo tėvui I. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), 2014 m. spalio 7 d., apie 13 val., Varėnos rajone, Dubičių kaime, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 4 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 10 771,26 Eur (37 191 Lt). Nenustatytiems asmenims sukrovus cigaretes į bendrininko Ž. K. vairuojamą automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) pats M. Z. automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) važiuodamas priekyje ir stebėdamas aplinką, neteisėtai jas gabeno su bendrininku Ž. K. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2014 m. spalio 7 d., 14.20 val., Varėnos rajone, Panočių kaimo ribose, Ž. K. vairuojamą automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) su jame neteisėtai laikomomis ir gabenamomis cigaretėmis, bei M. Z. su lydinčiu automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), sulaikė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Varėnos rinktinės pareigūnai.

M. Z. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje.

V. B. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 4-759 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 p. reikalavimą, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 10 pakelių cigarečių, turėdamas tikslą vykdytojams M. Z. ir Ž. K. padėti padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, 2014 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupe su M. Z., Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, suklastojęs tikrą dokumentą – „2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį“, kurioje transporto priemonės pardavėjui V. G.-G. pateikė tariamo pirkėjo A. D. asmens duomenis, įsigijo automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) ir per 2014-10-06 – 2014-10-07 laikotarpį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė šį automobilį vykdytojui Ž. K. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. V. B. taip pat 2014 m. spalio 7 d. apie 10 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K. ir M. Z., pastarojo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos vykdytojui M. Z. davė patarimus, kaip surasti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir iš jo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių, suteikė M. Z. nusikalstamai veikai daryti savo tėvui I. B. priklausantį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), tokiu būdu sudarė sąlygas, pašalino kliūtis ir padėjo nusikalstamos veikos vykdytojams M. Z. ir Ž. K. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – 2014 m. spalio 7 d., apie 13 val., Varėnos rajone, Dubičių kaime, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai įsigyti 4 500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą ir sudaro 10 771,26 Eur (37 191 Lt) ir, sukrovus cigaretes į Ž. K. vairuojamą automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) M. Z. automobiliu „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), važiuojant priekyje ir stebint aplinką, neteisėtai jas gabenti į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą, kol 2014 m. spalio 7 d., 14.20 val., Varėnos rajone, Panočių kaimo ribose, Ž. K. vairuojamą automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) su jame neteisėtai laikomomis ir gabenamomis cigaretėmis, bei lydintį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą M. Z., sulaikė VSAT Varėnos rinktinės pareigūnai.

V. B. šiais savo veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir BK 199² straipsnio 1 dalyje.

Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti net prielaidą dėl jo kaltės. Duomenys mobiliojo ryšio telefonuose yra neinformatyvūs, juose neišlikęs įvykių laikas ir data, dėl ko nėra jokios galimybės šių duomenų susieti su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Įrodymai nepatvirtina, kad M. Z. iš V. B. gavo patarimų dėl cigarečių įsigijimo.

Apeliantas cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-217/2013 ir teigia, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsiranda tuomet, kai nustatoma, kad kaltininkas tyčia pažeidė disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis tvarką. Nuteistasis, nežinodamas, kad Ž. K. vairuotame automobilyje „Mazda 323“ buvo akcizais apmokestinamų prekių, negalėjo padaryti inkriminuoto nusikaltimo.

Dėl minėtų argumentų, M. Z. nuomone, turi būti panaikinta skundžiamo nuosprendžio dalis, susijusi su jo nuteisimu, ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

V. B., apeliaciniame skunde teigdamas, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, pateikia tokius pačius argumentus, kurie nurodyti nuteistojo M. Z. apeliaciniame skunde. Be to, apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartį surašė skirtingi asmenys. Net ir preziumuojant, kad V. B. pasirašė dokumente, liko neatsakyta, kodėl V. G.-G., matydamas kito asmens dokumentą, įrašė pirkimo-pardavimo sutartyje ne pirkėjo duomenis, nors pagal skundžiamame nuosprendyje nustatytas aplinkybes pirkėjas buvo šalia. Minėtas liudytojas atsirado tik po apelianto laikino sulaikymo ir suėmimo bei pareigūnams panaudojus neteisėtus veiksmus prieš M. Z.. Atkreipiamas dėmesys, kad nutartyje, kuria buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, nurodyta, kad automobilio įsigijimas nesusietas su akcizinių prekių gabenimu. Atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo iš esmės pakeistas kaltinimas, kuriame nurodytos neaiškios aplinkybės, perrašytos iš minėtos nutarties. Atnaujintame įrodymų tyrime jokie reikšmingi veiksmai neatlikti ir bylos teisminis procesas buvo baigtas. V. B. daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju teismas buvo šališkas, nes sudarė prokurorui galimybę pataisyti kaltinimą.

Dėl apelianto nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas rėmėsi įvykio vietoje surinktais, o ne bylos teisminiame procese ištirtais duomenimis. Vien akcizinių prekių suradimo faktas skundžiamame nuosprendyje nurodytoje vietoje, nesiejant to su V. B. veiksmais, negali būti vertinamas kaip kaltės įrodymas. Teismas vadovavosi Ž. K. ir M. Z. parodymais, duotais ikiteisminiame tyrime, kurie bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo paneigti, nes jie gauti neteisėtu būdu. Dėl byloje apklaustų pareigūnų veiksmų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti net prielaidą dėl jo kaltės. Duomenys mobiliojo ryšio telefonuose yra neinformatyvūs, juose neišlikęs įvykių laikas ir data, dėl ko nėra jokios galimybės šių duomenų susieti su byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis. Įrodymai nepatvirtina, kad V. B. davė M. Z. patarimų dėl cigarečių įsigijimo. Tokiu būdu surašius skundžiamą nuosprendį buvo pažeistos BPK 305 straipsnio nuostatos.

Apibendrindamas V. B. teigia, kad turi būti panaikinta Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis, susijusi su jo nuteisimu, ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji M. Z. ir V. B. bei jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras prašė šiuos apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų M. Z. ir V. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį patikrina atsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl įrodymų vertinimo

Tiek nuteistasis M. Z., tiek nuteistasis V. B. apeliaciniuose skunduose, neigdami savo kaltę ir prašydami išteisinti dėl dokumento suklastojimo ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, akcentuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes priimtas visapusiškai ir tinkamai neištyrus visų įrodymų, pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles, jame padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio, nuosprendis grindžiamas prielaidomis ir abejonėmis.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su šiais apeliacinių skundų argumentais pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas įvertino byloje surinktus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė detalia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, kad apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

Dėl dokumento suklastojimo

BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamajai atsakomybei kilti užtenka padaryti bent vieną iš nurodytų alternatyvių nusikalstamų veikų. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Įstatymas nenustato reikalavimų dokumento formai. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau keliami reikalavimai dokumento turiniui. Dokumentas turi suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą). Tai įrašas, kurio panaudojimas gali sukelti fiziniam ar juridiniam asmeniui ar valstybei teisiškai reikšmingus padarinius (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-662/2000; 2K-775/2007; 2K-263/2010, 2K-57/2014). Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Z. ir V. B. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, įsigiję automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą – „2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį“, kurioje pateikė A. D. asmens duomenis automobilį „Mazda 323“, v/n (duomenys neskelbtini) pardavusiam V. G.-G., kuris 2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje įrašė šiuos A. D. asmens duomenis, ir V. B. savo ranka pasirašė imituodamas A. D. parašą. Teismas nustatė, kad nuteistieji suklastojo tikrą dokumentą – 2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pateikdami netikrus asmens duomenis automobilį pardavusiam V. G.-G., t. y. pateikė nedalyvaujančio sandoryje asmens anketinius duomenis. Nors apeliantai pirmosios instancijos teisme neigė dalyvavę nurodyto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties sudaryme, nurodydami, kad šio automobilio nepirko, teismas pagrįstai tokius parodymus vertino kaip pasirinktą gynybos taktiką išvengti atsakomybės, nes tokie parodymai paneigti liudytojo V. G.-G., A. D. parodymais, paties nuteistojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Apeliantai, neigdami savo kaltę dėl dokumento suklastojimo, apeliaciniuose skunduose nurodo, kad liudytojo V. G.-G. parodymai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški, o liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje apskritai nebuvo apklaustas, dėl to nėra pagrindo jo parodymus laikyti objektyviais ir patikimais. Be to, apeliantų teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi nuteistojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes juos lėmė pareigūnų galimai nusikalstami veiksmai prieš M. Z..

Tokie apeliantų argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti liudytojo V. G.-G. parodymų teisingumu, todėl teismas pagrįstai jais vadovavosi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Minėtas liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atpažino V. B. ir M. Z., nurodė jų veiksmus perkant automobilį. Liudytojas V. G.-G. pirmosios instancijos teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose nurodė, kad įdėjus skelbimą dėl automobilio „Mazda 323“ pardavimo, 2014-10-06, apie 18-19 val., jam į mobilų telefoną iš numerio (duomenys neskelbtini) (byloje nustatyta, kad juo naudojosi M. Z.) paskambino nepažįstamas vyriškis su kuriuo susitarė tą pačią dieną susitikti ir apžiūrėti parduodamą automobilį. Pirkti automobilio atvažiavo du vyriškiai (M. Z. ir V. B.), kuriems automobilis patiko ir pasakė, kad nupirks jį už 100 Lt. Pildant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, V. B. iš piniginės išsiėmė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio jam padiktavo anketinius duomenis, kuriuos jis įrašė į pirkimo-pardavimo sutartį. Užpildžius reikiamus duomenis, V. B. savo ranka sutartį pasirašė. Liudytojas V. G.-G. taip pat parodė, kad patikrinęs pasirašiusio pirkimo-pardavimo sutartį asmens tapatybę, pastebėjo, kad V. B. padiktavo ne savo, o kito asmens – A. D. duomenis. Paprašius perrašyti sutartį V. B. vardu, pastarasis atsisakė tai padaryti ir paaiškino, kad padiktuoti duomenys yra šalia stovinčio draugo (M. Z.), kurio vardu ir registruos automobilį. V. B. parodžius savo vairuotojo pažymėjimą, kitoje sutarties lapo pusėje V. G.-G. užsirašė jo anketinius duomenis. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. G.-G. pažymėjo, kad šalia stovintis V. B. draugas jam pasirodė panašus į asmenį, kurio duomenis pateikė V. B. (į A. D.).

Apeliantas M. Z. apeliaciniame skunde akcentuoja, kad minėtas liudytojas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis (M. Z.) nieko nedarė, o V. B. apžiūrinėjo automobilį, o tai, apelianto manymu, paneigia teismo teiginį, jog jis patvirtino esantis automobilio pirkėjas. Kaip matyti iš 2015-10-28 teisiamojo posėdžio protokolo, liudytojas V. G.-G. parodė, kad du pirkėjai – M. Z. ir V. B. atvažiavo pirkti jo automobilio, V. B. apžiūrėjo automobilį, juo pravažiavo, o jo draugas stovėjo šalia mašinos. Pažymėtina, kad liudytojo V. G.-G. apklausa pirmosios instancijos teisme vyko praėjus daugiau kaip metams nuo nagrinėjamo įvykio, todėl natūralu, kad jis dėl objektyvios priežasties galėjo itin detaliai neprisiminti visų nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau tai nemažina liudytojo V. G.-G. parodymų įrodomosios vertės. Kita vertus, kaip minėta, minėtas liudytojas, teisiamajame posėdyje pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino.

Apeliantai nepagrįstai nurodo, kad minėto liudytojo parodymai neatitinka tikrovės ir yra nelogiški dėl to, kad minėtas liudytojas nepareikalavo, jog automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje kaip pirkėjas pasirašytų M. Z.. Kaip minėta, liudytojui V. G.-G. pastebėjus, kad V. B. padiktavo ne savo, o kito asmens duomenis, liudytojas paprašė perrašyti sutartį, tačiau V. B. tai padaryti atsisakė, paaiškinęs, kad padiktuoti asmens duomenys yra šalia stovinčio draugo, kuris registruos automobilį ir kuris minėtam liudytojui pasirodė panašus į asmenį, kurio duomenis pateikė V. B. (į A. D.). Liudytojo V. G.-G. parodymų melagingumo nepatvirtina ir apeliantų nurodyta aplinkybė dėl aptariamo automobilio pardavimo kainos. Minėtas liudytojas pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad automobilis „Mazda 323“ buvo blogos techninės būklės, todėl jį pardavė už 100 Lt. Be to, liudytojas V. G.-G. pažymėjo, kad pats šį automobilį pirko gal už 50 Lt.

Apeliantai skunde nurodo, kad liudytojas A. D. teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas, dėl to nėra pagrindo jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, laikyti objektyviais ir patikimais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šio liudytojo teisme apklausti nebuvo galimybės. Teismas ėmėsi priemonių dėl šio liudytojo iškvietimo į teismo posėdį, tačiau šio asmens rasti bei nustatyti jo gyvenamosios vietos nepavyko (t. 3, b. l. 108-109). Pagal teismų praktiką asmenų (kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo) parodymai pripažįstami įrodymais tuo atveju, kai jie gauti nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos ir yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-372/2005, 2K-431/2006, 2K-592/2010, 2K-461/2011, 2K-545/2012, 2K-245-693/2016). Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad patvirtintų kitus byloje esančius įrodymus, t. y. liudytojo V. G.-G. parodymus, pirminius nuteistojo M. Z. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis pripažino, kad pirko automobilį „Mazda 323“ pagal skelbimą Vilniuje, savo vardu automobilio neregistravo, sandorio metu kartu su pardavėju pildė pirkimo-pardavimo sutartį.

Nuteistasis M. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu lėmė pareigūnų galimai nusikalstami veiksmai prieš jį, todėl tokie jo parodymai negalėjo būti pripažinti įrodymais ir vertinami kaip teisingi. Apeliantas pažymi, kad tik po pareigūnų atliktos jo apklausos panaudojus psichologinį ir fizinį smurtą, į kabinetą įėjo jam paskirta advokatė. Šie apelianto teiginiai atmetami kaip nepagrįsti. Iš įtariamojo M. Z. apklausos protokolo matyti, kad apklausoje dalyvavo advokatė S. Č., nuteistasis savo ranka protokole parašė, kad protokolas surašytas teisingai. Iš byloje esančio nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl pareigūnų galimai panaudoto fizinio smurto prieš M. Z., matyti, kad advokatė S. Č. paneigė M. Z. parodymus, nurodydama, kad jo apklausoje dalyvavo, prieš jos ginamąjį smurto niekas nenaudojo. Be to, iš minėto nutarimo matyti, kad įtariamąjį M. Z. apklaususi tyrėja J. P., apklausta liudytoja, taip pat patvirtino, kad gynėja S. Č. dalyvavo M. Z. apklausoje nuo pradžios iki pabaigos, įtariamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nesiskundė patyręs smurtą (t. 3, b. l. 110-125).

Apeliantas M. Z. skunde, cituodamas teismų praktiką dėl dokumento klastojimo požymių išaiškinimo, savaip interpretuoja šio nusikaltimo objektyviuosius veiksmus ir neigia juos atlikęs. Pasisakydama dėl šio skundo argumento, teisėjų kolegija pažymi, kad M. Z. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. B. suklastojo tikrą dokumentą. Byloje nustatyta, kad nuteistieji veikė kartu, savo bendrais veiksmais siekė nusikalstamo tikslo. Teismas aptarė ir pasisakė, kuo pasireiškė nuteistųjų kaip bendrininkų veiksmai. Nuteistasis M. Z. atvyko kartu su nuteistuoju V. B. pirkti automobilio, pardavėjui nustačius, kad V. B. pateikė netikrus pirkėjo duomenis, V. B. paaiškino, kad tai yra su juo kartu atvažiavusio M. Z. anketiniai duomenys, kuris pardavėjui pasirodė panašus į asmenį, kurio duomenis pateikė V. B.. Pažymėtina, kad nuteistasis M. Z., išgirdęs, jog V. B. jį pristatė V. G.-G. kaip automobilio pirkėją A. D., kurio vardu įregistruos automobilį, nepaneigė šios aplinkybės. Taigi, abu nuteistieji bendrais ir suderintais veiksmais įtikino pardavėją, kad tikrasis automobilio pirkėjas yra M. Z.. Abiejų nuteistųjų veiksmai buvo reikšmingi siekiant bendro tikslo. Tokie nuteistųjų veiksmai rodo, jog jie suprato, veikiantys bendrininkų grupe pagal vieningą nusikalstamą sumanymą – suklastoti tikrą dokumentą, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Apygardos teismas pagrįstai pripažino, kad jie veikė kaip bendrininkai. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų įsigytu automobiliu „Mazda 323“ buvo gabentos akcizais apmokestinamos prekės, t. y. nurodytas automobilis buvo kito nusikaltimo padarymo priemonė, kuri sulaikyta įvykio vietoje kartu su nuteistuoju M. Z..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad apeliantų M. Z. ir V. B. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Naikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl M. Z. ir V. B. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį jų apeliacinių skundų argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis

BK 199² straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Skundžiamu nuosprendžiu M. Z. ir V. B. nuteisti už tai, kad pažeisdami nuosprendžio nustatomojoje dalyje išvardintus norminius aktus, turėdami tikslą padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, veikdami bendrininkų grupe, suklastoję tikrą dokumentą (2014-10-06 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį), įsigijo automobilį „Mazda 323“, kurį perdavė vykdytojui Ž. K. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), M. Z., būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K., V. B. patarus, kaip surasti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir iš jo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) bei nusikalstamos veikos padarymui iš V. B. gavęs jo tėvui priklausantį automobilį „VW Pasat“, iš nenustatyto asmens neteisėtai įsigijo 4500 pakelių cigarečių „5 Minsk Super Slims“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršija 250 MGL dydžio sumą, o nenustatytiems asmenims sukrovus cigaretes į bendrininko Ž. K. vairuojamą automobilį „Mazda 323“, M. Z. automobiliu „VW Passat“, važiuodamas priekyje ir stebėdamas aplinką, M. Z. ir Ž. K. neteisėtai jas gabeno į nenustatytą vietą, kol buvo sulaikyti pareigūnų. Teismas nustatė, kad nuteistasis M. Z. yra nusikaltimo padarymo vykdytojas, nes jis betarpiškai atliko objektyviosios pusės veiksmus, t. y. įgijo cigaretes ir jas bendrais su Ž. K. veiksmais gabeno iki sulaikymo momento, o nuteistojo V. B. veiksmus teismas kvalifikavo kaip padėjėjo, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe, bendrais veiksmais su M. Z. nusikaltimo padarymui įsigijo transporto priemonę „Mazda 323“ cigarečių gabenimui, perdavė šį automobilį vykdytojui Ž. K. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), taip pat, būdamas iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su Ž. K. ir M. Z. pastarajam davė patarimus kaip surasti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą asmenį ir iš jo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių, suteikė M. Z. nusikalstamos veikos padarymui savo tėvui priklausantį automobilį „VW Passat“, t. y. tokiu būdu sudarė sąlygas, pašalino kliūtis bei padėjo nusikalstamos veikos vykdytojams M. Z. ir Ž. K. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis.

Apeliantai M. Z. ir V. B. apeliaciniuose skunduose, ginčydami jų pripažinimą kaltais dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, nurodo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti net prielaidą dėl jų kaltės. Apeliantas M. Z. nurodo, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu išgauti panaudojus psichinį ir fizinį smurtą, o nuteistasis Ž. K. teisme nepatvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, nurodydamas, kad jie yra melagingi, be to, pareigūnai prieš šį nuteistąjį naudojo smurtą. Apeliantas V. B. skunde taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi nuteistojo Ž. K. ir M. Z. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jie buvo gauti neteisėtu būdu.

Teisėjų kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo apeliantai, teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistųjų kaltė padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtais ir nuosprendyje aptartais įrodymais: nuteistojo Ž. K., liudytojų A. I. ir R. P. parodymais, įvykio vietos ir daiktų apžiūros, asmens kratos protokolais, nustatytais telefoniniais pokalbiais, kurie nebuvo atsitiktiniai, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Nuteistasis Ž. K., apklaustas kaip įtariamasis 2014-10-08, parodė, kad 2014-10-07, apie 8.30 val., pas jį į namus atvažiavo M. Z., kuris paklausė, ar jis nenorėtų užsidirbti 100-150 Lt. Kadangi pinigų labai reikėjo, jis sutiko. Bevažiuojant M. Z. paaiškino, kad reikės automobiliu vežti dėžes su cigaretėmis iki Valkininkų kaimo, kad apsikeis automobiliais ir kad jam reikės važiuoti paskui M. Z.. Eišiškių miestelyje M. Z. nurodė palaukti jo automobilyje, o pats įsėdo į žalios spalvos „Mazda 323“ automobilį, nuvažiavo užpilti kuro, o grįžęs liepė jam sėstis prie automobilio „Mazda 323“ vairo ir laukti jo. M. Z. grįžo su vyšninės spalvos „VW Passat“ automobiliu, jam padavė mobilaus ryšio telefoną ir liepė važiuoti paskui M. Z.. Pravažiavus Dubičių kaimą, miško pabaigoje prie jo vairuojamo automobilio pribėgo du jaunuoliai, kurie į automobilio bagažinę ir saloną pakrovė dėžes su cigaretėmis ir liepė važiuoti. Bevažiuojant paskambino M. Z., kuriam pasakė, kad važiuoja iš paskos. Bevažiuojant Panočių kaimo ribose pamatė, kaip pareigūnai sustabdė M. Z. vairuojamą automobilį, po to sustabdė ir jo vairuojamą automobilį, kuriame rado sukrautas dėžes su cigaretėmis (t. 1, b. l. 162-163). Šiuos parodymus Ž. K. patvirtino 2015-02-23 apklaustas kaip įtariamasis (t. 1, b. l. 171-172). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis Ž. K. taip pat prisipažino, jog vežė dėžes su cigaretėmis, tačiau nurodė, kad tuo metu, kai vairavo automobilį nežinojo, kad dėžėse yra cigaretės, o tai suprato tik tada, kai jį sustabdė pareigūnai. Nuteistasis Ž. K. teisme neigė, jog buvo kalba su M. Z. dėl cigarečių vežimo ir nurodė, kad į apklausos protokolą taip įrašė apklausą atlikęs pareigūnas. Iš bylos duomenų matyti, kad abejose nuteistojo Ž. K. apklausose, vykusiose ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo gynėjas, nuteistasis Ž. K. savo ranka parašė, kad protokolą perskaitė, parodymai surašyti teisingai. Be to, nuteistasis M. Z. ikiteisminio tyrimo metu pirminėje apklausoje, kurioje savo kaltę pripažino visiškai, patvirtino, jog Ž. K. žinojo, kad jam reikės vežti cigaretes, nes jis Ž. K. to prašė ir žadėjo atsilyginti, taip pat nurodė, kad jis važiavo priekyje automobiliu „VW Passat“ stebėdamas aplinką, o šiek tiek atsilikęs nuo jo važiavo nuteistasis Ž. K. automobiliu „Mazda 323“, kuriame buvo pakrautos dėžės su cigaretėmis. Minėtos apklausos metu nuteistasis M. Z. taip pat parodė, kad pas jį į namus atvykęs V. B. patarė, kaip gauti baltarusiškų cigarečių (t. 1, b. l. 11-13). Pažymėtina, kad M. Z. ir Ž. K. pirminiai parodymai, kuriuose jie prisipažino padarę nusikalstamą veiką, vertinant esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes, iš esmės nesiskyrė. Be to, šiuos nuteistojo Ž. K. bei nuteistojo M. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina liudytojais apklaustų juos sulaikiusių pareigūnų A. I. ir R. P. parodymai, kuriuose jie nurodė, kad sustabdžius nuteistojo Ž. K. automobilį, pastarasis prisipažino, kad gabena cigaretes ir, kad jis yra tik vairuotojas, o viską suorganizavo M. Z., kuris važiavo priekyje. Minėti liudytojai taip pat parodė, kad sustabdžius M. Z. vairuojamą automobilį „VW Passat“, pastarasis pasakė, kad jis cigarečių negabena, o tik lydi automobilį, kuriuo gabenamas cigarečių krovinys.

Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad teismas negalėjo vadovautis nuteistųjų M. Z. ir Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nes šie jų parodymai išgauti neteisėtu būdu, panaudojus prieš nuteistuosius psichologinį ir fizinį smurtą. Apeliantų nuomone, pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybių dėl pareigūnų galimai nusikalstamų veiksmų. Šie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, įvertinęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2015-10-09 nutarimą, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį dėl pareigūnų galimai panaudoto fizinio smurto prieš M. Z., atmetė nuteistojo M. Z. parodymus, kad jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai buvo išgauti pareigūnams panaudojus smurtą. Šis ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Minėto ikiteisminio tyrimo metu, sprendžiant ar pareigūnai, viršydami savo pareiginius įgaliojimus, panaudojo fizinį smurtą prieš M. Z. ir Ž. K., pastarųjų parodymai įvertinti kaip nenuoseklūs, nevienodi, prieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems surinktiems įrodymams. Be to, kaip jau minėta šioje nutartyje, tiek įtariamojo M. Z. pirminėje apklausoje dalyvavusi advokatė S. Č., tiek M. Z. apklausą atlikusi tyrėja J. P. paneigė M. Z. parodymus apie tai, kad jo apklausoje nedalyvavo advokatė, pažymėdamos, kad M. Z. apklausos metu nesiskundė, kad prieš jį buvo naudotas smurtas. Apelianto M. Z. apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad advokatė S. Č. turi mažametę dukrą, nepatvirtina, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti prievarta. Neteisėti pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apklausiant kaip liudytojus A. I. ir R. P.. Liudytojas A. I. teisme parodė, kad nuteistasis M. Z. priešinosi sulaikymui, todėl prieš jį buvo panaudoti koviniai veiksmai, o Ž. K. nesipriešino sulaikymui, todėl koviniai veiksmai prieš jį nebuvo naudojami. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių apeliantų skundų teiginius, kad ikiteisminio tyrimo metu jų duoti parodymai buvo gauti neteisėtais būdais ir, kad jiems buvo daromas neteisėtas poveikis.

Nuteistojo M. Z. versija, kad Ž. K. paprašė palydėti jį važiuojant automobiliu „Mazda 323“, kurio jis niekada nebuvo įsigijęs, pasakydamas, kad jis neturi šios transporto priemonės dokumentų ir dėl to bijo būti sustabdytas policijos pareigūnų, paneigta aukščiau aptartais ir nuosprendyje išvardintais įrodymais.

Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia ir nuteistojo V. B. versiją, kad jis tėvo automobilį „VW Passat“ M. Z. suteikė nežinodamas, kokiam tikslui, o įvykio dieną, t. y. 2015-10-07 jis buvo išvykęs į Vilnių. Telefoniniais ryšiais tarp nuteistųjų nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. B. buvo nusikaltimo padarymo vietos rajone. Aukščiau šioje nutartyje aptarti įrodymai patvirtina, kad V. B. kartu su M. Z. rengėsi nusikaltimo vykdymui, tuo tikslu suklastodami dokumentą įsigijo nusikaltimo priemonę – automobilį „Mazda 323“. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. B. nusikaltimo vykdytojui M. Z. davė patarimus kaip surasti ikiteisminio tyrimo nenustatytą asmenį ir iš jo įsigyti akcizais apmokestinamų prekių, prieš pat nusikaltimo padarymą V. B. suteikė transporto priemonę „VW Passat“ nuteistajam M. Z. ir tokiu būdu sudarė sąlygas bei padėjo nusikalstamos veikos vykdytojams M. Z. ir Ž. K. neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir jas patvirtinantys bylos įrodymai, duoda pagrindą teigti, kad nuteistųjų veiksmai buvo tyčiniai, jie suvokė, kad pažeidžia teisės aktuose nustatytą akcizais apmokestinamų prekių disponavimo tvarką, ir siekė tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Apeliantas V. B. skunde nurodo, kad atnaujinus įrodymų tyrimą, buvo iš esmės pakeistas kaltinimas, kuriame nurodytos neaiškios aplinkybės, perrašytos iš nutarties, kuria buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Apelianto teigimu, atnaujintame įrodymų tyrime jokie reikšmingi veiksmai neatlikti ir bylos teisminis procesas buvo baigtas, o tai parodo teismo šališkumą, nes sudarė prokurorui galimybę pataisyti kaltinimą. Tokie apelianto teiginiai nepagrįsti. Iš bylos matyti, kad teismas, nuosprendžio priėmimo metu nustatęs, kad neišsamiai ištirtos automobilio „Mazda 323“ įsigijimo ir jo panaudojimo aplinkybės, t. y. iš kaltinimų turinio neaišku, kokiu tikslu jis buvo įsigytas 2014-10-06 pirkimo pardavimo sutartyje nurodant kito asmens – A. D. – anketinius duomenis ir kokį tai ryšį turi su šio automobilio panaudojimu gabenant cigaretes, 2016-01-22 nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą, tenkino prokuroro prašymą ir, vadovaujantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, pakeitė nuteistiesiems kaltinimą – kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės buvo pakeistos iš esmės skirtingomis. Ta aplinkybė, jog teismas patenkino prokuroro prašymą ir pakeitė kaltinimą, neparodo teismo šališkumo. Toks prašymas buvo pateiktas įrodymų tyrimo metu, todėl baudžiamojo proceso įstatymas pažeistas nebuvo.

Nors nuteistieji apeliaciniuose skunduose neginčija jiems paskirtų bausmių, tačiau kolegija pažymi, kad skirdamas bausmes ir parinkdamas jų dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes ir paskyrė teisingas, aiškiai ne per griežtas bausmes.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų M. Z. ir V. B. apeliacinius skundus atmesti.