Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio

1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu paskirta galutinė 10 MGL (1 300 LT)

bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK

284 straipsnio 1 dalį, paskiriant 12 MGL (1 560 LT) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64(1)

straipsniu, paskirta bausmė sumažinat vienu trečdaliu ir paskirta 8 MGL (1 040 LT) dydžio

bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas

ir paskirta galutinė 6 MGL (780 LT) dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m.

kovo 16 d. nutartimi paskirta ir neišieškota bauda pakeista į 36 val. viešųjų darbų bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-10-17 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., paskiriant jam laisvės apribojimą 8 mėnesiams be intensyvios priežiūros,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės

II. Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

įsipareigos automobilį saugoti iki atskiro teismo ar prokuroro sprendimo (b. l. 54–57).

Apžiūrėjus transporto priemonės vidų, jos stovėjimo vietą, prieigas, daugiau objektų ir pėdsakų,

turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ar draudžiamų daiktų, medžiagų - nerasta.

13–36).

2025-01-21 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad A. S. 18.45 val. nustatytas 2,38 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis. Pakartotinai atlikus tikrinimą 19.03 val. nustatytas 2,44 promilių neblaivumo (girtumo) laipsnis (b. l. 39–40).

automobilis VOLVO S40 valst. Nr., (duomenys neskelbtini) , kurį neblaivus vairavo A. S. gim.

patikros sertifikato Nr. 2199214, 18.45 val. nustatytas 2,38 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Pakartotinai atlikus tikrinimą 19.03 val. nustatytas 2,44 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Mastaičiai, Alšėnų sen., Kauno r. (b. l. 6–9).

Motyvuojamoji dalis

III. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo A. S. parodymus ir jo visišką prisipažinimą, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojos M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinius pranešimus, įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktą, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. S. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2025-01-21 apie 18.41 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ jam buvo nustatytas mažiausias 2,38 promilių neblaivumas, (duomenys neskelbtini), vairavo M. V. priklausantį automobilį „Volvo S40“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini) kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant kaltinamajam A. S. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytų nusikalstamų veikų rūšį, – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstamą veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimą, į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, baustas administracine tvarka, paskirų baudų nesumokėjęs, nedirbantis.

Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes jam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, skirtina sankcijoje numatyta bausmės rūšis –areštas, nustatant jo dydį artimą bausmės vidurkiui. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmėms individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvačios padarytų veikų pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Kadangi kaltinamasis A. S. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau arešto bausme nebuvo nuteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą, be to BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai yra kaltininką ne tik nubausti, bet ir kontroliuoti jo elgesį, kad jis ateityje nebepažeistų visuomenėje nustatytų taisyklių, siekiant išsaugoti kaltinamojo teigiamus socialinius ryšius, teismas vertina, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą, nustatant artimą vidurkiui – 4 (keturių) mėnesių arešto bausmės vykdymo atidėjimo terminą.

Atidedant arešto bausmės vykdymą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, kaltinamajam arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui skiriama intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis – nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., taip pat įpareigojant A. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas neblaivumo laipsnis (2,38 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors A. S. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština AB „Regitra“.

Nustatyta, kad A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Volvo S40“, valst. Nr., (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. AB „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra M. V. (b.l. 43), taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Išnagrinėjus bylą nenustatyta, kad perleisdamas turtą kaltininkui, turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Tokiu atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017).

Iš byloje esančių VŠĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė transporto priemonės „Volvo S40“ kaina Lietuvoje su PVM - 2400 eurų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad konfiskuotino turto vertė skaičiuojama su PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, jog teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. nedirba, jo pajamos nėra didelės ir turtinė padėtis nėra labai gera, todėl pakankamai didelės vidutinės transporto priemonės kainos konfiskavimas pagal VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytus duomenis, kaltinamajam būtų sunki finansinė našta, tokios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas neturės tiesioginio kaltinamojo nubaudimo poveikio ir nebus pakankamai efektyvi prevencinė priemonė, o, atvirkščiai, tai bus neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti, todėl yra pagrindas konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį. Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotina pinigų suma mažintina iki 1600 eurų. Tai atitinka ir aukštesniojo teismo praktiką (Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020-11-25 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-655-530/2020).

VI. Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2025 m. sausio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatui Rimantui Bučmai teikiant antrinę teisinę pagalbą A. S. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 125 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo A. S. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo nepriteisiamos.

VII. Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 4 (keturiems) mėnesiams. Arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. S. paskirti intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., tai kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant A. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. S., kad probuojamasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo: dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą; būti teismo nuosprendyje (nutartyje) ar probacijos tarnybos nustatytoje vietoje nustatytu laiku; pranešti probuotojui apie bet kokį nustatytos intensyvios priežiūros tvarkos nesilaikymo atvejį; pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą; leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą, taip pat jo buvimo vietoje sumontuotą elektroninio stebėjimo įtaisą; grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, skirti A. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

– uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

konfiskuoti iš A. S. vairuoto automobilio „Volvo S40“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalį vertės atitinkančią pinigų sumą – 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) eurų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš A. S. valstybės naudai nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.