Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 30 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, arešto bausmės vykdymas atidėtas 4 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – nustatant buvimo vietą ir laiką, kontroliuojant elektroninio stebėjimo priemonėmis, taip pat įpareigojant A. S. arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įsidarbinti arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, 75 straipsnio 5 dalimi, A. S. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; 2) konfiskuota iš A. S. automobilio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, dalies vertės atitinkanti pinigų suma – 1600 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. Kauno apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2025 m. sausio 21 d., apie 18.41 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, nustatytas 2.38 promilių neblaivumas. Tokie A. S. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad kaltinimas pagrįstas, kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino bei sutiko su alkotesterio parodymais. Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas sprendė A. S. skirti sankcijoje numatyta bausmės rūšį – areštą, jos vykdymą atidedant, paskiriant intensyvią priežiūrą ir įpareigojimus. Taip pat teismas sprendė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ir, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis, priklauso trečiajam asmeniui, konfiskuoti turto vertės dalį. Teismas įvertinęs, kad A. S. nedirba, jo pajamos nėra didelės ir turtinė padėtis nėra gera, sprendė konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde neginčijama A. S. kaltė, nusikalstamos veikos kvalifikavimas ar bausmė, tačiau prašoma pakeisti baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. nekonfiskuoti kitam asmeniui priklausančio automobilio, o išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį. Nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su nuteistojo apeliacinio skundo argumentais, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turiniu bei baudžiamosios bylos medžiaga konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes ir skirdamas konfiskuotino turto vertės išieškojimą, nurodė pakankamus šios baudžiamojo poveikio priemonės parinkimo motyvus. Apylinkės teismas nekonfiskavo transporto priemonės, tačiau nusprendė iš nuteistojo išieškoti konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą, kaip to prašoma ir apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegijos vertinimu pakeisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

7. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje kelių transporto priemonė yra laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka BK 72 straipsnio nuostatose nurodytus konfiskuotino turto požymius. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Nustačius, kad turtas yra konfiskuotino pobūdžio, teismas pirmiausia turi įvertinti, ar šis turtas gali būti konfiskuotinas BK 72 straipsnio 1-4 dalyse numatytais pagrindais, o tik jų nesant, svarstyti galimybę taikyti konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi. Tokiu atveju teismas turi pateikti sprendimo konfiskuoti ne turtą, o jo vertę atitinkančią pinigų sumą, motyvus bei įvertinti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir yra proporcinga. Pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad A. S. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, BK 72 straipsnio nuostatos yra taikomos imperatyviai.

9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad A. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). AB „Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso M. V. Taigi nusikaltimo padarymo priemonė priklauso trečiajam asmeniui. Kadangi automobilis, kurį vairavo nuteistasis A. S. nuosavybės teise jam nepriklauso, o turto savininkas nežinojo, jog šis turtas bus naudojamas nusikaltimui daryti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad iš nuteistojo turi būti išieškota nusikalstamos veikos padarymo priemonės vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

10. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, turi būti įvertintas tokio turto vertės išieškojimo proporcingumas, t. y. teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Vidutinė automobilio „V“ vertė Lietuvoje pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis yra 2400 Eur. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad A. S. nedirba, jo pajamos nėra didelės ir turtinė padėtis nėra gera, todėl sprendė konfiskuoti ne visą konfiskuotino turto vertę, o tik jos dalį – 1600 Eur.

11. Teisėjų kolegija įvertinusi nuteistojo finansinę padėtį, automobilio vertę, teisinį reguliavimą bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad tokio dydžio konfiskuotino turto vertė bus pakankamai efektyvi ir proporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad automobilio vertės dalį atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas būtų neproporcinga finansinė našta. Atžvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė BK 72 straipsnio nuostatas ir nustatė tinkamą konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo dydį.

12. Dėl apelianto skunde nurodyto įsipareigojimo konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančią pinigų sumą išmokėti per metus laiko, pažymima, kad įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės. BK 74 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo teisines pasekmes, tačiau turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginamas baudos bausmei ir negali būti vykdomas Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka. Baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui.

13. Įvertinus tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje yra teisėtas bei pagrįstas, keisti ar naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.