Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. P. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. P., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos E. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukiant.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta jam vienerius metus šešis mėnesius naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, R. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, išieškant iš R. P. valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 000 Eur.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, R. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, panaikintinos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. buvo kaltinamas tuo, kad 2020 m. birželio 20 d. apie 10.04 val., (duomenys neskelbtini), šalia namo Nr. (duomenys neskelbtini), kelyje, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas.

2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. P. prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį dėl jam taikomų baudžiamojo poveikio priemonių ir paskirti jam baudžiamojo poveikio priemonę –uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 21 d. bei turto konfiskavimą, išieškant iš jo valstybės naudai konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 000 Eur.

3.1. Atsiliepime teigiama, kad apylinkės teismas įvertino, jog R. P. neigiamai vertina padarytą nusikalstamą veiką, nėra linkęs nusikalsti, šis šiurkštus KET pažeidimas laikytinas atsitiktiniu, jis gyvena kaimo vietovėje, teisė vairuoti jam yra būtina siekiant išlaikyti šeimą, vykdyti savo ir sutuoktinės kreditinius įsipareigojimus. Taip pat buvo įvertintas baudžiamosios ir administracinės teisinės atsakomybės santykis, poveikio priemonių tikslai, nusikalstamos veikos pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Teismas, skirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis, t. y. artimą minimaliam šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą.

Motyvuojamoji dalis

4. R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde keliami klausimai tik dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių, t. y. dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trukmės ir konfiskuotino automobilio vertės išieškojimo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą Alytaus apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį patikrina baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumo.

Dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės termino

6. R. P. apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki minimalaus, tai yra 1 metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. P. nustatytu 1 metų 6 mėnesių minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju R. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su KET pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pirmuoju pūtimu jam buvo nustatytas 3,30 promilių neblaivumas, o antruoju – 2.86 promilių neblaivumas, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata ir gyvybe. Taip pat jis kaltę pripažino, nusikalstama veika reali žala nebuvo padaryta, jis šiuo metu dirba, turi nepilnametį vaiką, neteistas, kelis kartus baustas administracine tvarka už nešiukščius KET pažeidimus. Tiesėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas mažesnis nei įstatyme numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

9. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodyti duomenys dėl šeimos padėties, darbo pobūdžio, dėl to, kad nebuvo padaryta žala, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą 1 metų 6 mėnesių uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Tuo labiau, kad šios aplinkybės jau yra įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymėtina, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas R. P. turi svarbią prevencinę reikšmę, kad tokie atvejai nepasikartotų, t. y., kad jis būdamas neblaivus nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

Dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės

10. Byloje nustatyta, kad R. P. automobilį „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2.86 promilių neblaivumas, ir savo veiksmais padarė tyčinę nusikalstamą veiką. Taigi automobilis šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog turto konfiskavimas šiuo atveju yra būtina ir proporcinga padarytam teisės pažeidimui baudžiamojo poveikio priemonė.

11. Atsižvelgiant į tai, kad minėta transporto priemonė registruota kito asmens vardu – automobilis nuosavybes teise priklauso (duomenys neskelbtini), kurį pagal lizingo sutartį įsigijusi R. P. sutuoktinė E. P. (1 t., b. l. 36, 39; 2 t., b. l. 31–39), buvo priimtas sprendimas išieškoti iš nuteistojo automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos dalį. Apeliaciniame skunde nesutinkama su išieškotina konfiskuotino automobilio vertės suma, nurodant, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino apelianto turtinę padėtį, o nustatyta 10 000 Eur suma R. P. yra nepakeliama finansinė našta ir neproporcinga priemonė bausmės tikslams pasiekti. Tokie apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti.

12. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-17-788/2019).

13. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą atleisti R. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojamas teigiamai, iki įvykio baustas administracinėmis nuobaudomis už nešiukščius KET reikalavimų pažeidimus (paskutinį kartą 2018 metais), psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose neįrašytas, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, turi šeimą, augina vieną nepilnametį vaiką. Įvertinęs paminėtas aplinkybes ir įsitikinęs, kad laiduotoja verta pasitikėjimo bei gali daryti teigiamą įtaką R. P. elgesiui, teismas padarė išvadą, kad R. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, automobilio vertės konfiskavimo taikymas nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, tačiau nepakankamai individualizuotas, nes neatsižvelgta į anksčiau minėtų aplinkybių visumą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi tik tuo, kad R. P. gaunamos pajamos yra minimalios bei turi du kreditorinius įsipareigojimus bankams – gyvenamojo namo ir automobilio (lizingo sutartis) kreditavimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad automobilis priklauso ne pačiam R. P., o bankui, iš kurio pagal lizingo sutartį jį įsigijo jo žmona, taigi, nesant teisinės galimybės automobilio konfiskuoti, jis po teismo nuosprendžio ir toliau liko valdomas R. P. šeimos. Ši aplinkybė sustiprina prevencinę automobilio vertės konfiskavimo reikšmę. Kita vertus, R. P. automobiliu naudotis negalės dėl jam taikytos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Teisėjų kolegijos vertinimu, taikant didesnės transporto priemonės vertės sumos (10 000 Eur) konfiskavimą, nepakankamai atsižvelgta į byloje esančias R. P. teigiamas charakteristikas, taip pat į tai, kad jis nėra nuteistas byloje, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Sprendimas konfiskuoti didžiąją dalį automobilio vertės, kuri yra pakankamai didelė, šiuo atveju nėra pakankamai motyvuotas ir suvaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises daugiau, negu yra būtina. Apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad apelianto šeima ne tik turi didelius finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, o jo pajamos yra minimalios, tačiau jis turi išlaikyti nepilnametį vaiką, bei turi būti garantuojamas visų šeimos narių bent jau minimalių poreikių tenkinimas, kas nebūtų užtikrinta išieškant iš R. P. 10 000 Eur, kaip konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

15. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. P. skirtinas dalies automobilio vertės konfiskavimas, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės prevenciniams tikslams įgyvendinti, todėl skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir išieškotina suma mažintina iki 5 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą R. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti.

R. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto (automobilio „Kia Optima“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertės išieškojimo sumą sumažinti iki 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.