Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini)išnagrinėjus kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. vasario 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 27 d. sprendimą paliko nepakeistu, t.y. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieškinį patenkino. Bylos medžiaga neginčytinai patvirtina, kad automobilių stovėjimo aikštelė, kurią bendrija buvo įpareigota nugriauti, buvo statoma ne bendrijos, o daugiabučio gyvenamojo namo patalpų (21 buto) savininkų iniciatyva. Pripažinus negaliojančiu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. rugpjūčio 8 d. išduotą rašytinį pritarimą projektui ir įpareigojus bendriją per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis ją nugriauti ir sutvarkyti statybvietę, buvo nuspręsta ne tik dėl atsakovų ir trečiųjų asmenų teisių ir pareigų, bet ir dėl automobilių stovėjimo aikštelę finansavusių ir parkingo vietas naudojusių asmenų teisių ir pareigų. Bendrija yra įpareigota nugriauti turtą, kurio sukūrimui buvo panaudotos ne bendrijos, o konkrečių asmenų piniginės lėšos. Vilniaus apygardos teismo sprendimas turi įtakos ne tik dalyvavusių byloje asmenų teisėms ir pareigoms, bet ir byloje nedalyvavusiems asmenims, kurie naudojasi automobilių stovėjimo aikštele ir kurių lėšomis aikštelė buvo pastatyta. Automobilių aikštelės statybą finansavę daugiabučio gyvenamojo namo patalpų savininkai turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Dėl to, šie asmenys turėjo būti įtraukti byloje dalyvauti trečiaisiais asmenimis atsakovo pusėje, tuo sudarant jiems galimybę ne tik pasisakyti dėl ginčo nuo pat bylos pradžios, bet ir skųsti priimtus teismų sprendimus bei atsikirsti į pateiktus skundus.

2016-06-22 teisme gautas (duomenys neskelbtini) oji DNSB narių prašymas įtraukti juos trečiaisiais asmenimis atsakovų pusėje ir nustatyti terminą atsiliepimas į prašymą pateikti, nes priimtas sprendimas pažeidžia (duomenys neskelbtini) osios DNSB narių teises bei turi pasekmių pareigoms.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).

Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) oji DNSB prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 7 p., numatančiu, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tuo atveju, jei sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

LR CPK 366 str. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Procesas CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai. Tam, kad procesas galėtų būti atnaujintas šiuo pagrindu, nepakanka nustatyti, kad asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet būtina nustatyti ir tai, kad teismas sprendime nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų. Taip pat būtina įvertinti, kokią įtaką šio asmens įtraukimas į bylos nagrinėjimą galėjo turėti teismo sprendime nurodomų materialinės ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo spendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties įtaka į bylą neįtraukto ir joje nedalyvavusio asmens teisėms ir pareigoms nustatoma atsižvelgiant į konkrečių ginčijamų materialinių teisinių santykių turinį.

Pagal CPK 366 str. 1 d. 7 p. procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Prašyme atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nepakanka nurodyti vien procesinio pobūdžio aplinkybes, bet pareiškėjas turi nurodyti materialiosios teisės norma pagrįstą konkrečią teisę ar įstatymo saugomą interesą, dėl kurių teismas nusprendė, neįtraukęs jo į procesą, pateikti visus įrodymus ir argumentus, kurie pagrįstų pareiškėjo dalyvavimo įtaką šalių susiklosčiusiems materialiesiems teisiniams santykiams ir teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, taip pat nurodyti momentą, kada pareiškėjas sužinojo apie jo teisėms ir pareigoms turintį įtakos teismo sprendimą. Taigi, pagrindas pripažinti, kad sprendime teismas pasisakė dėl neįtraukto dalyvauti asmens teisių ar pareigų, yra tada, kai: 1) sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl pareiškėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu teisės ar įstatymo saugomi interesai pažeisti (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) teismui įvertinus neįtraukto asmens pateiktus įrodymus, bus panaikintos ar pakeistos teismo nustatytos teisės ir pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012, 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-355/2014). Taip pat ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teisių gynimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2009; kt.).

LR daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 4 str. 1 d. numatyta, kad bendrijos steigimo tikslas – įgyvendinti butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų teises ir pareigas, susijusias su jiems priklausančių arba kuriamų naujų bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymu, naudojimu ir priežiūra. Iš šios įstatymo nuostatos seka, kad bendrija yra įkuriama atstovauti butų ar kitų patalpų savininkus bei per ją įgyvendinti butų ar kitų patalpų savininkų teises ir pareigas. Įkurdami bendriją, jos nariai siekia paprastesnio savo teisių įgyvendinimo per vieną juridinį organą – bendriją. Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojai pavedė bendrijai įsteigti automobilių stovėjimo aikštelę ir tvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus bei iškilusius klausimus. Iš to seka, kad namo gyventojai, kurie buvo suinteresuoti automobilių stovėjimo aikštelės įkūrimu, išreiškė savo valią per bendriją ir suteikė šiai teisę veikti jų vardu. Vadinasi, daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, gyventojai negali būti laikomi byloje kiekvienas kaip atskiras vienetas, o yra apjungti ir atstovaujami (duomenys neskelbtini)osios DNSB. Visos teisės ginčo objekto atžvilgiu sukurtos per juridinį asmenį - (duomenys neskelbtini) ąją DNSB, o ne savarankiškai. Automobilių stovėjimo aikštelės įkūrimas vykdytas išimtinai per bendriją, visi statybos dokumentai įforminti bendrijos vardu. Todėl ir tinkamu atsakovu šioje civilinėje byloje buvo (duomenys neskelbtini)oji DNSB, o ne atskiri jos dalyviai, todėl visos teisės ar pareigos tiesiogiai atsirado bendrijai, o ne jos dalyviams (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2074-619/2014). Bendrijos nariai savo teises ir teisėtus interesus turėjo ginti per savo juridinį asmenį - bendriją, per jos valdymo organus, o ne tiesiogiai. Dėl to pareiškėjo prašymas įtraukti visus prašyme įvardytus asmenis kaip trečiuosius asmenis negali būti tenkinamas. Per bendriją jiems kyla pasekmės, susijusios su teismo sprendimo vykdymu, todėl papildomai juos įtraukti trečiaisiais asmenimis nėra tikslinga.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad procesui LR CPK 366 str. 1 d. 7 p. pagrindu atnaujinti būtina nustatyti ne tik tai, jog asmuo be pakankamo pagrindo nebuvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą ir jame nedalyvavo, bet ir tai, kad sprendimu teismas nusprendė dėl jo teisių ar įstatymų saugomų interesų (CPK 365 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB „Swedbank“ prašymą atnaujinti procesą, bylos Nr. 3K-3-42/2010; kt.). Byla Nr. 2-30-155/2014 buvo išnagrinėta kasacine tvarka, kasacinės instancijos teismas nepasisakė dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į procesą. Be to, byla išnagrinėta kasacine tvarka, teismo sprendimas yra įsiteisėjęs ir neskundžiamas, todėl manytina, kad svarstymas dėl netinkamo procesinio sprendimo priėmimo yra negalimas. Remiantis išdėstytu, pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 368, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo (duomenys neskelbtini)-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos, į.k. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.