Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui D. K. dėl sumokėtų pinigų grąžinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. K. 800,00 Eur sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2023 m. vasario 14 d. pateiktame ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-1907-1091/2021 (toliau – baudžiamoji byla Nr. 1) (teisminio proceso Nr. 1-01-1-04664-2021-8), kurioje nuosprendžiu ieškovas V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. K. D. K. naudai priteista 150 Eur turtinės žalos ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei 550 Eur teisinės pagalbos išlaidoms padengti, viso – 1000 Eur. V. K. apeliacinis skundas atmestas. 2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-235-993/2022 (toliau – baudžiamoji byla Nr. 2) (teisminio proceso Nr. 1-01-05518-2021-7), kurioje nuosprendžiu atsakovas D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiojo ieškovo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš atsakovo D. K. priteista 300 Eur neturtinės žalos bei 968 Eur bylinėjimosi išlaidų. D. K. apeliacinis skundas atmestas. 2022 m. vasario 17 d. ieškovas V. K. atsakovui D. K. banko pavedimu sumokėjo 1800 Eur žalos ir advokato išlaidų atlyginimo baudžiamosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2: pagal baudžiamojoje byloje Nr. 1 priimtą nuosprendį V. K. sumokėjo 1000 Eur už padarytą žalą bei patirtas advokato išlaidas ir 800 Eur – už advokato išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 2. Pinigų išmokėjimo momentu baudžiamoji byla Nr. 2, kurioje atsakovas D. K. buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, dar nebuvo išnagrinėta, teismo nuosprendis nepriimtas. Teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą Nr. 2 ir D. K. pripažinus kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, ieškovo V. K. sumokėta 800 Eur suma už atsakovo D. K. advokato išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 2 laikytina be pagrindo gautu turtu, todėl 800 Eur suma, 5 procentų dydžio metinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo.

2023 m. balandžio 24 d. teisme gautas atsakovo D. K. atsiliepimas į ieškinį, kuriame atsakovas nurodė, kad su ieškinio reikalavimai nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovo. Atsiliepime nurodė, kad 2022 m. vasario 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rašytinį susitarimą, kuriuo ieškovas besąlygiškai atsiprašė atsakovo dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos atsakovo atžvilgiu ir atlygino atsakovui 1800 Eur dydžio padarytą žalą bei bylinėjimosi išlaidas teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 bei Nr. 1-01-1-05518-2021-7. Anot atsakovo, ieškovas nepagrįstai teigia, kad susitarimas nėra sandoris ir neva negalioja, nes sandoriu yra bet kokie šalių veiksmai, kurie gali būti išreikšti bet kokia forma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis, 1.64 straipsnis). Taip pat atsakovo teigimu, ieškovas nepagrįstai teigia, kad kadangi atsakovas teismo buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 2, todėl pagal susitarimą ieškovo sumokėta atsakovui 800 Eur suma yra neva be pagrindo gautu turtu ir neva todėl yra priteistina iš atsakovo, nes iki susitarimo pasirašymo atsakovas sumokėjo 1800 Eur sumą besąlygiškai. Pinigų sumokėjimo faktas yra susitaikymo ir žalos atlyginimo sandorių patvirtinimo aktas (veiksmas), o susitarimo pasirašymas yra minėtų sandorių patvirtinimo aktas (rašytinis sandoris). Kai šalis sandorį patvirtina, tai ji netenka teisės jo ginčyti (CK 1.79 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nepagrįstai teigia, kad neva tai sandoris pagal kurį buvo sumokėti pinigai atsakovui neva negalioja.

2023 m. gegužės 17 d. teisme gautas ieškovo dublikas, kuriame ieškovas nurodė, kad atsakovas be pagrindo siekia susitarimą, sudarytą baudžiamajame procese pripažinti sandoriu, kuriam galioja civilinio proceso normos. Šioje byloje ginčas kyla ne dėl civilinių teisinių santykių pagrindu atsiradusių prievolių vykdymo, bet dėl nepagrįstai gautų lėšų atlyginant nusikaltimu padarytą žalą, t. y. baudžiamojo proceso normomis reguliuojamų teisinių santykių ir baudžiamajame procese nepagrįstai gautų lėšų. 2022 m. vasario 15 d. sudarytas susitarimas baudžiamojoje byloje savo teisine prasme neturi nieko bendra su sandoriu, kaip tai yra suprantama pagal civilinį procesą. Šiuo atveju, šalys nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. 2022 m. vasario 15 d. susitarimas buvo pasirašytas kaip patvirtinimas baudžiamajame procese, kad būtų pagrindas teismui taikyti BK 38 straipsnio 1 dalį ir atleisti V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Nei ieškovas, nei atsakovas, nei abu kartu baudžiamojoje byloje neturėjo teisės spręsti kaip užbaigti bylą, tai buvo teismo prerogatyva. Šalių pasirašyto susitarimo teisinė prasmė – patvirtinti teismui, kad kaltininkas su nukentėjusiuoju susitaikė, atsiprašė ir atlygino žalą, t. y. kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, todėl nėra pagrindo teigti, jog 2022 m. vasario 15 d. susitarimas yra sandoris, sukuriantis, pakeičiantis ar panaikinantis civilines teises ir pareigas, ir jo aiškinimui taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Nurodė, kad būtent atsakovo D. K. pripažinimas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, patvirtina, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo į atsakovo įvardijamą nuostolių atlyginimą baudžiamojoje byloje Nr. 2. Teismui pripažinus D. K. kaltu baudžiamojoje byloje Nr. 2, galimas pagrindas atlyginti patirtus nuostolius išnyko, pagrindo atlyginti D. K. advokato išlaidas neliko, o ieškovo V. K. sumokėti 800 Eur advokato išlaidų tapo nepagrįstai gautu turtu.

2023 m. gegužės 25 d. atsakovas D. K. pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad šalims pasirašius 2022 m. vasario 15 d. Susitaikymo aktą, atsakovas tik patvirtino, kad jo ieškovas atsiprašė ir kad ieškovas atlygino atsakovui žalą. Akivaizdu, kad sudarius Susitaikymo aktą, tarp ieškovo ir atsakovo taip pat atsirado civilinės teisės ir pareigos, kurias reglamentuoja būtent CK normos. Jau minėta, kad Susitaikymo aktas yra išvestinis, t. y. vėliau sekęs šalių civilinis sandoris, kuris yra viena iš BK 38 straipsnio taikymo sąlygų. Būtina pažymėti, kad ieškovas paprasčiausia nesupranta to, kad nepriklausomai nuo to, kad BK 38 straipsnio sąlyga dėl žalos atlyginimo įvykdyta (žalos atlyginimo sandoris sudarytas), teismas nėra saistomas tokios aplinkybės priimant sprendimą pagal BK 38 straipsnį, t. y. teismas bet kuriuo atveju lieka laisvas spręsti ar taikyti BK 38 straipsnį, ar ne ir nuo teismo apsisprendimo asmenų sudaryti sandoriai savaime netampa neteisėtais ar negaliojančiais.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. K. atstovė advokato padėjėja A. O. papildomai paaiškino, kad ieškovą su atsakovu praeityje siejo praeityje įvykę santykiai, t. y. įvykus konfliktinei situacijai abu buvo teisiami ir abu pripažinti kaltais pagal BK 140 straipsnį. Ieškovas 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir atlygino atsakovui žalą, o atsakovas 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir šiuo nuosprendžiu ieškovui buvo priteistas žalos atlyginimas. Po ieškovo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (pirmosios instancijos teisme) ieškovas dar bandė susitaikyti su atsakovu, kadangi ieškovas siekė išsaugoti savo darbą, nes jis buvo pareigūnas, todėl galėjo prarasti darbą ir socialines garantijas. Jam buvo labai svarbu pasiekti, kad jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jau esant bylai apeliacinėje instancijoje, atsakovas sutiko pasirašyti Susitaikymo aktą, bet tik tuo atveju, jeigu ieškovas atlygins ne tik jam priklausančią žalą ir bylinėjimosi išlaidas, bet ir tuo pačiu atlygins bylinėjimosi išlaidas, kurioje pats atsakovas buvo kaltinamuoju. Ieškovas sutiko su tokiomis sąlygomis. Atsakovas niekuomet savo kaltės nepripažino, tą patvirtino ir teisme. Atsakovas Susitaikymo aktą pasirašė tik tuomet, kai faktiškai gavo pinigus. Atsitiko taip, jog teismas Susitaikymo akto nepriėmė ir jo nevertino, tačiau ieškovas pagal minėtą susitarimą atsakovui sumokėjo iš viso 1800 Eur, t. y. 1000 Eur buvo priteista kaltinamuoju nuosprendžiu, kaip žala ir advokato išlaidų atlyginimas, o likę 800 Eur buvo už advokato išlaidas atsakovo patirtas baudžiamojoje byloje, kurioje jis pats buvo kaltinamuoju. Susitaikymo akte yra nurodyta, kad atlyginama žala ir bylinėjimosi išlaidos nurodytose baudžiamosiose bylose. Įstatymas nustato, kad reikalavimas be pagrindo įgytą turtą grąžinti pagrįstas, jeigu atitinka visas įstatymo išvardintas sąlygas: kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; kad ieškovo turtas sumažėjo; yra priežastinis ryšys tarp ieškovo turto ir atsakovo turto padidėjimo; praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; praturtėjimas bylos nagrinėjimo metu turi egzistuoti ir ieškovas neturi būti prisiėmęs nuostolių atsiradimo rizikas; kai ieškovas negali apginti savo teisių kitu būtu. Šioje byloje ieškovo reikalavimas atitinka visas išvardintas sąlygas. Ieškovas yra pateikęs banko pavedimų kopijas, kuriose nurodyta, kad į atsakovo sąskaitą yra pervedama 1800 Eur, t. y. atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita. Tuo pačiu, akivaizdu, kad ieškovo turtas sumažėjo. Iki šios dienos atsakovas nėra gražinęs 800 Eur ieškovui. Dėl ieškovo nuostolių rizikos, tai šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos nėra nuostoliai, kaip juos apibrėžia CK normos, jos yra nustatytos įstatymo atskiru straipsniu ir negali būti prilyginamos nuostoliams, todėl jis negalėjo prisiimti nuostolių rizikos. Dėl teisinio pagrindo, tai teismų praktikoje, tą patį nurodo ir atsakovas, kad net ir tuo atveju, kai lėšų pervedimo atveju teisinis pagrindas buvo, bet jis išnyko vėliau, asmuo gavęs, šiuo atveju pinigus, privalo pinigus grąžinti išnykus teisiniam pagrindui, kaip be pagrindo įgytą turtą. Šiuo atveju ieškovas sutiko atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas dar nežinodamas bylos baigties, tačiau atsakovas buvo pripažintas kaltu, todėl pagrindas atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas išnyko, taigi šias lėšas jis gavo be pagrindo ir turi jas grąžinti ieškovui. Ieškovas neginčija 1000 Eur, kaip žalos atlyginimo, tačiau 800 Eur bylinėjimosi išlaidos nėra žala. Baudžiamojoje byloje, kurioje ieškovas buvo pripažintas kaltu buvo priteista atsakovui 1000 Eur, todėl šios sumos ieškovas neginčija. Atsakovas darė spaudimą, kad jis pasirašys Susitaikymo aktą tik tuomet, kai ieškovas atlygins jam išlaidas, todėl ieškovas atlygino. Šiuo atveju gaunasi, kad kaltam asmeniui atlygintos jo bylinėjimosi išlaidos. Dėl pačio pavadinimo, tai lemiama reikšmė suteikiama ne dokumento pavadinimui, o jo esmei, nes sutarties požymio šis Susitaikymo aktas neturi, jis neturi būti vertinamas kaip sutartis. Nėra nei vienos bylos ir nei vienos teisės normos, kurioje būtų reglamentuota, kad kaltas asmuo turi teisę reikalauti bylinėjimosi išlaidų iš nukentėjusiojo. Atsakovo atžvilgiu priėmus apkaltinamąjį nuosprendį pagrindas išnyko. Ieškovas prašo grąžinti sumokėtą sumą, nes atsakovas būdamas kaltu neturi teisės į išlaidų atlyginimą. Atsakovas žinojo, kad ieškovą pripažinus kaltu jis neteks darbo vietos, todėl darė spaudimą ir sutiko, kad tik tuo atveju, jeigu ieškovas atlygis jam kitoje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas, tik tuo atveju pasirašys Susitaikymo aktą. Ieškovas iš esmės neturėjo kitos išeities. Susitaikymo susitarimas buvo pilnai įvykdytas, buvo pilnai sumokėtos lėšos. Ieškovas ginčija tik susitarimo dalį, kita susitarimo dalis yra neginčijama.

Teismo posėdžio metu atsakovo D. K. atstovas advokatas S. T. papildomai akcentavo, kad ieškovas iš tikrųjų painioja bylinėjimosi išlaidų atlyginimą baudžiamojo proceso tvarka ir išlaidų atlyginimą CK nustatyta tvarka. Daug buvo dėstoma argumentų, kad bylinėjimosi išlaidos kaltininkui nepriteisiamos, tai jis atkreipia dėmesį, jog šis ginčas keliamas dėl CK nustatyta tvarka sudaryto sandorio, bet ne proceso baudžiamojoje byloje. Reikėtų kalbėti tada apie tai, kokiu pagrindu – teisiniu ar ne, atsakovas įgijo 1800 Eur sumą. Atkreipia dėmesį, jog ginčas kilęs ne dėl sąlygų įvykdymo, o dėl ieškovo suvokimo, kad kadangi neigiamai baigėsi tas procesas baudžiamojoje byloje, tai jis dabar mano, kad civiline tvarka tarp šalių sudaryti sandoriai yra savaime negaliojantys. Jis su tuo nesutinka. Ieškovas net neginčija sandorio. Ieškovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad tai yra teismo pranešimas, bet tai būtų vienašalis sandoris, tačiau šiuo atveju yra dvišalis sandoris, pasirašytas pagal šalių suderintą valią, tad vertinamas, kaip sandoris – šalių veiksmai turint tikslą susitaikyti. Šalys konkrečiais veiksmais ketino ir sukūrė sau teises ir pareigas, abi yra įgyvendintos, žala yra atlyginta sumokant ją pinigais. Pinigų sumokėjimas buvo patvirtintas Susitaikymo aktu. Nei viena šalis neginčija, jog pasirašius aktą šalys tarpusavyje susitaikė, bet dabar ieškovui staiga pasirodė, kad jie nesusitaikė. Vien tai, kad teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą baudžiamojoje byloje nereiškia, kad šalių susitaikymas savaime nebegalioja. Jis galioja, nes tokiu būdu, tokia tvarka susitaikė. BK 38 straipsnyje yra numatyti ne kažkokie pranešimai, o konkretūs sandoriai, sudaromi civiline tvarka. Tokio sandorio sudarymo faktą reikia pateikti teismui, kad teismas galėtų įvertinti ar tai buvo faktiškai jau atlyginta žala ar tai buvo susitarta dėl žalos atlyginimo ateityje. Jie turi faktinį žalos atlyginimo faktą, jis neginčijamas. Nėra sąlygų, kad nuo kažkokių sąlygų susitarimas taptų negaliojančiu. Jeigu šalys susitarė tokiomis sąlygomis, jos jas įvykdė, tai vienašališkai tų sąlygų nebegalima keisti. Be to, jeigu sandoris yra šalies įvykdytas, šalis netenka teisės jo ginčyti. Ieškinyje taip pat nėra pareikšta materialių reikalavimų iš ieškovo pusės, kuriais būtų ginčijamas sandoris. Jie įsitikinę, kad tas šalių susitarimas yra sandoris, kad jis yra pilnai įvykdytas ir nebegali būti šalių ginčijamas. Nėra jokio nepagrįsto praturtėjo, kadangi ir pats ieškovas, ir jie remiasi ta pačia teismine praktika, kad jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas sandoriu, tai jis negali būti išreikalaujamas. Sandoris yra, todėl piniginės lėšos nėra išreikalautos, juolab esant galiojančiam susitarimui. Iniciatyva susitaikyti išėjo iš ieškovo. Ieškovo atstovė nurodė, kad tai buvo sutarties sąlygos dėl kurių galima diskutuoti, taigi šalys tarėsi be jokio spaudimo. Tai ne atsakovas klausė ar jam viskas tinka, o ieškovas klausė ar atsakovui viskas tinka ir jis jam padarys pavedimą. Sandorio sudarymą, jų formą, sąlygas ir principus reglamentuoja CK. BK 38 straipsnio norma yra blanketinė, nukreipianti į CK. Kad buvo daromas kažkoks spaudimas nėra įrodyta byloje. Atsakovas nieko apie ieškovo ir darbdavio santykius nežinojo. Iš jų pateiktų įrodymų matyti, kad spaudimo jokio nebuvo. Ieškovas sudarydamas sandorį viską įvertino. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokios išlaidos buvo patirtos baudžiamojoje byloje. Prie pačio susitarimo nėra pridėta jokių priedų. Šalys susitarime įvardino dvi bylas dėl to, kad po to nebūtų jokių prašymų dėl nuostolių atlyginimo. Šalys pasirašė susitarimą ir jį vykdė, ieškovas atlygino žalą. Byloje, kurioje ieškovas buvo kaltinamasis, šalys susitaikė ir pateikė teismui duomenis apie tai, šalys suderėjo sąlygas ir pasirašė susitarimą. Atsakovas buvo sutaręs, kad neprašys žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1907-1091/2021 ieškovas V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies priteisiant atsakovui D. K. 150 Eur turtinės žalos, 300 Eur neturtinės žalos bei 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas V. K. atmestas.

2022 m. vasario 15 d. nukentėjusysis D. K. ir nuteistasis V. K. pasirašė susitaikymo aktą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-181-383/2022 (teisminis proceso Nr. 1-01-1-04664-2021-8), kuriuo šalys susitarė, kad nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad nuteistasis V. K. atsiprašė nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atlygino nukentėjusiajam 1800 Eur dydžio padarytą žalą (turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 ir Nr. 1-01-1-05518-2021-7). Prašė teismo baudžiamąją bylą teisminio proceso Nr. 1-01-1-04664-2021-8 nutraukti, V. K. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui.

2022 m. vasario 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 5 ieškovas V. K. pervedė atsakovui 1800 Eur sumą, mokėjimo paskirtyje nurodant – pagal susitaikymo protokolą. Minėtas Susitaikymo aktas teismo nebuvo priimtas.

2022 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-993/2022 atsakovas D. K. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiojo V. K. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista 300 Eur neturtinė žala bei 968 Eur bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo D. K. ieškovo V. K. naudai. Apeliacinis skundas D. K. atmestas.

Baudžiamojoje byloje Nr. 1-235-993/2022, 2022 m. kovo 2 d. nukentėjusysis V. K. (šioje byloje ieškovas) ir kaltinamasis D. K. (šioje byloje atsakovas) susitaikymo aktu, adresuotu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams patvirtino, kad susitaikė; 3 punktu susitarė, kad nukentėjusysis V. K. atsisako civilinio ieškinio ir nereikalauja iš kaltinamojo D. K. neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

CK šeštosios knygos XX skyriaus normos reglamentuoja santykius, atsirandančius dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo, be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis). Įstatyme aptartos dvi skirtingos situacijos: turto gavimas be pagrindo (CK 6.237-6.241 straipsniai) ir nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 straipsnis). CK 6.242 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad niekas negali nepagrįstai praturtėti kito asmens sąskaita. Pagal minėto straipsnio 1 dalį be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Šiuo atveju atsakovas gauna ne daiktą, o jo praturtėjimas paprastai pasireiškia nepagrįstu sutaupymu ar kitokiu naudos gavimu. Ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo nuo ieškinio dėl be pagrindo gauto turto išreikalavimo (CK 6.237 straipsnis) skiriasi dar dviem požymiais: 1) atsakovo nepagrįstas parturtėjimas arba atitinkamai ieškovo turto sumažėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo metu. Jeigu bylos nagrinėjimo metu nebėra atsakovo nepagrįsto praturtėjimo ar ieškovo turto sumažėjimo, tai nėra pagrindo tenkinti ieškinį; 2) atsakovas privalo grąžinti tik tokią sumą, kuria jis praturtėjo arba kuria sumažėjo ieškovo turtas. Norint taikyti CK 6.242 straipsnį, būtinos šios sąlygos: 1) atsakovas turi būti praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Atsakovo praturtėjimas gali pasireikšti tiek tiesioginės turtinės naudos (pajamų, pelno) gavimu, tiek ir atsakovo turto sutaupymu (pvz., įgyjama nuosavybės ar kitokia daiktinė teisė į daiktą, sutaupomos išlaidos, panaikinama skola ir pan.). Tačiau jeigu praturtėjimas įvyko ne ieškovo sąskaita arba dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatyrė nuostolių, ar praturtėjimas įvyko atsitiktiniai dėl to, kad ieškovas veikė savo rizika, tai toks ieškinys negali būti tenkinamas; 2) turi būti atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas, kuris taip pat gali pasireikšti tiek tiesioginiu ieškovo turto sumažėjimu, tiek ir atitinkamų pajamų negavimu, t. y. atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad terminas „kito asmens sąskaita“ gali būti aiškinamas, ne tik kaip priežastinio ryšio buvimas tarp nepagrįsto praturtėjimo iš vienos pusės ir turto sumažėjimo iš kitos pusės, bet ir kaip be teisinio pagrindo atliktas veiksmas, kuris sąlygojo praturtėjimą, t. y. jau vien dėl to, kad asmuo neteisėtai įsiveržia į kitam asmeniui priklausančių teisių sferą, laikoma, kad pažeidėjas veikia to, kurio teises jis pažeidžia, sąskaita; 3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; 4) atsakovo praturtėjimas negali būti pateisinamas, t. y. tokiam praturtėjimui nėra teisinio pagrindo (jis negali būti pateisintas nei atitinkamu teisės aktu, nei sandoriu, nei prigimtine prievole); 5) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitų gynimo būdų pagalba. Jeigu atsakovo nepagrįstai gautą naudą galima išieškoti taikant sutartinės, deliktinės civilinės atsakomybės ar daiktinės teisės numatytus gynimo būdus, tai CK 6.242 straipsnis netaikomas; 6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; 7) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti ieškinio pareiškimo momentu. Todėl jeigu nepagrįstas praturtėjimas ieškinio pareiškimo momentu jau buvo išnykęs ne dėl nuo atsakovo priklausančių aplinkybių, CK 6.242 straipsnis netaikytinas. Jeigu viena šalis patyrė nuostolių, dėl savo pačios kaltės, o kita šalis atitinkamai praturtėjo, tai nėra pagrindo taikyti CK 6.242 straipsnio, nes šalis buvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo riziką.

Tam, kad atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu turto išreikalauti negalima.

Pastebėtina, jog 2022 m. vasario 15 d. Susitaikymo akto 1. punkte šalys nurodė, kad nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad nuteistasis V. K. atsiprašė nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atlygino nukentėjusiajam 1800 Eur dydžio padarytą žalą (turtinę žalą ir bylinėjimosi išlaidos teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 ir Nr. 1-01-1-05518-2021-7).

Iš minėto Susitaikymo akte nurodyto punkto akivaizdu, kad šiuo susitaikymo aktu šalys susitaikė dėl baudžiamosios bylos Nr. 1, kadangi atsakovas D. K. minėtame akte visur įvardijamas nukentėjusiuoju, o ieškovas V. K., nuteistuoju. Pastebėtina, jog minėtame akte 1800 Eur suma įvardijama kaip žala dėl padarytos nusikalstamos veikos. Susitaikymo akte nedetalizuojama kokias konkrečias piniginėmis sumomis išreikštas išlaidas apima minėta 1800 Eur padaryta žala, todėl visiškai nesutiktina su ieškovo pozicija, kad 1000 Eur suma skirta žalai ir bylinėjimosi išlaidoms už baudžiamąją bylą Nr. 1, o likę 800 Eur už atsakovo, kaip kaltinamojo, patirtas išlaidas baudžiamojoje byloje Nr. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas, kaip nukentėjusysis, baudžiamojoje byloje Nr. 1 buvo pareiškęs 1350 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą, taip pat byloje patyrė 550 Eur advokato pagalbos išlaidas, todėl teismo sprendimas priteisti mažesnes išlaidas nei atsakovas (nukentėjusysis) prašė, negali būti vertintinas, kad likusi Susitaikymo akte nurodyta suma turėjo būti skirta kitos baudžiamosios bylos išlaidoms. Pastebėtina, jog šalys turėjo teisę susitarti dėl didesnės ir jas tenkinančios žalos atlyginimo, kas teismo vertinimu, iš byloje pateikto Susitaikymo akto ir buvo padaryta.

Šioje byloje, vertinant pateiktus įrodymus, svarbu pažymėti, jog baudžiamosiose bylose Nr. 1 ir Nr. 2 buvo pateikti du skirtingi Susitaikymo aktai, t. y. dėl baudžiamosios bylos Nr. 1 – 2022 m. vasario 15 d. Susitaikymo aktas, tuo tarpu dėl baudžiamosios bylos Nr. 2, 2022 m. kovo 2 d. Susitaikymo aktas. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė taip pat paneigia ieškovo teiginius, kad 800 Eur suma buvo skirta apmokėti atsakovo išlaidas, tekusias baudžiamosios bylos Nr. 2, nagrinėjimui. Iš byloje pateikto 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio matyti, kad nors ieškovas byloje Nr. 2 susitaikymo akte buvo nurodęs, kad nereikalaus iš atsakovo neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų, visgi nagrinėjant baudžiamąją bylą savo civilinį ieškinį palaikė, ir tiek neturtinė žala, tiek ir jo patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos iš atsakovo.

Be kita ko, nagrinėjamu atveju, visiškai nėra pagrindo sutikti, kad minėtas Susitaikymo aktas neturi sutarties požymių ir neturi būti vertinamas kaip sutartis. Pažymėtina, jog šalys gali sudaryti susitarimus tiek sutartinės, tiek ir deliktinės atsakomybės atveju. Sutiktina su atsakovo atstovu, kad šiuo atveju šalys konkrečiais veiksmais ketino ir sukūrė sau teises ir pareigas, bei jas įgyvendino, t. y. žala yra atlyginta sumokant ją pinigais. Vien tai, kad teismas priėmė vienokį ar kitokį sprendimą baudžiamojoje byloje nereiškia, kad šalių susitaikymas savaime nebegalioja. Sutiktina, kad šalių sudarytas Susitaikymo aktas yra sandoris, kuris buvo pilnai įvykdytas ir nebegali būti šalių ginčijamas dėl to, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi ieškovas.

Pažymėtina, jog šiuo atveju atsakovas turėjo pagrindą iš ieškovo gautą žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą baudžiamojoje byloje Nr. 1, todėl vien ta aplinkybė, kad šalys susitarė dėl didesnės žalos atlyginimo nei ieškovas mano esant pagrįstą, nėra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo iš ieškovo įgyti 1800 Eur žalos atlyginimo.

Teismas išanalizavęs aplinkybes dėl pinigų perdavimo fakto, ištyręs byloje esančius įrodymus, vertinant šalių atstovų paaiškinimus sprendžia, kad atsakovui pinigai buvo perduoti Susitaikymo akto pagrindu, t. y. ieškovui ir atsakovui pasirašius Susitaikymo aktą, kuriuo šalys susitarė, kad nukentėjusysis D. K. patvirtino, kad nuteistasis V. K. atsiprašė nukentėjusiojo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir atlygino nukentėjusiajam 1800 Eur dydžio padarytą žalą (turtinė žala ir bylinėjimosi išlaidos teisminiuose procesuose Nr. 1-01-1-04664-2021-8 ir Nr. 1-01-1-05518-2021-7). Remdamasis bylos medžiagoje esančiais duomenimis teismas daro teisinę išvadą, jog šiuo atveju negalima manyti atsakovą įgijus pinigus be pagrindo. Šios bylos aplinkybių specifika pasireiškia tuo, kad ieškovo reikalavimas yra siejamas su šalių rašytiniu susitarimu (Susitaikymo akto pasirašymu).

Atsižvelgdamas į anksčiau aptartą bei išklausęs ieškovo ir atsakovo atstovų teisme duotus paaiškinimus, remdamasis pateiktais paaiškinimais bei ištyręs bylos rašytinius duomenis teismas daro išvadą, jog atsakovas D. K. 1800 Eur sumą iš ieškovo V. K. įgijo remdamasis šalių rašytiniu susitarimu, siekiant jam palankia linkme užbaigti baudžiamosios bylos Nr. 1 nagrinėjimą, kas vertina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir aptariamo civilinės teisės instituto pagrindu (CK 6.242 straipsnis) turto išreikalauti negalima, todėl ieškinys atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlyginamos. Tuo tarpu atsakovas pateikė įrodymus, jog patyrė 1690 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš ieškovo V. K. atsakovo D. K. naudai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl sumokėtų pinigų grąžinimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1690 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.