- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-15
- Bylos Nr.
- 1-235-993/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- V. K.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Giedrius Ulinskas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.1Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje ir jo pareiškimas (BPK 109, 112, 117 str.)
- 2.1.15.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
sekretoriaujant Ugnei Norušiūtei, Vidai Dambrauskienei, Vildai Verikaitei, Loretai Dosinienei,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
D. K. 2021 m. vasario 13 d. apie 22.00 val. daugiabučio namo automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), Kaunas, žodinio konflikto su kaimynu V. K. metu, tyčia vieną kartą spyrė jam į kairės pusės blauzdą bei kojos keliu ne mažiau du kartus spyrė V. K. į galvos sritį, padarydamas odos nubrozdinimus veido dešinėje srityje ir kairėje blauzdoje (su aplinkine poodine kraujosruva), tokiu būdu nukentėjusiajam V. K. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu pripažino iš dalies. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog į butą, esantį (duomenys neskelbtini) atsikraustė gyventi sausio 18 d. Jis nešė šiukšles ir prie jo priėjo V. K., kuris pasakė, kad jam negalima statyti automobilio toje vietoje, nes ji priklauso V. K.. Jis nieko nesakė, nes nenorėjo konfliktuoti su kaimynais, tačiau V. K. pradėjo užstatinėti jo automobilį. Įvykio dieną jis paskambino policijai dėl V. K. automobilio, o pastarasis nusileido ir patraukė automobilį, nurodydamas, kad jis savo automobilį toje vietoje gali statyti tik kas ketvirtą dieną. V. K. liepė jam dingti iš kiemo, jį pastūmė, todėl jis atgal pastūmė V. K., kuris griebė jam už striukės, tris kartus trenkė į galvą. Jiedu susikibo, nuriedėjo prie automobilio galo, V. K. bandė jį perversti šonu, tuomet jiedu staigiai atsistojo, jis ėjo atbulas, užkliuvo už tvorelės ir parkrito. Tuomet V. K. išėjo, o jis paskambino policijai. Jis netrenkė V. K. į galvą. Jis galėjo pataikyti nebent vertimosi arba kritimo metu. V. K. galimai susitrenkė į automobilio gale esantį kablį.
Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvena daugiau nei mėnesį laiko ir šį butą nuomojasi. Turi automobilį „Mercedes-Benz E320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį stato minėto daugiabučio namo kieme. Name gyvenantis kaimynas V. K., nuo jo atsikraustymo pradžios, jam pasakė, kad ten kur jis stato savo automobilį, yra jo automobilio „Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) statymo vieta ir jis ten savo automobilio negali statyti. Leido automobilį statyti tik kas ketvirtą parą, tuo metu, kai jis dirba, o rytais, kai jis grįžta iš darbo, kad automobilį patrauktų. Jis su kaimynais pyktis nenorėjo ir stengėsi automobilį statyti kitur, tačiau ne visada rasdavo vietą ir tada pastatydavo į V. K. vietą, kuri niekaip nepažymėta. V. K. jo automobilį užstatydavo. 2021 m. vasario 13 d. apie 21.40 val. atėjo prie savo automobilio, kuris vėl buvo užstatytas V. K. automobiliu. Bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, tačiau vietos pritrūko ir išvažiuoti nepavyko, todėl nusprendė skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112, kad surastų savininką ir jis patrauktų savo automobilį. Kai bendravo su operatore, jis pamatė, kad ateina V. K. ir jam dar bekalbant telefonu, jis automobilį patraukė, todėl pasakė, kad automobilis patrauktas ir policijos pagalbos nebereikia. Kai V. K. patraukė automobilį, jis išlipo iš automobilio priėjo prie jo automobilio lango ir tiesiog pasakė, kad toks elgesys yra nesąmonė. V. K. atsakė, kad buvo perspėtas, kad jis gali į jo vietą statyti automobilį tik kas ketvirtą parą, bet ne dažniau ir vis tą patį per tą patį kartojo. Jis kalbėjo su juo pakeltu tonu, nes buvo supykęs. V. K. jam pasakė, kad jis nuleistų toną ir nusikeikė. Jis V. K. pasiuntė ir nuėjo link savo automobilio. V. K. pasakė pakartoti, ką pasakė ir jis vėl pakartojo. Visą šį laiką kol vyko žodinis konfliktas kaimynas V. K. sėdėjo automobilyje. Kai pakartojo jam sakytus žodžius, V. K. savo automobilyje lyg pradėjo kažko ieškoti. V. K., išlipęs iš automobilio, atėjo prie jo. Jis tuo metu jau buvo nuėjęs nuo V. K. automobilio, stovėjo prie savo automobilio ir bandė kojomis nukasti sniegą iš po mašinos ratų. V. K. priėjęs prie jo pirmas jį pastūmė. Jis pastūmė atgal. Tuomet V. K. jam ne mažiau dviejų kartų ranka sudavė į įvairias veido vietas ir prakirto paakį, taip sukeldamas fizinį skausmą. Ar V. K. jam sudavė kumščiu, ar delnu, ar kažkokiu daiktu, pasakyti negali, nes nematė. Jis, gindamasis nuo V. K., trenkė jam į veidą atgal. Sudavė vieną kartą, tačiau negali atsakyti, kuria rankos dalimi. V. K. po jo suduoto smūgio sugriebė už jo striukės, tampė, bandė nuversti ant žemės ir girdėjo, kad plyšo jo striukės kišenė. Nuo tampymo, jie abu griuvo ant žemės ir toliau grūmėsi ant žemės. Jis V. K. stengėsi laikyti prie savęs, kad jis neturėtų galimybės jam daugiau smūgiuoti. Viskas įvyko gana greit, todėl sunku detalizuoti visus veiksmus, tačiau V. K. jį buvo nuvertęs ant žemės iš viso tris kartus. Dar kažkuriuo metu grūmėsi ant V. K. automobilio. Jis buvo prispaudęs ant kapoto ir jie besigrumdami apėjo beveik visą jo automobilį, matė paskui, kad jo automobilio markės ženkliukas, kuris yra ant bagažinės dangčio – sulūžęs. Vėliau V. K. atsistojęs per atstumą laikė iškeltus kumščius, o jis vengiant tolimesnio konflikto atsitraukė ir nuėjo į savo automobilį iškviesti policijos. Kai nuėjo į savo automobilį, V. K. dar buvo nuėjęs iki savo automobilio ir iš kiemo išėjo. Po įvykio greitoji jį nuvežė į Kauno klinikas apžiūrai. V. K. buvo pirmasis, kuris prieš jį panaudojo fizinį smurtą pastumdamas ir suduodamas jam smūgius į veidą. Spirti V. K. jis būtų nesugebėjęs, nes buvo per daug slidu. Taip pat jis V. K. kojos keliu į galvą nesmūgiavo. Susikibus ir bandant nuo V. K. atsiplėšti galėjo būti, kad jam sudavė alkūne į peties sritį, tačiau tiksliai įvardinti negali (1 t., b. l. 132-133, 158-160).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus kaltinamojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir papildė, kad pirmas kontaktas buvo tarp jo automobilio galo ir V. K. automobilio. Įvykio dieną lauke buvo labai slidu. Grumtynių metu jis galėjo suduoti V. K., tačiau tyčia nesiekė sukelti jam skausmo.
Nukentėjusysis V. K. teismo posėdžio metu parodė, kad tą vakarą grįžo namo, pastatė automobilį. Grįžęs namo išgirdo, kad veikia jo automobilio signalizacija, jis išėjo į lauką, nes pamatė kaip jo kaimynas D. K. bando išvažiuoti, tačiau jam nepavyksta. Išėjęs į kiemą, jis patraukė savo automobilį. D. K. pradėjo ant jo rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais. Po to D. K. nuėjo prie savo mašinos dešinės pusės. Supratęs, kad D. K. turėtų pavykti pravažiuoti, jis išlipo iš savo automobilio. D. K. automobilio ratai kasėsi. D. K. išlipo iš automobilio ir eidamas link jo pradėjo šaukti, mosikuodamas rankomis jį puolė. Todėl jis atsitraukė, tačiau D. K. spyrė jam į blauzdą. D. K. bandė jo megztinį užmauti ant galvos. Tuomet jis pajautė kelis smūgius į galvą, buvo praradęs sąmonę, tuomet jį parklupdė ant kelių. Atgavęs sąmonę suprato, kad D. K. yra už jo. Tuomet įvyko grumtynės, jam pavyko nusimesti D. K. nuo savęs. Dar vienas susidūrimas vyko prie automobilio galo. Grumtynių metu jis parvertė D. K., o pastarasis apkaltino jį, kad būtent jis užpuolė kaltinamąjį. Jam buvo spirta į kairę koją, ant jo žando buvo nubrozdinimai. Pats D. K. pripažįsta, kad buvo grumtynės. Pareigūnai atvyko pagal D. K. iškvietimą ir jį išsivežė. Kai grįžo namo, išsikvietė greitosios pagalbos medikus. Vėliau jis kreipėsi į ekspertus, kurie nustatė sužalojimus. Jam skaudėjo, jis gėrė vaistus nuo galvos skausmo. Konflikto metu D. K. jis nesudavė nei vieno smūgio.
Liudytoja G. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) atvyko pagal kaltinamojo iškvietimą. Atvykę matė, kad kaltinamojo striukė yra suplėšyta, iškviesta greitoji medicinos pagalba. Kaltinamasis parodė, kuriame bute yra nukentėjusysis, jie nuėjo, pabendravo su nukentėjusiuoju. Kaltinamąjį išsivežė greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, o jie su nukentėjusiuoju nuvyko į policijos įstaigą. Konfliktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo dėl automobilių statymo, visas aplinkybes ji nurodė savo tarnybiniame pranešime ir paaiškino ikiteisminio tyrimo metu.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės G. S. tarnybiniame pranešime dėl konflikto nurodyta, kad 2021 m. vasario 13 d. dirbant nustatytame maršrute buvo gautas nurodymas nuvykti į adresu (duomenys neskelbtini), kur tarp asmenų įvyko konfliktas. Atvykus minėtu adresu ją su kolega pasitiko D. K., kuris paaiškino, jog apie 21.50 val., kieme priėjęs prie savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jis yra užstatytas kaimyno automobilio „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tuomet jis paskambino į bendrąjį pagalbos centrą, kad padėtų surasti jam automobilio savininką. Pokalbio metu atėjo automobilio savininkas V. K. ir patraukė savo transporto priemonę. V. K. pradėjo su juo konfliktuoti, konflikto metu V. K. trenkė nenustatytą kiekį smūgių D. K., prakirto apatinį dešinės pusės voką, įdrėskė į kairį skruostą, suplėšė striukę. Tokiais veiksmais V. K. sukėlė D. K. skausmą. V. K. paaiškino, kad atėjo patraukti savo automobilio, o jam atėjus, kito automobilio vairuotojas pradėjo su juo konfliktuoti. Aiškino, jog D. K. pats paslydo ir susižalojo. V. K. 22.20 val. buvo pristatytas į policijos įstaigą, kur pradėjo skųstis, jog blogai jaučiasi ir kad kitas asmuo jį pargriovė (1 t., b. l. 143).
Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ąjame būryje vyriausiosios patrulės pareigose. 2021 m. vasario 13 d. dirbant nustatytame maršrute kartu su kolega M. Ž., apie 22 val. iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune konfliktuoja du asmenys. Nuvykus minėtu adresu juos pasitiko pranešėjas D. K., kuris nurodė, kad 21.50 val. minėtame kieme priėjęs prie savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kad jo automobilį yra užstatęs kaimynas su savo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Dėl užstatymo D. K. skambino į bendrąjį pagalbos centrą, nes nežinojo, kuriame bute gyvena kaimynas. Pokalbio metu prie D. K. atėjo automobilio „Toyota“ savininkas V. K. ir pradėjo konfliktuoti su D. K. dėl pastarojo statomo automobilio. Konflikto metu V. K. pradėjo muštis, kaltinamajam suduodamas nenustatytą skaičių smūgių į galvos sritį. Tokiais veiksmais V. K. D. K. prakirto apatinį dešinės akies voką, sužalojo kairį skruostą, suplėšė striukę. Sužalojimai buvo vizualiai matomi. Kadangi įvykio vietoje nebuvo V. K., buvo nueita iki jo buto. Pastarasis paaiškino, jog nuėjo į kiemą, siekdamas patraukti savo automobilį, o D. K. pradėjo konfliktuoti. V. K. teigė, kad nenaudojo jokio smurto prieš D. K., taip pat neužsiminė, kas prieš jį buvo vartotas smurtas, jis neišsakė jokių nusiskundimų dėl savijautos. Tik pristatytas į policijos įstaigą V. K. pradėjo pasakoti, kad buvo pargriautas, sumuštas ir ėmė jaustis blogai. Tuo metu ji atkreipė dėmesį, kad dešinė V. K. veido pusė yra paraudusi (1 t., b. l. 87-88).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojos G. S. tarnybinį pranešimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir paaiškino, jog tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės buvo užfiksuotos iš kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasakojimų. Ji pati jokio kraujo ant V. K. nepastebėjo, o kojos nukentėjusysis jai nerodė.
Liudytojas M. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena, jog kaltinamasis kvietė policiją, nes jam buvo prakirsta akis, jį sumušė kaimynas, o visas konfliktas kilo dėl stovėjimo vietos. Pabendravus su kaimynu, pastarasis neigė, kad sumušė kaltinamąjį, o ant nukentėjusiojo nebuvo matyti jokių sužalojimų, tik areštinėje, galvos srityje buvo pastebėtas kažkoks sužalojimas. Tarnybiniame pranešime visuomet užfiksuojama liudytojo pozicija, jeigu yra žmonių, mačiusių įvykį. Tuo metu, kai jie vežė nukentėjusįjį į policijos įstaigą, pastarasis neturėjo galimybės tuo metu susižaloti.
Liudytojas A. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip jaunuolis užsipuolė nukentėjusįjį. Jis buvo išėjęs į balkoną ir matė, kaip jaunuolis eina link V. K., spyrė pastarajam į koją, griebė už peties. V. K. jį suėmė už liemens, o jaunuolis spyrė nukentėjusiajam į galvą, V. K. suklupo ant kelių, jie abu pradėjo vartytis ant žemės. Jis apsirengė ir išėjo į lauką, tačiau lauke jau nieko nebuvo. Jis išėjo į lauką, nes norėjo pamatyti, kaip viskas baigsis. Tuo metu, kai kaimynai buvo ant žemės, jis jų nematė, taip pat nepastebėjo, kodėl nukrito D. K.. Abu kaimynus jis žino iš matymo, tačiau artimai nebendrauja. Tuo metu, kai stebėjo abu kaimynus, D. K. elgėsi agresyviau. Kitą dieną V. K. paklausė, ar jis matė įvykį ir, ar galės paliudyti. V. K. jam neatrodė sumuštas.
Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2021 m. vasario 13 d. apie 22.00 val. buvo namuose ir išėjo į balkoną pasiimti obuolių. Įėjęs į balkoną pamatė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo 4 laiptinės pradėjo grumtis du vyrai. Vienas vyras iš matymo jam yra žinomas, tai yra V. K., kito besigrumiančio vyro nepažįsta. V. K. vilkėjo megztinį, kelnes ir dėvėjo šlepetes. Kitas nepažįstamas vyras vilkėjo striukę. Stovėdamas balkone pamatė, kad jam nepažįstamas vyras rankomis mosikuodamas eina link V. K., o V. K. stovėjo prie savo automobilio „Toyota“ dešinės pusės priekinių durelių. Nepažįstamam vyrui priėjus prie V. K., šis vyras griebė V. K. už peties ir traukė V. K. į save. Ko pasekoje V. K. pasilenkė ir minėtą vyrą apsikabino per liemenį. Tada minėtas vyras spyrė V. K. į koją, į kurią tiksliai koją, neužfiksavo, negali nurodyti. Po akimirkos minėtas vyras vieną kartą spyrė keliu į V. K. veidą. Tada V. K., po suduoto smūgio, parklupo ant kelių, o vyras stovėjo. Po akimirkos abu vyrai nukrito ant žemės prie V. K. automobilio. Kodėl jie nukrito nesuprato, nes buvo tamsus paros metas. Pamatęs besimušančius vyrus, nusprendė išeiti į lauką pasižiūrėti, kas ten vyksta. Išėjęs iš balkono, apsirengė lauko drabužius ir išėjo į kiemą. Išėjus iš namo laiptinės apsidairė ir pamatė, kad kieme jau nieko nebėra, tada grįžo namo. Kiek matė, V. K. kitam vyrui nesudavė jokių smūgių (1 t., b. l. 76-77).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino.
Liudytojas J. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad būdamas namuose per langą pamatė, kaip V. K. nuėjo ir patraukė savo automobilį. V. K. liko sėdėti automobilyje, o D. K. priėjo prie automobilio lango ir pradėjo šūkauti, vartojo necenzūrinius žodžius. Jis suprato, kad kils konfliktas. Vėliau V. K. išlipo iš automobilio, o D. K. buvo prie savo automobilio, kažką žiūrėjo. Tuo metu kai V. K. apžiūrinėjo automobilį, prie jo priėjo D. K.. V. K. nustūmė nuo savęs D. K., žengė žingsnį atgal, o D. K. jį puolė. V. K. tik sugriebė D. K. už pečių. Tuo metu jis nuėjo apsirengti, tikėjosi išskirti besimušančius. Kai jau buvo apsirengęs, pamatė, kad V. K. guli ant grindų, užsidengęs galvą rankomis, o D. K. smūgiuoja į veido sritį bei dilbius. Kuomet apsiavė batus ir išėjo į lauką, pamatė atvykusius policijos pareigūnus, kuriuos sutiko laiptinėje. Pareigūnams pasakė, kad gali paliudyti. Kai V. K. gulėjo ant žemės, jis gulėjo ant nugaros, o D. K. buvo ant viršaus, apsižergęs nukentėjusįjį ir pastarąjį mušė, taikėsi į galvos sritį. Jis girdėjo, kaip D. K. šaukė ant V. K.. Suprato, jog konfliktas įvyko dėl automobilio, nes D. K. negalėjo išvažiuoti tol, kol V. K. nepatraukė savo automobilio.
Liudytojas J. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. 2021 m. vasario 13 d. apie 22.00 val. būdamas namuose išgirdo automobilio prasisukančius ratus, suprato, kad garsas sklinda iš kiemo ir kažkas neišvažiuoja iš stovėjimo vietos. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad iš stovėjimo vietos neišvažiuoja kaimynas D. K. su savo automobiliu „Mercedes-Benz“. Todėl jis jį stebėjo, kad šis, bandydamas išvažiuoti iš stovėjimo vietos, neužkliudytų V. K. automobilio „Toyota“, kadangi jis dalinai trukdė jam išvažiuoti. Pamatė, kad iš laiptinės ateina kaimynas V. K., kuris nuėjo prie savo automobilio „Toyota“, į jį įsėdo ir patraukė apie 0,5 metro. V. K. patraukus automobilį, šis sėdėjo savo automobilyje. Prie automobilio vairuotojo pusės priėjo D. K. ir pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius V. K. atžvilgiu. D. K., pašūkavęs ant V. K. apie 30 sekundžių, apsisuko ir nuėjo prie savo automobilio, prie keleivio pusės, kur apžiūrinėjo automobilį. V. K. visada sėdėjo savo automobilyje. Kol D. K. apžiūrinėjo savo automobilį, V. K. išlipo iš savo automobilio ir apžiūrėjo priekinę automobilio dalį. Prie jo, agresyviai nusiteikęs, staigiai artinosi D. K.. D. K. priėjus prie pat V. K., šis atstūmė D. K. nuo savęs ir paėjo kelis žingsnius atgal. Tada D. K. vėl ėjo link V. K.. V. K. sugriebė D. K. už pečių srities, norėdamas išlaikyti saugų atstumą. Jis pamatęs, kad kieme vyksta grumtynės, nusprendė eiti padėti spręsti konfliktą. Tuo metu atsitraukė nuo lango ir ėjo apsirengti džinsus. Apsirengęs džinsus, vėl atėjo prie lango pasižiūrėti, kas vyksta kieme. Pamatė, kad V. K. guli ant žemės su rankomis užsidengęs veidą, o D. K. mosikavo (smūgiavo) rankomis į V. K. galvos sritį. Kadangi V. K. buvo rankomis užsidengęs galvos sritį, jam D. K. smūgiuodamas pataikė į bet kurią rankų dalį. Tada jis vėl nuėjo nuo lango užsidėti batų. Vėl žvilgtelėjo pro langą ir pamatė, kad D. K. atsisėdo į savo automobilį ir rankose turėjo mobilaus ryšio telefoną, o V. K. tuo metu užsirakino savo automobilį ir nuėjo į 4 namo laiptinę. Pamatęs, kad konfliktas baigėsi, į kiemą neišėjo. Atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Jis išėjo į laiptinę ir pareigūnams pasakė, kad gali paliudyti apie įvykusį įvykį, kadangi viską matė. Kiek matė, V. K. D. K. nemušė, tik nuo jo gynėsi jį atstumdamas nuo savęs (1 t., b. l. 82-83).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo J. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis juos patvirtino ir patikslino, kad matė, kur yra smūgiuojama, o ne į kur pataikoma. D. K. galėjo pataikyti į bet kurią rankų dalį nuo alkūnės iki plaštakos. Jis nematė, ar D. K. pataikė V. K. į galvą. Policijos pareigūnus jis susitiko tuomet, kai ėjo į pirmą aukštą. V. K. neprašė jo paliudyti. Įvykio metu D. K. buvo nusiteikęs agresyviai, tai buvo matoma iš jo judesių, eisenos.
Liudytoja J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną girdėjo kaip D. K. labai stipriai spaudžia greičio pedalą, nes norėjo išvažiuoti. Tuomet išėjo V. K. ir patraukė savo automobilį. Patraukęs savo automobilį, V. K. liko jame sėdėti. D. K. priėjo prie automobilio lango, jiedu su V. K. kažką garsiai kalbėjosi, keikėsi. Tuomet V. K. išlipo iš automobilio, o D. K. prie jo priėjo ir puolė. V. K. atstūmė D. K., jiedu susiėmė ir gale automobilio abu gulėjo ant žemės. V. K. gulėjo ant nugaros, o D. K. buvo ant viršaus. Vėliau jie abu išsiskyrė. Ji nematė, kaip jie abu nukrito, tik pamatė, kad jiedu abu jau guli ant žemės.
Liudytoja J. F. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ketvirtame aukšte su draugu J. Č.. Per jų virtuvės langą matosi kiemas, kuriame statomi automobiliai. Kaimyną V. K. žino iš matymo, jis gyvena toje pačioje laiptinėje. 2021 m. vasario 13 d. apie 21.30 val. ji su J. Č. buvo virtuvėje, sėdėjo prie stalo, prie kurio yra langas ir gėrė arbatą. Išgirdo, kad kieme stipriai dirba mašinos variklis, kad kažkas bando išvažiuoti, bet turbūt prasikasa ratai. Pamatė, kad sidabrinės spalvos „Mercedes-Benz“ automobilyje, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdi jų naujas kaimynas, jaunas vaikinukas, kuris gyvena po jų butu, trečiame aukšte. Jis bandė išvažiuoti iš stovėjimo vietos, bet jam nepavyko. Jo automobilio galinė dalis buvo šiek tiek užstatyta. Šalia, statmenai jo automobilio, stovėjo kaimyno V. K. automobilis. Ji pasakė J. Č., kad stebėtų situaciją, kad tas vaikinas neužkabintų V. K. automobilio išvažiuojant. Netrukus į kiemą išėjo V. K., įsėdo į savo mašiną ir pavažiavo truputį atbulas, kad atlaisvinti jaunuoliui išvažiavimą. V. K. liko sėdėti automobilyje, prie jo priėjo jaunuolis ir girdėjo, kad labai garsiai rėkė, bet ką jis sakė, negirdėjo. Tuomet jis nuėjo atgal prie savo automobilio. V. K. išlipo iš savo automobilio ir apeidinėjo jį per priekį. Tas jaunuolis vėl pradėjo šūkauti ir labai greitai priartėjo prie pat V. K.. Tuomet V. K. jaunuolį nuo savęs atstūmė, nes jis buvo labai arti jo. Tuomet jaunuolis vėl staiga priartėjo prie V. K., bet ji tuo metu užsisuko nuo lango, neprisimena dėl ko, o kai vėl netrukus pažiūrėjo per langą, jie abu buvo prie V. K. automobilio galinių keleivio durelių. Abu gulėjo ant žemės ir matė, kad jaunuolis rankų mostais atlieka kažkokius judesius link V. K.. Kadangi buvo tamsoka, o ir iš ketvirto aukšto, ji nelabai gali konkretizuoti, ar tai buvo smūgiai abiem rankomis, ar viena ir kur būtent juos sudavė. Kažkuriuo metu J. Č. nuėjo rengtis, kad išeiti į lauką, tai ji buvo užsisukus link J. Č., o kai atsisuko pažiūrėti per langą, V. K. su jaunuoliu buvo nukritę kiek toliau nuo mašinos, už žalios vejos metalinio atitvaro. Bet nėra tikra ar nukritę buvo dviese ar kažkuris vienas, tiksliai nematė. Netrukus jie atsistojo ir išsiskirstė, jaunuolis nuėjo ir atsisėdo į savo automobilį, o V. K. užrakino mašiną ir išėjo (1 t., b. l. 139-140).
Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus J. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir papildė, kad tuo metu, kai D. K. ir V. K. buvo prie galinės automobilio dalies, D. K. buvo virš V. K.. Pamena, kad D. K. keikėsi, agresyviai ėjo. Jos liudyti niekas neprašė.
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėtame vaizdo įraše, kuriame užfiksuotas parodymų patikrinimas vietoje, matoma kaip V. K. rodo, kaip D. K. artinosi prie jo. V. K. atsistūmė nuo D. K.. Vėliau viskas persimetė šiek tiek toliau, V. K. traukėsi, bandė išvengti D. K., tačiau D. K. parklupdė jį ant kelių. V. K. parodo vietą, kurioje vyko grumtynės ir paaiškino, jog automobilio gale vėl buvo daromas puolimas, o V. K. permetė D. K. per įvykio vietoje esančią tvorelę. Smūgiai į galvą buvo suduoti pirmoje kontakto vietoje, o antroje kontakto vietoje jam buvo spirta į blauzdą. Po konflikto, V. K. užrakino savo automobilį ir nuėjo namo, o D. K. nubėgo į savo automobilį (1 t., b. l. 52).
Teisiamojo posėdžio metu perklausius bendrojo pagalbos centro garso įrašus, pirmame įraše girdima, jog D. K. kviečia policijos pareigūnus, nes jo automobilis yra užstatytas. Jo automobilį užstatė automobilis „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) D. K. padiktuoja savo telefono numerį. Pokalbio metu D. K. nurodė, jog automobilio savininkas atėjo ir patraukė automobilį, tačiau D. K. prašo paskirti asmeniui baudą, nes jis yra užstatomas ne pirmą kartą. Antrame garso įraše girdėti, kad D. K. kviečia policiją, nes buvo užpultas. Jo automobilis buvo užstatytas, jis paskambino 112, pokalbio metu atėjo automobilio savininkas, patraukė automobilį ir pradėjo su juo konfliktuoti. Jiedu apsižodžiavo ir asmuo jį puolė. D. K. yra prakirsta akis, suplėšyta striukė. D. K. laukia prie savo automobilio „Mercedes-Benz“, sidabrinės spalvos. Asmuo pasišalino, tačiau D. K. žino jį iš matymo (1 t., b. l. 105).
Teisiamojo posėdžio metu peržiūrėjus pareigūnų „Body“ kameros vaizdo įrašą jame matyti, kad D. K. paaiškino, jog V. K. buvo užstatęs jo automobilį ir V. K. atėjus patraukti automobilį, pastarasis pradėjo konfliktuoti. V. K. jam trenkė du kartus, suplėšė striukę. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai įeina į laiptinę, sutinka kaimyną, kuris parodo, jog gali paliudyti. Kaimynas nurodo, jog D. K. pats užsipuolė V. K.. Į laiptinę taip pat išėjo V. K., kuris paaiškino, kad D. K. jį užsipuolė, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais. Konfliktas prasidėjo dėl to, jog V. K. liepė D. K. nestatyti ten automobilio. Apie tai, kad yra suplėšyta D. K. striukė ir sumušta akis, V. K. nieko nežinojo, paaiškino, kad kaltinamasis galėjo susimušti krisdamas. Nusileidus į kiemą matoma, jog D. K. jau apžiūri greitosios medicinos pagalvos darbuotojai. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išsivežė D. K. į Kauno klinikas, o policijos pareigūnai išsivežė V. K. į policijos komisariatą, prieš tai leisdami pasiimti jam reikalingus daiktus (1 t., b. l. 105).
Specialisto išvadoje Nr. G285/2021, nurodyta, kad V. K. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai veido dešinėje srityje ir kairėje blauzdoje (su aplinkine poodine kraujosruva). Duomenų, prieštaraujančių tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms nėra. Dėl konstatuotų sužalojimų V. K. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 57-58).
Specialistas D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad palaiko byloje esančią specialisto išvadą. Jis apžiūrėjo nukentėjusįjį 9 val. ryto. Nukentėjusįjį jis apžiūrėjo gyvai, buvo matomas nubrozdinimas ant dešinio skruosto, o kairės blauzdos priekiniame paviršiuje buvo matomas nubrozdinimas su kraujosruva. Sužalojimai atsirado mažiausiai dviejų trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimai galėjo atsirasti tiek daiktui atsitrenkiant į kūną, tiek kūnui atsitrenkiant į daiktą. Sužalojimai nebūdingi kritimui. Tuo metu, kai jis apžiūrėjo nukentėjusįjį, sužalojimas buvo padarytas neseniai. Aplinkybes, kaip atsirado sužalojimai nurodė pats nukentėjusysis. Jo matomi sužalojimai visiškai atitiko nukentėjusiojo parodytas aplinkybes. Nubrozdinimas, kraujosruva, žaizda, jei nėra papildomų komplikacijų yra laikoma nežymiu sveikatos sutrikdymu. Perrišimai yra atliekami tuomet, kai žaizda yra siuvama chirurgiškai, šiuo atveju ant nukentėjusiojo kojos buvo įprastas nubrozdinimas, kurio nereikėjo siūti, jis gausiai nekraujavo. Muštinė žaizda nebūtinai reiškia, kad ji atsirado mušimo metu, šis terminas naudojamas ir tuomet, kai asmuo pats susižaloja.
Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas V. K. pareiškimas, kuriame jis nurodė, kad 2021 m. vasario 13 d., įvykio metu D. K., agresyviai nusiteikęs šaukė, grasino, o kai jis išlipo iš automobilio, vaikinas pradėjo eiti link jo, norėdamas suduoti į galvą. Jis vaikiną atstūmė, kad išlaikyti atstumą. Tada vaikinas spyrė jam į koją, norėdamas pargriauti ant žemės. Parvertęs, spyrė keliu į veido sritį. Atsistojęs vaikinas vėl bandė pulti, todėl įsikibo jam į striukę ir tada jis pargriuvo. Nei karto vaikinui nesudavė (1 t., b. l. 7).
Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) namo, Kaune (1 t., b. l. 10-11). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 13-14).
Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo papildomai apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), Kaune, o būtent namo kieme esanti automobilių stovėjimo aikštelė. Namą ir automobilių stovėjimo aikštelę skiria asfaltuotas kelias ir plytelėmis išklotas šaligatvis. Prie trečios laiptinės, pirmame aukšte esančio buto, matoma vidutinio dydžio pušis. Šviesa prie laiptinės durų įsijungia automatiškai, tačiau prie trečios laiptinės šviesa automatiškai neįsijungia (1 t., b. l. 16-17). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 19-22).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. vasario 13 d. 21.54 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjas negali išvažiuoti, nes jo automobilis yra užstatytas. Pokalbio metu atėjo užstačiusio automobilio vairuotojas (1 t., b. l. 27).
BIRT ataskaitų žiūryklėje nurodyta, kad 2021 m. vasario 13 d. 22.04 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad pranešėjo automobilis buvo užstatytas, tačiau atėjo automobilio savininkas ir patraukė transporto priemonę, tačiau minėtas asmuo pradėjo konfliktuoti. Jie abu apsižodžiavo, automobilio savininkas puolė ant pranešėjo, suplėšė striukę, prakirto antakį. Pranešėjas laukia automobilyje, aikštelėje esančioje prie namo (1 t., b. l. 28).
Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad 2021 m. vasario 14 d. buvo priimtas D. K. pareiškimas apie tai, kad 2021 m. vasario 13 d. 21.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, daugiabučio namo kieme, kilusio konflikto dėl automobilių statymo su kaimynu V. K. metu, pastarasis pradėjo pranešėją stumdyti ir keikti necenzūriniais žodžiais. Su kumščiu tyčia trenkė pareiškėjui į veidą, dėl ko jam dešiniame ir kairiame veido skruoste atsirado patinimas, poodinė kraujosruva, paviršinis odos nubrozdinimas, tokiais veiksmais jam buvo sukeltas fizinis skausmas ir jis buvo nežymiai sužalotas veido srityje. Be to, V. K. suplėšė pranešėjo striukę (1 t., b. l. 116-119).
2021 m. vasario 14 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), Kaune. Įvykio vietoje matomas penkių aukštų pastatas. Namo kieme priešais trečią laiptinę stovi automobilis „Mercedes-Benz“, dešiniau nuo jo stovi automobilis „Toyota“ (1 t., b. l. 123-124). Pridėta foto lentelė (1 t., b. l. 126-130).
Specialisto išvadoje Nr. G 296/2021 (02) nurodyta, kad D. K. konstatuota žaizda dešinio apatinio voko srityje, vertintina kaip muštinė, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimas kairės akies apatiniame voke. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ar įrankiais, kurių savybių detalizuoti pagal turimus duomenis negalima. Sprendžiant pagal morfologinius išorinių sužalojimų požymius, jie padaryti 2-5 paros iki apžiūros laikotarpyje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje ir tiriamojo nurodytam traumos laikui ir nurodytoms traumos aplinkybėms, nėra. Konstatuoti mechaniniai sužalojimai atspindi ne mažiau 2 nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar įrankiais. Remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 9 punktu dėl konstatuotų sužalojimų D. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b. l. 136-138).
Akistatos protokole nurodyta, kad D. K. ir V. K. pasiliko prie savo parodymų. D. K. paaiškino, kad V. K. patraukus automobilį ir likus sėdėti automobilyje, jis nuėjo prie V. K. ir pradėjo keiktis, V. K. išlipus iš automobilio jiedu toliau konfliktavo žodžiu, po kurio laiko pradėjo muštis. V. K. nurodė tapačias konflikto kilimo priežastis, tačiau paaiškino, kad nepuolė D. K., tai D. K. du kartus spyrė jam į galvą, spyrė į kairę blauzdą, o jis tik bandė gintis. Jis negalėjo suplėšyti D. K. striukės, nes pastarąjį jis laikė tik už pečių. V. K. nežino, kaip ant D. K. veido atsirado sužalojimai ir kraujosruvos (1 t., b. l. 149-152).
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2021 m. vasario 13 d. apie 21.40 val. daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, žodinio konflikto su D. K. metu, tyčia ne mažiau kaip du kartus ranka trenkė jam į veido sritį, tokiu būdu padarydamas nukentėjusiajam D. K. žaizdą dešinio apatinio voko srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, odos nubrozdinimą kairės akies apatiniame voke, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (2 t., b. l. 183-203).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia. Nusikaltimo, numatyto šioje dalyje, sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik atsiradus straipsnio dispozicijoje nurodytoms pasekmėms. Straipsnio dispozicijoje yra nurodyti veiksmai, kuriais sukeliamos minėtos pasekmės: mušimu arba kitokiu smurtavimu. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad muštynėse paprastai besiginančiųjų nėra, abi pusės dažniausiai būna puolančiosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-273/2012, 2K-501/2013). Muštynėms, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą naudoja ne gynybos, o puolimo tikslais, dėl to muštynėse nėra besiginančiųjų; muštynių metu teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2011, 2K-489/2011, 2K-501/2013).
Byloje nustatyta, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykio dieną iš tikro įvyko žodinis konfliktas, vėliau peraugęs į muštynes. Kaltinamasis nurodė, jog konfliktas tarp jo ir V. K. kilo dėl to, jog nukentėjusysis nuolat užstato jo transporto priemonę ir jis negali pro jo automobilį pravažiuoti. Nukentėjusysis neginčijo, kad įvykio dieną jis užstatė kaltinamojo automobilį ir pro langą pamatęs, kad kaltinamasis negali pro jį pravažiuoti, išėjo į lauką patraukti savo automobilį. Patraukęs automobilį, jis ketino eiti namo, tačiau kaltinamasis prėjęs prie jo tęsė konfliktą, vartojo necenzūrinius žodžius ir galiausiai panaudojo smurtinius veiksmus nukentėjusiosjo atžvilgiu – vieną kartą spyrė jam į kairės pusės blauzdą bei kojos keliu ne mažiau du kartus spyrė V. K. į galvos sritį. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusojo įvyko grumtynės. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu V. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes šioje byloje nagrinėjamo konflikto metu nežymiai sužalojo D. K. sveikatą, tačiau tai nepateisina ir paties D. K. veiksmų. Byloje ištirta specialisto išvada patvirtina, kad V. K. buvo konstatuoti odos nubrozdinimai veido dešinėje srityje ir kairėje blauzdoje (su aplinkine poodine kraujosruva), o tai yra prilyginama nežymiam sveikatos sutrikdymui. Sužalojimų pobūdis atitinka V. K. nurodytas aplinkybes. Vadinasi, minėti sužalojimai atsirado muštynių su D. K. metu. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialisto išvadą pateikęs specialistas D. B. palaikė byloje esančią specialisto išvadą ir nurodė, jog jis apžiūrėjo nukentėjusįjį, buvo matomas nubrozdinimas ant dešinio skruosto, o kairės blauzdos priekiniame paviršiuje buvo matomas nubrozdinimas su kraujosruva, šie sužalojimai atsirado dėl mažiausiai dviejų trauminių poveikių, sužalojimai nebūdingi kritimui. Specialisto išvadoje nurodyti duomenys iš esmės sutampa su nukentėjusiojo parodymais. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis parodė, jog D. K. spyrė jam į blauzdą, bandė jo megztinį užmauti ant galvos, tuomet pajautė kelis smūgius į galvą, buvo praradęs sąmonę, parklupo ant kelių. Liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. S. nurodė, jog policijos įstaigoje ji matė paraudusią dešinę V. K. veido pusę. Policijos pareigūnas M. Ž. taip pat patvirtino, jog areštinėje V. K. galvos srityje buvo pastebėtas sužalojimas. Liudytojais apklausti kaimynai, pro langus matę įvykį ar bent dalį įvykio, iš esmės patvirtino, kad nukentėjusiojo atžvilgiu taip pat buvo naudojami smurtiniai veiksmai. Liudytojas A. D. teisme parodė, jog matė, kaip jaunuolis eina link V. K. ir priėjęs spyrė jam į koją, griebė už peties, o V. K. jį suėmus už liemens, jaunuolis spyrė nukentėjusiajam į galvą, V. K. suklupo ant kelių ir jie abu pradėjo vartytis ant žemės. Liudytojas J. Č. nurodė, jog matė, kaip D. K. priėjo prie nukentėjusiojo automobilio lango ir pradėjo šūkauti, vartojo necenzūrinius žodžius, o V. K. išlipus iš automobilio, D. K. puolė jį. Liudytoja J. F. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną D. K., priėjęs prie nukentėjusiojo automobilio lango, garsiai kalbėjo, keikėsi, tuomet V. K. išlipo iš automobilio, o D. K. prie jo priėjo ir puolė. Kiti byloje ištirti įrodymai, t. y. vaizdo ir garso įrašai, apžiūros protokolai, policijos ataskaitos žiūryklės duomenys, iš esmės kaltinamojo kaltės nepaneigia.
Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K. muštynių metu tyčia nežymiai sužalojo V. K.. Spirdamas į koją ir į galvą, kaltinamasis suprato, kad gali sužaloti nukentėjusįjį ir to siekė, todėl konstatuotina, jog D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
D. K. padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika baigta, sukeltas nežymus kito asmens sveikatos sutrikdymas.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai).
D. K. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 6-7), administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 8-18). Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale ir Kauno filiale per penkių metų laikotarpį nesikreipė dėl konsultacijos ar gydymo (2 t., b. l. 20, 21). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 23). D. K. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ (asm. b. l. 9).
Atsižvelgus į visas nurodytas aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad jis praeityje neteistas, į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų – užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamąjį auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų, kaltinamajam turi būti skirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė su įpareigojimais: per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir viso bausmės vykdymo metu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 4 punktai). Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika yra padaryta pirmą kartą, ji padaryta netoli kaltinamojo gyvenamosios vietos, kaltinamasis dirba, intensyvi priežiūra jam neskirtina.
V. Sprendimas dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis V. K. pareiškė 500 Eur civilinį ieškinį padarytai neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 60). Patirtą žalą prašo priteisti iš kaltinamojo D. K.. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis savo ieškinio reikalavimą palaikė.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.
Kaip minėta, neturtinės žalos dydžiai svyruoja, o konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos specifiką, kiekviena situacija yra individuali, kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, todėl ir priteistinos neturtinės žalos dydis kiekvieną kartą priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių.
Teismas neabejoja, kad dėl kaltinamojo D. K. nusikalstamų veiksmų nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, jis patyrė kitų nepatogumų. Nukentėjusiajam buvo nubrozdintas skruostas, ant kojos atsirado kraujosruva. V. K. buvo užpultas visiškai netikėtai, lauke buvo be striukės, telefono, tikėjosi tik patraukti automobilį ir greitai grįžti namo. Nukentėjusysis jautėsi nepatogiai dėl nubrozdinto skruosto.
Įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes, nukentėjusiojo sužalojimų mastą ir pobūdį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju 300 Eur suma būtų adekvati, teisinga ir proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusiojo patirtiems sužalojimams, todėl neturtinės žalos suma mažintina.
Nukentėjusysis V. K. taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusysis V. K. patyrė 968 Eur atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 179-180). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Baudžiamoji byla nors ir nėra didelės apimties, tačiau kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, vyko keli teisiamieji posėdžiai, buvo apklausta eilė liudytojų, peržiūrima vaizdo medžiaga, nukentėjusiojo atstovas advokatas aktyviai dalyvavo posėdžių metu, pasisakė baigiamosiose kalbose. Kaltinamasis yra dirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad nukentėjusiojo patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra per didelės, jų mažinti nėra pagrindo, todėl nukentėjusiajam V. K. iš kaltinamojo D. K. priteistinos 968 Eur atstovavimo išlaidos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė 152,46 Eur civilinį ieškinį dėl patirtų gydymo išlaidų (2 t., b. l. 96-97) ir pateikė civilinio ieškinio dydį pagrindžiančius dokumentus (2 t., b. l. 98). Civiliniame ieškinyje nurodyta, kad V. K. buvo suteiktos skubiosios medicinos pagalbos paslaugos bei atlikta kompiuterinė tomografija dėl trumpalaikio sąmonės netekimo. Civilinis ieškinys pagrįstas, nukentėjusiajam buvo suteiktos nurodytos sveikatos priežiūros paslaugos, jos buvo suteiktos dėl kaltinamojo atliktų veiksmų, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.
VI. Kiti klausimai
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašu iš parodymų patikrinimo vietoje su V. K., saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 52) ir kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro garso įrašais bei „Body“ kameros vaizdo įrašais, saugomas baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 105), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini baudžiamojoje byloje, kaip baudžiamosios bylos medžiaga.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 161-162), nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą ar mokslą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusiojo V. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo D. K. 300 Eur neturtinę žalą, kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Nukentėjusiojo V. K. naudai iš kaltinamojo D. K. priteisti 968 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo D. K. 152,46 Eur turtinę žalą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš parodymų patikrinimo vietoje su V. K., saugomą baudžiamojoje byloje ir kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro garso įrašais bei „Body“ kameros vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.