Tauragės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Tauragės rajono savivaldybės ieškinį atsakovui Ž. P. dėl socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ? CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą deklaruotoje gyvenamojoje vietoje). Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas teismo sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius įrodymus nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso butas esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 5-1318 atsakovui buvo suteiktos gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), dėl kurių su atsakovu 2015 m. vasario 13 d. buvo sudaryta socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 25-76.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Konvencijos 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybė neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, jai taip pat nenustatomas draudimas iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų vien dėl to, jog asmuo ilgai gyveno atitinkamame būste (pastaroji aplinkybė svarbesnė vertinant, ar konkrečiu atveju Konvencijos 8 straipsnis apskritai gali būti taikomas). Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant iškeldinimo iš būsto klausimą, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą teisme (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimo byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Konvencija pateisina ribojimus, kuriais siekiama apginti kitų asmenų teises, įgyvendinti vietos valdžios teisę tvarkyti turimą būsto fondą ar tinkamai taikyti teisės normas, nustatančias asmenų aprūpinimą būstu (žr., pvz., EŽTT 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą dėl priimtinumo byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; minėtą sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad, sprendžiant tokio pobūdžio ginčus (ginčus dėl iškeldinimo), turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti), ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2012; 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2014).

Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą (Konstitucinio Teismo 1997 m. kovo 12 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. kovo 5 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. birželio 7 d. nutarimai); socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557/2011; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194/2012).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas nevykdo pareigų, kylančių iš nuomos santykių: nemoka nuomos mokesčio nors šis sudaro tik 3,48 Eur/mėn., bei mokesčių už komunalines paslaugas. Uždarajai akcinei bendrovei „Tauragės butų ūkis“ už nuomos mokestį ir komunalines paslaugas 2018 m. kovo 1 d. atsakovo skola sudarė 67 Eur, 2018 m. rugsėjo 1 d. - 101,54 Eur, 2018 m. gruodžio 31 d. – 135,02 Eur, o 2019 m. rugsėjo 1 d. jau 172,12 Eur. Atsakovas nuomos mokesčio nemoka nuo 2017 metų. Atsakovas ne kartą buvo kviečiamas Tauragės rajono savivaldybės administracijos atvykti į komisijos posėdžius dėl socialinio būsto problemų sprendimo, susidariusių skolų aptarimo, tačiau į šiuos posėdžius nei karto neatvyko, spręsti susidariusio įsiskolinimo problemos niekaip nesprendžia, ir įsiskolinau suma tik didėja. Atsakovas nedirba, jog gautų kitų pajamų teismui nėra žinoma (CPK 178 straipsnis). Atsakovas oficialios šeimos neturi, socialiniame būste gyvena vienas. Uždarosios akcinės bendrovės „Tauragės butų ūkis“ komisija 2018 m. kovo 29 d. ir 2018 m. rugsėjo 12 d. vyko į atsakovo nuomojamą būstą ir apsilankymo metu nustatė, kad atsakovas negyvena visai nuomojamame būste. 2019 m. birželio mėnesį bute buvo išdaužti lango stiklai, kurie vėliau buvo užkalti fanera. Situacija dėl susidariusių skolų nepasikeitė nuo 2017 m. visiškai nėra mokamas nuomos mokestis bei mokesčiai už komunalines paslaugas.

Ieškovė įspėjo atsakovą dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo, kad atsakovas bus iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų teismine tvarka dėl susidariusio įsiskolinimo, tačiau atsakovas į ieškovės įspėjimą nereagavo.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklostė sutartiniai nuomos teisiniai santykiai. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas (CK 6.583 straipsnio 1 ir 2 dalys). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1 ir 2 d.). Laikinai išvykusiems nuomininkui, jo šeimos nariui ar buvusiam šeimos nariui, teisė į valstybės ar savivaldybės gyvenamąją patalpą paliekama šešiems mėnesiams su sąlyga, jeigu bus mokamas nuomos mokestis ir mokestis už komunalines paslaugas (CK 6.591 straipsnis).

Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad atsakovas ieškovei priklausančia gyvenamąja patalpa faktiškai nesinaudoja, nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuomos sutarties nustatyta tvarka nemoka. Duomenų, jog nurodyti įsiskolinimai būtų sumokėti, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis). Ištyrus ir formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nebuvo nustatyta jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių atsakovas tinkamai nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį bei mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reguliavimui, taip pat įvertinus tai, jog ieškovės bute gyvenamąją vietą yra deklaravęs atsakovas, konstatuotina, jog ieškovės reikalavimai dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo yra pagrįsti, todėl yra pagrindas nutraukti 2015 m. vasario 13 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 25-76, sudarytą su atsakovu ir iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (2018 m. balandžio 13 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-696-896/2018).

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleista, visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo priteistinos 156,66 Eur bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl nuomos sutarties nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir 1,66 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285-286 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Nutraukti tarp ieškovės Tauragės rajono savivaldybės, įmonės kodas 188737457 ir atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2015 m. vasario 13 d. socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 25-76 ir iškeldinti atsakovą Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos nuosavybės teise priklausančios Tauragės rajono savivaldybei ir esančios adresu (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 156,66 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt šešis eurus, 66 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, jas sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor bank AS Lietuvos skyrius, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.