- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-14
- Bylos Nr.
- 2S-247-755/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01192-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Atsakovas
- UAB „Sventovis“
- Ieškovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Vilstata“
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2S-247-755/2015
NUTARTIS
2015 m. balandžio 14 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Sventovis“ atskirąjį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1357-758/2014 pagal ieškovo L. Š. ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Radinys“ ir UAB „Sventovis“ dėl 2011 m. spalio 6 d. prašymo dėl prievolės įvykdymo pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, trečiasis asmuo UAB „Vilstata“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas L. Š., kuris yra BUAB „Radinys“ kreditorius, CK 6.66 str. pagrindu kreipėsi su reikalavimu į Visagino miesto apylinkės teismą dėl 2011 m. spalio 6 d. prašymo dėl prievolės įvykdymo pripažinimo negaliojančiu kaip sudarytą pažeidžiant BUAB „Radinys“ kreditorių interesus.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nutarta ieškovo L. Š. reikalavimų užtikrinimui areštuoti atsakovo UAB „Sventovis“ ( j. a k. 155931839) kilnojamieji daiktai, esantys pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, bei nekilnojamieji daiktai 24 950,12 Lt sumai, uždraudžiant atsakovui jį perleisti kitiems asmenims, taip pat įkeisti, tačiau paliekant atsakovui jį saugoti ir juo naudotis, o nustačius, kad atsakovas UAB „Sventovis“ tokio turto neturi ar turi nepakankamai - areštuoti atsakovo UAB „Sventovis“ pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą arba pas trečiuosius asmenis, leidžiant iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti darbo užmokestį savo darbuotojams, mokėti valstybei mokesčius, socialinio draudimo įmokas, pervesti 24950,12 Lt bankrutuojančiai UAB „Radinys“.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Sventovis“ civilinėje byloje pateiktu atsiliepimu į ieškinį prašė užtikrinti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimą, įpareigojant ieškovą sumokėti į Visagino miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 120 235,39 Lt ir 21 proc. PVM dydžio piniginę sumą. Atsakovas jo galimai atsirasiančius nuostolius grindė aplinkybėmis, jog dėl teismo nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolių, kadangi dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti įsipareigojimus pagal naujas viešųjų pirkimų sutartis. Nurodė, kad VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2014-11-13 raštu pranešė, jog nepateikus įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo iki 2014-11-21, bus laikoma, kad UAB „Sventovis“ atsisakė sudaryti sutartį ir tokia sutartis neįsigalios, „Swedbank“ AB atsisakė išduoti garantiją dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, dėl ko egzistuoja reali grėsmė, kad UAB „Sventovis“ dėl pritaikyto arešto neteks 120235,39 Lt vertės užsakymo, gresia baudos ir delspinigiai.
Žemesnės instancijos teismas
Visagino miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsakovo UAB „Sventovis“ prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, jog atsakovas nepagrindė, jog būtent dėl nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali patirti prašyme nurodyto pobūdžio nuostolius. Teismas nustatė, kad byloje aplinkybę, jog „Swedbank“ AB atsisakė išduoti atsakovo prašomą garantiją dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, patvirtinančių duomenų nėra. Be to, turto arešto aktų registro duomenimis atsakovui yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovo turto areštas ir kitose bylose, todėl nurodė, jog nėra pagrindo teigti, kad bankas atsisakė išduoti garantiją būtent dėl nagrinėjamoje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, kad atsakovas būtų išnaudojęs visas priemones gauti reikiamą garantiją ir kreipęsis į kitas kredito įstaigas ar draudimo bendroves. Taip pat teismas nustatė, jog nėra duomenų, ar sutartis su VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ buvo sudaryta. Konkrečių duomenų, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų apsunkintas kokių nors atsakovo sudarytų sutarčių vykdymas, atsakovas nepateikė. Teismas pažymėjo, kad atsakovas prašo nuostolių užtikrinimo iš ieškovo L. Š., tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinį yra pareiškęs atstovaudamas visų bankrutuojančios UAB „Radinys“ kreditorių interesus. Teismas, konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiras reali galimybė nuostoliams atsirasti ir nepagrindė galimai atsirasiančių nuostolių dydžio, taip pat nenurodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad kyla grėsmė atsakovo galimam patirtų nuostolių išieškojimui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Sventovis“ skundžia 2014-12-23 Visagino miesto apylinkės teismo nutartį, prašo ją panaikinti ir klausimą dėl atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo išspręsti iš esmės - tenkinti UAB „Sventovis“ prašymą ir įpareigoti ieškovą įmokėti į Visagino miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 120 235,39 Lt ir 21 procento PVM dydžio piniginę sumą, siekiant užtikrinti atsakovo UAB „Sventovis“ galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių atlyginimą.
Atskiruoju skundu cituojamos CPK 146 straipsnio 1 dalies nuostatos, nurodoma, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog turi būti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, pažymima, kad teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokių nuostolių taikymo tikslingumo, nebūtina turėti tiek ir tokių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad konkretaus dydžio nuostoliai ateityje neabejotinai atsiras. Tvirtinama, jog teismas, vertindamas atsakovo prašymo pagrįstumą, nepagrįstai laikėsi pozicijos, jog atsakovas privalėjo įrodyti realų nuostolių dydį ir neabejotiną jų atsiradimo tikimybę. Tai, atsakovo teigimu, prieštarauja teismų praktikoje suformuotam CPK 146 str. 1 dalies aiškinimui. Atsakovo nuostoliai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo turi būti realiai prognozuotini, bet tai nereiškia, kad atsakovas turi įrodyti, kad tie nuostoliai tikrai atsiras bei pagrįsti nuostolių konkretų dydį, t.y. negali būti keliama nuostolių atsiradimo akivaizdumo sąlyga. Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, jog pateikiamų įrodymų dėl nuostolių atsiradimo ateityje galimybės pakankamumo lygis negali būti tapatinamas su tais atvejais įrodinėjimo procese, kai privaloma pagrįsti konkrečių nuostolių atsiradimo neišvengiamumą ir tiksliai apskaičiuoti jų dydį. Užtikrinant galimų atsakovo nuostolių atlyginimą, pakanka pateikti įrodymus, kad nuostolių gali atsirasti ateityje, tačiau nebūtina pagrįsti jų konkretaus dydžio. Teismui neprivaloma turėti tiek ir tokių įrodymu, kurie patvirtintų, kad tam tikro konkretaus dydžio nuostolių ateityje neabejotinai atsiras. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad susidariusioje situacijoje egzistuoja tam tikra nuostolių atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-427/2007). Skundžiama nutartimi teismas kelia nuostolių realumo ir akivaizdumo įrodymų egzistavimo sąlygą.
Atsakovas tvirtina, kad teismui buvo pateikti įrodymai, jog būtent dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių - kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, piniginių lėšų arešto, sutriko įmonės veikla: areštuotos įmonės piniginės lėšos, esančios AB Swedbank, 24950,12 Lt sumai, šios lėšos buvo apyvartinės, jų įmonė, negali panaudoti vykdydama ūkinę - komercinę veiklą. Pažymima, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog ginčo šalių interesų ekonomiškumo, pusiausvyros, lygiateisiškumo principai sąlygoja, jog teisminio proceso pradžioje taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti tokios, kad iš esmės nestabdytų ir netrikdytų įmonių komercinės-ūkinės veiklos, t.y. įmonės komercinė-ūkinė veikla negali nukentėti dėl pradėtų teisminių procesų (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-12-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008; 2009-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84/2009). Nurodoma, kad stabilus įmonės veikimas, netrukdomas pajamų gavimas ir atsiskaitymas su trečiaisiais asmenimis sudaro geresnes galimybes įvykdyti teismo sprendimą dėl piniginių reikalavimų priteisimo. Atsakovui negalint atsiskaityti su kitais kreditoriais, atsakovo kreditorinis įsiskolinimas gali didėti, blogėti reputacija tarp verslo subjektų ar net lemti nemokumą, kartu gali mažėti galimybė įvykdyti teismo sprendimą pilna apimtimi ir pačiam ieškovui. Todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, argumentai dėl piniginių lėšų panaudojimo suvaržymo iš esmės yra pagrįsti. Areštavus pinigines lėšas atsakovo, kaip juridinio asmens, veikla ribojama, kas neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nurodo, kad varžantis laikinųjų apsaugos priemonių pobūdis suponuoja ne tik jų taikymo išimtinumą, bet ir būtinumą klausimus, susijusius su šių priemonių institutu, spręsti tokiu būdu, kuris užtikrintų protingą šalių interesų santykį. Negalima tokia situacija, kai, suabsoliutinant vieno asmens interesus, būtų paneigiami kito interesai. Atskiruoju skundu teigiama, jog teismas netinkamai įvertino pateiktus rašytinius įrodymus, kurie pagrindžia tai, jog būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nebeturi galimybės vykdyti viešojo pirkimo sutarčių. UAB „Sventovis“ gavo VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ 2014-11-13 raštą dėl sutarčių užtikrinimo, kuriame nurodyta, kad, nepateikus įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo iki 2014-11-21 d. bus laikoma, kad UAB „Sventovis“ atsisakys sudaryti sutartį ir tokia sutartis neįsigalios. Nurodoma, kad „Swedbank“ AB atsisakė išduoti atsakovo prašomą garantiją dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl nurodo, kad yra tikėtina, kad ir kitos kredito įstaigos atsisakys išduoti atsakovui reikalingą garantiją. Tvirtina, kad egzistuoja reali grėsmė, kad UAB „Sventovis“ dėl pritaikyto arešto neteks 120 235,39 Lt (ir PVM) vertės užsakymo ir negaus planuotų pajamų, neteks kliento, nukentės įmonės reputacija, įmonei bus sudėtinga dalyvauti kituose konkursuose dėl viešųjų pirkimų, gauti naujų užsakymų. Teigia, jog teismo argumentai apie tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, ar minėta viešojo pirkimo sutartis buvo sudaryta ar ne, yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtame VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ rašte aiškiai nurodyta, kad jeigu iki 2014-11-21 UAB „Sventovis“ nepateiks įsipareigojimų vykdymo užtikrinimo, bus laikoma, kad bendrovė atsisako sudaryti sutartį ir tokia sutartis netenka galios. Šis raštas ir įrodo, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl to, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių bendrovei nebuvo išduota banko garantija. Nurodo, kad teismo motyvai, jog atsakovas nepateikė įrodymų, kad būtų kreipęsis į draudimo bendroves dėl garantijų viešojo pirkimo sutarčių vykdymui išdavimo, nepagrįsti ir atmestini. Bendrovė neturėjo pakankamai laiko kreiptis į kitas įstaigas dėl garantijos suteikimo, o atsižvelgiant į banko argumentus dėl atsisakymo suteikti garantiją, yra tikimybė, jog ir draudimo kompanijos būtų atsisakiusios tokiomis sąlygomis išduoti garantiją. Banko atstovas atsisakyme išduoti banko garantiją, būtent dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžių, bendrovei įnešus deponuoti lėšas už garantiją, bankas (ar kita kredito įstaiga) negalėtų jų deponuoti, o privalėtų vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių iš karto nukreipti tas lėšas antstoliui, todėl būtent pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės apsunkina bendrovės ūkinės - komercinės veiklos vykdymą.
Šalies argumentai
Be to, atskiruoju skundu nurodoma, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas L. Š., reikšdamas ieškinį, atstovauja visų BUAB „Radinys“ kreditorių interesams, dėl to, nėra jokio pagrindo prašymo dėl įpareigojimo įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą nurodytą pinigų sumą tenkinti tik jo vieno atžvilgiu. Nurodo, kad ieškinį L. Š. pareiškė išimtinai tik siekdamas apginti tariamai pažeistas savo turtines teises, nurodydamas, jog 2013-03-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas jo 10 800 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas BUAB „Radinys“ atžvilgiu, o reikšdamas reikalavimą panaikinti 2011-08-04 Reikalavimo perleidimo sutartį, siekia patenkinti savo kreditorinį reikalavimą. Ieškovas šioje byloje yra tik L. Š., jo naudai yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl jo atžvilgiu turi būti nagrinėjamas prašymas dėl atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovo BUAB „Radinys“ administratoriaus UAB „Toplit“ įgaliotas asmuo su atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą nutartį palikti galioti. Nurodo, kad atskirojo skundo argumentai, jog teismui patenkinus ieškinį, L. Š. galėtų gauti išimtinai savo kreditorinio reikalavimo patenkinimą, neatitinka teisminės praktikos dėl actio Pauliana instituto taikymo įmonių bankroto bylose. Teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Todėl, nurodo, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą išimtinai L. Š. turto atžvilgiu negalima, kadangi ieškinys pareikštas visų BUAB „Radinys“ kreditorių ir pačios bankrutavusios įmonės interesais. Be to, atsiliepimu nurodoma, kad viešųjų pirkimų sandorio, kurio UAB „Sventovis“ negalėjo sudaryti, vertė neįrodo nuostolių dydžio, nebuvo pateiktą įrodymų, kad sandoris nebuvo sudarytas dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą L. Š. prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. L. Š. pažymi, kad tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Nurodo, jog atsakovas nepateikė jokių duomenų, jog bankas jam neišduoda sutarties įvykdymo užtikrinimo būtent dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes iš turto arešto aktų registro matyti, jog atsakovui yra taikytas turto areštas ir kitose bylose. Iš atsakovo pateikto susirašinėjimo su AB „Swedbank“ atstovu šių aplinkybių nustatyti negalima. Atsakovas taip pat nepateikė duomenų ar išnaudojo kitas priemones gauti sutarties įvykdymo užtikrinimą - kreipėsi į kitą banką ar draudimo bendrovę. Skirtingai nei nurodo atsakovas, VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ pranešimas nepatvirtina, jog sutartis nebuvo sudaryta. Be to, atsakovas nepateikė jokių duomenų apie tai, jog jo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas. Aplinkybė, jog teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiškai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. UAB „Radinys“ ir UAB „Sventovis“ yra susiję juridiniai asmenys per savo akcininkus, vadovus, todėl šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pakankamai pasiskaičiavo ginčijamo sandorio sudarymo riziką ir atsakovo prašymas užsitikrinti šio sandorio vykdymo kylančią riziką yrą nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Atsiliepimu L. Š. nesutinka su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad nepareiškė ieškinio gindamas visų BUAB „Radinys“ kreditorių interesus, nes Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomos šio straipsnio 4 dalyje nustatytos sandorio pripažinimo negaliojančiu teisinės pasekmės tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) turi būti grąžinamas bankrutuojančiai Įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Todėl ieškovas nurodo, kad dėl atsakovo BUAB „Radinys“ teisinio statuso restitucija šioje byloje turi būti taikoma visa ginčijamo sandorio apimtimi.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Hirvisaari v. Finland, no 4968/99, judgerment of 27 september 2001, par 30; Van de Huk v. Neatherlands judgement of 19 April 1994, Series An. 288, p 20 par. 61; kt.).
Įvertinus bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus (CPK 185 str.), kaip minėta, nenustačius absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.), apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kurių nekartoja, konstatuoja, kad šis teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai taikė ir aiškino tiek procesinės, tiek materialinės teisės normas, visapusiškai įvertino šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CPK 176 str., 263 str., 320,327,337 str.). Apeliantas pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė (CPK 12 str., 178 str., 314 str.). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė procesinį dokumentą, sprendžiant, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Tokiu būdu pasisako tik dėl esminių jo motyvų. Kiti skundo argumentai, pripažintini teisiškai nereikšmingais nagrinėjamos bylos kontekste, todėl jų apeliacinės instancijos nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Atskirojo skundo argumentai, jog piniginių lėšų areštas riboja asmens galimybę juos naudoti ūkinėje-komercinėje iš esmės yra pagrįsti, bet šiuo atveju apeliantas teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neskundė, ji yra įsiteisėjusi. Prašymas laikinąsias apsaugos priemones naikinti, keisti ar pan., nebuvo teikiamas. Skundu keliamas klausimas dėl galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, todėl nėra procesinio pagrindo vertinti, ar buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje.
Asmuo, prašantis užtikrinti nuostolių atlyginimą, turi teismui pateikti duomenis, pagal kuriuos būtų galima pagrįstai prognozuoti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo gali atsirasti nuostolių ir kad šalies patirtų nuostolių atlyginimo realus išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Pastebėtina, jog iš viešai skelbiamų VĮ „Ignalinos atominė elektrinė“ ir Viešųjų pirkimų paieškos portalo duomenų (CPK 179 str. 3 d.) matyti, kad apelianto nuorodos dėl galimų sunkumų vykdant jo laimėto viešojo pirkimo Nr. 153684 „Akumuliatorinių baterijų pirkimas“ nepagrįstos. Pagal viešųjų pirkimų ataskaitas, pirkimo sutarties rezultatuose matyti, kad pirkimo sutartis yra įvykdyta. Sutartis pagal šį pirkimą buvo sudaryta 2014-12-03, o 2015-03-20 įvykdyta, esant faktinei pirkimo sutarties vertei 25898,99 €, buvo pritaikytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (http:// www.cvpp.lt /index.php? option= com_profile & Itemid =86&task=ataskaitos&filter_quick=153684). Šie duomenys rodo, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukėlė neigiamų turtinių pasekmių apeliantui ir jo taikymas apeliacinės instancijos teisme ar nagrinėjant šį klausimą naujai pirmos instancijos teisme, esant nepasikeitusioms aplinkybėms, nebeaktualus. Nekelia abejonių, jog atskirojo skundo pateikimo dienai - 2015-01-05 apeliantas žinojo apie sutarties sudarymą, suvokė, kad pritaikytos laikinosios priemonės netrukdys šios sutarties vykdymui, bet to nepaisant, šios svarbios informacijos neatskleidė, tebeteigė apie esamus apsunkinimus.
Sykiu pastebima, jog teismo nutartyje galimybė areštuoti lėšas numatyta tik nesant ar esant nepakankamai kito turto. Atsakovas neteikė duomenų apie tokio turto turėjimą, antstolio veiksmų dėl lėšų aprašymo neskundžia, nėra duomenų, jog būtų prašęs pakeisti aprašyto turto sudėtį. Iš atsakovo 2013 m. finansinės atskaitomybės duomenų matosi, jog tokio turto atsakovas turėjo.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ginčijama nutartis priimta tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias galimų nuostolių užtikrinimo taikymo sąlygas, tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, todėl ją keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Visagino miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.