Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuteistasis), gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo (toliau – ir Kalėjimas) Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. LK-N-933 „Dėl nuteistojo D. E. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos“ (toliau – ir Nutarimas), kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Nuteistojo gynėjo skundas dėl Nutarimo, kuriuo prašoma Nutarimą panaikinti ir taikyti lygtinį paleidimą. Nuteistojo gynėjas nurodo, kad Nutarimas nėra išsamus ir tinkamai argumentuotas, jame padarytos išvados nenuoseklios, prieštaringos. Absoliuti dauguma aplinkybių, susijusių su Nuteistojo asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu yra būtent teigiamai Nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, visgi, Komisija vis tiek nusprendė netaikyti Nuteistajam lygtinio paleidimo. Skunde:

1.1. pažymima, kad N. K. pristatomas pakartotinai, rodo didelę motyvaciją bei savo elgesiu visokeriopai stengiasi užsitarnauti Komisijos ir teismo pasitikėjimą. Geriausias to pavyzdys – jį teigiamai charakterizuojančių duomenų visetas, kuris su lyg kiekvienu nuteistojo svarstymu pasipildo naujomis teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Nuteistasis pilnai įvykdė jam pateiktas rekomendacijas – dalyvavo bei pabaigė visas įstaigoje taikomas kryptingam jo nusikalstamumo rizikos mažinimui tinkamas intervencines priemones bei programas. Nutarime akcentuojamas priemonių elgesio bei mąstymo korekcijai lankymas jau būtų pakartotinis. Kalėjimo specialistų sudarytame pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Komisija balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino, nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir reikšmingi rizikos valdymo pokyčiai nustatyti nebuvo, kadangi iki šiol didžiąja dalimi egzistuoja dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurių skaičių nuteistasis privalo mažinti. Šiuo atveju svarbūs veiksmai bausmės atlikimo metu – Nuteistasis sutiko dirbti laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos pasiūlytą darbą, buvo skatintas už gerbūvio darbų atlikimą. Nuteistasis turi nuolatinį teisėtą pragyvenimo šaltinį – vykdo individualią veiklą (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) buvo prilyginta darbinei veiklai. Nesuprantami Nutarimo teiginiai dėl „abejotino realumo“ individualios veiklos vykdymo. Nuteistojo asmens bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistojo vykdoma individuali veikla nėra apsimestinė ir yra realiai vykdoma jau ilgiau nei (duomenys neskelbtini). Paleidimo Nuteistasis taip pat turėtų darbą. Be to, jis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai yra atlikęs eilę nemokamų darbų. Nuteistasis deda maksimalias pastangas, siekdamas visokeriopos savo asmenybės resocializacijos, todėl didelę dalį laiko paskyrė mokslams (detalizuota skunde). Šių aplinkybių visetas neabejotinai parodo, kad Nuteistojo nuostata i darbą yra teigiama, savo užimtumą laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis maksimaliai išnaudoja darbinei veiklai ir savęs tobulinimui;

1.2. nurodoma, kad Nuteistasis turi įsiskolinimų, tačiau kas mėnesį juos dengia savarankiškai (tą pagrindžiantys dokumentai yra asmens byloje bei pridedami kartu su skundu). Iš antstolio Sauliaus Virbicko pažymos matyti, kad jog dar iki 2024 m. spalio 1 d. pagal vykdomąją bylą Nuteistojo atžvilgiu buvo išieškota ir paskirstyta 3 518,35 Eur. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas iki šiol. Nuteistasis skolingas pakankamai reikšmingą sumą, todėl net ir visas likęs paskirtos laisvės atėmimo bausmės laikas nebūtų pakankamas pilnai padengti įsiskolinimus. Dėl šios priežasties Aprašo nuostatose numatyta, jog turi būti vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata dėl žalos atlyginimo ir (ar) pašalinimo. Priešingai nei nurodyta Nutarime, Nuteistojo nuostata dėl žalos atlyginimo yra išimtinai teigiama, jis yra pasiryžęs likusį gyvenimą sąžiningai dirbti ir išspręsti turimas įsiskolinimų problemas, tačiau akivaizdu, jog tą nuteistasis objektyviai įgyvendinti tik būdamas laisvėje. Turimi įsiskolinimai, savaime negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Viena iš rekomendacijų buvo savanoriškai dengti skolą, atitinkamai, Nuteistasis stengėsi tą daryti didesne apimtimi. Taigi Nuteistasis realiai įvykdė rekomendacijas. Įstatymų leidėjas suformulavo formalius ir materialus kriterijus, kuriuos Nuteistasis šiai dienai pilnai atitinka. Tuo tarpu Nutarimo motyvai iš esmės paneigia įstatyme įtvirtintas nuostatas dėl lygtinio paleidimo, vadovaujantis tokia Komisijos logika, lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam, net ir atitinkant visas įstatyme numatytas sąlygas – neįmanomas, kadangi yra vertinami (suabsoliutinami) išimtinai nusikalstamų veikų padarymo metu egzistavę kriminogeniniai poreikiai;

1.3. pažymima, kad Nutarime nurodytu dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimas, priverčia abejoti instituto efektyvumu. Neginčijama, jog su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu, susijusios aplinkybės yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nagrinėjamu atveju esant išimtinai teigiamai Nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, vien tik padaryto nusikaltimo pavojingumas ir pobūdis negali būti pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Motyvavimas padarytų nusikaltimų sunkumu, laikytinas dvigubu baudžiamumu. Skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į tai, jį nuteisė ir jam paskyrė bausmę, todėl šis faktas negali daryti įtakos lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui, nes tai būtų laikoma tos pačios teisinės aplinkybės pakartotiniu vertinimu. Padaryto nusikaltimo sunkumas nesudaro pagrindo griežčiau vertinti kitas aplinkybes, reikšmingas lygtiniam paleidimui ir šis neturėtų būti diferencijuojamos pagal nusikaltimo sunkumą, nes toks modelis iškreipia bausmių skyrimo ir jų vykdymo tikslų balansą;

1.4. teigiama, kad visi likusieji Nutarimo motyvai yra absoliučiai abstrahuoto pobūdžio, nėra grindžiami jokiomis konkrečiomis aplinkybėmis ir faktais. Nutarime nurodoma, jog „2025 m. lapkričio mėn. atliekamo vertinimo metu vis dar gaunama informacija, jog asmeniui vis dar būdingas kriminalinės subkultūros laikymasis“, tačiau jokių konkrečių duomenų neįvardija, iki šiol nesudaro galimybės Nuteistajam susipažinti su tokiais duomenimis. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje. Nuteistasis jau atliko reikiamą laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sąlygoja jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Jo atliktos bausmės dalis pilnai atitinka įstatymo nustatytą formalųjį lygtinio paleidimo kriterijų, t. y. privalomą atlikti bausmės laiką;

1.5. atkreipiamas dėmesys į tai, jog Komisija akcentavo tariamai egzistuojančius kriminogeninius veiksnius, kurie akivaizdu, jog egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nėra net menkiausių apraiškų, jog egzistuoja šiai dienai. Net ir priešingu atveju yra priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Nutarimo argumentai gali būti prilyginami dirbtiniu sąlygų lygtiniam paleidimui netaikyti sukūrimu, o tai priverčia abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Naujausioje teismų praktikoje tokios situacijos vertinamos itin kritiškai. Dabartinė bausmių vykdymo politika rodo, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų (detaliau žr. skunde). Šiuo atveju būtent nuteistojo elgesio korekcija pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, pastangos tinkamai vykdyti laisvės atėmimo bausmę, pasiryžimas integruotis į visuomenę sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai, visų šių aplinkybių svarba, norint taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pabrėžiama ir teismų praktikoje (detalizuota skunde).

2. Apibendrindamas, gynėjas daro išvadą, kad Komisija netinkamai įvertino Nuteistojo asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją, nusikalstamo elgesio riziką bei pažangą ją mažinant ir visiškai nepagrįstai sprendė, jog šiuo metu neįmanoma Nuteistojo elgesį koreguoti neizoliuojant šio nuo visuomenės.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 3 dalyje nustatytų atsiliepimų teismui nepateikta.

Skundas atmestinas.

4. Iš teismui pateiktos Nuteistojo asmens bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO bei Nuteistojo gynėjo skundo duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu D. E. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 d., 253 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu (BK 63 straipsnio1, 4, 9 dalys) ir Nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nuosprendžiu minėtas 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendis pakeistas – juo paskirta bausmė, subendrinus su 2011 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 25 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmių sušvelninimo paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo Nuteistajam paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

5. Bausmės pradžia – 2009 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 8 d. Du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2021 m. balandžio 8 d.

6. Komisija Nutarimu nusprendė netaikyti Nuteistajam lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo Nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdyti šias priemones: 1) vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; 2) dėti pastangas atitikti sąlygas bausmę tęsti atviro tipo kalėjime; 3) nuosekliai dengti turimus finansinius įsiskolinimus. Nustatyta pakartotinio svarstymo data – 2026 m. gegužės 20 d.

6.1. Komisija pažymėjo, kad nors Nuteistojo elgesys šiuo metu nepriekaištingas, motyvuotai įsitraukia į resocializacijos priemones ir vykdo lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, tačiau jis vykdė pavojingas visuomenei nusikalstamas veikas, buvo nusikalstamo susivienijimo narys, jam būdingas smurtinis elgesys, instrumentinės agresijos naudojimas. Siekdamas įrodyti, jog nebekelia grėsmės visuomenei, turi dėti maksimalias pastangas siekiant akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Pagal socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją, negalima teigti, jog pastangos yra pakankamos: Nuteistasis stokoja motyvacijos darbinei veiklai, vykdo abejotino realumo individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), taip pat atsisakė dirbti administracijos siūlomą darbą. Laisvėje teigia dirbsiantis (duomenys neskelbtini), nors tokios darbo patirties prieš bausmės atlikimą neturėjo. Taigi vien šie duomenys rodo apie asmens neigiamą požiūrį į bausmę jos tikslus ir dalyvavimą resocializacijos procese. Vykdoma individuali veikla nesudaro reintegracijos į darbo rinką ir pragyvenimui reikalingų finansinių resursų prielaidų, todėl nusikalstamo elgesio recidyvo rizika nėra pakankamai valdoma. Taip pat jis deda minimalias pastangas savanoriškai atlygtini įsiskolinimus. Vertinant nuteistojo mąstymo ypatumus, pastebėtina, kad jis priima sprendimus ir elgiasi iš asmeninių pozicijų, siekdamas naudos sau ar savo artimajam ratui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad dalyvavimas resocializacijos priemonėse naudojamas instrumentiškai, siekiant asmeninės naudos, t. y. geresnių bausmės sąlygų lygtinio paleidimo. Nuteistasis 12 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors paskutinė nuobauda skirta 2021 m., jo pažanga stokoja nuoseklumo, nėra aišku, ar pastangų metų geras elgesys yra nuoširdi noras keistis, ar, kaip minėta, geresnių bausmės sąlygų siekimas dėl asmeninių interesų. Kelia abejonių ir tai, kad nors asmuo jau keturis metus laikosi nustatytos tvarkos, nedaro pažeidimų, vykdo resocializacijos planą, jam dar nėra suteiktas be sargybos statusas. Socialinio tyrimo išvadoje teigiama, kad 2025 m. lapkričio mėn. atliekamo vertinimo metu vis dar gaunama informacija, jog asmeniui vis dar būdingas kriminalinės subkultūros laikymasis. Nuteistojo pakartotino nusikalstamo elgesio didelės žalos rizika – vidutinė. Atsižvelgdama į tai, Komisija sprendė, kad netikslinga Nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Komisijos sprendimas didžiąja dalimi priimtas atsižvelgiant į 2025 m. lapkričio 7 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. RV-25-3489 (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada) nurodytą informaciją apie Nuteistajam taikytas priemones ir jų rezultatus, tad svarbu atskleisti jos turinį.

8. Socialinio tyrimo išvadoje aptariami Nuteistojo teistumai, trumpai atskleidžiama nuosprendžių esmė, nurodoma, jog Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, iš viso teistas 4 kartus, į teisėsaugos akiratį pateko būdamas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo teisiamas pirmą kartą, paskutinio teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino, tačiau pastarųjų vertinimų metu kaltės neneigia. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Atkreiptas dėmesys, jog praeityje Nuteistajam buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, tačiau dėl netinkamo įpareigojimų vykdymo, 2004 m. balandžio 19 d. jis nuteistas už teismo sprendimo nevykdymą. Dėl pasireiškusių elgesio ypatybių, susijusių su smurtiniu elgesiu, vertinama, jog dėl pasikartojančių to paties pobūdžio nusikalstamų atvejų yra galima didelė žalos rizika. Aptariant gyvenimo sąlygas, pažymima, jog 2025 m. Nuteistajam bausmę pradėjus vykdyti lengvosios grupės sąlygomis, išvyksta pas (duomenys neskelbtini), pateiktas 2025 m. lapkričio mėn. atnaujintas pastarosios sutikimas priimti (duomenys neskelbtini) gyventi (duomenys neskelbtini), taigi galima teigti, kad reikšmingų pokyčių dėl gyvenamosios vietos po paleidimo – nėra, ši sritis nėra siejama su kriminogenine rizika. Aptariant išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti sritis, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad iki bausmės atlikimo oficialaus darbo stažo nesukaupė, aiškino, kad tuo laikotarpiu Lietuvoje buvo itin maži atlyginimai, nematė prasmės dirbti oficialiai. Nuo (duomenys neskelbtini) vykdo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) – ši veikla prilyginta darbinei. Nuteistasis su viena (duomenys neskelbtini) yra pasirašęs darbinę sutartį, už tokias paslaugas gauna (duomenys neskelbtini) Eur. Iki tol nedirbo, nes manė, jog atlygis įkalinimo įskaitoje nepakankamas. Bausmės atlikimo metu įgijo (duomenys neskelbtini), tačiau neturi galimybių šių profesijų realizuoti. Po paleidimo planuoja dirbti, pateikė 2025 m. rugpjūčio 24 d. raštą, kuriuo patvirtinama galimybė pastarąjį įdarbinti (duomenys neskelbtini) pareigoms. Nuteistajam gebant išlaikyti stabilius darbo santykius, tai galėtų tapti svarbia tolesnės integracijos į visuomenę proceso prielaida. Aptariant lėšų tvarkymo ir pajamų sritis, atsižvelgiant į praeityje teisėtų pajamų šaltinių nebuvimą, nusikalstamo susivienijimo veiklą, iš kurios veiklos (pagrinde neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis) buvo gauta ne mažiau 320 500 litų (92 823,22 Eur) nauda, galima kelti prielaidą, kad būtent tokia veikla buvo pagrindinis pajamų šaltinis. 2025 m. balandžio 2 d. duomenimis, Nuteistasis pagal vykdomuosius dokumentus skolingas 38 391,42 Eur. Iš trečiųjų asmenų gautų lėšų buvo išskaičiuota 173,85 Eur, savanoriškai buvo sumokėjęs 320 Eur. 2025 m. spalio mėn. gauta informacija, kad asmuo savanoriškai atlyginęs 1 060, pastarosios įmokos mokamos po 50 Eur. 2024 m. spalio 1 d. antstolio pateiktame dokumente nurodyta, kad iš Nuteistojo taip pat išieškota 3 518,35 Eur. Pastarasis nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą. Lėšų sritis vertinama kaip reikšmingas bei su nusikalstamumu susijęs kriminogeninis poreikis. Nuteistajam išlaikant darbinius santykius, nuolat ir sistemingai gaunant legalias pajamas, turimi įsiskolinimai turėtų mažėti, kas sumažintų pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Aptariant ryšių sritį, pokalbio metu Nuteistasis nurodė, kad neturėjo tinkamo (duomenys neskelbtini) elgesio autoriteto, kelia prielaidas, kad dėl šių gyvenimiškų aplinkybių autoritetu pasirinko savo aplinkoje esančius draugus. Nustatyta, kad Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, iš kurių sulaukia pagalbos ir paramos, kas gali būti svarbi resocializacijos proceso dalis. Gyvenimo stiliaus ir draugų srityje nurodoma, kad dauguma Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų vykdytos kartu su bendrininkais, jis renkasi lyderio poziciją, išlaikydamas statusą kriminalinėje bendruomenėje. Pastaruoju metu stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės, režimo reikalavimų, įsitraukti į resocializacijos priemones, kas administracijos buvo vertinama teigiamai: jis 5 kartus skatintas, šiuo metu atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis. Visgi bausmės atlikimo metu buvo baustas drausmine tvarka 12 kartų – ne kartą už pasipriešinimą pareigūnams, disponavimą mobiliojo ryšio telefonu. Nuteistasis teigia, kad nebenusikals, turi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), visgi tokios aplinkybės egzistavo ir iki nusikalstamų veikų vykdymo, (duomenys neskelbtini), įsipareigojimai, (duomenys neskelbtini) neatgrasė nuo neteisėto veikimo. Gyvenimo stiliaus sritis gali būti siejama su jo nusikalstamo elgesio raiška. Piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje pažymėta, jog įvertinus nusikalstamo susivienijimo veikimo modelį, galima teigti, kad buvo netoleruojami psichiką veikiantys asmenys ir nariai patys šių medžiagų nevartojo, šioje srityje problemos nestebimos. Emocinės gerovės srityje pažymima, jog dabartiniai emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai susiję su Nuteistojo asocialiu elgesiu, tačiau praeityje pasireiškęs perdėtas pasitikėjimas sėkme kriminalinėje sferoje galėjo sąveikauti su pasireiškusiu nusikalstamu elgesiu. (Duomenys neskelbtini) amžiuje pasireiškęs elgesys galėjo prisidėti prie kriminalinio identiteto formavimosi. Aptariant mąstymo ir elgesio sritis, Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pokalbio su Nuteistuoju metu, asmens bendravimo manieros nepasižymi konkretumu, asmuo geba išklausyti, reflektuoti, į problemas žvelgia abstrakčiai. Itin sėkmingai vertinamas Nuteistojo dalyvavimas „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo programoje“. Šiuo metu subendrintą bausmę atlieka ir už sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikaltimo atlikimo metu buvo būdinga smurtinio elgesio raiška. Nuo 2010 m. iki 2021 m. buvo baustas 12 kartų drausmine tvarka, dažniausiai su administracijos nurodymų nevykdymu, kas rodo, kad kartoja tas pačias klaidas, tai sietina su impulsyvumu. Intensyvus asmens darbas fiksuojamas 2021 m. tada fiksuotas ir paskutinis tvarkos pažeidimas. Asmuo siekia tam tikrų tikslų, išsilavinimo, dalyvauja resocializacijos priemonėse, išlaiko nepriekaištingą elgesį, siekia lygtinio paleidimo. Aptariant nuostatų sritį, pažymėta, kad 2025 m. lapkričio mėn. atliekamo vertinimo metu vis dar gaunama informacija, jog asmeniui vis dar būdingas kriminalinės subkultūros laikymasis. Asmens nuostata į priežiūrą ne visada buvo teigiama. Šiuo metu deklaruojamos vertybinės nuostatos išskirtinai asocialumu nepasižymi, tačiau vykdyti nusikaltimai suponuoja apie jam būdingas kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas, ankstyvą kriminalinio identiteto formavimąsi. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išsamiai aptarti taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, akivaizdu, kad Nuteistasis aktyviai įsitraukia į pozityvaus užimtumo priemones, reginius, viktorinas ir kt., aptartas Nuteistojo elgesys (detalizuoti skatinimai ir drausminės nuobaudos), nurodyta, kad jis nuo 2021 m. gruodžio 1 d. buvo perkeltas iš paprastosios grupės sąlygų į drausmės grupės sąlygas, nuo 2022 m. birelio 10 d. bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2025 m. balandžio 22 d. perkeltas atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis. Paskutinio komisijos nutarimo rekomendacijas vykdė tinkamai. Apibendrinant, Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 12 d. – 2025 m. lapkričio 5 d. vertinimuose nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Paskutiniojo (2025 m. lapkričio 5 d.) vertinimo metu nustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Kriminogeniniai veiksniai: statiniai – 5, dinaminiai – 4, apsauginiai – 3.

9. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

10. Nagrinėjant skundą nustatyta, kad formalią sąlygą būti atlikus nustatytą bausmės dalį Nuteistasis atitinka – minėta, D. E. nuteistas galutine subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausme. Paskirtos bausmės vykdymo pradžia, minėta – 2009 m. balandžio 8 d., bausmės pabaiga – 2027 m. balandžio 8 d. Šiai dienai Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės (juos atliko 2021 m. balandžio 8 d.).

11. Teismas nenustatė BVK 83 straipsnyje numatytų atvejų, kada lygtinis paleidimas netaikomas. Minėta, kad atlikus 2025 m. lapkričio 5 d. pakartotinį rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tai neatitinka vieno iš aukščiau nurodytų BVK 82 straipsnio 1 dalies pagrindų, o būtent, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika būtų žema. Vadinasi, spręsdama lygtinio paleidimo klausimą šiuo konkrečiu atveju Komisija turėjo nustatyti kitą alternatyvų pagrindą – akivaizdžią pažangą mažinant Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Tokių aplinkybių Komisija nenustatė.

12. Sprendžiant, ar Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų (pvz. Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-272-493/2022, Nr. 1S-214-397/2022, 1S-146-844/2022).

13. Išanalizavęs ir įvertinęs nuteistojo asmens bylą, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo 2024 m. birželio 25 d. socialinio tyrimo išvada (toliau ir – Socialinio tyrimo išvada), Teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamame Nutarime padarytomis Komisijos išvadomis. Konkrečiu atveju, Nuteistojo padaryta pažanga nerodo, kad jis pakeitė savo elgesį tokiu būdu, jog būtų galima daryti išvadą, kad jis nebenusikals ir ateityje sieks gyventi laikydamasis įstatymų.

14. Aptariamu atveju sutiktina su gynėjo skundo argumentais, jog iš tiesų matyti, kad Nuteistasis įvykdė jam skirtas rekomendacijas, šiai dienai savo noru stengiasi atlyginti padarytą žalą, verčiasi individualia veikla, kuri prilyginta darbinei, nėra duomenų, kad ją vykdytų fiktyviai. Teismas itin teigiamai vertina Socialinio tyrimo išvadoje išskirtas aplinkybes, kad Nuteistasis vykdo Individualiame socialiniame reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja elgesio pataisos programose. Tai yra sveikintina, vis tik, pastangos turi būti nuoseklios, sistemingos ir ne proginės, siekiant palankaus Komisijos sprendimo. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas kaip paskatinamoji priemonė, skiriama už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi.

15. Nagrinėjamu atveju, Nuteistajam nustatyti 5 statiniai kriminogeniniai veiksniai (asmuo teistas ne pirmą kartą (4 teistumai); nusikalstamų veikų sunkėjimo tendencija; nusikalstamas susivienijimas; smurtinio elgesio apraiškos; bausmės nevykdymas laisvės sąlygomis) bei 4 dinaminiai veiksniai (oficialios darbinės patirties stygius; apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų ir lėšų paskirstymo įgūdžių stokos; gali būti įtakojamas kriminalinės grupės; būdinga impulsyvių, neapgalvotų veiksmų problema – kriminogeninis veiksnys pastaraisiais bausmės atlikimo metais suvaldomas).

15.1. Statiniai veiksniai iš esmės tokie veiksniai, kurių neįmanoma pakeisti, sumažinti. Kriminogeniniai dinaminiai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problematiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį jo nusikalstamumą, todėl šių sričių koregavimui per dinaminius veiksnius (tuos, kuriuos nuteistasis gali keisti) turi būti sutelktas didžiausias nuteistojo dėmesys. Ta aplinkybė, kad šie veiksniai vis dar išlikę (ypač – veiksnys, kad pastara būti įtakojamas kriminalinės grupės) duoda pagrindą teismui spręsti, jog atliktos bausmės dalis dar nėra pakankama, kad būtų padaryta akivaizdi intervencija nuteistojo elgesiui, siekiant užkirsti kelią galimam recidyvui.

16. Nuteistojo elgesyje yra nustatyti trys apsauginiai, t. y. riziką pakartotinai nusikalsti mažinantys, veiksniai: turi (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini); stiprūs ryšiai su artimaisiais; turi stabilią gyvenamąją vietą. Vis dėlto, šie veiksniai, vertinant visumos kontekste, nelaikytini išimtinai nuteistąjį saugančiais nuo pakartotinio nusikalstamumo, kadangi, kaip ir Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jie (išskyrus įgytą kvalifikaciją), egzistavo ir nuteistajam darant nusikalstamas veikas už kurias šiai dienai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu įgytos specialybės nebuvo pritaikytos praktikoje, Nuteistasis pateikė duomenis apie tai, kad lygtinio paleidimo atveju neužsiimtu šiuo metu vykdoma individualia veikla, o būtų (duomenys neskelbtini). Šiuo aspektu vienintelė Nuteistojo gebėjimų (duomenys neskelbtini) patirtis nebuvo nukreipta į pajamų teisėtais būdais gavimą.

17. Dėl Nuteistojo savanoriško skolos dengimo, pastebėtina, jog išties, svarbu ir itin vertintina tai, kad jis pradėjo stabiliai dengti turimą virš 38 000 Eur skolą. Visgi 50 Eur mokėjimas per mėnesį, atsižvelgiant į tai, kad pastarasis iš jo deklaruojamos individualios veiklos uždirba iki (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį rodo, jog yra vietos aktyvesniam finansinių įsipareigojimų vykdymui. Juolab, kad tokia iniciatyva labiau pasireiškė tik pastaraisiais metais, kai tuo tarpu Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2009 m. Nuteistojo elgesio korekcija, kaip teisingai pastebėta Nutarime, nebuvo išimtinai nuosekli. Tik nuo 2021 m. pastarajam nebuvo fiksuotos drausminės nuobaudos, bet nuo 2021 m. gruodžio 1 d. iš paprastosios grupės sąlygų jis buvo perkeltas į drausmės grupės sąlygas, o 2022 m. birelio 10 d. – vėl į paprastosios grupės sąlygas. Tik neseniai, t. y. nuo 2025 m. balandžio 22 d. perkeltas atlikti bausmės lengvosios grupės sąlygomis. Per šį laikotarpį jokie paskatinimai nebuvo skiriami.

18. Šiuo aspektu itin svarbia ir, manytina, pagrindine aplinkybe, dėl kurios Komisija vis tik sprendė, kad šiai dienai Nuteistasis nėra pasirengęs bausmę tęsti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės – tai, kad vis dar išlieka duomenų, jog jam būdingas kriminalinės subkultūros laikymasis. Išties, sutinkant su gynėjo pastaba, kad toks argumentas nebuvo detalizuotas nei Socialinio tyrimo išvadoje, nei Nutarime, paprasčiausiai nurodant, kad „2025 m. lapkričio mėn. atliekamo vertinimo metu vis dar gaunama informacija, jog asmeniui vis dar būdingas kriminalinės subkultūros laikymasis“, visgi, analizuojant Socialinio tyrimo išvadą, matyti, kad Nuteistajam gali daryti įtaką kriminalinės grupės, t. y. dinaminis veiksnys, kuris vis dar lieka vienu iš pagrindinių sričių, galinčių lemti jo recidyvą. Dėl šios priežasties teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su gynėjo teiginiu, kad Nutarime akcentuojamas priemonių elgesio bei mąstymo korekcijai lankymas jau būtų pakartotinis. Priešingai, jis padėtų koreguoti šiai dienai aktualius dinaminius veiksnius.

19. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija įvertinus visas reikšmingas aplinkybes spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, nustatytą BVK 82 straipsnyje, ir formaliai besilaikantiems laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas nustačius, kad Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Būtent šiems baudžiamojo įstatymo tikslams, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę, yra teikiamas prioritetas, kadangi, kaip minėta, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti.

20. Taigi, nors atliekant bausmę Nuteistasis ir elgesiu rodo daromą pažangą ir motyvaciją keisti savo elgesį, ypač nuo 2021 m., kai nuo bausmės atlikimo pradžios 2009 m. balandžio 8 d. praėjo du trečdalis viso bausmės termino, vis dėlto šis pokytis nėra pakankamas, kad būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas, iki Nuteistasis esmingai sumažins minėtą nuolat akcentuojamą minėtą vieną svarbiausių dinaminių veiksnių (nutarties 15 ir 18 pastraipos), kuris vis dar lieka vienu iš pagrindinių sričių, galinčių lemti jo recidyvą.

21. Atsižvelgiant pirmiau šioje nutartyje aptartų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiame gyvenimo ir bausmės atlikimo etape Nuteistasis dar nėra pilnai linkęs keisti savo elgesio ir ruoštis integracijai į visuomenę. Jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką skundo nagrinėjimo dienai nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad savo gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis. Atitinkamai konstatuotina, kad Komisijos Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti Nuteistojo gynėjo skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo D. E. gynėjo advokato Eriko Čerškaus skundą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.