- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-09
- Bylos Nr.
- 2S-513-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00022-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis
- Atsakovas
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
- Ieškovas
- I. N. V.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės I. N. V. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl potvarkio panaikinimo ir termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė I. N. V. pateikė ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl potvarkio Nr. P3-151 panaikinimo ir termino savavališkos statybos padariniams pašalinti pratęsimo. Ieškovė prašo panaikinti atsakovės 2019 m. spalio 8 d. potvarkį Nr. P3-151 „Dėl 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 papildymo“ (toliau – ir Potvarkis) ir pratęsti terminą, nurodytą atsakovės 2017 m. gegužės 11 d. privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-30-170511-00042 (toliau – Privalomasis nurodymas), dvejiems metams nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
2. Ieškovė 2020 m. sausio 15 d. teismui pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašydama laikinai, iki įsiteisės būsimas sprendimas, sustabdyti visus išieškojimo vykdymo veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00896. Nurodė, kad atsakovė Privalomąjį nurodymą yra pateikusi priverstiniam vykdymui antstolei A. R. Ž. (vykdomoji byla Nr.0075/19/00896).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2020 m. sausio 16 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.
4. Teismas nustatė, kad laikinųjų apsaugos priemonių, kurios apimtų įpareigojimą atsakovei sustabdyti tolesnius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus išnagrinėtas ieškinys dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo, taikymas būtų pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, t. y. ieškovė privalėtų nugriauti savavališkai pastatytą pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, arba ieškovei kiltų pasekmės dėl priverstinio Privalomojo nurodymo reikalavimo vykdymo, dėl ko pareikštas ieškinys prarastų savo aktualumą ir tai prieštarautų ieškovės siekiui pašalinti savavališkos statybos padarinius ją įteisinant. Teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti, jog bylos nagrinėjimo metu išliktų ta pati padėtis, kuri buvo ieškovės kreipimosi į teismą metu, yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sustabdant vykdomuosius veiksmus antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00896 iki kol bus priimtas ir įsiteisės procesinis sprendimas pagal ieškovės pareikštą ieškinį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – ir Inspekcija) prie Aplinkos ministerijos prašo Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
5.1. Ieškovė I. N. V. ieškinį pateikė praleidusi nustatytą terminą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Ieškovei I. N. V. Inspekcijos 2019 m. spalio 8 d. potvarkis Nr. P3-151 buvo įteiktas 2019 m. spalio 14 d., tad šį potvarkį skųsti ji galėjo iki 2019 m. lapkričio 14 d., tačiau ieškinys pateiktas tik 2020 m. sausio 13 d.
5.2. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas pratęsti Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, bet Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas yra suėjęs – turėjo būti įvykdytas iki 2017 m. lapkričio 11 d., ir pasibaigusio termino pratęsimo galimybės nėra, kadangi šis terminas jau yra pasibaigęs. Galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.
5.3. Prašymus dėl privalomųjų nurodymų įvykdymo terminų pratęsimo sprendžia specializuoti, o ne bendrosios kompetencijos teismai.
Žemesnės instancijos teismas
5.4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo.
5.5. Pirmosios instancijos teismas taikydamas laikinąsias apsaugos priemonės galėjo spręsti tik dėl nurodyto statinio priverstinio griovimo darbų atlikimo, tačiau ne dėl viso išieškojimo vykdymo veiksmų atlikimo antstolės A. R. Ž. vykdomojoje byloje Nr. 0075/19/00896 sustabdymo. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtis akivaizdžiai per didelė ir neatitinka ieškinyje pareikšto reikalavimo apimties.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė I. N. V. prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir palikti Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:.
6.1. Ieškinys yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio reglamentavimą (toks išaiškinimas yra pateiktas Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.2S-325-538/2020, teisminio proceso Nr.2-10-3-00715-2019-1). Ieškinio reikalavimų teismingumas taip pat jau yra išspręstas įsiteisėjusiomis Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-13329-838/2019 (teisminio proceso Nr.2-06-3-08848-2019-1) ir Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. lapkričio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.I-11120-583/2019 (teisminio proceso Nr.3-63-3-02407-2019-0).
6.2. Atsakovas netinkamai atskirajame skunde aiškina atsakovo 2017 m. gegužės 11 d. privalomojo nurodymo termino taikymo klausimą, nurodydamas, kad šis terminas ieškovei pasibaigė 2017 m. lapkričio 11 d., todėl ieškovei esą nėra galimybės prašyti pratęsti šį terminą. Pats atsakovas piktybiškai nesprendė šio termino nustatymo ir / ar termino pratęsimo klausimo, kadangi atsakovas nekreipė dėmesio į tai, kad ieškovė teismui buvo apskundusi savavališkos statybos aktą ir 2017 m. gegužės 11 d. privalomuosius nurodymus, o teismo procesas dėl jų pasibaigė tik 2019 m. liepos 4 d.
6.3. Ieškinio padavimo teismui terminas nėra aktualus, kadangi ieškovė pirmą savo skundą dėl atsakovo 2019 m. spalio 8 d. potvarkio pateikė per 30 dienų terminą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams.
6.4. Nepritaikius šioje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas būtų neįmanomas, kadangi pagal atsakovo reikalavimą ir pagal ieškovės šioje byloje ginčijamą atsakovo 2019 m. spalio 8 d. potvarkį priverstine tvarka būtų griaunamas ieškovės esamas statinys, kurio statybai ieškovė siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Byloje kyla ginčas dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, todėl teismas visų pirma pasisako dėl jų taikymo sąlygų.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų
9. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).
Dėl tikėtino reikalavimų pagrįstumo
10. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausiai turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo preliminarų vertinimą. Ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).
11. Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-454-943/2019, 14 p.).
12. Atskirajame skunde atsakovė visų pirma nurodo, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytą terminą apskųsti Potvarkį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jei nagrinėjamu atveju būtų taikomi ABTĮ nustatyti procesiniai terminai, tiek ABTĮ, tiek CPK numato galimybę atnaujinti praleistus procesinius terminus. Juolab kad, kaip nurodyta ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą, ieškovė skundą dėl Potvarkio pirmą kartą pateikė administraciniam teismui 2019 m. lapkričio mėnesį (paštu skundas administraciniame teisme buvo gautas 2019 m. lapkričio 11 d.; žr. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis administracinėje byloje Nr. I-11120-583/2019), o atsakovės atskirajame skunde nurodyta, kad Potvarkis ieškovei buvo įteiktas 2019 m. spalio 14 d. Vadinasi, skundą administraciniam teismui ieškovė pateikė nepraleisdama 30 dienų termino.
13. Be to, po to, kai administracinis teismas atsisakė priimti ieškovės skundą, ji ir toliau gana aktyviai bandė ginti savo teises. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad 2019 m. lapkričio 19 d. ieškovė kreipėsi į administracinio teismo nutartyje nurodytą Klaipėdos apylinkės teismą, 2019 m. gruodžio 11 d. pirmą kartą kreipėsi į Plungės apylinkės teismą. Įvertinus anksčiau paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai dėl procesinio termino praleidimo nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, jog ieškovės reikalavimas dėl Potvarkio panaikinimo yra akivaizdžiai nepagrįstas.
14. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ginčas dėl termino Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo yra teismingas administraciniams teismams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net jei būtų nustatyta, kad nagrinėjama byla (jos dalis) yra teisminga administraciniams teismams, tai nesudarytų pagrindo automatiškai panaikinti skundžiamas laikinąsias apsaugos priemones. Pirma, aplinkybė, kad reikalavimas dėl termino pratęsimo galbūt yra teismingas administraciniams teismams, nepatvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl termino pratęsimo yra akivaizdžiai nepagrįstas. Minėta aplinkybė yra svarbi ne reikalavimo pagrįstumui, o bylos teismingumui išspręsti. Antra, nustačius, kad aptariamas ieškovės reikalavimas yra neteismingas bendrosios kompetencijos teismams, ir dėl šios priežasties bylą (ar jos dalį) perdavus nagrinėti administraciniams teismams, nagrinėjama civilinė byla nebūtų nutraukta, o tik perduota nagrinėti kitam (administraciniam) teismui (CPK 36 straipsnio 1 dalis). Savo ruožtu civilinės bylos perdavimas nagrinėti kompetentingam, taip pat ir administraciniam teismui, nesudaro pagrindo panaikinti civilinėje byloje jau pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes tokie teisiniai padariniai įstatyme nėra nustatyti. Kitaip tariant, net ir perdavus bylą nagrinėti administraciniam teismui, civilinėje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paprastai lieka galioti.
15. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad pagal administracinių teismų praktiką negalima pratęsti pasibaigusio Privalomojo nurodymo įvykdymo termino. Apeliacinės instancijos teismui iš tiesų kyla klausimų dėl šio ieškovės reikalavimo pagrįstumo, atsižvelgiant į atsakovės nurodomą administracinių teismų praktiką.
16. Kita vertus, atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė akcentuoja specifines šios bylos aplinkybes, be kita ko, tai, kad ginčas dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo baigėsi tik 2019 m. liepos 4 d. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartimi buvo atmestas ieškovės apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės ieškinys dėl Privalomojo nurodymo panaikinimo. Savo ruožtu Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą minėto straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė taip pat teigia, kad terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti nebuvo pratęstas dėl atsakovės kaltės ir neteisėtų veiksmų.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad anksčiau paminėtas aplinkybes ir jų reikšmę ieškovės reikalavimui dėl termino pratęsimo turės įvertinti bylą iš esmės nagrinėsiantis teismas. Tačiau sprendžiant preliminaraus ieškinio pagrįstumo klausimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo požiūriu, anksčiau paminėtos aplinkybės lemia, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdų ieškovės reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nepagrįstumą.
18. Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovės reikalavimo dėl Potvarkio panaikinimo preliminaraus pagrįstumo įvertinimo. Apeliacinės instancijos teismo manymu, atsakovės atskirojo skundo argumentai šiuo aspektu yra deklaratyvūs, nekonkretūs, nepakankami. Ieškovė ieškinyje išdėstė argumentus dėl administracinių procedūrų pažeidimo priimant Potvarkį, taip pat kitus argumentus, kuriais ji grindžia savo reikalavimą dėl Potvarkio panaikinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ieškovės reikalavimas dėl Potvarkio yra akivaizdžiai nepagrįstas.
19. Apibendrinant tai, kas paminėta anksčiau, darytina išvada, kad atsakovės atskirojo skundo argumentai nepaneigia tikimybės, kad nagrinėjamu atveju gali būti priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas. Pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga (tikėtinas ieškinio pagrįstumas) buvo patenkinta.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
20. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti akivaizdų ieškovės reikalavimo dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nepagrįstumą. Vadinasi, šioje byloje gali būti priimtas jai palankus sprendimas ir terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti pratęstas.
21. Šioje nutartyje taip pat paminėta, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą minėto straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Vadinasi, jei terminas ieškovei būtų pratęstas, Privalomojo nurodymo vykdymo priverstinis vykdymas galėtų būti pradėtas (tęsiamas) tik pasibaigus pratęstam terminui. Tai reiškia, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius vykdymo veiksmų pagal antstolei pateiktą vykdyti Privalomąjį nurodymą, iš ieškovės būtų priverstinai, taikant teisinio poveikio priemones reikalaujama vykdyti Privalomąjį nurodymą, nors priėmus jai palankų šioje byloje sprendimą, Privalomasis nurodymas apskritai turėtų būti teikiamas vykdyti (jo vykdymas tęsiamas) tik pasibaigus papildomam terminui jam įvykdyti. Vadinasi, nesustabdžius vykdymo veiksmų, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, vykdymas gali tapti beprasmis, jei ieškovė būtų priversta įvykdyti antstolei pateiktą Privalomąjį nurodymą, nelaukiant ginčo šioje byloje baigties.
22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra pagrįstas ir tikslingas, nes yra pagrindas teigti, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas teismo procesinio sprendimo vykdymas tuo atveju, jeigu būtų patenkinti ieškovės reikalavimai, tačiau dar iki tokio sprendimo priėmimo ieškovė privalėtų nugriauti savavališkai pastatytą pastatą su dengta terasa (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę, arba ieškovei kiltų pasekmės dėl priverstinio Privalomojo nurodymo reikalavimo vykdymo, dėl ko pareikštas ieškinys prarastų savo aktualumą ir tai prieštarautų ieškovės siekiui pašalinti savavališkos statybos padarinius ją įteisinant.
23. Apibendrinant, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir antra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymui – yra nustatyta ir atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Juolab kad ir administraciniai teismai taiko reikalavimo užtikrinimo priemones ir stabdo vykdymo veiksmus, kai teisme nagrinėjamas ginčas dėl termino privalomajam nurodymui įvykdyti pratęsimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-319-415/2018).
Dėl kitų atsakovės argumentų
24. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė yra užvedusi kitą analogišką bylą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-947-588/2020 ieškovės ieškinys, kuriuo ji prašė panaikinti Potvarkį ir pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, buvo paliktas nenagrinėtu. Vadinasi, minėta byla šiai dienai yra baigta ir nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties.
Dėl bylos baigties
25. Apibendrindamas anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pakankamo pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.