Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nijolės Matuzevičienės ir Ernestos Montvidienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. L. pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. M. L. kaltinamas tuo, kad įvykdė plėšimą, o būtent: 2024 m. liepos 13 d. apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su D. B., reikalavo iš nukentėjusiojo T. G. pinigų, D. B. panaudojus smurtą ir suėmus nukentėjusiajam ranka už kaklo, pareiškus, kad serga psichine liga, bei pagrasinus papjauti nukentėjusįjį, jei šis neduos jam 5 Eur, M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 eurų, tokiu būdu kartu su D. B. pagrobė nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – 10 Eurų. Tai yra, M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, M. L. kaltinamas tuo, kad pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2024 m. liepos 13 d. apie 20.55 val., viešoje vietoje, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pradėjo šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikus nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavus vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos-veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės ir neteko sąmonės, M. L. tęsdamas nusikalstamus veiksmus kartu su D. B., sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginę kraujosruvą, veido dešinės pusės žaizdas, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimus. Tai yra, M. L. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, M. L. sulaikytas 2024 m. liepos 13 d. 21.06 val.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. liepos 15 d. nutartimi kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) M. L. skirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 13 d. To paties teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024 m. rugpjūčio 12 d. ir 2024 m. rugsėjo 18 d. nutartimis kaltinamajam (įtariamajam) M. L. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta iki 2024 m. spalio 20 d.

5. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi kaltinamajam M. L. kardomoji priemonė – suėmimas pratęsta 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2024 m. spalio 20 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

6. Kaltinamojo M. L. gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė skundu aukštesniajam teismui prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį ir kardomosios priemonės – suėmimo kaltinamajam nepratęsti arba skirti kaltinamajam vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

6.1. Nurodo, kad kaltinamasis M. L. prisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi. Akcentuoja, kad kaltinamasis turi pastovią gyvenamąją vietą, išėjęs į laisvę keistų savo elgesį, pasižada nebevartoti alkoholio, susirasti darbą, atlyginti padarytą žalą. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad nėra duomenų, jog M. L. būtų bėgęs ar slėpęsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, ar ketintų tai daryti, iki šiol šiuo pagrindu kaltinamajam suėmimas nebuvo nei skiriamas, nei tęsiamas. Prašo atsižvelgti į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bėgimo (slapstymosi) tikimybė negali būti matuojama gresiančios bausmės dydžiu. Teigia, kad dėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, jog kaltinamasis būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teismo, taip pat nėra pagrindo manyti, jog jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas. Pažymi, kad suėmimas yra kraštutinė kardomoji priemonė, todėl ji šiuo atveju neturėjo būti tęsiama, o kaltinamasis M. L. sutiktų su bet kuria švelnesne kardomąja priemone ar jų kompleksu ir pasižada jų laikytis.

7. Teismo posėdyje prokuroras Egidijus Timonis prašė kaltinamojo M. L. gynėjos skundą atmesti, kaltinamojo gynėja advokatė Jurgita Šlapaitienė prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundas atmetamas.

8. Suėmimas yra griežčiausia kardomoji priemonė, kuri skiriama tik tuomet, kai švelnesnėmis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių nurodytų būtinų sąlygų (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys), skiriant suėmimą turi būti nustatytas ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo taikymo pagrindų.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Iš aptariamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad M. L. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, kuriomis jis yra kaltinamas. Tokie duomenys yra ikiteisminio tyrimo metu atliktų kaltinamųjų (įtariamųjų) apklausų protokoluose, liudytojų, nukentėjusiųjų apklausų protokoluose, akistatų protokoluose, tarnybiniuose pranešimuose, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokoluose, pareiškimuose apie padarytas nusikalstamas veikas ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose ir kitoje baudžiamosios bylos rašytinėje medžiagoje užfiksuoti duomenys. Būtina pažymėti ir tai, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį (išteisinamąjį) nuosprendį.

10. Skundžiama nutartimi kardomoji priemonė – suėmimas kaltinamajam M. L. pratęsta 3 mėnesiams, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

11. Skiriant ar pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu (esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo), atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

12. Nagrinėjamu atveju M. L. kaltinamas dviejų baigtų tyčinių nusikaltimų, iš kurių vienas priskiriamas nesunkių nusikaltimų (BK 284 straipsnis, BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas – apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) kategorijoms, padarymu bendrininkaujant su kitu asmeniu, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnes negu 1 metų laisvės atėmimo bausmes. Nepaisant to, jog gresianti laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Iš baudžiamojoje byloje esančios medžiagos matyti, kad M. L. neturi tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje: yra deklaruotas prie (duomenys neskelbtini) savivaldybės, nurodė gyvenantis pas motiną (duomenys neskelbtini), tačiau 2024 m. veda asocialų gyvenimo būdą (2 t., b. l. 143), 2018-2019 m. buvo deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 164), 2017 m. buvo pranešta apie jo dingimą (2 t., b. l. 161), nevedęs, nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 163, 165-166), nurodė iki suėmimo dirbęs (duomenys neskelbtini) statybų sektoriuje. Kaltinamasis nuo 2002 m. sistemingai daro nusikalstamas veikas, daugiausia nusikalstamas veikas nuosavybei bei smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, už kurias jam buvo skiriamos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, teistas ir (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 168-185). Inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai padarytos teistumui neišnykus. M. L. 2020-2024 m. eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nėra sumokėjęs (3 t., b. l. 1-16). Nustatyta ir tai, kad 2023 m. vasario 6 d. nuosprendžiu jis buvo teistas pagal BK 242 straipsnį už negrįžimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad skundžiama nutartimi pagrįstai nustatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindas, kad kaltinamasis M. L. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. Apylinkės teismas, skundžiama nutartimi pratęsdamas kaltinamajam M. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimą terminą 3 mėnesiams, konstatavo, kad taip pat yra šios kardomosios priemonės taikymo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, tai yra, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, gali daryti naujas nusikalstamas veikas, numatytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Teisėjų kolegija su apylinkės teismo argumentais sutinka.

14. BPK 122 straipsnio 4 dalis numato, kad suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas), jei yra duomenų, jog asmuo, kaltinamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, 199¹ straipsnio 2 dalyje, 199² straipsnio 2 dalyje, 200 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 253² straipsnio 1 dalyje, 260¹ straipsnio 2 dalyje, 266¹ straipsnio 1 dalyje, 267² straipsnio 1 dalyje ir 276⁴ straipsnio 1 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

15. Kaip matyti, BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytas tyčinis apysunkis baigtas nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), kurio padarymu yra kaltinamas M. L., patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą. Be to, kaip minėta, M. L. kaltinamas iš viso padaręs dvi tyčines baigtas nusikalstamas veikas bendrininkaujant, iš kurių viena priskiriama nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 284 straipsnis), o kita – apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnio 1 dalis) kategorijoms, už sunkiausią iš jų baudžiamajame įstatyme numatyta ir laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų. Tikimybę, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, didina ir tai, kad kaltinamasis iš viso yra teistas 13 kartų, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178, 180, 187 straipsniai), viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes. Abi naujai inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarytos tą pačią dieną, praėjus tik 9 mėnesiams po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo (paleistas 2023 m. spalio 13 d.). Baudžiamosios bylos duomenys taip pat patvirtina, kad M. L. po bausmės atlikimo net 13 kartų baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, važiavimą be bilieto, girto pasirodymą viešoje vietoje ir pan., paskirtų baudų nesumokėjęs, niekur nedirba, o viena iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų – turtinio pobūdžio. Tai leidžia manyti, kad nusikalstama veika, dėl kurios M. L. buvo pareikštas kaltinimas pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, galimai susijusi su siekiu gauti asmeninę turtinę naudą ir pajamas. Be to, kaltinamajam 2024 m. diagnozuotas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (2 t., b. l. 143). Atsižvelgusi į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai taikė BPK 121 straipsnio 4 dalies, 122 straipsnio 2 dalies ir 8 dalies nuostatas, teisingai įvertino bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės taikymo reikalingumo, ir pagrįstai nustatė, jog yra pagrindas manyti, kad būdamas laisvėje, kaltinamasis M. L. gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

16. Kaltinamojo gynėjos teiginiai, kad M. L. pasižada daugiau nenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi, laikytini deklaratyviais, nes praėjus pakankamai trumpam laikotarpiui po paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kaltinamasis ne tik galimai padarė dvi naujas nusikalstamas veikas, bet ir eilę administracinių nusižengimų. Skunde taip pat akcentuojama, kad kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą (apklausiamas M. L. nurodė, kad gyvena pas motiną), tačiau visuma byloje surinktų duomenų rodo priešingai – paleistas iš įkalinimo įstaigos jis veda asocialų gyvenimo būdą. Nors kaltinamojo gynėja taip pat tvirtina, kad paskyrus kitą kardomąją priemonę ar jų kompleksą kaltinamasis keistų savo elgesį, nebevartotų alkoholio, susirastų darbą, atlygintų nukentėjusiesiems padarytą žalą, tačiau baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamojo elgesys tinkama linkme iki šiol nesikeitė – paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos kaltinamasis dirbo itin trumpais laikotarpiais, piktnaudžiauja alkoholiu, sistemingai vykdo smulkaus turto grobimus. Todėl aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, pobūdis ir sunkumas, kartu su kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų visuma, leidžia konstatuoti, kad kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ar jų kompleksu BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai (kaltinamojo dalyvavimas procese, netrukdomas bylos nagrinėjimas teisme ir nuosprendžio įvykdymas) nebūtų pasiekti. Todėl pratęstą kardomąją priemonę naikinti ar ją keisti kaltinamojo gynėjos skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Be to, išdėstytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą teismui imtis reikiamų priemonių, kad būtų apgintas viešasis interesas – izoliuoti nuo visuomenės pavojingą asmenį ir netrukdomai ištirti bei teisme teisiškai įvertinti visuomenei pavojingas nusikalstamas veikas. Taip pat skundžiama teismo nutartimi nustatytas suėmimo taikymo terminas 3 mėnesiams nėra per ilgas, yra adekvatus bylos eigai ir nepažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, ar BPK reikalavimų.

17. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo gynėjos skundas atmetamas, o Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliekama galioti.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo M. L. gynėjos advokatės Jurgitos Šlapaitienės skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.