Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2025-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1140/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-01-31
Bylos Nr.
1-98-1140/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26831-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
D. B., M. L.
Nukentėjusysis
T. G., J. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-98-1140/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26831-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; (S) 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.2.14.3.1; 1.2.26.2; 1.1.7.2.5; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 31 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,sekretoriaujant Ilonai Gedminei, Laurai Jasiulienei,dalyvaujant prokurorams E. T., A. K.,kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui A. K.,kaltinamajam M. L., jo gynėjai advokatei J. Š.,nukentėjusiesiems T. G., J. P.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-10-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005-11-17 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, bausmę subendrinus, vadovaujantis BK 64 straipsniu, su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2004-10-29 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-01-25 nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas; 3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-06-06 nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, bausmę subendrinus, vadovaujantis BK 64 straipsniu, su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 2 metams; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-30 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 302 straipsnį, subendrinta laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams; 5) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-07-07 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 6) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-11-10 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmes subendrinus tarpusavyje ir su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-06-30 ir 2010-07-07 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, laisvės atėmimu 4 metams 4 mėnesiams; 7) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; 8) Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-06 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 28 parų areštu; 9) Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-18 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 10 mėnesių; Šiaulių apylinkės teismo 2015-02-26 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus Šiaulių apylinkės teismo 2014-11-18 ir 2014-11-06 bei Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-10-01 nuosprendžiais paskirtas bausmes, laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 10) Šiaulių apylinkės teismo 2016-06-16 nuosprendžiu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 138 straipsnio 1 dalį, bausmes subendrinus tarpusavyje, laisvės atėmimu 10 mėnesių; 11) Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-13 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams; 12) Šiaulių apylinkės teismo 2017-03-07 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsniu, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo 2016-12-13 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių; 13) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-01-11 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 14) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-11-29 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams; 15) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimas 1 metams; 16) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-13 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu 2022-02-17 Šiaulių apygardos teismo nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmę subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-06-16 nuosprendžiu paskirta bausme, laisvės atėmimu 3 metams; 17) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-21 nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, sumažinta bausme – areštu 30 parų; 17.1) 2022-03-16 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi subendrintos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-10-13 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2022-02-17 nutartimi, paskirta ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-06-16 nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmių apėmimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-01-21 nuosprendžiu paskirta 30 parų arešto bausme, paskirta galutinė laisvės atėmimo 3 metams bausmė; 18) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022-05-24 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, areštu 45 paroms; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus apėmimo būdu su 2022 m. kovo 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams; bausmę atlikęs nuo 2024-05-24, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, ir

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2003-02-13 nuosprendžiu pagal BK (galiojusio iki

2003-05-01) 271 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 272 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK (galiojusio iki 2003-05-01) 25 straipsnio 1 dalimi, 42 straipsnio 1 dalimi, paskirta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK (galiojusio iki 2003-05-01)

47 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 4 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; 2) Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-09-20 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį

(2 epizodai), 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių r. apylinkės teismo 2003-02-13 nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK

75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-06-29 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 3) Šiaulių m. apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį –

3 metų laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2006-09-20 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 4 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo; 4) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-03-23 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-11-21 nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta 5 metai

6 mėnesiai laisvės atėmimo; 5) Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-10-23 nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 6) Šiaulių apylinkės teismo 2017-06-07 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta sumažinta 50 MGL (2 500 Eur) bauda, vadovaujantis BK 66 straipsniu į baudos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 1 diena, ir galutinė bausmė paskirta – 48 MGL (2 400 Eur) bauda; 8) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-07 nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinę bausmę paskiriant 4 mėnesiai laisvės atėmimo ir 2 130,39 Eur baudą, vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-11-27 nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę; 9) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu pagal BK

281 straipsnio 2 dalį, 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies

1 punktu, 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones

5 metams. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-03-17 nutartimi, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-08 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-07 nuosprendžiu, pakeistu 2020-11-27 nutartimi ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 11 mėnesių laisvės atėmimo ir 2 130,39 Eur bauda; 10) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-25 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK

64¹ straipsniu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4,

9 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su bausme, nustatyta 2021-03-17 nutartimi, paskirta galutinė 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 2 130,39 Eur bauda;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-15 nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį,

284 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022-12-15 nuosprendžiu pagal BK

140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su neatlikta bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022-09-15 nuosprendžiu, pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalių taisykles, bausmes iš dalies sudedant, nustatyta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 13) Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-02-16 nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta

4 mėnesių laisvės atėmimo bausme; Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-03-30 nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 2022-12-15 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę – 1 m. laisvės atėmimo, subendrinus su Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023-02-06 nuosprendžiu paskirta bausme – 4 mėnesių laisvės atėmimo, bausmes iš dalies sudedant, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams, bausmę atlikęs 2023-10-13, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. ir M. L., veikdami bendrai, įvykdė plėšimą, t. y., 2024-07-13, apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini), reikalavo iš nukentėjusiojo T. G. pinigų, D. B. panaudojus smurtą ir suėmus nukentėjusiajam ranka už kaklo, pareiškus, kad serga psichine liga, bei pagrasinus papjauti nukentėjusįjį, jei šis neduos jam 5 Eur, po ko M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 eurų, tokiu būdu D. B. ir M. L., veikdami bendrai, pagrobė nukentėjusiajam T. G. priklausantį turtą – 10 Eurų. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Be to, D. B. ir M. L., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką, t. y. 2024-07-13, apie 20.55 val., viešoje vietoje, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, M. L. pradėjus šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikė nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos-veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės ir neteko sąmonės. Po ko D. B. ir M. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginę kraujosruvą, veido dešinės pusės žaizdas, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimus. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis M. L. teisiamajame posėdyje pagal jam ink(duomenys neskelbtini)nuojamus kaltinimus kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad gailisi, paaiškino, kad tos dienos tiksliai neįvardins, yra pamiršęs, bet atėjo į autobusų stotį, sutiko D. B., kuris pasiūlė išgerti, bet jis atsisakė, išgėrė tik alaus. Paskui jis prisėdo prie nukentėjusiojo T. G.. Kad D. sakytų tokius žodžius, papjausiu ar panašiai, negirdėjo, kadangi jie abu buvo girti, o išgėrę visada visi nesąmones kalba. Nukentėjusysis atkišo pinigus ir jis (M. L.) juos paėmė, nenorėjo apiplėšti, bet galvojo, kad jis duoda tuos pinigus ant butelio ar dar kažkam. Paskui einant link centro sustojo nusišlapinti ir prie jo prisikabino kitas nukentėjusysis J. P., jis lipo į apačią, tačiau, kas tarp jų nutiko, neprisimena, o paskui juos sulaikė policijos pareigūnai. Pripažįsta, kad iš nukentėjusiojo T. G. paėmė pinigus, ir kad mušėsi su kitu nukentėjusiuoju J. P.. Įvykio metu buvo išgėręs alaus, bet įtakos neturėjo. Tų įvykių tiksliai nepamena, nes prieš tai ilgą laiką vartojo vaistus. Viskas įvyko vasarą, buvo liepos mėnuo, buvo vakaras. Su nukentėjusiuoju T. G. įvykis įvyko (duomenys neskelbtini). Jis iš nukentėjusiojo T. G. paėmė pinigus, bet kokią tiksliai sumą, negali atsakyti, gal 10 eurų. Nukentėjusysis T. G. autobusų stotyje gėrė degtinę, o jis atsigėrė alaus. Į autobusų stotį atėjo vienas, bet sutiko D. B.. Pripažįsta, kad paėmė pinigus prieš nukentėjusiojo valią, tuo metu nesuvokė, kad paėmė pinigus prieš žmogaus valią. Neprisimena ir nesiorientavo tuo metu, kaip ir minėjo, greičiausiai dėl vaistų poveikio, kadangi ilgai laiką vartojo antidepresantus, susimaišė su alkoholiu ir taip gavosi. B. tuo metu apie pinigus nieko nesakė, bent jau jis neatsimena. Nuo jo, kai ėmė pinigus, B. buvo maždaug 2-3 metrai. Dėl kito epizodo, tai jis sustojo nusišlapinti, nukentėjusysis J. P. prisikabino prie jo ir jis su juo susigrūmė, susimušė, viską prisipažįsta. Šlapinosi jis po tokiu balkonėliu, tai yra vieša vieta ir ten šlapintis negalima, elgėsi nederamai. Nukentėjusysis J. P. greičiausiai kažką jam pasakė, kad jis supyko, ką konkrečiai sakė, nepasakys, tas iššaukė jo tokią reakciją. Kas tiksliai pirmas sudavė, atsakyti negali, kažkuriuo metu ir jis trenkė. B., kiek matė, tiesiog stovėjo. Muštynių dalyviai buvo nukentėjusysis ir liudininkas – namo pirmininkas. Su T. G. jie kalbėjosi įvairiomis temomis, jis T. G. paprašė duoti 0,30 centų, nes jo pinigai buvo kortelėje, ir jam reikėjo toliau paeiti, kad juos išsiimtų. Jis davė tuos 0,30 centų anksčiau apie 10-15 minučių. Tuo metu, kai paėmė pinigus, T. G. jam nieko nesakė ir jis jam nieko nesakė, po to jie su D. B. tiesiog nuėjo link parduotuvės. Savo elgesį vertina blogai, įvyko kažkokios nesąmonės. Dėl mažareikšmės sumos nesąmonių prisidarė. Gailisi dėl to, ką padarė. Su civiliniu ieškiniu sutinka, kai turės galimybę atlygins. Muštynės pasibaigė, kai juos sulaikė policijos pareigūnai. Teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiojo J. P. dėl muštynių, buvo išgėrę.

Kaltinamasis D. B. teisiamajame posėdyje pagal jam ink(duomenys neskelbtini)nuojamus kaltinimus kaltės nepripažino, parodė, kad kitų vietų neatsimena, bet vakare, buvo prieš 20 val., nuėjo į (duomenys neskelbtini), iš pradžių į „(duomenys neskelbtini)“ nusipirko išgerti, paskui nuėjau į „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), nusipirko pavalgyti. Išėjo iš (duomenys neskelbtini) ir pamatė ant suoliuko sėdintį pažįstamą, su kuriuo kažkada yra tiesiog kalbėjęs, kuris anksčiau rinkdavo „bonkes“ prie (duomenys neskelbtini), autobusų stotyje. Paklausė, kaip laikosi, jie pakalbėjo, tada jis (D. B.) įkišo ranką į kišenę ir ištraukė visas monetas, neatsimena, kiek jų ten buvo ir kokiomis monetomis, atidavė jam tas monetas, pasiūlė jam pavalgyti ir išgerti, jis atsisakė, sakė nieko nenori, bet šalia jo buvo dar vienas žmogus, kuris sakė: „paklausk, gal jis nori“. Tada jis paklausė to kito, ir jis jam pasakė, kad jie gali atsigerti. Jis (D. B.) sakė; „tai ko gersi degtinės ar alaus“, jis sakė: „atsigeriam alaus“. Jie pradėjo gerti alaus ir tada atėjo šitas pilietis (M. L.), kuris jam pasakė, kad kažkada jie buvo pažįstami. Tada jis jo (D. B.) paprašė pinigų autobuso bilietui, bet jis jam pasakė, kad neturi centų, likę tik popieriniai. O jam reikėjo tik smulkių, tada jis pasiūlė jam irgi atsigerti ir jis prisijungė prie jų. Jie gėrė visą alų. Jis (D. B.) turėjo sportinį krepšį, o ne kuprinę, kaip čia teigia G.. Jis (D. B.) dar turėjo alaus „bonkę“ ir degtinės „bonkę“, paklausus ar dar kažkas su juo gers, jie pasakė, kad nebegers. Jis atsistojo ir pasakė, kad eina savais keliais. Išeidinėjo iš stoties ir išgirdo, kad jį šaukia G.. Jis atsisuko, G. parodė, kad „ateik“. Jis nuėjo prie jo ir jis (T. G.) jam ištraukė kažkokį buteliuką, kuris nukeliavo su juo į (DUOMENYS NESKELBTINI) kamerą. G. M. nekvietė tik jį vieną. Jis (D. B.) prisėdo prie jo, apžiūrėjo tą buteliuką ir jis jam pasakė: „nebijok, aš nenoriu tavęs nunuodyti“. Tada jis tą buteliuką prasuko, pauostė ir įsidėjo pas save į sportinį krepšį. Ištraukė iš savo krepšio degtinės „bonkę“ ir sakė jam: „tu mane pavaišinai, aš tave pavaišinsiu“. Jie su G. pradėjo gerti. Buvo gal po kelis gurkšnius atsigėrę, tada M. perėjo ant kito suoliuko arčiau jų, bet tarp jų buvo gal kokie 3 metrai atstumas, mažiausiai. M. irgi užsimanė gerti. G. iš karto garsiai nieko nepasakė, bet pasakė, ko čia tas atėjo, jis (D. B.) jam pasakė, kad nežino, o jis (T. G.) pradėjo klausinėti, ar M. jo draugas, jis (D. B.) pasakė, kad ne draugas, kaip su G., taip ir su M. šiandien susipažino. M. jam (D. B.) pasakė, paklausk savo draugo, nes M. irgi nežinojo, kas tas G. yra, sakė: „paklausk savo draugo, gal ant kelio turi paskolinti“, jam ten reikėjo kažkiek centų. Jis (D. B.) sakė: „man nereikia pinigų, jeigu tau reikia, tai pats jo ir paklausk“. T. T. pradėjo klausti, ko M. nori. Jis (D. B.) pasakė, kad nežino, sako: „išsiaiškinkit patys, ko jam reikia“, nes jam nieko nereikėjo. Jis (D. B.) sakė: „geriam ir einam savais keliais“. G. paklausė M.: „ko tau reikia“. M. pasakė, kad trūksta ant kelio, ar galėtų „damesti“. G. sako: „gerai, pažiūrėsiu, jeigu yra, duosiu“. Po kiek laiko M. priėjo arčiau, o G. pradėjo kažkokius kipišus daryti. Pradėjo rėkauti, o jis (D. B.) pasakė: „nebestumkit, skirstomės tada“. Abu tada apsiramino. O jis jau buvo įsidėjęs „bonkę“, ir pasakė, kad eis jau. Jie sako: „atsigeriam dar“. M. nuėjo atsisėdo, o G. sėdėjo šalia jo (D. B.), jie atsigėrė ir vėl tarp jų (M. ir G.) kažkas įvyko, bet jis negirdėjo, kas ten buvo. Viską, ką dabar sakė, yra matyti vaizdo įraše. Jis susitvarkė visą aplinką, kad nepalikti šiukšlių ir net norėjo, kad nė vienas neitų su juo kartu. Iš įrašo matyti, kad vienas į vieną pusę, o kitas paskui. Jis (D. B.) ėjo toliau į (duomenys neskelbtini) pas A. K., savo vaikystės draugą, o jis (M. L.) ėjo iš paskos jo. Kad pradėjo šlapintis ten prie namo, tai nereikėjo jiems ten konfliktuoti. M. buvo išgėręs, norėjo nusišlapinti, į kelnes nedarys. Jis (D. B.) pradėjo lipti laiptais ir užlipo iki paskutinio laipto, iki aikštelės. P. pradėjo sakyti, ko tu čia eini, o jis jam pasakė, kad eina pas draugą, gal atidarytų duris ir įleistų. Jis (P.) tada pasakė, kad niekur čia neisi, pasikviesk kaip nori. Jis (D. B.) pasakė, kad neturi telefono, prieš porą dienų sulaužė ir išmetė. P. pasakė: „eik pasišauk tą draugą kaip nori, tegul tada tave įleidžia“. Jis (D. B.) jam pasakė: „ar tau gaila atidaryti, aš einu į (duomenys neskelbtini) aukštą, (duomenys neskelbtini) butas“. Jis pasakė: „tavęs neįleisiu“, o jis (P.) gėrė iš skardinės. Ir tada jis (P.) iš tos skardinės paleido į jį, aptaškė. Jis (D. B.) tada paėmė nuo žemės tą skardinę, kuri buvo beveik tuščia, ir pasakė jam: „ką čia darai, ko čia mėtai į mane“, ir į jį paleido. Kadangi ta skardinė buvo beveik tuščia, tai ji buvo vėjo pučiama ir ji net nepataikė į jį, o pataikė į sieną ir nukrito. Tada jis (D. B.) pradėjo leistis žemyn ir pasakė: „nu ir gerai, nueisiu ir pasišauksiu“. Atsiminė, kad dar, kai M. nusišlapino, jie jam (D. B.) dar sakė: „o tu čia daugiau neberėkauk atėjęs prie lango“. Jis nusileido į apačią, o M. dar atlikinėjo savo gamtinius reikalus, jau beveik buvo kaip ir baigęs, jau ruošėsi lipti laiptais. Tada jis (D. B.) nuėjo prie balkono pažiūrėti ar jis neišlys, nes nenorėjo šaukti. Kai P. jį užpuolė, jis tada net nenorėjo pykčio išreikšti, šūkauti. Baigėsi taip, kad M. užlipo iki aikštelės. Visas įvykis įvyko ne ant laiptų, ant laiptų buvo jo (D. B.) kraujas nuo ausies, ant laiptų niekas nevyko ir niekas nesimušė. Viskas vyko laiptų aikštelėje, grynai po kameromis. Ir jeigu būtų namo pirmininkas O. pateikęs namo kamerų vaizdo įrašą, tame įraše buvo, kaip jis jį (D. B.) antrą kartą užpuolė, kai jis (D. B.) užlipo skirti, kad nebevyktų tos muštynės, nes jis žiūrėjo, kad neišlenda draugas per balkoną, atsisuko ir žiūri, kad tas P. – kruvinas. Kaip, kas ten kam sudavė, jis nematė. Kas ką mušė, nematė. Jis (D. B.) bandė ten užlipti išskirti, nes paskui, kai jis ateis pas draugą, tada jam pretenzijas reikš, kodėl tu ten nieko nedarei, kodėl tu čia. Jis (D. B.) užlipo iki pusės laiptų, kur neva B. pasakė, kad M. ten mušosi, kur kraujas ten buvo. Užlipo iki pusės laiptų ir nespėjo nieko padaryti. Ne prie kirpyklos laiptų, o ten kur bortelis yra, buvo stiklainis padėtas, kuris buvo greičiausiai naudojamas kaip peleninė. O., pamatęs, kad jis užlipo iki pusės laiptų, sako: „o ką tu“, ir į jį metė iš to stiklainio, kuris jam pataikė į ausį, jis spėjo pasisukti, bet stiklainis dužo jam į galvą. Jis (D. B.) paskui net nebelipo skirti, numojo ranka ir tada apačioje tas liudininkas B. išdyko iš kažkur. Numojo ranka, pasakė kelis keiksmažodžius, nulipo žemyn, o B. jam sako: „kas čia yra“ ir paskiau, kad žąsinai puldinėja. Aplinkinių nieko nebuvo, buvo tik visi tie: O., P., L., jis ir B.. Paskui tik pradėjo ten rinktis iš namo, gyventojai. Jie su M. ne kartu gatvę perėjo, jis jau buvau kažkur įpusėjęs gatvę, atsisuko ir matė, kaip M. tik tada pradėjo leistis laiptais ir eiti link jo. Jis pusę gatvę praėjęs, pamatė, kad M. ateina iki jo ir jam sakė: „palauk, neskubėk“. Bet visą šitą, kad M. ėjo kartu jis pamatė per „(duomenys neskelbtini)“ laidą, kurią parodė, kai byla dar nebuvo pasiekusi teismo. Tada juos sulaikė. Iš jo kišenės ištraukė 15 eurų. M. L. nėra jo draugas, su juo susipažino tą vakarą. Jis jo (D. B.) paprašė, kad jis paklaustų T. G., gal turi „damesti“ ant kelio. Jis pasakė, kad neturi, nes nenorėjo keisti popierinių. Paskui, kai pradėjo jis gerti su G., M. atsisėdo ant kito suoliuko, G. pradėjo konfliktuoti, bet tik jam pradėjo viską sakyti, o ne M.. Jis (D. B.) neprašė G. pinigų, M. L. paprašė. Nežino, kodėl G. jį apkalbėjo. Jis (D. B.) nieko nematė. Kokiu būdu buvo paimti iš G. pinigai, nematė. Kas paėmė pinigus, nematė. Matė, kad tarp jų kyla kažkokia nesantaika, norėdamas išvengti problemų, nes jis ne vieną kartą yra teistas už kūno sužalojimus, muštynes, dėl to ir pasakė: „viskas, stabdom ir aš einu savo keliais, o jūs eikit savo keliais“. Padarė klaidą, kad gėrė autobusų stotyje, bet jis jau buvo prieš tai išgėręs, dėl to, matyt, ir nelabai kreipė dėmesio. Iš G. nei prašė, nei ėmė pinigų. Kodėl ta ranka buvo ant G. kaklo, tiksliai nepamena. Jeigu ir buvo ranka ant G., tai tikrai ne dėl to, kad kažką smaugti. G. ūgis (duomenys neskelbiami) centimetrai, o jo (duomenys neskelbiami) centimetrai, tai kaip jis jį galėjo smaugti. Jeigu ir yra nufilmuota, kad jo ranka buvo ant G. kaklo, tai tik draugiška forma, o ne dėl smaugimo. G., kviesdamas policiją pasakė, kad buvo sumuštas, jam buvo grasinta peiliu, jis melavo. Galimai kadangi jis (D. B.) jam nepadėjo dėl to, kad su M. konfliktavo, dėl to jį apkalba. Dėl antro epizodo, jis (D. B.) nepuolė. Kol M. šlapinosi, jis užlipo laiptais, kad palikti jį vieną, kad atsiriboti nuo jo ir paprašė, kad jam duris atidarytų, nes ėjo pas draugą A. K. į (duomenys neskelbtini) aukštą. Nei pirmame epizode, nei antrame epizode jis nepadėjo nei vienam, nei kitam, norėjo atsiriboti nuo visų. Tai jie buvo patys girti ir jį (D. B.) užpuolė, P. įpūtė virš 2 promilių, o O. – apie pusantros promilės. Jis (D. B.) stovėjo prie balkono, laukė kol išlys draugas. Ir kol M. šlapinosi tie du irgi sakė: „nešūkauk, man vaikus pažadinsi“. Jis nesimušė. Kai namo pirmininkas jam sudaužė stiklainį į galvą, jis numojo ranka ir išėjo. Jis (D. B.) lipo išskirti P., nes buvo kruvinas. Abiejų įvykių metu buvo išgėręs, nes vartojo alkoholį, bet jo atminčiai tai nieko nepadarė. Paskutinio epizodo galo nelabai atsimena, nes buvo jam į galvą sudaužytas stiklainis. Jis nieko nedarė, tiek blaivas, tiek girtas, bandė išvengti konflikto, gavosi, kaip gavosi. Visi konflikto dalyviai buvo girti. Jeigu jis ten būtų įsivėlęs, tai būtų buvę matyti, nes būtų buvę ir galvų sudaužytų ir panašiai, ką patvirtina ir jo teistumai.

Nukentėjusiuoju apklaustas T. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad D. B., paėmęs jam už kaklo, grasino peiliu, sakė, kad yra paleistas iš kažkokios ligoninės, gali nužudyti žmogų, kad ir toje pačioje stotyje ir jam yra dzin. Tada jis nuėjo paimti piniginės, nes D. B. prašė jo 5 eurų, o ne 10 eurų. Jis sakė, kad turi 10 eurų, o jis jam sakė: „parodyk, jeigu bus 10 eurų – aš jų neimsiu“. Įvyko toks faktas, kad ištraukęs piniginę jis parodė, kad turi 10 eurų, kurie buvo skirti grįžimui namo. Jie paėmė, ištraukė tuos pinigus ir pasišalino. O prieš tai jis (T. G.) atsisėdo ant suoliuko, išgėrė iš D. B. siūlyto degtinės butelio du po penkiasdešimt gramų stikliukus, jis dar buvo draugiškai pavaišinęs jį savo gėrimu, nuo ko ir prasidėjo jų draugystė. Viskas buvo sklandžiai iki to, kol M. L. iš jo paprašė 0,34 centų, kuriuos jis jam draugiškai davė. Kitas kaltinamasis nieko nevaišino, jis sėdėjo ant šoninio suoliuko. Jie tiesiog kalbėjosi. D. B. šokinėjo, rodė kovos menus, jis (T. G.) jam sakė: „nedaryk sau gėdos“, tada jis atėjo prie jo ir jie pradėjo draugiškai diskutuoti, nebuvo kažkokių intencijų, kad tai gali būti konfliktas. Paskui jis (D. B.) pasiūlė jam atsigerti degtinės, jie atsigėrė. Po pirmo išgėrimo M. L. paprašė 0,34 centų ir jis jam davė. M. L. jam sakė: „gerk, gerk“. Kai jis pradėjo atsisakinėti išgerti, šalia jo sėdėjęs D. B. griebė jam už kaklo smaugimo veiksmu, o kita jo ranka buvo prie kuprinės. Ir sako: „arba duok 5 eurus arba papjausiu tave“. Jis išlaikė šaltą protą ir pasakė jam, kad neturi 5 eurų, o turi 10 eurų, kurie reikalingi jam grįžimui autobusu namo. D. B. patikino: „jeigu parodysi, kad turi 10 eurų, mes jų neimsim“. Tada jis (D. B.) patraukė ranką, jis (T. G.) tada pasiėmė piniginę, parodė, kad turi 10 eurų, tik M. L., atsistojęs, atėjo prie piniginės, ištraukė pinigus iš piniginės, o D. B. toliau ieškojo kažko piniginėje. Paėmę pinigus jie sako: „pasišalinam“, nuėjo, pasiėmė savo daiktus ir išėjo. Jis (T. G.), palaikydamas atstumą, pradėjo juos sekti, nes žinojo, kad kvies policiją. Ties kampu pradėjo juos fotografuoti, M. L. dengėsi veidą. Nemano, kad jie buvo suplanavę jį iš anksto apiplėšti. Kai B. buvo suėmęs už kaklo, L. ramiu veidu sėdėjo ant suoliuko ir paskui tik D. pasakė, netrauk peilio. L. nuo jo sėdėjo maždaug apie 2-3 metrus, jis tikrai girdėjo D. grasinimus jam, nes jam (D. B.) pasakė „netrauk peilio“. L. matė, kaip D. sugriebė jam už kaklo. Pinigus paėmė M. L.. Piniginę jis atvėrė, kad parodytų jiems, kad neturi 5 eurų, o turi tik 10 eurų, nes jiems reikėjo 5 eurų. D., kalbėdamas su M. L., kalbėjo apie tai, kad gydėsi, ir kad yra sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Kai jam D. paėmė už kaklo, tada pasakė, kad yra ligonis. Autobusų stotyje nesikvietė pagalbos vien dėl to, kad nepamesti jų ir išlaikyti atstumą. Jie lengvu žingsniu ėjo link lombardo, kur įvyko konfliktas. O jis (T. G.) tuo metu iškvietė policiją. Dėl antro epizodo, jis nenorėjo, kad jie jį matytų, tai jis stovėjo šone. Jis matė, kaip jie pakilo laiptais, o kas toliau įvyko, nematė. Kad jie neišsigąstų ir nepabėgtų jis (T. G.) stovėjo už kampo maždaug už 7-10 metrų. Smūgių nematė. Fotografavo juos prieš antrą epizodą dėl to, kad jeigu pamestų juos iš akių, turėtų ką policijai parodyti. Jie buvo apsvaigę, bet tikrai nestipriai. Jis (T. G.) pajuto grėsmę, kai pradėjo atsisakinėti gerti iš jų butelio. Tada jų nuotaikos visai pasikeitė, pradėjo jį versti gerti. Iš B. fizinę grėsmę pajuti, kai jis jam griebė už kaklo. D. buvo paėmęs jį už kaklo ir užspaudė. Ranka jį apkabino iš nugaros pusės, o rankos tęsinys buvo link ausies. Jie sėdėjo kartu ant vieno suoliuko ir, kai jis pradėjo atsisakinėti išgerti, nes tarp jų atstumas buvo apie 30 cm, ir kai jis (T. G.) jam pradėjo sakyti, kad nebenori gerti, nes tuoj važiuos, jis padarė smaugimo veiksmą iš šono, lyg atrodo draugą apsikabinęs, o kita ranka įkišta į kuprinę ir sako: „arba duodi 5 eurus, arba papjausiu“. Užlaužimas nebuvo labai stiprus, bet jis negalėjo pajudėti, nebuvo šansų pabėgti, nebuvo taip stipru, kad skaudėtų. Ištrūkti nebandė, nes, jeigu būtų bandęs ištrūkti, galimai būtų peilis panaudotas. Įvykdė D. nurodymus, kad išvengtų tolimesnio konflikto. Jis (T. G.) jį taip ir suprato, kad jeigu ten bus 10 eurų, jis nieko ir nedarys. Kadangi jis sutiko, jis (D. B.) patraukė ranką. Jis nuėjo prie savo teniso tašės, išsitraukė piniginę. Jam nuėjus prie teniso tašės, B. nuo jo buvo apie 2-3 metrai. Kitas kaltinamasis buvo maždaug už 3 metrų. Jis nuo jų bėgti negalėjo, nes jo teniso tašė buvo pakankamai sunki, kad jis, užsidėjęs ją, bėgtų. Pasišalinti nebuvo galimybės, nes tada būtų jie jį pagavę ir būtų buvę didesnių problemų. Aplink jį aikštelėje buvo žmonių, kurie stovėjo gal apie 10 metrų atstumu. Kai jis išsitraukė piniginę, jie patys atėjo iki jo. B. pinigų neėmė. Gali būti, kad tai įvyko spontaniškai ir gali būti, kad jie tai darė kartu. Jo 5 eurų paprašė D. B.. Jis (T. G.) jam atsakė, kad turi 10 eurų, jis pasakė: „jeigu turi vienoje kupiūroje, aš jų neimsiu“. Paėmęs piniginę, jis (T. G.) ją atidarė ir L. paėmė 10 eurų, o D. B. dar ieškojo pinigų. Visas ieškojimas truko apie minutę laiko, o paskui jų tikslas buvo pasišalinti. Nuo piniginės atidarymo iki pinigų paėmimo praėjo apie 10 sekundžių, o nuo tolimesnio veiksmo, kai B. toliau pradėjo ieškoti pinigų, tai sekundžių laikas. Jo (T. G.) M. L. atsiprašė. Akistatoje jis (M. L.) labai gailėjosi ir jis (T. G.) jį suprato, gali atleisti, jeigu jis pasimokys ateityje, ir tai bus jam pamoka ateityje. D. jam į ausį pasakė, kad jeigu jis neduos pinigų, kad papjaus. Jo (T. G.) ūgis (duomenys nekelbtini)cm.

Nukentėjusiuoju apklaustas J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo po 20 val., kai jis išėjo iš namų iki parduotuvės (duomenys neskelbtini) nusipirkti gerti, tikslaus laiko pasakyti negali. Nusipirko keturias „skarbonkes“ nealkoholinio alaus ir vaikui nupirko šokoladuką. Pareidamas prie laiptinės susitiko namo pirmininką. Jie sustojo, jis (J. P.) jam pasiūlė atsigerti, jis sutiko ir jie pradėjo kalbėtis apie butus, ir tada tuo momentu išlindo M. su D.. M. sustojo netoli laiptinės, ten tokia kaip salytė yra, ir ten sustojęs nusišlapino. Tada jis (J. P.) jam sakė: „ką čia darai, čia vieša vieta, vaikai eina, o tu čia išsitraukęs sysioji“. Tada jis jam sako: „neaiškink, o aš tave pripjausiu“, jis (J. P.) dar kažką jam pasakė, bet tiksliai neatsimena ką. Tada užbėgo laiptais D., jam užbėgus, jis (J. P.) metė į jį „skarbonkę“ gintis. Jis pradėjo mosikuotis, tai jis (J. P.) gynėsi nuo jo mesdamas į jį „skarbonkę“. Jis tada truputį atsitraukė, jis (J. P.) tada nusileido žemyn link M., ir tada pajuto smūgį į galvą, veido sritį. Ir jis (J. P.) nukrito be sąmonės. Smūgis buvo iš galo, kurį jam sudavė D., ir jis tada be sąmonės nukrito, o kas vyko toliau, nežino. Paskui kitą dieną kalbėjo su namo pirmininku, kaip viskas ten buvo, tai jis pasakė, kad: „gavai iš skarbonkės į veido sritį, kritai be sąmonės ir jie dviese ant tavęs buvo užšokę“, tai yra D. ir M.. O kai jis atsikėlė, jie jau buvo pasišalinę, kitoje pusėję suimti policijos pareigūnų. Nei vieno, nei kito nepažinojo, tik D. buvo matytas, nes ateidavo prie jo namo, nes šalimais kaimynas gyvena, jo draugas. Dėl ko B. atbėgo ir pradėjo jį pulti, negali atsakyti, galimai norėjo padėti. Iki to momento tarp jo ir B. nebuvo pasakyti jokie žodžiai. Jis, užbėgęs laiptais, pradėjo rankomis mosikuotis. Jis gynėsi, galvojo, kad jis jam trenks. Jam tas mosikavimas atrodė pavojingas, o ką jis sakė, atsakyti negali. Jo (J. P.) mesta skardinė tikrai nebuvo mesta stipriai. Jam pirmininkas pasakė, kad B. jam (J. P.) trenkė. Jis pajuto smūgį iš nugaros į veido sritį, dešinę veido pusę ir prarado sąmonę. Kas įvyko toliau - negali atsakyti, bet nuvežus jį į ligoninę, žaizdą teko siūti keliomis siūlėmis. Gydytoja sakė, kad keliais centimetrais aukščiau ir būtų iškabinę akį. Jis buvo prieš tai išgėręs alaus. Pamena tik tas aplinkybes, kai M. sustojo nusišlapinti, B. užbėgimą laiptais, ir kai jis (J. P.) nusileido laiptais žemyn link M., dar pamena smūgį ir tada viskas. Skardinę metė į D. B., metęs ją jis nusileido žemyn laiptais link M.. Tik kelis žingsnius žemyn nuėjo. Metimas buvo tik gynyba. Galvojo, metęs skardinę, jie nueis ir nebelįs prie jo. Ar jie buvo blaivūs, negali atsakyti, jo metimas skardine į B. tikrai negalėjo jam padaryti sužalojimo. Kai klausė pirmininko, tai sakė, kad buvo po to, kai jis nugriuvo be sąmonės, suduoti smūgiai, tačiau kiek, negali atsakyti. Bet kas ir kiek davė jam dar smūgių, negali atsakyti. Kai jis atgavo sąmonę, jie buvo jau kitoje pusėje, sulaikyti policijos. Jis atsikėlė, tada pirmininkas sako: „einam, yra jau policija“. Buvo iškviesta greitoji ir jį išvežė. Ieškinio nereiškė. Su skardine jam buvo prakirstas veidas. Namo pirmininkas sakė tik tiek, kad kaltinamieji buvo užgriuvę ant jo. Metęs skardinę į B., pastūmęs B., jis nusisuko link M. ir iš galo pajuto smūgį. Jų atstumas tarp jo ir B. per ištiestą ranką buvo. B. prieš tai neturėjo skardinės rankoje, bet, kai jis nusisuko, jis galėjo pasiimti nuo žemės arba nuo bortuko, kur buvo sudėtos skardinės. Pirmininkas atrodė blaivas, jie prie laiptinės gėrė nealkoholinį alų. Priima posėdžio metu išsakytą M. L. atsiprašymą. B. atėjo link jo į viršų, tada jis stumtelėjo B., kad galėtų eiti link M. pasikalbėti su juo. Ir kai nusisuko, pajuto smūgį, koks tai buvo laikotarpis, atsakyti negali. M. buvo išsakęs jam grasinimą dėl peilio, kol šlapinosi.

Liudytoju apklaustas D. O. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra namo (duomenys neskelbtini), pirmininkas. Buvo lauke su nukentėjusiuoju (J. P.), būtent prie laiptų, su juo stovėjo, bendravo, ir pamatė, kaip du žmonės priėjo ir vienas iš jų pradėjo šlapintis ant laiptų, žemiau ant sienos. Jie tiesiog sudrausmino: „ką čia dirbi, ar nėra vietos kažkur kitur“. Abu sakė, vienas pirmiau, kitas vėliau, kadangi tiesiai prieš akis nusišlapino. Iš pradžių tas, kas atlikinėjo reikalus tylėjo, o šalia stovintis bandė aiškinti, turėdamas kažką rankoje, kad „aš ne prie ko“, bet jie kartu atėjo ir trypčiojo jis ten aplink. Kai užbaigė pirmasis asmuo šlapintis, priėjo prie laiptų ir jie su jais toliau bendravo. Jis (stambesnis, kuris šlapinosi) priėjęs prie laiptų sakė: „ateik čia, papjausiu, leiskis žemyn papjausiu“. Po to pakilo į viršų, o jis (D. O.) taip ir liko viršuje laiptų, kaimynas pradėjo leistis žemyn. Ir tada viskas vyko ganėtinai greitai, matė pasipylusius purslus, kaimynas pagriuvo, ar buvo pargriautas ant laiptų, ir tada jie jau dviese mušė, spardė. Ką tiksliai jie darė, nepasakys, nes jie buvo užgulę ant jo. Bandė žengti artyn, bet stambesnis pradėjo lipti į viršų, mostelėjo ranka, bet jis (D. O.) atsitraukė ir liko stovėti laiptų viršuje. Po to, jau pasirodė vienas kaimynas pro duris, ir kitas kaimynas iš kažkur grįžinėjo iš laukinės pusės. Ir jie, kurie mušė, ar nuėjo, ar pabėgo, jis nežino, nes dingo iš tos vietos. Ir po to jie pamatė, kad policija juos sulaikė prie sankryžos, šviesoforo. Sakė kaimynui, kad „eik ten prie policijos ir pasakyk, kas nutiko“. Kaimynui buvo kruvina akis ir buvo labai daug kraujo. Jis (D. O.) nuėjo iš paskos prie policijos ir vietoje davė parodymus. Stambesnis L., kuris šlapinosi. Buvo mojuojama rankomis, o kur buvo pataikoma, negali atsakyti. Matė, kaip galimai kaimynui trenkė į galvą, tačiau kuris tiksliai, negali atsakyti, nes stresas padarė savo. Jis (D. O.) buvo pakankamai netoli, atstumas galėjo būti apie 3-5 metrai, bet ne kiekvieną dieną atsiranda tokioje situacijoje. Daiktas, su kuriuo trenkė, buvo rankoje, kadangi vienas iš jų gėrė tuo metu. Tas kuris nesišlapino, tai yra tas kūdesnis, turėjo skardinę rankoje. Prie jų (D. O.), laiptų viršuje, buvo padėtos skardinės. Nukentėjusysis nugriuvo, kaip nugriuvo, negali atsakyti. Visos muštynės įvyko labai greitai ir buvo suduoti smūgiai, nes jie dviese buvo pasilenkę link jo, bet kur pataikė, negalėjo matyti. Kiek buvo suduota smūgių, atsakyti negali. Visos muštynės vyko apie 10 sekundžių. Jam buvo nemažas stresas. Buvo pikta, kad jis ten šlapinosi, bet paskui viskas įsijungė į stresą, išgąstį. Nukentėjusysis leidosi žemyn ir ten abu lipo aukštyn. Kuris davė, negali atsakyti. Jie su nukentėjusiuoju buvo viršuje, kaltinamieji apačioje. Įvyko apsižodžiavimas ir jie abu lipo į viršų. B. lipo pirmas, po to palipo kitas. Nukentėjusysis leidosi link jų, žemyn. Jis (D. O.) pamatė smūgį, purslus. Buvo duotas smūgis skardine į galvą. Nematė kuris ir iš kurios rankos davė. Buvo garsas ir purslai. Jis buvo nuo to viso įvykio apie 3 metrai, buvo laiptų viršuje, viskas įvyko labai greitai, todėl negalėjo visko matyti. Matė, kad jis nukrito ir jį apstojo. Kad nukentėjusysis būtų metęs kažką į kaltinamuosius, nematė. Jis išgirdo, kad vienas leidosi žemyn, kitas į viršų tada smūgis, po kelių sekundžių pamatė purslus, nukentėjusysis nukrito žemyn, jie ten jį užgulė ir buvo suduota kažkiek smūgių, kol pasirodė kaimynai iš kitų pusių. Pirmas veiksmas, kai stovėjo laiptų apačioje ir žiūrėdamas į jį (D. O.) sakė: „leiskis žemyn, papjausiu“. Po to jie lipo aukštyn, jis (D. O.) bandė lipti žemyn ir būtent tada L. užsimojo jam duoti, bet jis pasitraukė ir nebesikišo ten. Paskui buvo viskas maišalynė, kurioje jie buvo dviese, katras kam, kur, kaip, nepasakys. Pirminiai parodymai yra tikslingesni. Kaltinamieji buvo pasilenkę prie nukentėjusiojo ir buvo matomi smūgiai rankomis, o ar buvo kojomis, jis nematė. Smūgiai buvo iš abiejų kaltinamųjų. Grįžo liudytojas B., jis viską pamatė, atėjęs iš už kampo. Į visą situaciją jis įsiterpė paskutines porą sekundžių. Panašiu laiku ir kaimynas iš laiptinės išėjo. Bet B. tikrai negalėjo matyti skardinės metimo ir kaimyno kritimo. Galėjo matyti, kaip nukentėjusįjį buvo užgulę kaltinamieji. Grįžtantis kaimynas, galėjo matyti daugiau, nes jam buvo arčiau. Ir tada jis pasakė, kas čia vyksta. Jam policija davė pūsti, bet kiek įpūtė tiksliai nepamena, galimai apie 1 promilę, nesijautė labai apgirtęs. Nukentėjusysis išgulėjo be sąmonės labai trumpai, kai kaltinamieji pasitraukė, nukentėjusysis atsistojo greitai, viskas vyko sekundžių laiku. Ar nukentėjusysis buvo praradęs sąmonę, negali atsakyti. Pažiūrėjo, kur kaltinamieji nuėjo, tada atsistojo nukentėjusysis ir jie sakė, kad eina prie policijos. Pirmiausia jis saugojo savo turtą ir nėra žmogus, kuris linkęs muštis. Pirminiai parodymai yra tikslingesni, prašo jais vadovautis, kuriuos tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-16 apklaustas liudytoju D. O. parodė, kad 2024-07-13, apie 21.00 val. jis turėjo išeiti į lauką ir perduoti lagaminą savo buvusiai nuomininkei. Jam išėjus į lauką, matė, kad prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės, netoli užrašo „(duomenys neskelbtini)“ stovėjo jo kaimynas, pažįstamas, kurio duomenų jis nežino, žino tik iš matymo ir kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) name. Minėtu laiku jis tą ir padarė, t. y. ties (duomenys neskelbtini) namu, (duomenys neskelbtini), perdavė moteriai jos lagaminą. Išėjus moteriai jis ir minėtas kaimynas toliau liko stovėti ant laiptų aikštelės, pakilos, esančios prie įėjimo į daugiabutį namą. Jie rūkė, kalbėjo, berods kaimynas buvo pasistatęs nealkoholinio „Radlerio“, kai gatvėje pasirodė du veikėjai, t. y. du jam visiškai nepažįstami vyrai, kuriuos matė pirmą kartą. Jie priėjo prie laiptų, kurie veda į pusrūsį, į parduotuves, ir vienas iš jų (stambesnis) pradėjo šlapintis prie laiptų. Plonesnis vyras vilkėjo kažkokius treningus su dryžiais. Stambesnio vyro rūbai buvo šviesesni nei kito vyro. Vienas iš jų buvo stambesnio kūno sudėjimo, o kitas buvo plonesnis. Koks jų ūgis negali nurodyti, nes labai arti jų nebuvo. Pamatę, kad vienas iš vyrų šlapinasi, jis ir jo kaimynas iš (duomenys neskelbtini) buto pradėjo šaukti: „ką čia darai“, tas stambesnis kaip stovėjo taip ir stovėjo, kol atliko visus savo reikalus, o tas plonesnis pradėjo sakyti: „aš jo nepažįstu, aš ką tik susipažinau“, jis jam sakė: „nesvarbu, pažįsti nepažįsti, eikit kažkur kitur tai daryti, o ne prieš akis“. Kai vyras baigė šlapintis, stambesnis vyras priėjo arčiau jų, arčiau laiptų kur jie stovėjo ir pasakė: „leiskis žemyn, papjausiu“, rankose atrodo, kad nieko neturėjo. Kuriam, t. y. jam ar jo kaimynui buvo skirti šie žodžiai, jis nežino, bet tai sakydamas jis žiūrėjo į juos abu. Po to, berods, ir plonesnis priėjo arčiau laiptų. Jis, žinodamas, kad yra vaizdo kamera, ėjo arčiau kamerų, tačiau tie nepažįstami vyrai ėjo žemyn nuo laiptų, t. y. toliau nuo kamerų. Plonesnis vyras arčiau nėjo, gal matė, kad yra kamera. Po įvykio jis bandė žiūrėti kameras, tačiau įvykis užfiksuotas nebuvo, kadangi jie stovėjo kitoje vietoje, todėl įrašų iš įvykio nėra. Vienu metu vienas iš nepažįstamų vyrų kažkokiu daiktu, galimai skardine, sudavė jo kaimynui iš (duomenys neskelbtini) buto į galvą. Kuris iš vyrų tai padarė, nepastebėjo. Po smūgio kaimynas nukrito ant paskutinių laiptų, matė, kad pradėjo bėgti purslai, todėl jis mano, kad jie sudavė iš skardinės alaus ar kitokio gėrimo. Po smūgio kaimynas nukrito ant žemės, o tada jie dviese puolė ant kaimyno, t. y. kaimynui gulint ant žemės, jie abu rankomis jam sudavė ne mažiau kaip vieną kartą į įvairias kūno vietas. Praktiškai stovint jiems šalia jo kaimyno, jis ir paties kaimyno gerai nematė, tik matė, kad jie abu, priėję prie jo, jį toliau mušė. Matė, kad jie jam sudavė smūgius rankomis, bet kur ir kiek kartų, tiksliai pasakyti negali. Kiek jis pamena, kaimynas pirmasis nieko nedarė tiems vyrams, o tiesiog leidosi laiptais žemyn. Kiek jis matė, vienas iš vyrų pirmas užkabino jo kaimyną. Tuomet jis lipo laiptais žemyn, norėjo apginti kaimyną, tačiau ir pats gavo smūgį į petį iš kažkurio iš nepažįstamų vyrų, kaimynas tuo metu vis dar gulėjo ant laiptų. Kaip gavo smūgį, kuris iš vyrų sudavė, neprisimena. Tuomet jis vėl atsitraukė ir matė, kad prasidarė laiptinės durys ir kažkas išėjo, galimai vyras iš socialinio būsto, bet jo duomenų jis nežino. Turi žinių, kad bute gyvenantys žmonės galimai sutaria su tais nepažįstamais vyrais, kurie sumušė kaimyną, bet ar tikrai taip yra, jis nežino. Be to, link daugiabučio namo ėjo dar kažkoks kaimynas, galimai E. B., kuris šūktelėjo: „kas čia vyksta?“ ir matė kaip abu vyrai pasileido į kojas, t. y. ėjo link parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Kaimynas po smūgio gana greitai atsistojo, jis sąmonę buvo praradęs trumpam. Stovėdami prie namo, jie pamatė, kad pareigūnai sulaikė būtent tuos vyrus, kurie sumušė jo kaimyną. Po įvykio matė, kad ant laiptų buvo kraujas, kaimynui buvo smarkiai prakirstas veidas, jo maikutė buvo kruvina. Jie su kaimynu nuėjo prie pareigūnų ir papasakojo, kas įvyko. Kaimyną išsivežė greitoji, kadangi jam reikėjo siūti žaizdas. Pareigūnė užsirašė jo duomenis. Kadangi buvo šiek tiek neblaivus, pareigūnai jo iš karto po įvykio neapklausė. Prieš įvykį buvo išgėręs alkoholinių gėrimų. Nurodo, kad minėtus vyrus, kurie sumušė jo kaimyną, jis matė pirmą kartą. Kaimynas yra normalus žmogus, iš kitų gyventojų skundų dėl jo elgesio nėra gavęs. Dėl šio įvykio jis pats pretenzijų niekam neturi, pareiškimą rašyti atsisako (1 t., b. l. 168-171).

Liudytoju apklaustas E. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas vyko dienos metu, tarp 13-17 valandos dienos, grįžinėjo iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Priėjęs prie namo (duomenys neskelbtini), pamatė, kad tarp kaimynų ir nepažįstamų žmonių vyksta muštynės. Tiksliau jau buvo įvykusios muštynės, ten vyko keiksmažodžiai, žodžiavimasis, pamatė kaimyną (J. P.), kuris buvo sumuštas, buvo dar namo komendantas, ir dar keletą vyrų, bet neatsimena, kas tokie. Jie stovėjo ant laiptų, lipo atgal, o tas vienas iš tų stambesnių, tokių aukštesnių, keikdamasis, puolė rankomis suduoti, bet jis tiksliai nematė, kaimynas buvo sumuštas. Viskas vyko labai greitai. Kažkas iš kaimynų, matomai, pamatė ir iškvietė policiją. Kažkas sušuko, kad policija, ir jie pradėjo bėgti per gatvę į kitą (duomenys neskelbtini) gatvės pusę. Bet ten policijos ekipažas juos ir sulaikė. Paskui iš kalbos jis išgirdo, kad muštynės įvyko dėl perspėjimo, nes kaimynas P. perspėjo tuos du, ir jie buvo stipriai girti. Vidury dienos atsistoję jie ant laiptų šlapinosi, ant sienos. Pats nematė, tik ką girdėjo, kaimynai paskui įvykusį įvykį papasakojo. Jis atėjo, matė kaip jo kaimynai lipa į apačią atbulom, o tas vienas stambesnis puldinėjo, mosikavosi rankomis. Maišą kažkokį turėjo rankose. Kaimyno akis buvo mėlyna, konfliktas buvo į pabaigą. Tik atėjęs pamatė, kad vyksta piktas pokalbis, keiksmažodžiai, tarp namo, kuriam gyvena, kaimynų ir, tikriausiai, tarp tų vyrų (kaltinamųjų). Jie puolė P. ir namo komendantą. Buvo dar keletą vyrukų, bet kas tokie, nepamena, jie užstojo jo kaimyną P., jie sakė: „vyrai baikit konfliktą, baikit muštis“, bet kadangi žmonės buvo stipriai išgėrę, jie visiškai nereagavo. Tie išsireiškimai tų žmonių, kurie buvo sakomi, lietuvių kalboje nevartojami. Praeiviai buvo sustoję, pažiūrėjo ir nuėjo. Ten judri gatvė, pats centras. Buvo ir automobilių, ten centrinė gatvė. Buvo automobilių eismas. Jis pats jautėsi nemaloniai, ne kiekvieną dieną tokie įvykiai vyksta, tuo momentu nesijautė saugiai. Nukentėjusieji buvo prie kirpyklos durų. Nuo kirpyklos laiptų iki vidurio durų atstumas galimai apie pusantro metro. Jie lipo laiptais atbulom, o D. B. draugas, kuris šalia sėdi, ėjo mosikuodamas, bet kadangi jis buvo visiškai girtas, jis neužtaikė arba nesiorientavo. Jis (D. B.) lipo laiptais, jis (E. B.) pasakė: „vyrai baikit konfliktą, aplink žmonės vaikšto su vaikais“, jis (D. B.) jam (E. B.) kažką pasakė, bet nepamena ką, sužalojimų ant jo nematė, tiksliau nepamena, su tuo kitu asmeniu jis (E. B.) nekalbėjo. Prašo remtis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos tvirtina. Ikiteisminio tyrimo metu 2024-07-18 apklaustas liudytoju E. B. nurodė, kad 2024-07-13, ar tai 2024-07-14, tikslios dienos nepamena, tik žino, kad buvo savaitgalis. Buvo vakaras, jau po 17.00 val., (duomenys neskelbtini), jis ėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, buvo nusipirkęs maisto. Buvo blaivus, vienas pats. Ėjo link savo namų, t. y. link (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo. Priėjęs prie namo kampo pamatė, kad prie namo laiptų kažkas galimai stumdėsi, t. y. iš toliau matė, kad komendantas su kaimynu bėgo į viršų laiptais, o stambesnis jam nepažįstamas vyras lipo paskui juos, jiems kažką grasino ir šaukė, bei tuo pačiu ėjo link jų. Jis sakė: „(necenzūrinė raiška) aš jumis“, tikslių žodžių nepamena, bet esmė buvo, kad jis grasino juos sumušti. Jau ir iš toliau jis girdėjo, kad kažkas šūkauja. Matė, kad buvo du jam nepažįstami veikėjai, t. y. vienas stambesnis, atrodė (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, kitas kūdesnis, maždaug (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, t. y. vyrai. Jie buvo akivaizdžiai neblaivūs. Jam priėjus arčiau jų, jokių muštynių jau nebevyko, jis jokių apsistumdymo ar muštynių nebematė. Prie jų buvo vienas namo gyventojas, kurio jis nepažįsta, tik pasilabina praeidamas pro šalį, kai jį pamato, ir dar buvo namo komendantas, kurio asmens duomenų neturi, turi tik jo telefono numerį. Matė, kad jo nepažįstamas kaimynas buvo sumuštas, jam kraujavo veidas, buvo kraujo ant žemės, t. y. laiptų. Jį pamatęs, komendantas sakė jam: „kaimyne gerai, kad pasirodei, visai jie nevaldomi“. Matė, kad vienas iš jų buvo, t. y. tas kūdesnis, buvo su tatuiruotėmis. Stambesnio kūno sudėjimo vyras atrodė labiau agresyvus, o kūdesnis vyras atrodė šiek tiek ramesnis, priėjęs prie jo, pasakė jam: „žiūrėk, čia ant mūsų puldinėja, žąsinai, (necenzūrinė raiška)“, jis jam atsakė: „tai musiek ne be reikalo“, o komendantas sušuko: „žiūrėk, tie parazitai dienos metu šlapinasi grynai ant laiptų“, tuomet jis pasakė: „tai gerai padarė, juk yra krūmai ar „(duomenys neskelbtini)“ tualetai, jis dar sakė: „ką tu čia aiškini“, tas stambesnis vyras dar norėjo eiti link komendanto, sakė: „(necenzūrinė raiška), aš pridaušiu“. Kiek pamena, kūdesnis vyras su savimi turėjo maišelį, o tas stambesnis turėjo ar skardinę, ar bambalį alaus, ką tiksliai nepamena, tik matė, kad kažką turėjo rankoje. Jis juos ramino, sakė, kad kvies policiją. Jam priėjus matė, kad iš namo išėjo dar vienas namo gyventojas, kurio jis nepažįsta. Bet jis išėjo jau po įvykio. Stambesnis vyras, pamatęs, kad iš namo išėjo dar vienas gyventojas, dar pamosikavo rankomis, niekam nesudavė, tik buvo išskėtęs rankas, jis žiūrėjo apvertęs akis į dangų, mano, kad buvo labai pergėręs. Jam atėjus jis matė, kad stambesnis vyras stovėjo ant vidurio laiptų, komendantas su sumuštu kaimynu stovėjo prie kirpyklos durų, t. y., buvo toje vietoje arti įėjimo į namą. Kūdesnis vyras stovėjo prie laiptų, netoli jo. Berods, kūdesnis vyras šaukė: „varom, baik“, iš ko sprendžia, kad jis norėjo baigti konfliktą ir buvo labiau orientuotas. Po įvykio matė, kad ant laiptų prie įėjimo mėtėsi tuščios dvi skardinės, sumindžiotos, bei buvo sudaužytas butelis, galimai nuo degtinės, nes buvo skaidrus, bei buvo stiklo šukių. Bet ar tas butelis jiems sudužo, ar ne, šito pasakyti negali. Po to, abu jam nepažįstami vyrai pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) gatvės, jie ėjo per gatvę, t. y., važiuojamąja kelio dalimi, o ne per perėją, ir nuėjo į kitą gatvės pusę. Matė, kad abu vyrus sulaikė policininkai. Kaip jis suprato, policija juos jau gaudė prieš tai. Kadangi matė, jog pareigūnai sulaikė tuos asmenis, ėjo namo. Dar gali paminėti, kad kai tie du vyrai nuėjo į kitą gatvės pusę, prieš juos sulaikant pareigūnams, jie dar bandė kalbėti su kitais žmonėmis, t. y. (duomenys neskelbtini)piliečiais, kurių buvo maždaug 5-6. Matė, kad plonesnis vyras išskėtė rankas, lyg neleisdamas tam stambesniam vyrui užpulti ar užkalbinti tų žmonių. Kiek jis matė, tie du vyrai nieko nepadarė tiems žmonėms, mano, kad tik bandė prie jų prikibti, tačiau nespėjo to padaryti. Tie azijiečiai nekreipė į juos dėmesio ir ėjo tolyn nuo jų, iki kol pareigūnai sulaikė tuos du vyrus. Jis pats įvykio metu nenukentėjo, pretenzijų neturi, pareiškimo rašyti nepageidauja. Pripažintas nukentėjusiuoju būti nenori, nes nenukentėjo, tačiau, dėl įvykio juto nemalonius jausmus, visgi, tai vyko prie jo namų, asmenys buvo neadekvatūs, jautėsi nesaugiai (1 t., b. l. 174-177).

Iš 2024-07-13 Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos kinologų poskyrio viršininko M. M. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo ROIK: (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2024-07-13, dirbant kartu su specialistu R. R. auto patrulyje „S-1711“, apie 20.55 val., buvo gautas Šiaulių AVPK, budėtojo pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), ką tik iš pranešėjo pavogė pinigų asmenys, grasindami peiliu. Asmenys šalinasi. Vykstant į įvykio vietą, ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo asmenį, kuris rodė į du einančius asmenis kitoje kelio pusėje. Jie iškart buvo sulaikyti adresu (duomenys neskelbtini). Prieš juos buvo panaudota spec. priemonė antrankiai. Prie jų priėjo minėtas asmuo, tai T. G. ir paaiškino, kad jis kvietė policiją. Įvykis įvyko autobusų stotyje, adresu (duomenys neskelbtini). Prie jo priėjo du nepažįstami asmenys ir abu pareikalavo duoti pinigų. Vienas iš jų mažo ūgio tamsiai apsirengęs, kaip vėliau paaiškėjo, D. B., žodžiu pagrasino panaudoti peilį prieš jį. Jo nedemonstravo. Jis pravėrė savo piniginę, kurioje buvo 10 eurų kupiūra 1 vnt. Aukšto ūgio vyriškis su žaliais marškinėliais, kaip vėliau paaiškėjo M. L., ją paėmė iš piniginės ir padavė kitam asmeniui, tai D. B.. Tada jie iš įvykio vietos šalinosi link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis skambino bendruoju pagalbos telefonu ir juos sekė. Priėjus adresą (duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad tie patys du asmenys muša rankomis kitą vyriškį. Po muštynių pradėjo šalintis Tilžės gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės kita kelio puse negu įvyko įvykis. Tada atvykus policijos ekipažui juos susilaikė. Juos tiksliai apibūdino. Pagal nukentėjusio asmens nurodytus duomenis tai buvo tie patys asmenys, kuriuos susilaikė. T. G. alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 7510 Nr. ARTB-0194, patikros Nr. 2139059, galioja nuo 2024-05-09 iki 2024-11-08, buvo nustatytas 1,72 promilės neblaivumo laipsnis. Aiškinantis įvykio aplinkybes prie jų priėjo kruvinu veidu J. P.. Jam matėsi prakirstas dešinės pusės skruostas ir dešinės pusės akies vokas. Jis paaiškino, kad išėjo iš savo gyvenamosios vietos prie laiptinės. Tada pastebėjo stambaus kūno sudėjimo, aukšto ūgio vilkintį žaliais marškinėliais asmenį, kuris buvo ištraukęs savo lytinius organus ir šlapinosi. Tada jis sudrausmino asmenį, kad taip negalima daryti. Asmuo supyko ir puolė su kitu draugu jį mušti. Kiek buvo smūgių suduota ir kur asmuo nepamena. Nes galimai buvo praradęs sąmonę. Asmuo juos apibūdino, tai buvo ankščiau mūsų sulaikyti asmenys. J. P. alkoholio kiekio matuokliu Drager alcotest 7510 Nr. ARKB-0250, patikros Nr. 2068335, galioja nuo 204-04-24 iki 2024-10-22, buvo nustatytas 2,24 promilės neblaivumo laipsnis. Įvykusias muštynes matė D. O.. Apie įvykį informuotas Šiaulių AVPK budėtojas. Apžiūrėtos įvykio vietos, fotografuotos. Minėti asmenys buvo sulaikyti ir pristatyti į Šiaulių AVPK, OVS patalpas, esančias adresu Purienų g. 48, Šiauliai. Pristačius paaiškėjo, jog tai D. B.. Pas jį buvo rasta 1 vnt. 10 Eur kupiūra Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuri buvo paimta reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu. Supakuota į voką Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) Kitas asmuo M. L., kurį pristatė „S-1157“ ekipažas. Faktinis asmenų sulaikymo laikas 21 val. 06 min. spec. priemonės buvo naudotos. Įvykis filmuotas „Bodycam“ (1 t., b. l. 13-15).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad 2024-07-13, apie 20.55 val., T. T. Nedojus (G.), kuris nurodė, kad pranešėjui prieš 2 min. pavogė sumušant, grasino peiliu, pranešėjas seka (1 t., b. l. 17-22).

Iš 2024-08-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti pareigūnų „Body“ kameromis daryti įrašai. Užfiksuotos aplinkybės, kurias nurodė asmenys iš karto po įvykio, atvykus policijos pareigūnams (1 t., b. l. 23-26).

Iš 2024-08-08 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti garso įrašai skambinant į Bendrąjį pagalbos centrą, policiją kvietė T. G. (1 t., b. l. 27-30).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2024-07-13 apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta, fotografuota (1 t., 31-40).

Iš 2024-08-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, esančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo įrašai. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 54-60).

Iš 2024-09-03 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti vaizdo įrašai, gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, surašius papildomą prašymą dėl 2024-07-13 vaizdo įrašų pateikimo. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 72-102).

Iš 2024-07-16 gauto pareiškėjo (nukentėjusiojo) J. P. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2024-07-13, apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) daugiabučiu namu, jį sumušė vienas iš matymo pažįstamas asmuo - D. B. ir vienas nepažįstamas asmuo. D. B. stovėdamas iš galo sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą su nepraimta metaline skardine į galvą (dešinę pusę, link veido ir akies), po ko jis nugriuvo ant žemės be sąmonės. Po įvykio bendravo su liudininku D., pavardės nežino, kuris nurodė, kad jam būnant be sąmonės, jį mušė ir nepažįstamas asmuo. Prašo nustatyti jį sumušusius asmenis ir nubausti juos įstatymų nustatyta tvarka (1 t., b. l. 105-108).

Iš 2024-07-23 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. P. nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokų poodinės kraujosruvos, dešinės akies obuolio pojunginė kraujosruva, veido dešinės pusės žaizdos, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 124-125).

Iš 2024-07-13 reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įtariamojo D. B. buvo paimta 10 Eurų kupiūra (1 t., b. l. 183-185).

Iš 2024-07-14 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš įtariamojo D. B. buvo paimti daiktai: kvitas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kvitas prekybos centro ,,(duomenys neskelbtini)“, stiklinis buteliukas 0,02 ml ,,(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 191-194).

Iš 2024-07-22 apžiūros protokolo matyti, kad iš D. B. paimti daiktai: kvitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) (2024-07-13 19:59:17), kvitas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ 2024-07-13 20:06:27, stiklinis buteliukas 0,02 ml „(duomenys neskelbtini)“, 10 Eur kupiūra (paimta iš D. B., kupiūra suglamžyta; nurodyta, kad apklausiamas liudytoju T. G. nurodė, jog prieš paimdamas 10 Eur kupiūrą „stambesnis vyras“ ją suglamžė), buvo apžiūrėti. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. (duomenys neskelbiami)-197, 2 t. 1-10).

Iš 2022-08-21 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo M. L. ir liudytojo (nukentėjusiojo) J. P. atlikta akistata (2 t., b. l. 53-57).

Iš 2022-08-21 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo M. L. ir liudytojo (nukentėjusiojo) T. G. atlikta akistata (2 t., b. l. 62-67).

Iš 2022-09-04 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo M. L. ir liudytojo D. O. atlikta akistata (2 t., b. l. 72-76).

Iš 2022-08-21 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo D. B. ir liudytojo (nukentėjusiojo) J. P., atlikta akistata (3 t., b. l. 62-67).

Iš 2022-08-21 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo D. B. ir liudytojo (nukentėjusiojo) T. G., atlikta akistata (3 t., b. l. 72-77).

Iš 2022-09-04 akistatos protokolo matyti, kad tarp įtariamojo D. B. ir liudytojo D. O., atlikta akistata (3 t., b. l. 82-87).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl plėšimo (BK 180 straipsnio 1 dalis)

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už turto pagrobimą panaudojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis. Esminis plėšimo požymis, atribojantis jį nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, yra šio nusikaltimo padarymo būdas. Nagrinėjamu atveju svarbu ir tai, kad pagal teismų praktiką plėšimas yra tada, kai kaltininkas turtui pagrobti panaudoja fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, grasinimus ar kitaip atima galimybę nukentėjusiajam priešintis. Plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamieji D. B. ir M. L., veikdami bendrai, įvykdė plėšimą, t. y., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupe, kaltinamajam D. B. panaudojant ir smurtą bei pagrasinus papjauti nukentėjusįjį T. G., jei šis neduos jam 5 Eur, kaltinamasis M. L. iš nukentėjusiojo rankų išplėšė 10 eurų. Kaltinamasis D. B. savo kaltės dėl plėšimo nukentėjusiojo T. G. atžvilgiu nepripažino, paaiškindamas, kad jis iš G. nei prašė, nei ėmė pinigų, jam negrasino ir jo nesmaugė, nematė, kas iš T. G. paėmė pinigus ir kokiu būdu, tik matė, jog tarp M. L. ir T. G. kyla kažkokia nesantaika, o, norėdamas išvengti problemų, pasakė: „viskas, stabdom ir aš einu savo keliais, o jūs eikit savo keliais“. Kaltinamasis M. L., nors ir teigė, kad kaltę pripažįsta visiškai, tačiau teisme apklausiamas tvirtino, jog nukentėjusysis pats atkišo pinigus ir jis juos paėmė, nenorėjo apiplėšti, galvojo, kad jis duoda tuos pinigus ant butelio ar dar kažkam, paaiškindamas, kad aplinkybių neprisimena, kad nesiorientavo tuo metu dėl vaistų poveikio, kadangi ilgai laiką vartojo antidepresantus, kurie susimaišė su alkoholiu. Analizuojant abiejų kaltinamųjų duotų parodymų visumą, juos sugretinant tarpusavyje su kitais byloje esančiais įrodymais, nėra pagrindo abejoti, kad kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą ir grasindami panaudoti peilį, pagrobė T. G. priklausantį turtą. Teismas, ištyręs bylos medžiagą, tokias kaltinamųjų pateikiamas aplinkybes (versijas) vertina kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sušvelninti, nes kaltinamųjų nurodytos įvykių aplinkybės tarpusavyje nesutampa ir prieštarauja viena kitai, yra nepatvirtintos kitais byloje esančiais patikimais įrodymais ir paneigtos jų visuma. Teismas, vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad nukentėjusiojo T. G. duoti parodymai nuo pat pranešimo apie nagrinėjamą įvykį policijai, tiek teisme vykusios apklausos metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų, akistatų tarp nukentėjusiojo T. G. ir tuomet įtariamųjų D. B. ir M. L. metu, įvertinus ir sugretinus su kita byloje esančia ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga, yra nuoseklūs, atitinka ir patvirtina kaltinime išdėstytas įvykio aplinkybes. Teisiamojo posėdžio metu T. G. parodė, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dalyvavo abu asmenys: D. B., paėmęs jam už kaklo smaugimo veiksmu, prašė jo 5 eurų, grasino peiliu, sakė, kad yra paleistas iš kažkokios ligoninės, gali nužudyti žmogų, o, jam paėmus piniginę parodyti, kad 5 Eur neturi, o turi tik 10 Eur (kurių atiduoti negali), M. L., nuo jo sėdėjo apie 2-3 metrus ir B. pasakė „netrauk peilio“, vėliau atsistojęs ir atėjęs prie piniginės, ištraukė pinigus iš piniginės, D. B. toliau ieškojo kažko piniginėje, ir, paėmę pinigus, pasakę „pasišalinam“, išėjo. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis T. G. taip pat paaiškino, jog tas kūdesnis, kur sėdėjo šalia jo su per alkūnę sulenkta ranka suėmė ir prispaudė ranka jam už kaklo, t. y., atliko smaugimo veiksmą ir į ausį jam pasakė: „žiūrėk, jeigu neduosi man 5 eurų būsi čia vietoj papjautas, aš psichinis esu“, jis jam pasakė: „paleisk ranką ir mes pasikalbėsim“; sakant tuos žodžius, jis kitą savo ranką kišo į savo kuprinę, kuri buvo padėta šalia suoliuko; galimai ten buvo peilis, kurio jis nematė; jam tai darant kitas vyriškis, t y. tas stambesnio kūno sudėjimo, pasakė: „tik netrauk peilio“, ir jis išsigando, kad jis tikrai gali ištraukti peilį; jis paleido ranką nuo jo kaklo ir tuomet jis jam pasakė: „aš turi piniginėje 10 eurų, 5 eurų neturiu, bet čia yra man ant autobuso pinigai“; vyras su balta maike (kūdesnis) paprašė parodyti savo piniginę, kad neva tikrai jis neturi 5 eurų, ir pasakė: „tuomet mes atsiknisim“, tuomet jis ir minėti vyrai atsistojo nuo suoliukų; jis pasiėmė savo piniginę ją atvertė ir jiems parodė – ištraukė pusiau, iš piniginės 10 eurų kupiūrą; stambesnis vyras griebė iš jo piniginės 10 eurų kupiūrą, o kitas, t. y. kūdesnis su balta maike, pradėjo griebti rekvizitines korteles, kurios buvo jo piniginėje; stambesnis vyras pasiėmė jo 10 eurų, juos apglamžė, įsidėjo į savo kišenę, ir pasakė; „dingstam iš čia“ ir tuomet tas kūdesnis vyras atidavė jam jo korteles (1 t., b. l. 150-154). 2024-09-03 kitų objektų apžiūros protokolu su fotolentele (1 t., b. l. 72-102) nustatyta, kad apžiūrint failą „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ matyti, kad filmuojamas vaizdas autobusų stotyje, kamera nukreipta į autobusų stotį bei kampe esančius lauko suoliukus (labiau link įėjimo į prekybos centrą (duomenys neskelbtini)“), 21:05 val. matosi, kad D. B. uždeda savo dešinę ranką ant T. G., tuomet ją nuima, pradeda vėl kažką dėti ar imti iš baltos spalvos maišelio, kuris tuo metu yra padėtas ant žemės, tuomet, t. y. 21:06:12, vėl apkabina dešine ranka T. G. per nugarą, o kaire ranka kažko ieško maišelyje arba kuprinėje; 21:06:32 T. G. uždeda savo delną ant D. B. kojos, 21:06:50 D. B. vėl nuima savo ranką nuo T. G.; 21:07:01 T. G. atsistoja nuo suoliuko ir kažko ieško savo sportinėje kuprinėje; tuomet pasiima daiktą (kvadratinės formos, galimai piniginę) ir ją pravėręs, t. y. laiku 21:07:14, parodo D. B.; tuomet, t. y. 21:07:17, M. L. iš karto atsistoja nuo suoliuko ir kaire ranką tiesia link T. G. piniginės, eina arčiau T. G.; T. G., stovėdamas maždaug 1 m. atstumu galimai kažką sako D. B. ir M. L.; 21:07:33 dar kartą atveria savo piniginę, prieš tai kažką iš jos ištraukdamas (galimai pinigus, t. y. kupiūrą) tuo pačiu metu nuo suoliuko atsistoja D. B., kuris žiūri į piniginės vidų bei tiesia ranką link T. G. piniginės, galimai ją paliesdamas ranka, o kita ranka bandydamas kažką paimti iš piniginės; 21:07:41 prie T. G. ir D. B. prieina M. L., kuris iš T. G. dešinės rankos paima galimai kupiūrą, ją suspaudžia dešine ranka ir po to kaire ranka įsideda į kairės pusės kelnių kišenę; tuo metu D. B. galimai apžiūrinėja T. G. piniginės turinį; 21:07:59 T. G. galimai įsideda savo piniginę į kišenę, o D. B. 21:08:03 jam paduoda kažkokį daiktą, panašų į kortelę arba popieriaus lapelį; iš karto po to D. B. ir M. L. grįžta arčiau suoliukų, susirenka savo daiktus. Nukentėjusiojo T. G. parodymai dėl plėšimo padarymo būdo nekelia abejonių, laikytini nuosekliais, jais nėra pagrindo netikėti. Daugiau kitų pašalinių asmenų nusikaltimo daryme nedalyvavo, nusikalstamus veiksmus atliko tik du asmenys. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir kaltinamieji D. B. ir M. L., kurie neneigia nukentėjusiojo duotų parodymų dėl dalyvių skaičiaus. Tačiau tiek D. B., tiek M. L. viso proceso metu, duodami parodymus, nebuvo nuoseklūs, savo kaltę neigė, sumenkindami savo dalyvavimą plėšimo bendravykdyme. Visgi, kaltinamasis M. L. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad plėšimas buvo padarytas, jog plėšimo metu jie abu buvo vienas šalia kito, pritarė vienas kito daromiems veiksmams ir nė vienas iš jų nesistengė pasišalinti iš įvykio vietos ar kitaip užkardyti nusikaltimą, kurio metu buvo pagrobtas nukentėjusiojo T. G. turtas – pinigai (10 Eur), priešingai, jie bendrais veiksmais minėtą piniginę kupiūrą užvaldė, iki kol sulaikymo metu ši suglamžyta 10 Eur kupiūra policijos pareigūnų paimta iš D. B., kaip ir apklausiamas liudytoju T. G. nurodė, jog prieš paimdamas 10 Eur kupiūrą „stambesnis vyras“ ją suglamžė, ką patvirtina 2024-07-22 apžiūros protokole (1 t., b. l. (duomenys neskelbiami)-197, 2 t. 1-10) fiksuoti duomenys. Tiek D. B., tiek M. L. neigia atliktų nusikalstamų veiksmų bendrumą, tačiau aukščiau išdėstytų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad abu kaltinamieji suvokė, kad dalyvauja darant nusikaltimą ir kėsinasi į tą patį objektą ir tokių pavojingų pasekmių abu norėjo. Kaltinamasis D. B. vartojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu (suėmęs nukentėjusiajam už kaklo) ir grasino (išsitrauksiantis peilį) intensyviau jį panaudoti, kaltinamasis M. L. po šių veiksmų pagrobė nukentėjusiojo turtą, po ko abu kartu su pagrobta ir užvaldyta pinigų kupiūra pasišalino iš įvykio vietos, taigi abu kaltinamieji matė ir neprieštaravo vienas kito daromiems nusikalstamiems veiksmams. Teismų praktikoje, laikomasi pozicijos, kad plėšimo bendrininkaujant atveju nebūtina, jog kiekvienas iš bendrininkų visiškai realizuotų visus objektyviuosius plėšimo požymius, o šiuo atveju – kad abu kaltinamieji panaudotų smurtą ar grasintų jį panaudoti prieš nukentėjusįjį arba kartu grobtų svetimus daiktus, pakanka net abstraktaus susitarimo veikti bendrai. Nors iš įvykio aplinkybių matyti, kad kaltinamieji nebuvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos padarymo detalių, tačiau konkliudentiniais veiksmais pritarė vienas kito daromiems veiksmams, siekdami realizuoti bendrą ketinimą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Šiuo atveju D. B. ir M. L. veiksmų bendrumas bei suderinamumas rodo abiejų kaltinamųjų pritarimą vienas kito veiksmams, tyčios kryptingumą pavartojant smurtą užvaldyti nukentėjusiojo turtą. Akivaizdu, jog kaltinamieji suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jų veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 str. 2 d. 2 p.). Kadangi abu kaltinamieji atliko bent dalį plėšimo objektyviosios pusės požymių, todėl jie laikytini bendravykdytojais, jų padarytos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnis)

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2023). Įžūlūs veiksmai pagal teismų praktiką gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9-594/2023). BPK 284 straipsnyje nurodyto nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009).

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamųjų D. B. ir M. L. padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 284 straipsnyje, atskleisti ir jų kaltei įrodyti. Šioje baudžiamojoje byloje neabejotinai nustatyta ir nėra ginčo dėl to, jog nukentėjusysis J. P. buvo sužalotas 2024-07-13, apie 20.55 val., viešoje vietoje, ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), šias aplinkybes pavirtina ne tik specialisto išvada, iš kurios matyti, kad J. P. nustatyti sužalojimai: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginė kraujosruva, veido dešinės pusės žaizdos, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimai (1 t., b. l. 124-125), tačiau ir teisme apklausti nukentėjusysis J. P., liudytojai D. O. ir E. B., kurie teisme patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ir kurie iš esmės sutapo su jų teisme nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Nukentėjusysis J. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad pareidamas prie laiptinės susitiko namo pirmininką, jie sustojo, jis pirmininkui pasiūlė atsigerti nealkoholinio alaus, ir tada tuo momentu išlindo M. su D.; M. sustojęs prie laiptinės pradėjo šlapintis, jis sudrausmino, o M. L. sako: „neaiškink, o aš tave pripjausiu“, tada užbėgo laiptais D. mosikuodamasis, jam užbėgus, jis (J. P.) metė į jį „skarbonkę“ gintis, nusileido žemyn link M., ir tada pajuto smūgį į galvą, veido sritį, ir nukrito be sąmonės; kas vyko toliau, nežino, namo pirmininkas sakė, kad jie dviese ant jo gulinčio buvo užšokę, nuvežus jį į ligoninę, žaizdą teko siūti keliomis siūlėmis. Šiuos teiginius visiškai patvirtino paties kaltinamojo M. L. visiškas prisipažinimas, išreikštas teisminio nagrinėjimo metu, iš dalies kaltinamojo D. B. duoti parodymai, teisiamojo posėdžio metu apklausų nukentėjusiojo J. P., liudytojų D. O. ir E. B. duoti parodymai, kiti teisiamajame posėdyje ištirti rašytiniai įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokole, 2024-07-13 Šiaulių AVPK Viešosios tvarkos tarnybos kinologų poskyrio viršininko M. M. tarnybiniame pranešime, kitų objektų apžiūros protokoluose, policijos pareigūnų „Body“ kameromis darytuose vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, akistatų protokoluose ir kt. užfiksuoti duomenys. Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka, objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs, visumoje tarpusavyje sutampantys bei vienas kitą patvirtinantys ir papildantys. Kaltinamojo D. B. teiginius, jog jis nieko nedarė, nesimušė, tik kai M. gamtinius reikalus atlikinėjo (šlapinosi), jis bandė A. K., savo vaikystės draugą, per balkoną pasikviesti, kaip, kas ten kam sudavė ar mušė, jis nematė, tik bandė ten užlipti išskirti, paneigia iš esmės nuoseklūs liudytojo D. O. parodymai teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat policijos pareigūnų pateiktų Body kamerų vaizdo įrašų apžiūra, kur iš karto po įvykio buvo apklausiami įvykio dalyviai bei įvykį matęs D. O.. Teismo vertinimu, aptarti duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią, jog abu kaltinamieji bendrais tyčiniais veiksmais padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Visuomenės rimties sutrikdymu laikomi veiksmai, dėl kurių aplinkiniai asmenys pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, tokiais veiksmais siekiant pažeminti, išgąsdinti, šokiruoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. B. ir M. L., veikdami bendrai, pažeidė viešąją tvarką, t. y. kaltinime nurodytu laiku - 2024-07-13, apie 20.55 val., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, neteisėtus veiksmus atliko viešoje vietoje: ties daugiabučiu namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tai yra, M. L. pradėjus šlapintis viešoje vietoje, o nukentėjusiajam J. P. jį sudrausminus, D. B. kitų asmenų akivaizdoje iškoneveikė nukentėjusįjį, įžūliais veiksmais tyčia sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam J. P. metaline skardine į galvos-veido sritį, dėl ko nukentėjusysis pagriuvo ant žemės ir neteko sąmonės; po ko D. B. ir M. L., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajam ne mažiau kaip po vieną smūgį į tiksliai nenustatytas vietas, ir bendrais veiksmais padarė J. P. nežymų sveikatos sutrikdymą: dešinės akies vokų poodines kraujosruvas, dešinės akies obuolio pojunginę kraujosruvą, veido dešinės pusės žaizdas, nugaros ir abiejų kelių odos nubrozdinimus. Dėl kaltinamųjų veiksmų tiek nukentėjusysis J. P., tiek ir aplinkiniai žmonės (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), gyventojai) buvo išgąsdinti, patyrė nemalonius išgyvenimus, buvo sutrikdyta jų įprastinė veikla.

Remdamasis minėtų įrodymų visuma, teismas pripažįsta, kad D. B. ir M. L. veikų padarymo aplinkybės atitinka visus būtinus BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius. Subjektyvioji kaltinamųjų veiksmų pusė, atsižvelgus į jų veiksmų pobūdį, padarymo vietą ir sąlygas, pasireiškė tiesiogine tyčia, nes darydami baudžiamajame įstatyme uždraustus veiksmus kaltinamieji suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, t. y. suvokė, jog viešoje vietoje įžūliu elgesiu bei suduodami smūgius nukentėjusiajam, veikia nepriimtinai moralės požiūriu, tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, numatė, jog dėl to bus sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėjo. Kaltinamųjų veikos padariniai šiuo atveju yra ne tik nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam, bet ir viešosios tvarkos pažeidimas. Kaltinamųjų veika, nustačius visus būtinus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimo nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnyje, nes tarp kaltinamųjų veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl bausmių skyrimo

Už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs dvi alternatyvias bausmes – areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Už nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs penkias alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki dvejų metų.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų.

Skirdamas bausmes D. B. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama prie apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų), kaltės formą ir rūšį (veikdamas tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigti nusikaltimai), kaltininko asmenybę (niekur nedirbantis, 18 kartų teistas už plėšimus, sveikatos sutrikdymus, vagystes, teistumas neišnykęs, naujų nusikalstamų veikų įvykdymo laikas – praėjus vos 1,5 mėnesio po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo – 2024-05-25, po bausmės atlikimo, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, važiavimą be bilieto, girto pasirodymą viešoje vietoje ir pan., paskirtų baudų nesumokėjęs), į nustatytas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.) bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, veikų padarymo aplinkybes, sužalojimų mechanizmus, kilusias pasekmes, už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, artimos šios bausmės vidurkiui. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. 4 d.).

D. B. 2024-07-13 sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-15 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2024-07-13. Vėlesniais ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimais šios kardomosios priemonės taikymo terminas tęstas iki 2024-10-20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-14 nutartimi pratęstas kaltinamajam D. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-10-20; 2025-01-16 nutartimi pratęstas šios kardomosios priemonės terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025-01-19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas D. B. suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti nuosprendžio vykdymo bei esant pagrindui pagrįstai manyti, jog teisiamasis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Skirdamas bausmes M. L. už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (įvykdytos dvi nusikalstamos veikos, kurių viena priskiriama prie apysunkių, kita – nesunkių nusikaltimų), kaltės formą ir rūšį (veikdamas tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigti nusikaltimai), kaltininko asmenybę (niekur nedirbantis, teistas 13 kartų, teistumas neišnykęs, iš jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK 178, 180, 187 straipsniai), viešajai tvarkai (BK 284 straipsnis) bei kitas įvairaus pobūdžio ir sunkumo nusikalstamas veikas, už kurias jis atliko terminuotas laisvės atėmimo bausmes, naujas nusikalstamas veikas įvykdė praėjus vos 9 mėnesiams po paskutinio laisvės atėmimo bausmės atlikimo – 2023-10-13, baustas administracine tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių, važiavimą be bilieto, girto pasirodymą viešoje vietoje ir pan., paskirtų baudų nesumokėjęs), į nustatytas: atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad abi nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu, bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 1, 9, 13 p.), į pagrobtų daiktų kiekį ir vertę, veikų padarymo aplinkybes, sužalojimo mechanizmą, kilusias pasekmes, už abi nusikalstamas veikas skirtinos sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei šios bausmės vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu (BK 63 str. 1 d. 4 d.).

M. L. 2024-07-13 sulaikytas, Šiaulių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2024-07-15 nutartimi paskirta kardomoji priemonė - suėmimas vienam mėnesiui, skaičiuojant nuo 2024-07-13. Vėlesniais ikiteisminio tyrimo teisėjų sprendimais šios kardomosios priemonės taikymo terminas tęstas iki 2024-10-20. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024-10-14 nutartimi pratęstas kaltinamajam M. L. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2024-10-20; 2025-01-16 nutartimi pratęstas šios kardomosios priemonės terminas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2025-01-19. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas M. L. suėmime ir laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. L. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kadangi kitomis kardomosiomis priemonėmis negalima užtikrinti nuosprendžio vykdymo bei esant pagrindui pagrįstai manyti, jog teisiamasis darys naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis).

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 154,77 Eur žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 129-144). Žala padaryta tyčiniais nusikalstamais bendrais kaltinamųjų D. B. ir M. L. veiksmais, žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajam J. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą) sumokėta 154,77 Eur suma solidariai priteistina iš kaltinamųjų.

Dėl kitų klausimų

Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (6 t., b. l. 44-51, 53-56), kurios sudaro: 1 122,91 Eur dydžio advokato A. K. užmokestis, teikiant antrinę teisinę pagalbą D. B., 1 372,92 Eur dydžio advokatės J. Š. užmokestis, teikiant antrinę teisinę pagalbą M. L.. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamųjų turtinę padėtį, tai, kad šioje byloje gynėjų dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinės laikmenos su vaizdo ir garso įrašais, 8 vnt., supakuotos į 2 vokus, prisegtus prie baudžiamosios bylos V-ojo tomo galinio viršelio, paliktinos prie baudžiamosios bylos;

- stiklinis buteliukas 0,02 ml „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., kvitas prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., kvitas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt., perduoti ir saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikintini;

- 10 Eur kupiūra, 1 vnt., perduota ir saugoma Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžintina savininko – T. G., nuosavybėn.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti D. B. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025-01-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti D. B. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. B. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti M. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 11 (vienuolikai) mėnesių.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2025-01-31.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti M. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2024-07-13 iki 2025-01-31.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo M. L. palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš D. B. ir M. L. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai 154,77 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 77 ct) už nukentėjusiajam J. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.

Nepriteisti iš D. B. ir M. L. proceso išlaidų už jiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjų dalyvavimo byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

– aštuonias kompaktines laikmenas su vaizdo ir garso įrašais, supakuotas į vokus, prisegtas prie baudžiamosios bylos V-ojo tomo galinio viršelio, palikti prie baudžiamosios bylos.

- stiklinį buteliuką 0,02 ml. „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., kvitą prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt., kvitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), 1 vnt., perduotus ir saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, sunaikinti;

- 10 Eur kupiūrą, 1 vnt., perduotą ir saugomą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje, grąžinti savininko – T. G., nuosavybėn.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Suimtam nuteistajam terminas apeliaciniam skundui paduoti skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos.

Teisėja Gintarė Bunikienė