Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2018-08-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-951/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-08-21
Bylos Nr.
1-1077-951/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-62354-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Jakubėnienė
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1077-951/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-62354-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6; 1.1.8.6.2.; (S) 1.2.25.4.1.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 21 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Ilona Jakubėnienė,sekretoriaujant Ievai Lukošiūnienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,kaltinamajam D. M., jo gynėjai advokatei R. R.,nukentėjusiajam S. K., jo atstovei advokatei N. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, turintis 30 procentų darbingumą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M., 2017 metų lapkričio 28 dieną apie 17.00 valandą Šiauliuose, ties Birutės g. 40 namu, vairuodamas lengvąjį automobilį „H. C.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktų reikalavimus – tai yra, važiuodamas Birutės gatve ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, – ir dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį S. K., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. K. dėl kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis D. M. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad važiavo Birutės gatve, lijo, snigo, oras buvo prastas, buvo apie 17 val., greičio didelio nebuvo, nes prieš tai buvo pervaža. Žmogaus nepastebėjo. Privažiavęs prie perėjos, pastebėjo, kad eina žmogus, bandė nusukti, bet kliudė. Žmogus nukrito, jis nukentėjusįjį pakėlė, pasakė, kad įvyko avarija, šis pasakė, kad jam nieko neskauda, eina namo. Jis neleido eiti namo, iškvietė greitąją, policiją. Greitoji pasiėmė nukentėjusįjį, pasakė, kad nieko rimto, kojos sumušimas. Jis nuvyko į policiją. Gailisi, kad taip nutiko, kad nesustojo. Po avarijos nukentėjusiojo atsiprašė. Įvykis buvo 2017 metais lapkričio 28 d. Automobilis priklauso jam. Nukentėjusiajam galėjo būti padarytas sveikatos sutrikdymas, sutinka su specialisto išvada. Po įvykio padarė išvadas, važiuotų atsargiau, sustotų prie perėjos, kad įsitikinti. Važiuotų dar mažesniu greičiu. Šiandien atsargiau važiuoja. Matė civilinį ieškinį. Nelabai sutinka su tokio dydžio civiliniu ieškiniu. Sutinka, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala. Mano, kad civilinis ieškinys per didelis. Gal 1000 Eur būtų tinkama suma. Po avarijos nukentėjusiajam pagalbos nesiūlė, tik iškvietė greitąją. Praeityje nėra baustas administracine tvarka, gal už neprisegtą saugos diržą, neprisimena. Tikisi, kad teisių neatims. Teisės jam nėra reikalingos kiekvieną dieną, gali gyventi be jų. Palaiko žmonos prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kartu gyvena, santykiai normalūs. Žmona turi vairuotojo pažymėjimą. Jie nuolat tariasi, jis įsiklauso į žmonos nuomonę. Gailisi padaręs šį įvykį, jau nieko nebepakeis, galima tik sveikatos žmogui palinkėti. Atsiprašo dar kartą nukentėjusiojo. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir neatimti teisių.

Laiduotoja L. M. teisme parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė, sutinka duoti parodymus šioje byloje. Palaiko prašymą perduoti vyrą jos atsakomybėn pagal laidavimą. Būtų tinkama laiduotoja, gali daryti jam teigiamą įtaką. Jų santykiai yra geri, visuomet tariasi. Sutuoktinis jos klauso, jam svarbi jos nuomonė. Blogai pasielgė. Visada sakė, kad atsargiai vairuotų, nes jis yra su negalia, kasdien pergyvena dėl jo. D. M. labai pergyveno po įvykio. Po kelių mėnesių buvo paguldytas į ligoninę. Ir jai pačiai buvo blogai. Ji vairuoja. Dabar vyras vairuoja atsargiau, pasako, kad pamažintų greitį. Prašo taikyti laidavimą be užstato, nes jų pajamos yra mažos. Santuokoje bus 26 metai. Tai pirmas toks įvykis. Gal oro sąlygos buvo blogos, nukentėjusysis buvo tamsiai apsirengęs, tai lėmė įvykį. Dėl pergyvenimo vyrui kojoje atsirado trombai, dėl to buvo paguldytas į ligoninę.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 273 str., įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių. Vadovaujantis LR BPK 291 str., teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-11-28 pavakary, kiek tiksliai buvo valandų, nepamena, jau buvo tamsu, iš namų ėjo į parduotuvę, esančią Birutės g. šalia mokyklos. Jis visada eina į tą pačią parduotuvę. Jis ėjo per pėsčiųjų perėją, esančia ties mokykla. Prieš eidamas per gatvę jis visada pažiūri, ar nėra atvažiuojančių automobilių. Kaip įvyko eismo įvykis, jis neprisimena, nes po smūgio buvo praradęs sąmonę, atsigavo tik ligoninėje. Eismo įvykio metu jam lūžo kairė koja, tačiau jokie asmeniniai daiktai sugadinti nebuvo. Su automobilio vairuotoju jis nebendravo. Kai gydėsi po eismo įvykio, draudimo bendrovė jam paskaičiavo 1250 €, visos sumos dar negavo (b. l. 31-33, 62-65).

2017-11-28 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio D. M. buvo blaivus (b. l. 17).

Eismo įvykio vietos schema ir fotonuotraukomis, kuriose nurodyti įvykio vietos, esančios Šiauliuose, prie Birutė g. 40 pastato, požymiai, užfiksuota automobilio padėtis po eismo įvykio už pėsčiųjų perėjos (b. l. 20-26).

Transporto priemonės techninės apžiūros aktu, iš kurio matyti automobilio „H. C.", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai (priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės sparnas) ir kiti jo požymiai (b. l. 27).

Specialisto išvadoje Nr. pG 372/2018(04) nurodyta, kad S. K. 2017-11-28 eismo įvykio metu padaryti sužalojimai: kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžis, odos nubrozdinimai kairėje alkūnėje ir kairio kelio srityse. S. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžio jo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (b. l. 76-77).

Vairuotojo pažymėjimo kopijoje nurodyta, kad D. M. teisė vairuoti kelių transporto priemones suteikta 1994-10-11 (b. l. 125).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo D. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Tokias aplinkybes patvirtino ne tik pats kaltinamasis, duodamas paaiškinimus teisme, bet ir tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis, taip pat tai patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, kuri buvo ištirta teisme. Atsižvelgiant į tai, jog D. M., vairuodamas kelių transporto priemonę - lengvąjį automobilį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30 ir 127 punktuose numatytus reikalavimus, ir dėl to, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesustojo prieš pėsčiųjų perėją ir neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam galėtų sukelti pavojų, – ir dėl to kliudė iš dešinės pusės per pėsčiųjų perėją ėjusį pėsčiąjį S. K., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio S. K. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. M. neatsargia kaltės forma padarė nusikalstamą veiką būdamas neteistas (b. l. 146), administracine tvarka nebaustas (b. l. 144, 151-152), nedirbantis (b. l. 148-149), Teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. M. prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. LR BK 40 straipsnio 1 dalis (atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą) numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra gautas kaltinamojo sutuoktinės prašymas perduoti jai D. M. pagal laidavimą. Ji yra verta teismo pasitikėjimo – neteista, administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo, dirbanti, teigiamai charakterizuojama darbovietės, todėl gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. LR BK 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant šiems pagrindams: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta. Be to, teismas turi padaryti išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju D. M. atžvilgiu nėra priimtas nė vienas apkaltinamasis nuosprendis, jis yra neteistas, kaip jau buvo konstatuota, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad yra visos privalomos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, taikytinas LR BK 40 straipsnis ir D. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo padarymą, jį perduodant L. M. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato.

Baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 67 straipsnis). LR BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi, vienintelė būtina nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlyga yra tai, kad asmuo nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise. Jokių kitų būtinųjų šios priemonės taikymo sąlygų baudžiamasis įstatymas nenumato. Kita vertus, nurodyta įstatymo formuluotė reiškia tai, kad uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas nėra privalomas: tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro naudodamasis specialia teise, teismas privalo apsvarstyti šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo klausimą ir motyvuotai nuspręsti taikyti ją ar ne. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, LR BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-69/2006, 2K-317/2008, 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-329/2013, 2K-431/2013).

Pažymėtina ir tai, kad pagal formuojamą teismų praktiką, svarstydami baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes, įvertinti ne tik eismo įvykio aplinkybes, bet ir kaltinamojo elgesį po eismo įvykio.

Šiuo atveju byloje nustatyta, kad D. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, jo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas lėmė eismo įvykį, kuris sukėlė pasekmes nukentėjusiajam. Tačiau eismo įvykį kaltinamasis sukėlė būdamas blaivus ir tik dėl nepakankamo atidumo bei pastabumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nusikalstamos veikos padarymo D. M. prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad D. M. padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal lengviausią straipsnio dalį už tokios rūšies nusikaltimo padarymą, praeityje nėra baustas nei už Kelių eismo taisyklių nusižengimus, nei už kitos rūšies administracinių nusižengimų įvykdymą, nors teisę vairuoti turi net 23 metus, kaip teigė pats kaltinamasis, teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga, nes praradęs teisę vairuoti transporto priemones, jis prarastų galimybę savimi pasirūpinti, jis turi tik 30 procentų darbingumą, dažnai lankosi pas gydytojus, jo sutuoktinė yra dirbanti, todėl ne visada galėtų jį nuvežti. Įvertinus šias aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, t. y. tai, kad šiuo atveju nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomas specialiosios teisės atėmimas, konstatuotina, jog uždraudimas naudotis specialia teise būtų neproporcingas, todėl jis netaikytinas.

Be to, teismo nuomone, atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, netikslinga taikyti ir kitas baudžiamojo poveikio priemones, tame tarpe ir įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo niekur nedirbantis, gaunantis tik nedidelę netekto darbingumo pensiją. Todėl įmokos skyrimas D. M. akivaizdžiai būtų per didelė finansinė našta ir neproporcinga priemonė siekiant teisingumo principo įgyvendinimo.

Nukentėjusysis S. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 83-84). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė, kad dėl nusikaltimo jis patyrė sužalojimus, po patirtų sužalojimų buvo gydomas. Iki šiol jam skauda, maudžia kairės blauzdos išorinę dalį, sunkiai ir skausmingai juda kairys kelias. Dėl tokių sveikatos problemų eilę kartų lankėsi pas gydytojus, ėjo į paskirtas reabilitacijos procedūras. Dėl patirto sužalojimo žiemą su uždėta ant kojos gipso langete jam buvo labai sunku vaikščioti. Įvykio metu jam ne tik buvo padarytas kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžis, bet ir sutrenkta kairės rankos alkūnė, kurią taip pat skaudėjo. Po eismo įvykio sutriko miegas, atsirado baimė eiti per gatvę ir per pėsčiųjų perėją. Jis patytė dvasinių išgyvenimų, nes dėl sužalotos kojos tiek šiuo metu, tiek ateityje yra sumažėjusios galimybės judėti. Todėl tokią jam padarytą neturtinę žalą nukentėjusysis S. K. įvertino 6 000 eurų. Atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė jam atlygino 1250 eurų neturtinę žalą, prašo priteisti likusius 4 750 eurų iš jų, 3750 priteisiant iš draudimo kompanijos, likusią sumą iš kaltinamojo.

LR BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. LR BPK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad žalą, padarytą kitam asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Nagrinėjant šios kategorijos bylas, kiekvienu atveju būtina nustatyti dėl nusikalstamos veikos atsiradusius padarinius bei jų mastą. Tai yra deliktinės atsakomybės pagrindas. LR CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) įvykio pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios kategorijos bylose nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, paprastai priteisiamas nuo 580 Eur iki 2 900 Eur neturtinės žalos atlyginimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K372-942/2015, 2K-35-895/2017, 2K-99-222/2017 ir kt.). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajam draudikas ir civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išmokėjo draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti – 1250 Eur. Kaip matyti iš specialisto išvados, eismo įvykio metu nukentėjusiajam S. K. padaryti šie sužalojimai: kairio šeivikaulio galvos ir kaklelio lūžis. S. K. nustatyti kūno sužalojimai visumoje kvalifikuoti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Šiuo atveju teismas įvertina nukentėjusiojo S. K. patirtų sužalojimų pobūdį (nesunkus sveikatos sutrikdymas), ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytus nepatogumus (gydymasis gydymo įstaigoje, skausmas, judėjimo galimybių sumažėjimas ir kt.), galimus liekamuosius padarinius, tai, jog dėl traumos sunkiai ir skausmingai juda kairės pusės kelias, yra suprastėjusi jo gyvenimo kokybė, sutrikęs miegas, atsiradusi baimė eiti per gatvę, nukentėjusiojo amžių (1961 m. gimimo), bei tai, kad nukentėjęs asmuo įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas 0,74 promilės girtumas. Todėl neabejotina, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis S. K. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tam tikrą laiko tarpą negalėjo normaliai vaikščioti, t. y. akivaizdu, jog dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusiojo S. K. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi dėl skausmų, apribotų judėjimo galimybių, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius. Tuo pačiu teismas įvertina padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės rūšį (dėl neatsargumo), kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo (prisipažino, gailėjosi dėl nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo), atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad D. M. yra asmuo, turintis 30 procentų darbingumą, žala padaryta neatsargiais D. M. veiksmais, sąmoningai nesiekiant sukelti dvasinių išgyvenimų ar fizinių kančių nukentėjusiajam, į tai, kad D. M. padarytas KET pažeidimas nebuvo ypatingai šiurkštus, į kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, priteisiamų analogiškose situacijose. Todėl, vadovaudamasis LR CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas S. K. padarytą neturtinę žalą vertina 3800 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad 1250 Eur neturtinės žalos draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau atlygino, likusi priteistinos neturtinės žalos dydžio suma – 2550 eurų priteistina iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje. Teismas mano, kad tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas atitinka bylos aplinkybes, formuojamą teismų praktiką, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius pateikė 2018-08-08 pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.19) NTP-7-4670, iš kurios matyti, kad už nukentėjusiajam S. K. suteiktas advokato paslaugas antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 211,25 Eur. Pažymėtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme, nukentėjusįjį atstovavo advokatė N. L.. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad valstybė, teikdama valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam S. K., patyrė išlaidų, pripažįsta šias išlaidas proceso išlaidomis ir priteisia iš kaltinamojo (BPK 103 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

D. M., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

D. M. perduoti L. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiojo S. K. pareikštą civilinį ieškinį dėl 6000 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies, priteisiant nukentėjusiajam S. K. 2550 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš draudimo bendrovės AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje.

Priteisti iš D. M. 211,25 Eur valstybei už nukentėjusiajam S. K. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Išaiškinti D. M., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti D. M., kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Jakubėnienė