Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo O. M. ieškinį atsakovei valstybės įmonei Turto bankui, tretiesiems asmenims V. M., E. K., V. K., R. M., P. K., J. K., A. T., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

(duomenys neskelbtini) jis kreipėsi į notarų biurą, prašydamas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, likusį po senelių P. K. ir J. K. mirties. Notarė tą pačią dieną priėmė nutarimus, kuriais atsisakė atlikti notarinį veiksmą, nes yra praleidęs trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Notarė taip pat išdavė liudijimą, kad po P. K. ir J. K. mirties niekas iš įpėdinių į notarų biurą nesikreipė, nėra užvestų paveldėjimo bylų. Notarė jam paaiškino, kad jis, kaip antros eilės įpėdinis, gali kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes kito kelio paveldėjimo teisės liudijimui gauti nėra. Po notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, jis į teismą nesikreipė, nes buvo paskelbta ekstremalioji situacija bei karantinas, todėl su pareiškimu į teismą kreipėsi tik (duomenys neskelbtini) metais. (duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesį jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuris jam leistų gauti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į po mirties likusį senelių P. K. ir J. K. turtą bei teismui pateikė rašytinius įrodymus - mokėjimo kvitų kopijas. (duomenys neskelbtini) Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmuose, civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), iškeltoje pagal jo prašymą, buvo priimta nutartis nutraukti bylą, nes palikimas perėjo valstybei. Dėl šios priežasties jis turi kreiptis į teismą ne tik dėl turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymo bei dėl paveldėjimo perėjimo valstybei nuginčijimo. Jis ilgą laiką gyveno kartu su seneliais. Kai jie pasiligojo, rūpinosi jais, vežiojo pas gydytojus, rūpinosi jų laidotuvėmis, prižiūri kapą, padarė senelių namuose remontą, mokėjo ir moka mokesčius, todėl mano, kad jis palikimą priėmė, faktiškai jį valdydamas. Palikimo perėjimo valstybei liudijimo nuginčijimas, bei turinčio juridinę reikšmę fakto nustatymas reikalingas tam, kad (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure būtų užvesta paveldėjimo byla ir notaras išduotų jam paveldėjimo teisės liudijimą į mirusiųjų P. K. ir J. K. turtą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija pateiktu atsiliepimus prašė ieškinį atmesti, kaip nepagrįstą, bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovas O. M. nurodė, kad pas senelius gyveno nuo vaikystės. (duomenys neskelbtini) m. mirė senelis, visas jo turtas atiteko močiutei, močiutė manė, kad visas turtas jai perėjo, jam močiutė žadėjo visą turtą užrašyti. Mirus močiutei jis gyveno tuose namuose, nei tetos, nei dėdės jam jokių pretenzijų nereiškė, nes buvo tokia kalba, kad jam viskas palieka. Tame name gyvendamas su drauge, nuo (duomenys neskelbtini) m. susilaikė dukrų, jis gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. Jis su drauge išsiskyrė ir išsikraustė, o toje sodyboje liko gyventi jo draugė su dukromis. Tačiau jis visą laiką iki dabar tuo namu rūpinasi, prižiūri, darė remontus. Jis kreipėsi į notarą apie (duomenys neskelbtini) m., jam buvo pasakyta, kad jis yra ne pirmos eilės įpėdinis, yra vaikai ir jie turi susitvarkyti paveldėjimą. Vėliau vėl nuvyko pas notarą, parašė prašymą, jam pasakė, kad gali būti ramus, bet užėjo pandemija ir viską jis paliko „ramybėje“. Vėliau atvyko Turto banko atstovai ir tada jis sužinojo, kad paimta sodyba. Dėl senelio žemės atkūrimo jis kreipėsi į notarą po senelių mirties. Iš pirmos eilės įpėdinių niekas neprieštarauja, kad jis priimtų palikimą, su visais įpėdiniais yra kalbėjęs tuo klausimu. Jis nedalyvavo, kada buvo atvykę Turto banko atstovai. Jis paskambino Turto banko atstovei, jam paaiškino, jis turi kreiptis į teismą dėl sprendimo nuginčijimo. Gyvendamas kartu su seneliais jiems padėjo dirbti ūkio darbus. Po močiutės mirties, jis namą renovavo nuo pagrindų, pakeitė langus, pertvarkė visą namo vidų, mokėjo mokesčius. Sutvarkė namo grindis, nekilo minties, kad rizikuoja investuodamas į šį turtą, buvo įsitikinęs, kad jo namas, nes niekas kitas nereiškė pretenzijų. Sutartys už komunalinius mokesčius liko senelių vardu, tik jis mokėjo visus mokesčius. Šiuo metu name gyvena buvusi draugė su dukromis, bet jis namu rūpinasi, jaučiasi jo savininkas. Jis nežinojo, kad valstybė gali paveldėti jo namą, tuo klausimu nesidomėjo ir nebuvo kas pataria.

Liudytoja I. J. teismo posėdžio metu parodė, kad žino jog byla nagrinėjama dėl namo, kuriame gyvena. Kam šiuo metu priklauso namas, nežino. Namas priklausė anytos tėvams. Jie name pradėjo gyventi dar esant gyvai ieškovo močiutei. Mirus močiutei, jie liko gyventi tame name ir gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. Ieškovas O. M., jai nėra sakęs, kad kažkas iš artimųjų pretenduotų į močiutės palikimą. Žino, kad O. M. norėjo tvarkytis dokumentus dėl paveldėjimo. Ji namo savininku laiko mergaičių tėvą O. M.. Ji moka komunalinius mokesčius už elektrą. Pagrinde visus namo remontus atliko O. M., nors jie kartu ir nebegyvena jis tvarko namą.

Liudytoja M. G. teismo posėdžio metu parodė, kad O. M. yra jos kaimynas. Žino, kad byla nagrinėjama dėl O. M. namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ji ten gyvena apie (duomenys neskelbtini) m. Kiek atsimena, visą laiko to namo savininkas yra O., anksčiau ten gyveno O. močiutė. Esant gyvai O. močiutei, ji su ja kalbėjo, jai sakė, kad namą ji paliks anūkui, nes vaikai turi savo namus. Po močiutės mirties O. gyveno tame name, darė remontus, ir šiuo metu daro remontus, tvarko aplinką.

Liudytojas J. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra ieškovo patėvis. O. M. gyveno su seneliais, jiems padėjo ūkyje, atliko kambarių remonto darbus ir šiuo metu daro remontus, prižiūri. Namas yra (duomenys neskelbtini) kaime. O. senelių name pradėjo gyventi prieš (duomenys neskelbtini) m. Niekas nereiškė pretenzijų dėl namo paveldėjimo, visi sutinka, kad namo savininku būtų O..

Liudytoja S. M. teismo posėdžio metu parodė, kad žino, jog byla teisme nagrinėjama dėl namo esančio (duomenys neskelbtini) k., kuriame ji šiuo metu gyvena, kam namas priklauso. Ji tame name gyvena nuo gimimo, kartu gyvena su mama ir sese. Jai atrodo, kad namo savininkas yra O. M., nes jis remontavo namą, rūpinasi namu, į namą įvedė vandenį, sutvarkė kambarius, tvarkė namo aplinką. Jos tėtis O. M. tame name elgiasi, kaip savininkas. Jei neteko girdėti, kad kažkas pretenduotų į namą. Ji buvo namuose, kada į namus atvyko Turto banko atstovai. Atstovas padarė namo nuotraukas ir pasakė, kad jie nėra namo savininkai, nes namas perduotas Turto bankui.

Tretieji asmenys V. K., P. K., J. K., A. T. teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), santuoka buvo įregistruota (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodyta ir iš Gyventojų registro pažymos matyti ir, kad P. K. ir J. K. vaikai: V. M., P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), R. M., gimusi (duomenys neskelbtini), A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), kurie byloje įtraukti trečiaisiais asmenimis. Iš gimimo įrašo matyti, kad ieškovo O. M. tėvai yra R. K. (po santuokos sudarymo M., P. K. ir J. K. duktė) ir V. M.. Ieškovas O. M. yra P. K. ir J. K. anūkas, antros eilė įpėdinis pagal įstatymą į jiems priklausiusį turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Iš Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija matyti, kad P. K. ir J. K. po 1/2 dalį nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), daržinė, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniai - kiemo statiniai, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantys adresu: (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas nuo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurios savininkas palikėjas P. K., paveldimą turtą sudaro, aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Iš (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro notarės N. D. (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad valstybei paveldėjimo teise perėjo turtas, kurios savininkas palikėjas J. K., paveldimą turtą sudaro, aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Palikėjo P. K. mirties metu, tai yra, palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintas Civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK). Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios, nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje, taikytinoje nagrinėjamoje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, buvo nustatyti du palikimo priėmimo būdai: įpėdinis faktiškai pradeda valdyti turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007).

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Minimo straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog šie nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Ieškovo O. M. teigimu, jis po savo senelių P. ir J. K. mirties priėmė jų turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Kasacinis teismas, plėtodamas praktiką dėl ieškovo, kaip asmens, suinteresuoto bylos baigtimi, paaiškinimų vertinimo, yra išaiškinęs, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus ieškovo O. M. žodinius paaiškinimus dėl jo veiksmų pradėjus valdyti po senelių mirties likusį ir palikimo objektą sudarantį turtą.

Iš valstybės įmonės Registrų centro gyventojų registro išrašų matyti, kad ieškovas O. M. nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini); P. K., miręs (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini); J. K., mirusi (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad O. M. su drauge ir dukromis nuo (duomenys neskelbtini) metų iki (duomenys neskelbtini) metų gyveno (duomenys neskelbtini), mirusių senelių P. K. ir J. K. namuose, kuriems mirus niekas paveldėjimo dokumentų nesitvarkė. Šiems pastatams (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). O. M. deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) kaime nuo (duomenys neskelbtini), o nuo (duomenys neskelbtini) gyvenamą vietą deklaravo (duomenys neskelbtini), kadangi neturint nuosavybės adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoti gyvenamosios vietos nėra galimybės. (duomenys neskelbtini) deklaruota ir O. draugė I. J. ir jų dukros, nors faktiškai visada gyveno ir dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad O. M. bendrovėje dirbo nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Į darbą jis atvykdavo iš (duomenys neskelbtini) kaimo, kur su drauge ir dukromis gyveno mirusių senelių P. ir J. K. namuose. Iš prie ieškinio pridedamų mokėjimų dokumentų už komunalinius mokesčius matyti, kad mokesčiai už elektros tiekimą buvo mokami nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m.

Ieškovas tiek ieškinyje tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog gyvendamas kartu su seneliais P. K. ir J. K. jiems padėjo dirbti ūkio darbus. Po močiutės mirties niekas iš pirmos eilės įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo, nes visi manė, kad turtas jau priklauso jam. Mirus močiutei J. K. jis liko gyventi močiutei priklausiusiame name, nei tetos, nei dėdės jam jokių pretenzijų nereiškė, nes visi žinojo, kad senelių turtas jam yra paliekamas. Jis namą renovavo nuo pagrindų, pakeitė langus, pertvarkė visą namo vidų, mokėjo mokesčius. Tame name gyvendamas su drauge, nuo (duomenys neskelbtini) m. susilaikė dukrų, gyveno iki (duomenys neskelbtini) m. Šiuo metu name O. M. leidimu gyvena buvusi draugė su dukromis, ieškovas namu rūpinasi ir šiuo metu jaučiasi jo savininkas. Buvo įsitikinęs, kad namas priklauso jam, nes niekas kitas nereiškė pretenzijų. Po senelio P. K. mirties jo palikimo nepriėmė ir J. K.. Pasak trečiojo asmens R. M., O. M. jau po senelio mirties namą sutvarkė iš pagrindų (įvedė vandenį, pakeitė langus ir kt.). Kaip nurodė liudytoja I. J., taip pat dar iki močiutės mirties ji su ieškovu ėmė gyventi aptariamame name.

Tretieji asmenys V. M. ir R. M., kurios būtų pirmos eilės įpėdinės į P. ir J. K. turtą, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo seneliai buvo nurodę, kad jų turtas paliekamas ieškovui. Bei nurodė, kad nei vienas iš pirmos eilės įpėdinių, t. y. broliai ir seserys nepretendavo į šį turtą, visi galvojo, kad turtas priklauso O. M.. Ieškovas gyveno pas senelius, jais rūpinosi. Po senelių mirties, sutvarkė namą, įsivedė vandenį, pakeitė langus, duris, grindis. Liudytojai I. J., M. G., J. M., S. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad ieškovas po senelių mirties pradėjo gyventi jiems priklausiusiame name, jį remontavo, prižiūrėjo, prižiūri ir šiuo metu, jį laiko namo esančio (duomenys neskelbtini), savininku.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas O. M. išreiškė savo valią priimti savo senelių P. K. ir J. K. palikimą, t. y. atliko veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Anksčiau aptarti įrodymai, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad palikimo turtu O. M. po kiekvieno iš senelių mirties net tik toliau naudojosi kaip gyvenamuoju plotu ar vėliau – padėdamas vienai likusiai močiutei, tačiau pradėjo naudotis turtu kaip savo (remontavo, pats priėmė sprendimus dėl investicijų į būstą ir pan.). Tai leidžia spręsti, jog ieškovo turėtos teisės persikėlė į kokybiškai naują stadiją – nuosavybės teisę į turtą. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, nesant kitų galimų įpėdinių prieštaravimų, spręstina, jog ieškinio reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, tenkintinas. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslais.

Atsakant į atsakovės argumentus, jog ieškovas pakankamai ilgai nerealizavo savo paveldėjimo teisų visa apimtimi ir jų neįregistravo registre, taigi, tinkamai nerealizavo savo paveldėjimo teisės; o palikimo perėjimo valstybei liudijimų išdavimo metu nebuvo jokių konkrečių duomenų, jog ieškovas buvo priėmęs palikimus, pastebėtina, kad palikimą įpėdinis gali priimti vienu iš CK numatytų palikimo priėmimo būdų. Nors palikimo priėmimo faktiniu valdymu būdas neretai sukuria daug neužtikrintumo ir nestabilumo paveldėjimo teisiniuose santykiuose, tačiau kreiptis su pareiškimu į notarą įpėdinis neprivalo, taip pat kaip ir neprivalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų pripažinimo negaliojančiais

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Ieškovas įstatymo nustatytu terminu priėmė palikėjų P. K. ir J. K. palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), todėl palikėjo turtas valstybei pereiti negalėjo.

CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ginčams dėl paveldėto turto, priklausomai nuo to, kokie materialiniai santykiai yra susiklostę tarp įpėdinių, taikytini dvejopi ieškinio senaties terminai. Ginčas dėl palikimo tarp įpėdinių, įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinusių paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir taip įgijusių nuosavybės teises į palikimą, kvalifikuotinas kaip bendraturčių ginčas dėl to turto; tokio ginčo šalys pagal teisinį statusą yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 straipsnio 2 punktas), kurių teisėms į teisminę gynybą įgyvendinti taikytinas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, skaičiuotinas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikytinas, kai palikimo priėmimo teisėtumą ir išduotą paveldėjimo teisės liudijimą ginčija asmenys, kurie teisėtai pretenduoja į palikimą, tačiau dar nėra įgyvendinę paveldėjimo teisės ir negali to padaryti, nenuginčiję palikimo priėmusio asmens teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2009; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

Nagrinėjamoje byloje konstatavus faktą, jog ieškovas O. M. priėmė po P. K. ir J. K. mirties atsiradusį palikimą – gyvenamą namą su priklausiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), faktiškai valdydamas jį kaip savo, spręstina, jog valstybė negalėjo įgyti įpėdinio statuso, todėl ir paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu buvo išduotas ginčijami paveldėjimo teisės liudijimai, nesusiklostė. Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad minėti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pažeidžia turto savininko O. M. teises, todėl pripažintini negaliojančiais (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 4.37 straipsnio 1 dalis, 5.62 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos inicijavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444–448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas O. M., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo senelių P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), ir J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) rajono 1-ojo notaro biuro

- (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir

- (duomenys neskelbtini) Palikimo perėjimo valstybei liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.