Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-09 · Civilinė byla Nr. e2A-94-828/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-09
Bylos Nr.
e2A-94-828/2021
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01012-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vygintas Mažuika
Ieškovas
UAB „NEO Finance”
Atsakovas
D. Z.
Civilinė byla Nr. e2A-94-828/2021Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01012-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.14; 3.3.1.18.1.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 9 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vygintas Mažuika,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB „NEO Finance” apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „NEO Finance” ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB „NEO Finance“ prašė priteisti iš atsakovo D. Z. 9 181,37 Eur negrąžintos kredito dalies, 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-08-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10), 2 287,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-08-04), 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 280 Eur žyminio mokesčio.

2. Nurodė, kad 2019-07-09 ieškovė ir atsakovas sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K622342947, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą iki 2024-07-10. Atsakovas kredito sutarties nevykdo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 9 181,37 Eur negrąžintos kredito dalies, 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-08-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio, 6,66 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 056,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 426,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Teismas nurodė, kad tarp šalių vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą, todėl laikė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 9 181,37 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkino.

5. Nurodė, kad sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties Specialiojoje dalyje – 27 proc.) palūkanas, todėl ieškovės reikalavimą priteisti 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-08-04 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), tenkino.

6. Teismas sprendė, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 27 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 27 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.). Tačiau remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika sprendė, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali.

7. Pažymėjo, kad reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas) kaip nesumokėtą pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties termino pabaigos ir nurodytų vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose (8 321 Eur), dalį ieškovė nereiškė. Be to, prašomas priteisti 27 proc. palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuoja nuo visos sutarčių nutraukimo dieną nesumokėtos kredito sumos, nors sutarties specialiose sąlygose šalių aptartos atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma (8 321 Eur), įtraukta į vartojimo kredito kainą, apskaičiuota nuo kredito likučio kiekvieną mėnesį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas atitinka jos pagrįstą lūkestį tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos, t. y. 27 proc. dydžio, yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dalies, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 išaiškinta, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos. Ieškovė ieškinio 3 punkto reikalavimais prašo priteisti 27 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito iki vartojimo kredito termino pabaigos (o ieškinio 6 p. reikalavimu – ir tokio pat dydžio 27 proc. kompensuojamąsias palūkanas nuo vartojimo kredito termino pabaigos), nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

8. Teismas darė išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl šį ieškovės reikalavimą atmetė.

9. Teismas sprendė, kad tarpininkavimo mokestis yra įtrauktas į bendrą kredito sutarties vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida), kurio mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, priteistinas ieškovei iš atsakovo, netinkamai vykdžiusio vartojimo kredito sutartis.

10. Nurodė, kad šalių sudarytos sutarties specialiojoje dalyje numatyta, kad visas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos yra 2 697,72 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1 800 Eur. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per sutarties terminą sumokėti ieškovei 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Ši suma, kaip minėta, įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, darė išvadą, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikavo kaip reikalavimą priteisti netesybas.

11. Nurodė, kad specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl reikalavimą dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkino iš dalies, ieškovei priteisė 897,72 Eur tarpininkavimo mokestis (su nuolaida).

12. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgęs į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 9 181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetė.

13. Nurodė, kad ieškovė, taikydama 27 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 7,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo 2020-03-30 (termino įvykdyti prievolę praleidimo) iki 2020-08-04 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos). Ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (128 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto skaičiavimo laikotarpio, tačiau jų dydis (0,075 proc. į dieną (27 proc./360 d.) (Sutarties bendrųjų nuostatų 1.16 punktas)) viršija maksimalų netesybų dydį. Todėl šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 6,66 Eur (7,30 Eur – 8,75 proc. (t. y. 27 proc. – 18,25 proc.)) kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO finance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos bei bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10); 480 bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą bei 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą.

15. Nurodo, kad apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020, turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėja pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Pažymi, kad vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose yra aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantė pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas.

16. Apeliantės reikalavimas priteisti nurodytas negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, kurias apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai bei tai aiškiai atsispindi teismui pateiktuose vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje, civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, nurodytiems išaiškinimams dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo.

17. Apeliantė pažymi, jog šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. liepos 10 d., todėl akivaizdu, kad apeliantė mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. liepos 10 d. Mano, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo bei vadovaujantis kasacinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, ieškovės reikalavimas priteisti 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10) turėjo būti tenkintas.

18. Pažymi, jog ieškinio materialinio subjektinio reikalavimo tenkinimas visa apimtimi sudaro pagrindą konstatuoti, jog proceso šalis įgyja procesinę teisę gauti visų bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimą. Kadangi apeliantės ieškinyje nurodyti reikalavimai tenkintini visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, priteisiant visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės AB „NEO finance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

21. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10) ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. liepos 9 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas D. Z. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K622342947 (toliau – Kredito sutartis), pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 10 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui (iki 2024 m. liepos 10 d.) su 27 proc. metinėmis mokėjimo (pelno) palūkanomis, o atsakovas įsipareigojo periodinėmis įmokomis grąžinti suteiktą kreditą, sumokėti palūkanas ir tarpininkavimo mokestį. Atsakovas šių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl ieškovė 2020 m. birželio 30 d. išsiuntė atsakovui raginimą vykdyti įsipareigojimus pagal Kredito sutartį, o 2020 m. liepos 29 d. pranešimu vienašališkai nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė Kredito sutartį.

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 nurodyta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

24. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

25. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

26. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys Kredito sutartyje susitarė dėl atsakovės ieškovei mokėtinos fiksuoto dydžio (8 321 Eur) mokėjimo (pelno) palūkanų sumos (metinė palūkanų norma – 27 proc.), kurios mokėjimas buvo išdėstytas kiekvieną mėnesį pagal Refinansavimo pasiūlyme nurodytą dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarką (grafiką). Šalys Kredito sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. liepos 10 d. Ieškovė už sutartą mokestį (8 321 Eur dydžio palūkanas) suteikė atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal Kredito sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutraukė Kredito sutartį, tačiau iki šiol neatgavo nei suteikto vartojimo kredito, nei sutartų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo Kredito sutarties vykdymo atveju.

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal Kredito sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai Kredito sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (taip pat žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgą). Atlikus byloje pateiktų įrodymų vertinimą, konstatuotina, kad yra pakankamas pagrindas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje įrodė negautų pajamų (negautų pelno palūkanų forma) faktą, taigi yra pagrindas atsakovui taikyti civilinę atsakomybę.

28. Apeliantė prašo priteisti 27 proc. negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 181,37 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško vartojimo kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.). Toks ieškovės negautų pajamų skaičiavimas yra ydingas, kadangi Kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis bei suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų.

29. Pažymėtina, kad vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

30. Dėl šios priežasties negautos pajamos turi būti skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, kaip nurodo apeliantė, bet per konkretų mėnesį nepadengto kredito likučio sumos. Visos šios sumos yra aiškiai nurodytos priteisiamų sumų detalizacijoje pateiktoje dalinių įmokų mokėjimo ir paskirstymo tvarkoje (grafike). Pažymėtina, kad atsakovas dengė didesnes įmokas negu buvo numatyta Refinansavimo pasiūlymo grafike, todėl atitinkamai sumažėjo mokėtina kredito suma bei numatytas vartojimo kredito sutarties laikotarpis. Iš pateiktos priteisiamų sumų detalizacijos matyti, kad vartojimo kredito sutarties pabaiga yra 2024 m. gegužės 29 d., o ieškovės negautų pajamų dydis nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki vartojimo kredito sutarties pabaigos (2024 m. gegužės 29 d.) sudaro 5 335,73 Eur: 2020 m. rugpjūčio 29 d. – 195,06 Eur; 2020 m. rugsėjo 29 d. – 192,60 Eur; 2020 m. spalio 29 d. – 190,60 Eur; 2020 m. lapkričio 29 d. - 187,51 Eur; 2020 m. gruodžio 29 d. - 184,88 Eur; 2021 m. sausio 29 d. - 182,18 Eur; 2021 m. vasario 29 d. - 179,43 Eur; 2021 m. kovo 29 d. - 176,62 Eur; 2021 m. balandžio 29 d. - 173,74 Eur; 2021 m. gegužės 29 d. - 170,80 Eur; 2021 m. birželio 29 d. - 167,80 Eur; 2021 m. liepos 29 d. - 164,72 Eur; 2021 m. rugpjūčio 29 d. - 161,58 Eur; 2021 m. rugsėjo 29 d. - 158,36 Eur; 2021 m. spalio 29 d. – 155,07 Eur; 2021 m. lapkričio 29 d. – 151,71 Eur; 2021 m. gruodžio 29 d. - 148,28 Eur; 2022 m. sausio 29 d. – 144,76 Eur; 2022 m. vasario 29 d. – 141,17 Eur; 2022 m. kovo 29 d. – 137,49 Eur; 2022 m. balandžio 29 d. – 133,74 Eur; 2022 m. gegužės 29 d. – 129,90 Eur; 2022 m. birželio 29 d. – 125,97 Eur; 2022 m. liepos 29 d. – 121,95 Eur; 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 117,85 Eur; 2022 m. rugsėjo 29 d. – 113,65 Eur; 2022 m. spalio 29 d. – 109,35 Eur; 2022 m. lapkričio 29 d. – 104,96 Eur; 2022 m. gruodžio 29 d. – 100,48 Eur; 2023 m. sausio 29 d. – 95,89 Eur; 2023 m. vasario 29 d. – 91,19 Eur; 2023 m. kovo 29 d. – 86,39 Eur; 2023 m. balandžio 29 d. – 81,49 Eur; 2023 m. gegužės 29 d. – 76,47 Eur; 2022 m. birželio 29 d. – 71,34 Eur; 2022 m. liepos 29 d. – 66,10 Eur; 2022 m. rugpjūčio 29 d. – 60,73 Eur; 2023 m. rugsėjo 29 d. – 55,25 Eur; 2023 m. spalio 29 d. – 49,64 Eur; 2023 m. lapkričio 29 d. – 43,91 Eur; 2023 m. gruodžio 29 d. – 38,05 Eur; 2024 m. sausio 29 d. – 32,05 Eur; 2024 m. vasario 29 d. – 25,92 Eur; 2024 m. kovo 29 d. – 19,66 Eur; 2024 m. balandžio 29 d. – 13,25 Eur; 2024 m. gegužės 29 d. – 6,71 Eur.

31. Nors šalių vartojimo kredito sutarties bendrosios dalies 3.6.3 punkte buvo numatyta, kad kredito gavėjas turi teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir tokiu būdu pasinaudoti teise į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, tačiau, teismo nuomone, ši sąlyga nelaikytina tokia, kuri pagal savo esmę lieka galioti po sutarties nutraukimo, todėl nutraukus kredito sutartį 2020 m. rugpjūčio 4 d., ši sutarties nuostata neteko galios (CK 6.221 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, kad atsakovas neturi galimybės pasinaudoti vartojimo kredito (viso ar dalies) ankstesnio grąžinimo teise ir tokiu būdu įgyti teisę mokėti mažiau nuostolių, išskyrus, jeigu šalys vykdymo procese sudarytų kitokį susitarimą. Todėl iš atsakovo ieškovei priteistina iš viso 5 335,73 Eur negautos pajamos (nuostoliai) po sutarties nutraukimo (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 29 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš dalies buvo pakeistas pirmos instancijos teismo sprendimas, todėl apeliacinės instancijos teismas turi spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

33. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškinio suma yra 12 446,50 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 2 dalį ieškinio sumą nurodo ieškovas. Tačiau tuo atveju, jeigu nurodyta suma aiškiai neatitinka tikrosios išreikalaujamo turto vertės, ieškinio sumą rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Įvertinus apeliantės ieškinio reikalavimus matyti, kad buvo prašoma priteisti 27 procentų metines palūkanas nuo negrąžinto kredito sumos – 9 181,37 Eur nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. rugpjūčio 4 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.). Skaičiuojant nuo 9 181,37 Eur negrąžinto kredito sumos, per metus grąžintinos palūkanos sudarytų 2 478,97 Eur, iki sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.) palūkanų suma sudarytų 9 750,62 Eur. Todėl ieškinio suma nustatytina 22 197,12 Eur (12 446,50 Eur + 9 750,62 Eur).

34. Ieškinys patenkintas 73,84 proc. (ieškinio suma 22 197,12 Eur, priteisiama 16 391,53 Eur). Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme turėjo 480 Eur (280 Eur žyminis mokestis už ieškinį ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 354,43 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

35. Ieškovė pateikė byloje įrodymus, kad apeliacinės instancijos teisme turėjo iš viso 275 Eur (75 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti) bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus iš dalies reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (patenkinta 54,72 proc.), ieškovei priteisiamos 150,48 Eur jos apeliacinėje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 9 181,37 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 37 ct) negrąžintos kredito dalies, 970,05 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 05 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-08-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 897,72 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 72 ct) tarpininkavimo mokesčio, 6,66 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 5 335,73 Eur (penki tūkstančiai trys šimtai trisdešimt penki eurai 73 Centai) Eur nuostolių negautų pajamų forma, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (16 391,53 Eur) nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 354,43 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei NEO Finance, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,48 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 48 ct) apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teisėjas Vygintas Mažuika