Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-11-05 · Civilinė byla Nr. e2-4610-1027/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2020-11-05Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-02-09Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-05
Bylos Nr.
e2-4610-1027/2020
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01012-2020-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jurgita Šimonėlytė
Ieškovas
NEO Finance
Atsakovas
D. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4610-1027/2020Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01012-2020-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.29.3; 3.2.6.1 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 5 d.Utena
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėja Jurgita Šimonėlytė,sekretoriaujant Ramunei Čypienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, AB, ieškinį atsakovui D. Z. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovė NEO Finance, AB, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. Z. 9181,37 Eur negrąžintos kredito dalies, 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-08-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10), 2 287,78 Eur tarpininkavimo mokesčio, 7,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020-03-30, iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020-08-04), 27 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9181,37 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-07-10) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas - 280 Eur žyminio mokesčio.

2. Ieškovės atstovas į teismo posėdį neatvyko, bylą prašė nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

3. Atsakovui D. Z. ieškinys ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei teismo šaukimas į teismo posėdį įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, byloje gautas prašymas atidėti teismo posėdį, tačiau atsakovas neatvykimo priežasčių, kurias teismas galėtų pripažinti svarbiomis, nenurodė, todėl byla teismoposėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui, 2020 m. lapkričio 3 d. atsakovo prašymas pateiktas teismui jau išnagrinėjus bylą ir išėjus priimti sprendimo byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp šalių 2019 m. liepos 9 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K622342947, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėn. terminui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. liepos 10 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį), kurią sudarė 8 321,00 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 27 proc.) bei 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Atsakovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovė nuo 2020 m. rugpjūčio 4 d. sutartį su atsakovu vienašališkai nutraukė.

Dėl negrąžintos kredito dalies

5. Ieškovė prašo priteisti 9181,37 Eur negrąžintą kredito dalį (ieškinio rezoliucinės dalies 1 punktas).

6. Konstatuotina, kad tarp šalių vartojimo kredito sutarties pagrindu susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsakovui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas priteisti 9181,37 Eur negrąžintą kredito dalį yra pagrįstas ir tenkinamas.

Dėl mokėjimo (pelno) palūkanų iki sutarčių nutraukimo

7. Ieškovė prašo priteisti 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (ieškinio rezoliucinės dalies 2 punktas), paskaičiuotų iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos).

8. Sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti sutartyje nustatyto dydžio (metinė palūkanų norma, numatyta sutarties Specialiojoje dalyje – 27 proc.) palūkanas (sutarčių Bendrosios dalies 1.8, 1.11, 1.16, 2.1 punktai), todėl ieškovės reikalavimas priteisti 970,05 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2020-08-04 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), tenkinamas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 1 dalis).

Dėl negautų pajamų (nuostolių)

9. Ieškovė prašo priteisti 27 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 10 d. (ieškinio rezoliucinės dalies 3 punktas).

10. Aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą, kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).

12. Teismo vertinimu, iš ieškinio ir sutarčių turinio darytina išvada, jog ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 27 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas. Taigi, šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 27 procentų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. liepos 10 d.). Tačiau, kaip matyti iš aukščiau nurodomos naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali.

13. Reikalavimo priteisti nuostolius (negautas pajamas) kaip nesumokėtą pelno palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties termino pabaigos ir nurodytų vartojimo kredito sutarties specialiose sąlygose (8321 Eur), dalį ieškovė nereiškė. Be to, prašomas priteisti 27 proc. palūkanas kaip negautas pajamas skaičiuoja nuo visos sutarčių nutraukimo dieną nesumokėtos kredito sumos, nors sutarties specialiose sąlygose šalių aptartos atsakovo mokėtina pelno palūkanų suma (8321 Eur), įtraukta į vartojimo kredito kainą, apskaičiuota nuo kredito likučio kiekvieną mėnesį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovės reikalavimas atitinka jos pagrįstą lūkestį tuo atveju, jei atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį. Vartojimo kredito sutarčių bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos, t. y. 27 proc. dydžio, yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško skolos sumokėjimo dalies, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012 išaiškinta, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra sutartinės netesybos. Ieškovė ieškinio 3 punkto reikalavimais prašo priteisti 27 proc. negautų pajamų nuo negrąžinto kredito iki vartojimo kredito termino pabaigos (o ieškinio 6 punktų reikalavimu – ir tokio pat dydžio 27 proc. kompensuojamąsias palūkanas nuo vartojimo kredito termino pabaigos), nors Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį

14. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju, įvertinęs ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertina kaip pagrįstų ir tikėtinų, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.

Dėl tarpininkavimo mokesčio

15. Ieškovė prašo priteisti 2287,78 Eur tarpininkavimo mokesčio (ieškinio rezoliucinės dalies 4 punktas).

16. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per sutarties terminą sumokėti ieškovei 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida).

17. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytas tarpininkavimo mokestis su nuolaida, kuris sudaro 897,72 Eur, jo apskaičiavimo tvarka sutarties sudarymo metu buvo pakankamai aiški, individualiai aptarta, be kita ko šis mokestis yra įskaičiuotas į bendrą vartojimo kredito sumą, nurodytą sutarties specialiosiose sąlygose, kurią atsakovas turi sumokėti. Ieškovė kaip asmuo, administruojantis tarpusavio skolinimo platformą (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 14 punktas), turi teisę gauti atlyginimą už teikiamas paskolos suteikimo paslaugas.

18. Įvertinus kredito sutarčių Bendrųjų sąlygų 1.28 punkte apibrėžtą tarpininkavimo mokesčio paskirtį – skirtas padengti ieškovės išlaidas, susijusias su ieškovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, vartojimo kredito sutarties priežiūra ir kt., darytina išvada, kad toks mokestis iš esmės atitinka Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 25³ straipsnio 6 dalies reikalavimus. Be to, kaip minėta, tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įtrauktas į bendrą kredito sutarties vartojimo kredito kainą. Atsižvelgiant į tai, 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida), kurio mokėjimas nebuvo susietas su atsakovo vėlavimu vykdyti prievolę ir buvo aiškiai nurodytas sutarties specialiosiose sąlygose, priteistinas ieškovei iš atsakovo, netinkamai vykdžiusio vartojimo kredito sutartis.

19. Kitaip vertintinas ieškovės reikalavimas priteisti likusią dalį tarpininkavimo mokesčio. Šalių sudarytos sutarties Specialiojoje dalyje numatyta, kad visas tarpininkavimo mokestis be nuolaidos yra 2697,72 Eur, tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 1800 Eur.

20. Sutartimi atsakovas buvo įsipareigojęs per sutarties terminą sumokėti ieškovei 897,72 Eur tarpininkavimo mokesčio (su nuolaida). Ši suma, kaip minėta, įskaičiuota ir į bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nurodyta, kad kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 punktu. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punkte nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant tarpininkavimo mokestį), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarpininkavimo mokesčio padidėjimas, t. y. nuolaidos netaikymas, kai skolininkas pažeidžia pareigą laiku mokėti einamąsias įmokas, atitinka visus formaliuosius netesybų požymius (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokesčio nuolaidą (kintamą dalį) kvalifikuojamas kaip reikalavimas priteisti netesybas.

21. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo negali būti tenkinamas.

22. Be to, aukštesnės instancijos teismai ne kartą priimtose nutartyse ieškovės atžvilgiu yra išaiškinę sutarties nuostatas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, ir konstatavę, jog savo esme tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, laikytina netesybomis ir yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo siejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų, reiškia papildomo mokesčio taikymą už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą, kas pažeidžia Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2020-09-21 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-479-739/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-07-14 nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1339-933/2020 ir kt).

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo tenkinamas iš dalies, ieškovei priteisiamas 897,72 Eur tarpininkavimo mokestis (su nuolaida), kita ieškinio reikalavimo dalis dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo atmetama.

Dėl kompensuojamųjų palūkanų

24. Ieškovė prašo pagal priteisti 7,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 4 d. (ieškinio rezoliucinės dalies 5 punktas) bei 27 proc. dydžio kompensuojamąją funkciją atliekančių metinių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos (ieškinio rezoliucinės dalies 6 punktas).

25. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį; jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 27 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą kredito sumą 9181,37 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. liepos 10 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos atmetamas.

26. Ieškovė, taikydama 27 proc. metinę palūkanų normą, paskaičiavo atsakovui 7,30 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas nuo 2020-03-30 (termino įvykdyti prievolę praleidimo) iki 2020-08-04 (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos). Ieškovė ir atsakovas – sutarties šalys – sulygo dėl 27 proc. dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, jos skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos (Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1. punktas). Palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-392/2012), nes tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Šalių teisė susitarti dėl netesybų dydžio ribojama įstatymu – Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ir skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo laikotarpis (128 d.) neviršija Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyto skaičiavimo laikotarpio, tačiau jų dydis (0,075 proc. į dieną (27 proc./360 d.) (Sutarties bendrųjų nuostatų 1.16 punktas)) viršija maksimalų netesybų dydį. Todėl yra pagrindas šį ieškovės reikalavimą tenkinti iš dalies – ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamos 6,66 Eur (7,30 Eur – 8,75 proc. (t. y. 27 proc. – 18,25 proc.)) kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis, 6.874 straipsnio 1 dalis).

Dėl procesinių palūkanų

27. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas (ieškinio rezoliucinės dalies 7 punktas).

28. Procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos įstatyme nustatyto 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą 11 056,47 Eur (9181,37 Eur + 970,05 Eur + 897,72 Eur+6,66 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Ieškovė yra sumokėjusi 280 Eur žyminio mokesčio ir rašytiniais įrodymai pagrindė 200 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 426,38 Eur (480 Eur x 88,83 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės NEO Finance, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 9181,37 Eur (devynis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 37 ct) negrąžintos kredito dalies, 970,05 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt eurų 05 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų paskaičiuotų iki 2020-08-04 vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 897,72 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt septynis eurus 72 ct) tarpininkavimo mokesčio, 6,66 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. kovo 30 d. iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo 2020 m. rugpjūčio 4 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 11 056,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 28 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 426,38 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėja Jurgita Šimonėlytė