- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-06-10
- Bylos Nr.
- 2-842/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Konstantino Gurino ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „VA REALS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1441-258/ 2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį atsakovams bankrutuojančiai akcinei bendrovei „flyLAL-Lithuanian Airlines“, akcinei bendrovei „VA REALS“ ir antstoliui V. M. , tretysis asmuo atsakovų pusėje be savarankiškų reikalavimų Vilniaus m. 4-ojo notarų biuro notarė A. A. , dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, 2009 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2005 m. rugpjūčio 17 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį Nr. I-VIV-LAL/2005 dėl 24 nekilnojamųjų daiktų, sudarytą tarp atsakovų AB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ (ankstesnis pavadinimas AB aviakompanijos „Lietuvos avialinijos“) ir AB „VA REALS“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Vingrių investicijų valdymas“); 2) pripažinti negaliojančiu ab initio 2005 m. rugpjūčio 17 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. 1-0817/2005; 3) priteisti atsakovui BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ iš atsakovo AB „VA REALS“ 19 508 240 Lt, o atsakovui AB „VA REALS“ iš atsakovo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ - 8 550 000 Lt (b. l. 2-16). Kartu prašė imtis laikinųjų apsaugos priemonių – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo į 9 objektus, kurie priklauso atsakovui AB „VA REALS“ (CPK 145 str. 1 d. 2 p.):
1) pastatą – 4 747,05 m² bendro ploto lėktuvų eksploatavimo angarą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
2) 976,54 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
3) 941,86 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
4) 657,79 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
5) 1 329,49 m² bendro ploto pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
6) 1740,97 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
7) 537,88 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
8) 2 588,47 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);
9) 299,71 m² bendro ploto negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 7 d. nutartimi (b. l. 18-19) ieškovo prašymą tenkino visiškai, nes objektai, kuriuos ieškovas prašė uždrausti perleisti, yra ginčo objektas byloje.
Šalies argumentai
Atsakovas AB „VA REALS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą atmesti (b. l. 23-30). Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio dalyku. Ieškovas prašo pripažinti negaliojančiais preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį dėl 24 nekilnojamųjų objektų ir jos pagrindu atsakovo BAB „flyLAL – Lithuanian Airlines“ atsakovui AB „VA REALS“ išduotą vekselį bei taikyti restituciją ekvivalentine natūra. Kadangi preliminarios sutarties dalis dėl 24 nekilnojamojo turto objektų pirkimo-pardavimo nebuvo įvykdyta (pagrindinė sutartis nesudaryta), restitucija natūra (daiktais) negalima. 9 nekilnojamojo turto objektai, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, perėjo apelianto nuosavybėn pagal 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/05/00865, kurio ieškovas nekvestionuoja. Vadinasi, draudimas perleisti 9 konkrečius nekilnojamojo turto objektus tiesiogiai nepadės įvykdyti teismo sprendimo, jeigu ieškinys bus patenkintas, dalį dėl restitucijos taikymo – pinigų priteisimo. Be to, kai kurie nekilnojamojo turto objektai, kurių atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, įkeisti, taigi apeliantas neturi galimybės jais laisvai disponuoti.
Taip pat, anot apelianto, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones remiantis tuo, jog vyksta ginčas dėl didelės pinigų sumos priteisimo, nes atsakovo nuosavybės teise valdomas turtas žymiai viršija ieškinio sumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-389/2005, 2008 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.2-497/2008 ). 2009 m. apeliantas dirbo pelningai (b. l. 34), nuosavas turtas sudaro 70 mln. Lt (b. l. 32-33). Šių duomenų pirmosios instancijos teismas neturėjo, nes apie posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apeliantui nepranešė, o ieškovas tokių duomenų nepateikė.
Atsiliepimas
Ieškovas Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 43-45) skundą laiko nepagrįstu ir prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Teigia, kad antstolis V. M. padarė esminių vykdymo proceso pažeidimų, todėl, kaip galima suprasti iš ieškinio turinio, ieškovas siekia nuginčyti ir 2005 m. rugpjūčio 22 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. 0013/05/00865. Būtent todėl antstolis patrauktas atsakovu, o reikalavimas dėl akto pripažinimo negaliojančiu nenurodytas dėl techninės klaidos. Bylą nagrinėjančiam teismui ieškovas ketina teikti patikslintą ieškinį.
Ieškovo įsitikinimu, ar laikinosios apsaugos priemonės užtikrina teismo sprendimo dalies dėl restitucijos taikymo natūra ar ekvivalentine natūra vykdymą, neturi teisinės reikšmės – svarbu tik tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių suma nebūtų didesnė už ieškinio sumą (CPK 145 str. 2 d.).
Tvirtina, kad grėsmę įvykdyti sprendimą, jei ieškinys bus patenkintas, sudaro nesąžiningas apelianto elgesys, taigi į jo turtinę padėtį, kuri bet kuriuo metu gali pasikeisti, neatsižvelgtina.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies, analizuodamas atskirajame skunde ir (jeigu priimtas - atsiliepime į jį) nurodytus motyvus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, nors ne visiškai tinkamai argumentavo išvadas, kodėl egzistuoja būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nepaisant to pakeisti arba panaikinti skundžiamą nutartį, remiantis atskiruoju skundu, nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad 9 nekilnojamojo turto objektai, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, neįeina į ieškinio dalyką, nes ieškovas neprašo taikyti restitucijos natūra (daiktais), todėl iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies šalintini pirmosios instancijos teismo motyvai, kaip nepagrindžiantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo (CPK 144 str. 1 d.).
Tačiau atmestini apelianto argumentai, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieškinio dalyku. Trečiuoju reikalavimu ieškovas prašo taikyti abišalę restituciją ekvivalentine natūra ir inter alia priteisti atsakovui BAB „flyLAL–Lithuanian Airlines“ iš atsakovo AB „VA REALS“ didžiausią turto vertę, buvusią jo perleidimo ar restitucijos metu (CK 6.147 str. 2 d.) - 19 508 240 Lt. Kaip teisingai pažymėjo apeliantas, pagal teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. sausio 5 d. nutarti civilinėje byloje Nr. 2-5/2006, 2006 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-269/2006, 2008 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-877/2008, 2009 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-283/2009) didelė ieškinio suma paprastai pripažįstama pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prezumpcija, kad didelė reikalavimų suma per se padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-131/2008; 2008 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-435/2008). Taikant šią prezumpciją, reikia įvertinti reikalavimų dydį ne absoliučiu dydžiu, o atsižvelgiant į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. įvertinti, ar atsakovui (ad hoc – juridiniam asmeniui) ieškinio reikalavimo suma, lyginant ją su jo nuosavybės teise valdomo turto verte, įstatiniu kapitalu, ūkine veikla, gaunamu pelnu, apyvarta, turimomis prievolėmis ir kt., yra didelė. Priėjus prie išvados, kad reikalavimų suma konkrečiam asmeniui yra pakankamai didelė, tai sudaro pagrindą teigti, jog yra grėsmė įvykdyti sprendimą, jeigu ieškinys bus patenkintas (CPK 144 str. 1 d.).
Kaip matyti iš apelianto pateikto balanso, sudaryto 2009 m. rugsėjo 30 d. duomenimis (b. l. 32-33), jis turi turto ir įsipareigojimų už bendrą 176 mln. Lt sumą. Ilgalaikės ir trumpalaikės skolos sudaro 106 mln. Lt, nuosavas turtas – 70 mln. Lt. Kadangi apelianto skolos viršija turimą turtą, tai reiškia, jog jo skolų ir nuosavo turto balansas yra neigiamas, nors įmonė neatitinka ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje numatytų nemokumo kriterijų.
Apeliantas užsiima nekilnojamojo turto pardavimu ir nuoma (http://www.reals.lt). Parduoti ar nuomoti skirti nekilnojamojo turto objektai vertinami 123 mln. Lt; dar už 10 mln. Lt turto sudaro nebaigta statyba. Praėjusių kalendorinių metų pirmųjų 9 mėnesių bendrovės pelno rodikliai atrodo solidžiai: grynasis pelnas siekė 1 161 287 Lt, bet 2008 m. apeliantas patyrė 10 mln. Lt nuostolių (b. l. 34). Tai įrodo, kad su nekilnojamojo turto plėtra susijęs verslas šiuo ekonominės krizės periodu (CPK 182 str. 1 p.) ganėtinai nestabilus. Nekilnojamojo turto paklausa sunkiai prognozuojama, nes nekilnojamasis turtas nėra pirmo būtinumo prekė, o ilgalaikė investicija, kredito įstaigos griežtina paskolų išdavimo sąlygas ir kt. Vadinasi, apelianto turtinė padėtis ilgalaikėje perspektyvoje gali iš esmės pasikeisti bet kuria linkme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog balansas nei pelno (nuostolių) ataskaita, kaip finansinės atskaitomybės dokumentai, neparodo, ar (jeigu taip – kiek, koks) apelianto turtas apsunkintas įkeitimu (hipoteka), areštu, kitais suvaržymais. Tokiu atveju siekiant apsidrausti nuo dėl rizikingos veiklos galinčių atsirasti finansinių sunkumų ir bent iš dalies išlaikyti apelianto turtinę padėtį status quo, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos. Jei apeliantas turi laisvų apyvartinių lėšų, tai, įmokėjęs užstatą į teismo specialiąją sąskaitą ar pateikęs laidavimą, gali prašyti bylą nagrinėjančio teismo laikinąsias apsaugos priemones pakeisti arba panaikinti (CPK 146 str. 2-3 d.).
Susiklosčius tokiai situacijai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo ydingai nustatytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas nekeičia skundžiamos nutarties esmės, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas kaip teisiškai ir faktiškai nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.