- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-03
- Bylos Nr.
- 2-497/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- E. D.
- Atsakovas
- J. M.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Čekanauskaitės ir Kazio Kailiūno,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutarties, kuria atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-1772-450/2008 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui J. M., tretysis asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas, dėl įpareigojimo nugriauti atitvarinę sieną ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas E. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas įpareigoti atsakovą J. M. nugriauti neteisėtai pastatytą atitvarinę sieną, esančią palėpėje pastate (duomenys neskelbtini), ir pašalinti neteisėtos statybos padarinius, priteisti iš atsakovo 192 352 Lt nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančius pas atsakovą ar trečiuosius asmenis ieškinio sumos ribose, kadangi ieškinio suma yra didelė, ieškinys pareikštas fiziniam asmeniui, atsakovas gali perleisti jam priklausantį turtą tretiesiems asmenims.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gegužės 16 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių būtinumą taikyti atsakovo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones ir leidžiančių daryti išvadą, jog jų nesiėmus pasunkės ar pasidarys negalimas teismo sprendimo įvykdymas, jog egzistuoja reali grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Teismo teigimu, nesant duomenų apie atsakovo, kaip fizinio asmens, gaunamas pajamas, jų dydį, visą turimą kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, turtines teises, išlaikomus asmenis, įsiskolinimus bei neturint kitų įrodymų, kurie leistų įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei finansinį pajėgumą įvykdyti galimą ieškovui palankų teismo sprendimą, negalima daryti išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu pagrįstumo ir teisėtumo bei realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimo (CPK 144 str.). Pagal formuojamą teismų praktiką vien ieškinio kaina pati savaime nereiškia, jog visais atvejais iškyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Teismas konstatavo, kad nesant jokių duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį ar kitokias aplinkybes, keliančias grėsmę galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui, apie atsakovo ketinimus perleisti turimą turtą tretiesiems asmenims, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nėra galimas, ypač atsižvelgiant į tai, jog nepagrįstai pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bei apribojus atsakovo disponavimo savo turtu galimybes, gali būti pažeisti atsakovo turtiniai interesai, suvaržant jo teises labiau, negu reikia teisėtų tikslų pasiekimui, o taip pat pažeista ginčo šalių teisių bei interesų pusiausvyra.
Šalies argumentai
Ieškovas E. D. atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartį panaikinti, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį butą su palėpe, esančius (duomenys neskelbtini), ieškinio sumos ribose. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovas gindamas savo pažeistas daiktines teises kreipėsi į teismą dėl atsakovo statybos, bei prašė teismo įpareigoti atsakovą nugriauti neteisėtai pastatytą rekonstruojamos palėpės atitvarinę sieną bei atlyginti dėl neteisėtos statybos patirtus nuostolius. Reikalavimas pašalinti neteisėtos statybos padarinius yra glaudžiai susijęs su pačiu nekilnojamuoju daiktu, jo savininku bei neteisėtais statytojo (užsakovo) veiksmais vykdant teisės aktams prieštaraujančią statybą. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 str. 2 d. 1 p. numato, jog būtent statytojas gali būti įpareigotas savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius bei pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį. Šiuo atveju palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas bus galimas tik tuomet, kai neteisėtai pastatyto statinio savininkas bus pats statytojas, t. y. kuomet atsakovui nuosavybės teise priklausys butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam priklauso rekonstruojama palėpė. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas gali ginčo patalpas parduoti, padovanoti ar kitaip perleisi tretiesiems asmenims, kas apsunkintų palankaus ieškovui teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą atitvarinę sienelę įvykdymą. Net ir tuo atveju, jeigu realiai būtų įmanoma įvykdyti reikalavimą dėl savavališkai pastatyto statinio nugriovimo, dėl savininko pasikeitimo ar dėl nekilnojamajam turtui taikomų suvaržymų gali padidėti teismo sprendimo įvykdymo kaštai, taip pat gali kilti žala asmenims, sąžiningai įsigijusiems ar įgyvendinantiems teises į ginčo turtą (CK 6.249 str.). Tokia padėtis neatitiktų teisingumo, protingumo, ekonomiškumo principų, sudarytų sąlygas atsirasti neigiamiems ekonominiams ir teisiniams padariniams (CPK 3 str. 6 ir 7 d., 145 str. 2 d.).
2. Teismas, nagrinėdamas ieškovo prašymą, turėjo įvertinti tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką galimybė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas preziumuojama tuomet, kai ginčas yra kilęs dėl atsakovui pareikštos didelės pinigų sumos. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo atsižvelgti į formuojamą praktiką. Ieškovo pareikštas beveik 200 000 Lt ieškinys yra didelė suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui. Be to, ieškovo turimasi duomenimis, atsakovo turtinė padėtis yra sunki.
3. Neteisingas teismo argumentas, kad byloje nebuvo pateikti įrodymai apie atsakovo, kaip fizinio asmens, gaunamas pajamas, jų dydį, visą turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, turtines teises ir kt. Su ieškiniu teismui buvo pateiktas 2008 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutarimas, kuriuo atsakovas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam skirta 3 000 Lt bauda. Ieškovo žiniomis atsakovas nėra sumokėjęs paskirtos nuobaudos.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso įstatymas numato galimybę teismui dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu imtis laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti (CPK 144 str. 1 d.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtindamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jei yra pagrindas manyti, jog, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 144 straipsnio pagrindu pirmosios instancijos teismas, nenagrinėdamas ir nespręsdamas ieškinio pagrįstumo, atsižvelgdamas į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, taip pat abiejų bylos šalių interesų pusiausvyrą, sprendžia, ar yra poreikis užtikrinti ieškinį, tai yra ar ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas galės būti realiai įvykdytas, ar jo įvykdymui užtikrinti būtina imtis procese numatytų priemonių.
Pagal CPK 178 straipsnį, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus tuos atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi atitikti procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Pagal CPK 178 straipsnį ir CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktą ieškovui tenka pareiga įrodyti prašyme nurodytą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktinį pagrindą, t. y. nurodyti įrodymais pagrįstas aplinkybes, patvirtinančias, jog nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nagrinėjamu atveju ieškovas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia tuo, kad pareikštas didelės sumos (192 352 Lt) turtinis ginčas. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovo argumentu, kad ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismų praktikoje aplinkybė, jog būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas preziumuojama tuomet, kai pareikštas didelės sumos turtinis ginčas, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007 ir kt.). Tačiau pažymėtina ir ta aplinkybė, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vien tik didelė pareikšto ieškinio suma pati savaime nėra vienintelis ir neginčytinas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovo turtinė padėtis gali būti viena iš reikšmingų aplinkybių, nesukeliančių pagrįstų abejonių dėl galimybės įvykdyti teismo sprendimu nustatytas tam tikro dydžio pinigines prievoles. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant byloje duomenų, kurie leistų įvertinti atsakovo turtinę padėtį bei finansinį pajėgumą įvykdyti esant palankų ieškovui teismo sprendimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovas su atskiruoju skundu pateikė pažymą apie atsakovo J. M. gautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2007 m. kovo mėnesio. Tačiau remiantis vien šiuo įrodymu negalima spręsti, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Nepagrįstas įrodymais apelianto argumentas, kad aplinkybę, jog atsakovo turtinė padėti yra sunki patvirtina, tai, kad jis nėra sumokėjęs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. sausio 28 d. nutarimu paskirtos baudos.
Teisėjų kolegija pažymi, jog atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str., 338 str.), todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su naujai nurodomomis aplinkybėmis, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių palankaus ieškovui teismo sprendimo dalyje dėl įpareigojimo nugriauti neteisėtai pastatytą atitvarinę sienelę įvykdymas gali būti apsunkintas.
Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistą.