- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- e2S-251-889/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Milda Skersienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Omnispower Baltic“
- Ieškovas
- OMNIS POWER GmbH
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Omnispower Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-47505-842/2025 pagal ieškovo OMNIS POWER GmbH ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Omnispower Baltic“ dėl 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo pripažinimo negaliojančiu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas OMNIS POWER GmbH kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Omnispower Baltic“, prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Omnispower Baltic“ 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“. Prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo atsakovės 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“ vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
2. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Teigė, kad atsakovė imsis (jau imasi) veiksmų įgyvendinti ginčijamą sprendimą, todėl vėlesnis teismo sprendimas, nesustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymo ginčo laikotarpiu, gali tapti beprasmis ir neapginti pažeistų ieškovo teisių. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių nesąžiningai veikiantys atsakovės valdymo organai spės visiškai įgyvendinti neteisėtą sprendimą ir gaus naudą – supaprastintą pritarimą restruktūrizavimo planui teisme. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius ginčijamo sprendimo vykdymą, tai nelems restruktūrizavimo proceso (restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso) sustabdymo, todėl atsakovės teisės dėl laikinųjų apsaugos priemonių nebus pažeistos. Nesant juridinio asmens dalyvių pritarimo restruktūrizavimo planui, tokio plano tvirtinimo klausimas galės būti sprendžiamas nebe supaprastinto proceso, o įprasta tvarka, restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui išsamiai įvertinus atsakovės restruktūrizavimo planą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. spalio 31 d. nutartimi patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė ginčijamo UAB „Omnispower Baltic“ 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“ vykdymą. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.
3. Teismas konstatavo, kad ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismas nusprendė, kad yra pagrindas sutikti su ieškovo pozicija, jog, siekiant užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, būtina išlaikyti bendrovėje susiklosčiusią situaciją ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti. Teismas konstatavo, kad ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas atitinka proporcingumo ir ekonomiškumo principus ir prašymą patenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Atskiruoju skundu atsakovė UAB „Omnispower Baltic“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Pažymi, kad kreditorius OMNIS POWER ESTONIA OU kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą (civilinė byla Nr. eB2-2795-855/2025) su pareiškimu iškelti apeliantei nemokumo (restruktūrizavimo) bylą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2795-855/2025 įpareigojo apeliantę pateikti „1) restruktūrizavimo plano projektą ir juridinio asmens dalyvių susirinkimo sprendimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui“. Buvo priimtas atitinkamas sprendimas, kuris ginčijamas šioje byloje. Nurodo, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susidaro situacija, kai yra sustabdomas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, nors jis jau pateiktas Vilniaus apygardos teismui ir buvo vertinamas. Mano, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones susidaro situacija, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-2795-855/2025 nebetenka prasmės ir yra išnagrinėta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi – byloje pateiktas dokumentas (susirinkime priimtas sprendimas) nebegalioja. Kita vertus, apeliantės restruktūrizavimo plano projektas jau buvo patvirtintas atsakovės akcininkų, todėl nėra suprantamas tokių laikinųjų apsaugos priemonių naudingumas ir tikslingumas. Šiuo metu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsiranda visiškas neapibrėžtumas dėl apeliantės restruktūrizavimo proceso. Mano, kad akcininkų susirinkimo sprendimo galiojimo sustabdymas gali paveikti apeliantės restruktūrizavimo bylą.
4.2. Teigia, kad ši byla užsitęs ilgiau nei restruktūrizavimo byla. Jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebus panaikintos, o ieškinys būtų atmestas, tačiau apeliantės restruktūrizavimo byla nutraukta, tai būtų neatitaisomi padariniai apeliantei, kadangi apeliantei, neiškėlus restruktūrizavimo bylos, tektų bankrutuoti. Nemokumo bylos negali būti atnaujinamos. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į galimas pasekmes kitiems teisiniams santykiams ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai dėl apeliantės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Todėl tokios laikinosios apsaugos priemonės, kai apeliantės mažasis akcininkas (turi mažiau nei 50 proc.) paprašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcininkų sprendimui, už kurį jis nebalsavo ir nebūtų turėjęs įtakos tokiam sprendimui, neturėtų būti taikomos.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas OMNIS POWER GmbH prašo atsakovės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Teigia, kad atsakovės akcininkų sprendimo nepriėmimas (arba neigiamo akcininkų sprendimo – nepritarti restruktūrizavimo planui – priėmimas) savaime nereiškia, jog apeliantei negali būti iškelta restruktūrizavimo byla. Sustabdžius akcininkų sprendimo vykdymą tai savaime nelems restruktūrizavimo proceso (restruktūrizavimo plano tvirtinimo proceso) sustabdymo, todėl atsakovės teisės dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo šioje byloje nebus pažeistos. Atsakovė vis tiek turės galimybę restruktūrizuotis, jei restruktūrizavimo bylą nagrinėjantis teismas, įprastine Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nustatyta tvarka (ne supaprastinta) įvertinęs restruktūrizavimo planą, pripažins jį pagrįstu ir teisėtu. Nurodo, kad teismui nepritaikius skundžiamų laikinųjų apsaugos priemonių nesąžiningai veikiantys apeliantės valdymo organai būtų spėję visiškai įgyvendinti neteisėtą akcininkų sprendimą ir gavę visą siekiamą rezultatą – supaprastintą pritarimą restruktūrizavimo planui teisme. Atitinkamai vėlesnis ieškovui palankus teismo sprendimas būtų tapęs beprasmis ir nebeįgyvendinamas, ko būtent ir siekė nesąžiningi atsakovės valdymo organai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas tenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
7. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovo prašymą ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 18 d. pareiškėja (kreditorė) Estijos Respublikos bendrovė „OmnisPower Estonia OU“ kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ restruktūrizavimo bylą. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2795-855/2025 pareiškėjos (kreditorės) Estijos Respublikos bendrovės „OmnisPower Estonia OU“ prašymo nepatenkino, atsisakė iškelti atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ restruktūrizavimo bylą.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2025 m. spalio 28 d. ieškovas OMNIS POWER GmbH kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ ir prašė pripažinti negaliojančiu UAB „Omnispower Baltic“ 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“.
11. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas OMNIS POWER GmbH yra atsakovės UAB „Omnispower Baltic“ didžiausias akcininkas. Teigė, kad jis balsavo „prieš“ atsakovės restruktūrizavimo plano tvirtinimą, todėl nebuvo dalyvavusių akcininkų daugumos, tačiau atsakovė surašė neteisėtą akcininkų susirinkimo protokolą, kuriame nurodoma, jog neva priimtas akcininkų susirinkimo sprendimas dėl atsakovės restruktūrizavimo plano patvirtinimo. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamo atsakovės 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“ vykdymą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pritaikė ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė ginčijamo UAB „Omnispower Baltic“ 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo „Patvirtinti Bendrovės restruktūrizavimo plano projektą, kuris pridedamas kaip Priedas Nr. 1“ vykdymą.
13. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl UAB „Omnispower Baltic“ 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo, kuriuo patvirtintas atsakovės restruktūrizavimo plano projektas, teisėtumo. Ieškovas šį sprendimą ginčija kaip priimtą pažeidžiant akcininkų balsavimo tvarką ir procedūrinius reikalavimus, todėl laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos būtent šio sprendimo vykdymui sustabdyti iki galutinio ginčo išsprendimo šioje byloje.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo
14. Apeliantė apeliaciniame skunde neginčija ieškinio prima facie pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nepasisako ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo išvadų nevertina. Taigi, atskirojo skundo ginčo dalykas – grėsmė ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
15. Apeliantė atskirajame skunde nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentuoja, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra sustabdomas visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas patvirtinti restruktūrizavimo plano projektą, nors jis jau pateiktas Vilniaus apygardos teismui ir buvo vertinamas. Teigia, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. eB2-2795-855/2025 nebetenka prasmės ir yra išnagrinėta pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi – byloje pateiktas dokumentas (susirinkime priimtas sprendimas) nebegalioja.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio (prašymo) reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
17. Teismų praktikoje ne kartą paaiškinta, kad pagal savo tikslą laikinosios apsaugos priemonės gali būti kelių rūšių: (1) konservacinės paskirties laikinosios apsaugos priemonės, užtikrinančios padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1–10 punktai), (2) teisinius santykius laikinai sureguliuojančios laikinosios apsaugos priemonės, sudarančios sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas), (3) prevencinės priemonės, užkertančios kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai).
18. Pažymėtina ir tai, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią būsimo teismo sprendimo įvykdymo negalimumui arba pasunkėjimui – neturi būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą. Teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ne tik tada, kai nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nepavyktų įgyvendinti sprendimo rezoliucinėje dalyje suformuoto imperatyvo, bet ir tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-265-178/2018; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-548-407/2022).
19. Apeliantės atskirojo skundo teiginiai apie galimus neatitaisomus padarinius – esą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsirastų neapibrėžtumas atsakovės restruktūrizavimo procese, atsakovei neva tektų bankrutuoti ir nebūtų galimybės atnaujinti nemokumo proceso – grindžiami prielaidomis.
20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo nukreiptos tik į ginčijamo 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo vykdymo sustabdymą. Šios priemonės nesukūrė draudimo teismui nagrinėti restruktūrizavimo bylos ar vertinti restruktūrizavimo plano projekto atitikties įstatymo reikalavimams civilinėje byloje Nr. eB2-2795-855/2025. Iš LITEKO duomenų matyti, kad restruktūrizavimo byla buvo nagrinėjama teisme ir Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 23 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ restruktūrizavimo bylą. Vėliau apskundus paminėtą teismo nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2025 m. gruodžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1069-567/2025 grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2026 m. vasario 27 d. nutartimi pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ atmetė ir nutarė iškelti atsakovei UAB „Omnispower Baltic“ bankroto bylą (nutartis dar nėra įsiteisėjusi). Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nesutrukdė restruktūrizavimo bylos procesui ir nesukėlė tokių padarinių, apie kuriuos teigia apeliantė. Darytina išvada, kad apeliantės argumentai, jog sustabdžius ginčijamo akcininkų susirinkimo sprendimo vykdymą restruktūrizavimo byla neva neteko prasmės ar buvo faktiškai išspręsta, yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių, todėl atmetami.
21. Pažymėtina, kad pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalį teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą šiais pagrindais: 1) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų; 2) juridinis asmuo atsiskaito su visais kreditoriais; 3) patvirtinama taikos sutartis; 4) iškeliama restruktūrizavimo byla. Taigi pagal JANĮ 78 straipsnio 1 dalies 4 punktą teismas nutraukia bankroto bylą, jeigu iškeliama restruktūrizavimo byla. Tai reiškia, kad net ir iškėlus bankroto bylą juridiniam asmeniui nėra eliminuojama galimybė inicijuoti restruktūrizavimo bylą, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Vertintina, kad apeliantės argumentai tuo aspektu taip pat nepagrįsti.
22. Apeliantės atskirojo skundo argumentas, kad restruktūrizavimo plano projektas jau buvo patvirtintas akcininkų, todėl laikinosios apsaugos priemonės esą neturi tikslo, atmestinas. Šioje byloje ginčas kilo būtent dėl 2025 m. spalio 6 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimo teisėtumo. Pažymėtina, kad vien aplinkybė, jog akcininkų sprendimas buvo formaliai priimtas, nepaneigia galimybės jį ginčyti. Vertintina, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis konkrečiu atveju yra užtikrinti, kad ginčijamas atsakovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas nebūtų įgyvendinamas, iki bus išspręstas jo pagrįstumo klausimas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismo išvada, kad siekiant užtikrinti būsimo ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą būtina išlaikyti bendrovėje susiklosčiusią situaciją (status quo) ir užkirsti kelią žalai ar kitiems neigiamiems padariniams atsirasti, pagrįsta.
23. Šioje nutartyje išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas mano, kad pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.