- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-07-22
- Bylos Nr.
- 2S-692-513/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01944-2021-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, J. N.
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
- 3.5.24Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai
- 3.5.26Kiti su vykdymo procesu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. R. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir J. N. (J. N.) dėl baudos skyrimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja antstolė A. R. Ž. prašė skolininkui J. N. skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą privalomojo nurodymo neįvykdymo dieną valstybės naudai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimas dėl baudos skyrimo netenkintas.
3. Teismas nustatė, jog antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0075/17/01688 vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170222-00005, kuriuo J. N. įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, savavališkai perstatyto pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dalis išardyti taip, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius pastato matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotus duomenis, užfiksuotus 1989 m. rugsėjo 6 d. (bendras plotas 19,03 m², tūris 55 m³). Privalomasis nurodymas priimtas vykdyti 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-17-75-7587, 2017 m. gruodžio 19 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-17-75-7628, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-36-639/2020 netenkintas antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos J. N. skyrimo. 2021 m. vasario 23 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-21-75-3055, kuriuo konstatavo, kad skolininkas privalomojo įrodymo neįvykdė.
4. Teismas nustatė, jog po Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties priėmimo yra padaryta esminė pažanga siekiant įteisinti savavališką statybą, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 10 d. įsakymu patvirtintas detalusis planas, skolininkas 2018 m. vasario 1 d. statybos įteisinimui išsinuomojo papildomą 130 kv. m. plotą ir nuo 2018 m. moka žemės nuomos mokestį, 2018 m. balandžio 19 d. gavo valstybinės žemės patikėtinio – Nacionalinės žemės tarnybos, sutikimą, po detaliojo plano patvirtinimo buvo atliekamos tolimesnės žemės sklypo pertvarkymo ir formavimo procedūros, sklypo ribų kadastriniai matavimai, tačiau šios procedūros dar nebaigtos, nes detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu nebuvo pakeistas žemės naudojimo būdas. Pabaigus nurodytas procedūras skolininkas ketina rengti garažo rekonstrukcijos projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir parengti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Teismas konstatavo, jog skolininkas deda pastangas, kad privalomasis nurodymas būtų įvykdytas, siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, todėl padarė išvadą, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas dėl objektyvių priežasčių – ilgai užsitęsusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo procedūrų.
5. Teismas pažymėjo, kad baudų, skiriamų vykdymo procese, tikslas yra susijęs ne tik su siekiu finansiškai nubausti asmenį, bet ir su proceso šalies skatinimu tinkamai ir laiku vykdyti antstolio reikalavimus, garantuoti kuo efektyvesnį ir greitesnį išieškotojo interesų patenkinimą, tačiau baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, todėl ši priemonė turi būti taikoma itin atsakingai. Konstatavęs, kad skolininkas atlieka veiksmus siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius, tačiau įteisinimo procedūros yra užsitęsusios ne dėl jo kaltės, teismas antstolės prašymo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (apeliantė) atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti antstolės A. R. Ž. pareiškimą ir valstybės naudai paskirti skolininkui J. N. baudą už kiekvieną privalomojo nurodymo nevykdymo dieną.
7. Argumentuoja, kad nuo 2020 m. birželio 2 d. skolininkas neteikia jokios informacijos apie privalomojo nurodymo vykdymo eigą, nors Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje būtent statytojui numatyta pareiga teikti Inspekcijai informaciją apie privalomojo nurodymo įvykdymą. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo skolininko pateiktus dokumentus, nes neatkreipė dėmesio į tą aplinkybę, kad dauguma skolininko nurodytų veiksmų yra atlikti dar iki Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-36-639/2020 priėmimo, t. y. dėl skolininko nurodytų atliktų veiksmų teismas jau yra pasisakęs ir šiuo atveju turėtų būti vertinama tai, kokius veiksmus skolininkas yra atlikęs jau po šios nutarties priėmimo.
8. Pažymi, kad po 2020 m. rugsėjo 10 d. detaliojo plano patvirtinimo skolininkas veiksmų ėmėsi tik nuo 2021 m. sausio 15 d., kai buvo sudarytas žemės sklypo planas. Tai, kad skolininko aktyvumas vykdant privalomąjį nurodymą yra tik epizodiškas, o aktyvūs skolininko veiksmai prasidėjo tik antstolei surašius 2021 m. vasario 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-21-75-3055, pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors šios aplinkybės rodo, kad skolininkas veiksmų imasi tik raginamas. Taip pat teigia, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog dalis skolininko nurodytų veiksmų (organizuotų procedūrų), nors ir yra reikalingos, tačiau nėra tiesiogiai susijusios su privalomojo nurodymo vykdymu, o galimybę pakeisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą skolininkas turėjo dar 2018 m., kai sudarė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo bei 2020 m. rengiant detalųjį planą. Tuo tarpu, skolininkas tik 2021 m. kovo 30 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl suformuoto sklypo žemės naudojimo būdo pakeitimo ir tik 2021 m. balandžio 8 d. į Klaipėdos miesto savivaldybę su prašymu panaikinti žemės naudojimo būdą. Kiti, ne su šiomis aplinkybėmis susiję skolininko pateikti dokumentai rodo, kad skolininkas vykdė kitas, ne su privalomojo nurodymo vykdymu susijusias procedūras.
9. Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti ne tik į skolininko argumentus, bet ir į tai, kad bauda šiuo atveju atlieka ne tik skatinančią, bet ir kompensacinę funkciją, skiriamą išieškotojui kaip satisfakciją dėl laiku neįvykdytos prievolės, taip pat ir baudžiamąją funkciją, nes nuo privalomojo nurodymo geranoriško įvykdymo termino, suėjusio 2017 m. lapkričio 27 d., pabaigos praėjo nepagrįstai ilgas laikas, o privalomasis nurodymas dar nėra įvykdytas. Mano, kad skolininko paaiškinimai ir nurodytos privalomojo nurodymo neįvykdymo priežastys nesudaro pagrindo neskirti jam baudos.
Atsiliepimas
10. Suinteresuotas asmuo J. N. atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11. Nurodo, jog neturi jokio suinteresuotumo vilkinti ar nevykdyti privalomojo nurodymo, nes vis tiek turės jį įvykdyti, tačiau jo vykdymas užsitęsė dėl ilgų ir sudėtingų biurokratinių procesų, kurie nepriklauso nuo jo valios. Nesutinka, kad tik 2021 m. sausio 15 d. ėmėsi veiksmų ir nurodo, jog tik 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtinus detalųjį planą, kuriuo suformuotos naujos jo nuomojamo žemės sklypo ribos, atsirado galimybė performuoti žemės sklypo ribas, dėl to nedelsdamas kreipėsi į projektavimo įmonę ir užsakė sklypo ribų pakeitimo kadastrinius matavimus, kurie taip pat nėra atliekami per vieną ar kelias dienas. 2020 m. lapkričio 9 d. buvo sudarytas žemės sklypo ribų parodymo–paženklinimo aktas, prieš jį sudarant buvo pranešta besiribojančių sklypų savininkams, Nacionalinės žemės tarnybos atstovams, vėliau akto kopija išsiųsta suinteresuotiems asmenims, negavus pastabų buvo atlikti kiti veiksmai ir 2021 m. sausio 15 d. sudarytas sklypo planas. Akivaizdu, kad visos šios procedūros užtrunka, be to, 2020 m. gruodžio mėnesį buvo paskelbtas griežtas karantinas, labai ribojęs kontaktą, darbo galimybes, prisidėjo ir Kalėdinis laikotarpis. Suformavus žemės sklypo kadastro bylą 2021 m. sausio 26 d. Nacionalinei žemės tarnybai buvo pateiktas prašymas pakeisti žemės sklypo kadastro duomenis, tačiau Tarnyba 2021 m. vasario 10 d. kadastro bylos patikrinimą nutraukė nustačiusi trūkumus, t. y. kad tinkamai nepakviesti besiribojančių žemės sklypų valdytojai. 2021 m. vasario 12 d. Nacionalinei žemės tarnybai išsiuntė raštą dėl trūkumų šalinimo, o 2021 m. kovo mėn. gavo atsakymą, kad Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos centrinį padalinį dėl kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunkčio išaiškinimo. Tarnyba 2021 m. kovo 30 d. surašė patikrinimo aktą Nr. KDV-1724-(10.10 E.), 2021 m. balandžio mėn. pradžioje gavo atsakymą, kad nepakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, todėl Tarnyba negali priimti sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo. Dėl to 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo, tačiau 2021 m. balandį gavo atsakymą, kad pirma reikia pakeisti žemės nuomos sutartį, todėl 2021 m. gegužės mėn. vėl kreipėsi į Nacionalinė žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, klausimas šiuo metu sprendžiamas. Teigia, jog atsižvelgiant į atliktus veiksmus nėra teisinio pagrindo išvadai, kad jo veiksmai epizodiški, suaktyvėjo tik po antstolės 2021 m. vasario 23 d. neįvykdymo akto surašymo.
12. Nesutinka su Inspekcijos teiginiais, kad kiti jo veiksmai nesusiję su privalomojo nurodymo vykdymu ar kad turėjo galimybę anksčiau pakeisti žemės sklypo naudojimo būdą. Pažymi, jog vienas iš savavališkos statybos nustatymo pagrindų buvo tai, kad garažas rekonstruotas peržengiant esamo sklypo ribas. Dėl to buvo būtina suformuoti naują sklypą, nustatyti jo naujas ribas, tam ir buvo atliekama detaliojo planavimo procedūra. Tik po detaliojo plano patvirtinimo atsirado galimybė nustatyti naujas sklypo ribas, pakeisti kadastrinius duomenis, tai yra daroma šiuo metu. Tik išsprendus šį klausimą garažo konstrukcijos liks viename išsinuomotame sklype. Kol nėra pakeistos sklypo ribos, pakeisti naudojimo būdą neprijungtoje žemės sklypo dalyje yra neįmanoma. Be to, aplinkybė, kad reikia pakeisti žemės naudojimo būdą, išaiškėjo tik 2021 m. kovo–balandžio mėnesiais ir jam anksčiau nebuvo žinoma. 2018 m. susitarimas dėl nuomos sutarties pakeitimo ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas statyti statinį valstybinėje žemėje buvo prielaidos tęsti detaliojo plano procedūras ir atlikti atitinkamus sklypo ribų pakeitimus, tačiau nebuvo pakankamai privalomojo nurodymo įvykdymui. Nurodo, jog Inspekcija visą situaciją žino nuo 2018 m., dalyvavo civilinėje byloje dėl baudos skyrimo 2020 metais ir net neužsiminė, kad detaliojo plano keitimo procedūros nėra būtinos ir privalomąjį nurodymą galima įvykdyti kitu būdu. Mano, kad Inspekcija pati tinkamai nebendradarbiavo, kad privalomasis nurodymas būtų kuo greičiau įvykdytas.
13. Pažymi, kad bauda gali būti skiriama tik nustačius atsakingo asmens kaltę, tačiau Inspekcija nepagrindė, kaip konkrečiai pasireiškia jo kaltė, kaip konkrečiai jis galėjo paspartinti procesus, kokias konkrečiai klaidas jis padarė, juo labiau, kad veiksmus atlieka ne pats, o įmonės ir institucijos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).
15. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjos antstolės prašymo skolininkui paskirti baudą už privalomojo nurodymo nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Nustatyta, kad antstolė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0075/17/01688 pagal Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. vasario 22 d. privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-30-170222-00005, kuriuo skolininkas J. N. įpareigotas išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę, savavališkai perstatyto pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio nesuformuotoje valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini), dalis išardyti taip, kad statinys atitiktų iki rekonstravimo buvusius pastato matmenis pagal nekilnojamojo turto kadastre registruotus duomenis, užfiksuotus 1989 m. rugsėjo 6 d. (bendras plotas 19,03 m², tūris 55 m³). Privalomasis nurodymas priimtas vykdyti 2017 m. gruodžio 15 d. patvarkymu Nr. S-17-75-7587, 2017 m. gruodžio 19 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-17-75-7628, kuriuo konstatavo, kad privalomasis nurodymas nėra įvykdytas. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-36-639/2020 netenkintas antstolės A. R. Ž. pareiškimas dėl baudos J. N. skyrimo. 2021 m. vasario 23 d. antstolė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą Nr. S-21-75-3055, kuriuo konstatavo, kad skolininkas privalomojo įrodymo neįvykdė ir kreipėsi į teismą dėl baudos skolininkui skyrimo.
17. Privalomasis nurodymas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas CPK 587 straipsnio 10 punkte ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį, jeigu neįvykdytas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba jeigu neįvykdytas privalomasis nurodymas, kuris pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą yra vykdomasis dokumentas, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Jeigu sprendime yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos šio Kodekso 273 straipsnyje, arba jeigu privalomajame nurodyme yra nurodytos jo neįvykdymo pasekmės, surašytas aktas perduodamas antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime arba privalomajame nurodyme nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų (CPK 771 straipsnio 2 dalis).
18. Jeigu per teismo nustatytą terminą neįvykdytas sprendimas, įpareigojęs skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, ar sprendimas, įpareigojęs pašalinti statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus padarinius, arba jeigu per nustatytą terminą neįvykdytas privalomasis nurodymas ar nevykdomas privalomasis nurodymas, kurio įvykdymo terminas nenustatytas, surašytą aktą antstolis perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo arba privalomojo nurodymo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą arba privalomąjį nurodymą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad CPK 771 straipsnyje nustatyta bauda atlieka kompensacijos funkciją, skiriama kaip satisfakcija išieškotojui dėl laiku neįvykdytos prievolės, kartu ji skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019). Nagrinėjamu atveju ginčo, kad privalomasis nurodymas neįvykdytas, byloje nėra. Taigi, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, teismui nustačius, jog neįvykdytas privalomasis nurodymas, įpareigojęs skolininką pašalinti neteisėtos statybos padarinius ar atlikti kitus veiksmus, yra formalus pagrindas spręsti klausimą dėl baudos skyrimo, nepriklausomai nuo teismo sprendimu nustatyto įpareigojimo pobūdžio bei išieškotojo galimybės pačiam įvykdyti teismo sprendimą. Tačiau baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Taigi teismas privalo ne vien tik formaliai taikyti įstatymą, bet ir vadovautis bendraisiais civilinio proceso principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokias teisines pasekmes sukėlė vykdomojo dokumento nevykdymas, kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus ir kitas svarbias aplinkybes. Be to, naujausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ir privalomųjų nurodymų neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t. y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).
20. Taigi, vien savavališkos statybos nepašalinimas nurodytu konkrečiu būdu nesudaro pagrindo skirti baudą, nes turi būti įvertinta, ar skolininkas nesiėmė priemonių, kad pasinaudotų jam įstatymo suteikta teise gauti statybą leidžiantį dokumentą, t. y. kad įteisintų savavališką statybą. Jeigu asmuo imasi aktyvių veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, tai šis užtrukimas pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį pripažįstamas svarbia priežastimi pratęsti terminą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 išaiškinta, jog analogiškai šios aplinkybės vertintinos ir sprendžiant dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo ir skolininko kaltės baudos skyrimo kontekste – jeigu asmuo laiku ėmėsi aktyvių veiksmų statybą leidžiančiam dokumentui gauti, tačiau dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių statybą leidžiančio dokumento gavimo procedūros užtrunka, nėra pagrindo skirti tokiam asmeniui baudą už privalomojo nurodymo neįvykdymą, remiantis vien procedūriniu pažeidimu, kad jis laiku nesikreipė dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Pagrindą skirti baudą už privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo neįvykdymą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu asmuo sąmoningai nevykdo privalomojo nurodymo – nepašalina savavališkos statybos padarinių – ir nesiima veiksmų gauti statybą leidžiantį dokumentą.
21. Nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtintas detalusis planas, kuriuo suformuotos naujos skolininko nuomojamo valstybinės žemės sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog vyko didelės teritorijos, t. y. vietovės lygmens kompleksinis planavimas, o ne atskiro žemės sklypo planavimo procedūros, 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtintu detaliuoju planu pakeisti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2001 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 32, 2002 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. 133, 2008 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. T2-202 ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymu Nr. AD1-1432 patvirtintų detaliųjų planų sprendiniai, todėl apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad šis procesas užsitęsė ne vienerius metus, šią aplinkybę patvirtina ir detaliojo planavimo medžiaga (b. l. 26–93).
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog privalomojo nurodymo surašymo metu žemės sklypas, kurio statybą siekia įteisinti skolininkas, buvo nesuformuotoje valstybinėje žemėje, todėl visų pirma sklypą reikėjo suformuoti. Tam buvo reikalingos detaliojo planavimo ir sklypo kadastro duomenų nustatymo procedūros. Bylos duomenys patvirtina, kad 2020 m. lapkričio 9 d., vadovaujantis 2020 m. rugsėjo 10 d. patvirtintu detaliuoju planu, surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 201109 (b. l. 105), 2021 m. sausio 15 d. nustatyti žemės sklypo kadastro duomenys, surašytas kitos pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas Nr. 0115 bei sudarytas žemės sklypo planas, t. y. sudaryta žemės sklypo kadastro duomenų byla (b. l. 96, 106, 108). 2021 m. sausio 26 d. skolininkas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriui pateikė parengtą kadastro duomenų bylą ir prašymą pakeisti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis (b. l. 103), tačiau 2021 m. vasario 10 d. žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktu Nr. KAM-10956-(10.9 E.) nustatyti žemės sklypo ženklinimo reikalavimų pažeidimai, t. y. į ženklinimą nepakviesta valstybinės žemės sklypo nuomininkė AB Klaipėdos energija (b. l. 101). Matininkas 2021 m. vasario 12 d. Nacionalinei žemės tarnybai pateikė prašymą paaiškinti kadastro duomenų bylos atmetimo priežastis, į prašymą Nacionalinė žemės tarnyba atsakė tik 2021 m. kovo mėn. (tikslesnė data nenurodyta) ir nurodė, jog kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos centrinį padalinį dėl kadastro nuostatų 32.1.1.1 papunkčio išaiškinimo (b. l. 95). Tarnyba 2021 m. kovo 30 d. surašė žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktą Nr. KDV-1724-(10.10 E.), neatitikimų nenustatė, žemės sklypo planą ir bylą suderino (b. l. 107-109). Skolininkas tą pačią dieną, t. y. 2021 m. kovo 30 d. pateikė prašymą pakeisti nustatytus kadastro duomenis, tačiau 2021 m. balandžio mėn. (tikslesnė data nenurodyta) gavo Nacionalinės žemės tarnybos atsakymą, kad nepakeistas žemės sklypo naudojimo būdas, todėl Tarnyba negali priimti sprendimo dėl kadastro duomenų pakeitimo ir pasiūlė kreiptis į detalųjį planą patvirtinusią Klaipėdos miesto savivaldybę (b. l. 94). Dėl to skolininkas 2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją dėl žemės naudojimo būdo pakeitimo (b. l. 97), tačiau 2021 m. balandį (tikslesnė data nenurodyta) gavo atsakymą, kad sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje nenumatyta galimybė keisti išnuomoto žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir / ar būdo, todėl reikia pakeisti žemės nuomos sutartį ir skolininkui pasiūlyta kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą (b. l. 104). Apeliacinės instancijos teismo reikalavimu nauji skolininko pateikti įrodymai patvirtina, kad skolininkas 2021 m. gegužės 13 d. kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo, Tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjos 2021 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 13VĮ-498-(14.13.2.) pakeista 2003 m. balandžio 8 d. valstybinės žemės nuomos sutartis, o 2021 m. liepos 13 d. Nacionalinė žemės tarnyba ir skolininkas pasirašė susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo ir pakeitė sklypo pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, būdą (b. l. 133–137). 2021 m. liepos 19 d. skolininkas pateikė įrodymus, t. y. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro išrašą dėl žemės sklypo pakeitimų įregistravimo, bei 2021 m. liepos 15 d. prašymą Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės paneigia suinteresuoto asmens teiginius, kad po 2020 m. rugsėjo 10 d. detaliojo plano patvirtinimo skolininkas veiksmų ėmėsi tik po 2021 m. sausio 15 d., kai buvo sudarytas žemės sklypo planas, o aktyvūs skolininko veiksmai prasidėjo tik antstolei surašius 2021 m. vasario 23 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą. Pažymėtina, jog apeliantei, kaip valstybės institucijai neabejotinai yra žinoma apie administracinių procedūrų trukmę ir tai, jog skolininkas neturi galimybės daryti joms įtaką, o teigdama, kad dalis skolininko atliekamų veiksmų nereikalingi ir nesusiję su privalomojo nurodymo neįvykdymu, nenurodė, kokių konkrečių veiksmų skolininkas turėtų imtis siekdamas kuo greičiau įteisinti statybą, nors būtent institucija pagal gerojo administravimo principus turėtų padėti asmeniui įgyvendinti teises ir (arba) įvykdyti pareigas, o ne siekti jį formaliai nubausti.
24. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vien formalus CPK 771 straipsnio 6 dalyje numatytų teisinių pasekmių pritaikymas, t. y. baudos paskyrimas, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principų, juo labiau, kad išanalizavus bylos medžiagą nėra teisinio pagrindo sutikti su Inspekcijos teiginiais, jog skolininkas veiksmų imasi tik raginamas ir yra neaktyvus. Priešingai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga pagrindžia skolininko argumentus, kad jis aktyviai siekia įteisinti statybą, o to operatyviai negali padaryti dėl ilgai užtrunkančių administracinių procedūrų, todėl nagrinėjamu atveju nėra skolininko kaltės dėl privalomojo nurodymo neįvykdymo laiku.
25. Esant nustatytoms aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino antstolės prašymo skirti skolininkui baudą CPK 771 straipsnio pagrindu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirąjame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
26. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.