Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria teismas atmetė pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Domdeira“ bankroto administratoriaus atstatydinimo bei skundą dėl baudos skyrimo bankroto administratoriui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

A. V., BUAB ,,Domdeira“ (toliau ir – bendrovė) kreditorius, bei prie jo pareiškimo prisidėję kreditoriai UAB ,,Aidroka“, UAB ,,Bizea“, UAB ,,Elektrum Lietuva“, UAB ,,Lagota“, UAB ,,Iranva“, UAB ,,Rokmedis“, A. V., A. V., D. S., G. V., G. U., J. K., L. K., L. Š., O. N.-Čypienė, O. Z., R. K., S. V. kreipėsi į teismą, prašydami atstatydinti BUAB ,,Domdeira“ bankroto administratorių L. P..Nurodė, kad nepasitiki bankroto administratoriumi L. P. ir nemato galimybių leisti jam administruoti įmonę. Bankroto administratorius neteikia kreditoriams visų teismo priimtų nutarčių, pranešimų apie šaukiamus kreditorių susirinkimus, informacijos apie priimtų nutarčių įsiteisėjimą, kreditorių sąrašo patvirtinimą teismui teikė dalimis, taip vilkindamas bankroto procedūras. Administratorius L. P. vengia bendradarbiauti su kreditoriais, be to, nepagrįstai teismui teikė prašymą leisti utilizuoti įmonės turtą, nors medienos atraižas galima buvo pelningai parduoti, o padėklai yra tinkami realizuoti kaip produkcija. Administratorius tyčia vilkina turto pardavimą už realią kainą bei daro žalą bendrovei.Taip pat kreditorius A. V. pateiktame skunde (prie jo skundo prisidėję kreditoriai A. V., A. V., D. S., G. V., G. U., J. K., L. K., L. Š., O. N.-Č., O. Z., R. K.) nurodė, kad bankroto administratorius netinkamai atlieka pareigas, pateikė teismui sumažintus kreditorių finansinius reikalavimus, kreditoriams nepateikė duomenų apie priskaičiuotą darbo užmokestį, išeitines ir kitas išmokas, nesirūpina bendrovės turto apsauga, dėl to prašė administratoriui skirti 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.Bankroto administratorius L. P. su kreditorių pareiškimu bei skundu nesutiko. Nurodė, kad buvęs bendrovės vadovas A. V. teikia nepagrįstus skundus, vilkina bankroto procesą bei didina administravimo išlaidas. Kreditoriams yra teikiamos teismo nutartys, pateikta ataskaita apie bankroto eigą, be to, nurodo, jog patys kreditoriai nei karto nesikreipė dėl informacijos pateikimo. Teigia, jog bendrovė nekilnojamojo turto neturi, todėl neturi kur sandėliuoti turto, kurį sudaro senos medžio atliekos, pajuodę medžio padėklai ir pjuvenos. Buvusių bendrovės darbuotojų finansiniai reikalavimai buvo patvirtinti bankrotą bylą nagrinėjančio teismo 2018 m. sausio 11 d., vėliau buvo tikslinami, nes darbuotojai nebuvo nurodę iš ko susideda jų reikalavimo suma. Iš Garantinio fondo gauta lėšų suma buvo išmokėta kreditoriams, dalies kreditorių reikalavimai buvo padengti visiškai, kitų sumažėjo, todėl teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi buvusių darbuotojų finansiniai reikalavimai dar kartą patikslinti.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio apygardos teismas 2018 m. gegužės 4 d. nutartimi pareiškimą dėl BUAB ,,Domdeira“ administratoriaus L. P. atstatydinimo bei skundą dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų ir baudos skyrimo atmetė.Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta objektyvių duomenų, sudarančių pakankamą pagrindą bankroto administratoriaus L. P. atstatydinimui. Tai, kad dalis turto, kreditorių teigimu, gali būti panaudota pagal paskirtį ar galėjo būti parduota anksčiau, perdavus šį turtą administratoriui, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto administratorius netinkamai atlieka savo pareigas.Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog bankroto administratorius pažeidė įstatymo reikalavimus, susijusius su bendrovės buvusių darbuotojų įspėjimu apie atleidimą iš darbo (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 2 punktas, 11 straipsnio 5 dalies 11 punktas), kreditorių informavimu apie bendrovės skolos sudėtį, skolos apskaičiavimu.Teismo vertinimu siekimas patikrinti administratoriui perduotų bendrovės dokumentų atitikimą valstybės institucijų turimiems duomenims (nagrinėjamu atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui pateiktiems duomenims apie įmonės darbuotojų priėmimą į darbą ir jų atleidimą), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog administratorius pažeidžia procesines teises. Byloje nenustatyta, jog bankroto administratorius L. P. vengia teisingai nustatyti pirmos eilės kreditorių finansinių reikalavimų dydį ar netinkamai atlieka bei vilkina bankroto procedūras, todėl konstatuoti jo neteisėtus veiksmus ir skirti jam baudą, teismas neturi pagrindo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnis). Priešingai, administratoriaus L. P. prašymai teismui išreikalauti įmonės dokumentus iš buvusio bendrovės vadovo A. V. ir buhalterinės apskaitos UAB „Domdeira“ paslaugas teikusios UAB „Apskaita ir buhalterija LT“, teikiami pareiškimai skirti A. V. baudą už teismo įpareigojimo nevykdymą, teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog administratorius siekia išreikalauti visus bendrovės dokumentus ir nustatyti skolų dydį. Remdamasis bankroto administratoriaus nurodytais duomenimis, teismas pažymėjo, kad neatmestina, jog dalis bendrovės dokumentų, tame tarpe susiję su įsiskolinimu darbuotojams, galimai nėra pilnai perduoti administratoriui, todėl atsakomybė dėl tikslios bendrovės skolos pirmos eilės kreditoriams tenka buvusiam vadovui A. V., kuris netinkamai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius A. V. prašo Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti ir tenkinti absoliučios kreditorių daugumos reikalavimus pilna apimtimi, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytą 15 dienų nuo kreipimosi dienos dėl administratoriaus atstatydinimo terminą šio klausimo išsprendimui. Kreditorių prašymą teismas gavo 2018 m. kovo 9 d., o išnagrinėjo tik 2018 m. gegužės 4 d. Taip pat teismas pažeidė proceso teisės normas, nes priėmė ir vertino bankroto administratoriaus atsiliepimą, pateiktą praleidus nustatytą terminą.Teismas nepagrįstai nustatė, kad bankroto administratorius nepažeidė reikalavimo dėl laiku sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą. Teismas neteisingai nustatė nutarties, kuria patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, įsiteisėjimo datą. Teismas pasisakė tik dėl 2017 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, nors šie reikalavimai buvo tvirtinami ir 2018 m. sausio 5 ir 11 d. nutartimis. Taigi pareiga L. P. sušaukti pirmąjį BUAB „Domdeira“ kreditorių susirinkimą buvo iki 2018 m. vasario 20 d., tačiau jis tyčia to neatliko.Pats bankroto administratorius neginčijo, t. y. pripažino, kad nevykdė 2017 m. spalio 13 d. nutartimi įpareigojimo laiku sušaukti pirmąjį kreditorių susirinkimą, todėl skundžiamame nutartyje nepagrįstos išvados, jog jis neturėjo pagrindo sušaukti šio susirinkimo. Sušaukus susirinkimą, kreditoriai būtų nustatę turto pardavimo kainą ir tvarką bei seniai pardavę turtą.Teismas sutiko, kad kreditorių teiginiai, jog administratorius savivaliauja siekdamas utilizuoti perimtą BUAB,, Domdeira‘‘ turtą, kuris gali būti parduotas, yra pagrįsti, tačiau pateisino tokius L. P. veiksmus, nes įmonė neturi nekilnojamojo turto ir administravimo lėšų, kurias galima skirti patalpų nuomai. Tačiau administratorius sutikdamas administruoti įmonę, kartu prisiėmė riziką, o kartu ir neigiamas pasekmes, kad lėšų nebuvimas įmonėje neturės įtakos jo darbui. Bankroto administratorius net nesidomėjo ir nenurodė kokia būtų reikiamų patalpų nuomos kaina, nors bendrovės teritorijoje yra tuščia lauko pastogė, kurioje nemokamai būtų galima laikyti bendrovės turtą (lentpjūvės produkcija), tačiau administratorius ja nesinaudoja. Taigi bankroto administratorius netinkamai atlieka bendrovės turto priežiūrą. Bankroto administratorius L. P. turi tiesioginį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, siekia, kad bendrovės turtas būtų nukainuotas ir nurašytas. Todėl tyčia vilkina pardavimą už realią kainą, tyčia siekė sulaukti pavasario, kai visiškai prarandama malkų paklausa. Administratorius elgiasi arogantiškai, savivaliauja, siekia tik savo tikslų bei meluoja, ne tik negerbia kreditorių, bet su jais visiškai nebendrauja, neteikia jiems aktualių teismo nutarčių, bei informacijos bei darbo metu piktnaudžiauja alkoholiu.Bankroto administratorius L. P. atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti arba palikti nenagrinėtu, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Priešingai nei nurodo kreditorius A. V., bankroto administratorius teikia el. paštu kreditoriams teismo nutartis, ataskaitas bei informaciją. Kreditorių susirinkimai nėra šaukiami, nes Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 5 d. nutartimi bendrovei taikytas supaprastintas bankroto procesas – turto pardavimo klausimus sprendžia teismas (ĮBĮ 13¹ straipsnis). Šią nutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 27 d. nutartimi paliko nepakeistą, todėl bankroto administratorius neturėjo pagrindo rengti kreditorių susirinkimo. A. V. klaidingai teigia, kad administratorius vilkina bendrovės turto pardavimą, buvęs bendrovės vadovas nenurodo, kad jis pats skundžia visas teismo nutartis dėl turto pardavimo ir tokiu būdu vilkina bankroto procesą. Tai, kad dalis turto, A. V. teigimu, gali būti panaudota pagal paskirtį ar galėjo būti parduota anksčiau, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bankroto administratorius netinkami atlieka savo pareigas. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą L. P. atstatydinti.A. V. klaidina teismą, pateikdamas nuotraukas turto, kuris nepriklauso bendrovei ir neperduotas administratoriui.Pats A. V., kaip buvęs bendrovės vadovas, iki bankroto bylos iškėlimo nesirūpino bendrovės turtu, tinkamai nesandėliavo jo, apsaugant nuo kritulių, be to, buvęs vadovas pats galėjo parduoti bendrovės turtą.Pagal patvirtintą kreditorių sąrašą prašymą dėl bankroto administratoriaus palaiko kreditoriai, kurių patvirtinti reikalavimai siekia 46,24 proc. nuo visos patvirtintos sumos, o paties A. V. reikalavimas iš viso sudaro tik 2,3 proc.A. V. iki bankroto bylos iškėlimo, kai bendrovė jau buvo nemoki, atsiskaitinėjo su kreditoriais, pažeisdamas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Buvęs vadovas A. V., siekdamas išvengti atsakomybės, teikia nepagrįstus skundus bankroto administratoriaus atžvilgiu, turint tikslą jį atstatydinti iš administratoriaus pareigų. Už piktnaudžiavimą procesu A. V. skirtina bauda bendrovės naudai.Teismo nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo neskundžiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.Nagrinėjamu atveju apeliantas atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas atmetė prašymą dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo iš bankrutavusios įmonės administratoriaus pareigų, bei atmetė prašymą dėl baudos skyrimo už, apelianto teigimu, netinkamais atliekamas bankroto administratoriaus pareigas.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas atstatydinti bankroto administratorių

CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 straipsnis).Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutarties, kuria atmestas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus procesinis prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo, apskundimo apeliacine tvarka galimybė nei ĮBĮ, nei CPK nenustatyta, be to, tokia teismo nutartis neužkerta kelio tolesnei bankroto bylos eigai. Teismui atmetus prašymą (neatstatydinus administratoriaus), tokia teismo nutartis nei apeliacine, nei kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017). Analogiškos pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-306-823/2018; 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-412-330/2018; ir kt.). Taigi nutartis, kuria atmestas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo negali būti apeliacinio apskundimo objektas.

Dėl teismo nutarties dalies, kuria atmestas prašymas skirti bankroto administratoriui baudą

CPK X skyriaus nuostatos, reglamentuojančios teismo nuobaudų rūšis bei jų skyrimą, nenumato galimybės atskiruoju skundu skųsti teismo nutartį, kuria pirmosios instancijos teismas skyrė arba atsisakė skirti proceso dalyviui baudą. Toks teismo procesinis sprendimas neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 107 straipsniu, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Atskirasis skundas gali būti paduodamas tik asmens, kuriam bauda paskirta, ir tik dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą, paduotas CPK 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, atmetamas. Taigi, klausimas dėl baudos nepaskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo negali būti nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme.Atsižvelgiantį tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teisme nustačius, kad atskirasis skundas paduotas dėl nutarties, kuria atmestas prašymas dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo bei atmestas prašymas skirti baudą, kuri negali būti skundžiama apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl bankroto administratoriaus prašymo kreditoriui A. V. skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

Bankroto administratorius L. P. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis prašo skirti buvusiam BUAB ,,Domdeira“ vadovui A. V. baudą bendrovės naudai. Nurodo, kad A. V., siekdamas išvengti atsakomybės teikia nepagrįstus skundus bankroto administratoriaus atžvilgiu, turint tikslą bankroto administratorių atstatydinti iš pareigų.Pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį byloje dalyvaujančių asmenų pareiga sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, t. y. jeigu asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 proc. iš šios baudos gali būti skiriama kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).Sprendžiant klausimą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016).Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-953-823/2018 kreditoriui A. V. buvo paskirta 500,00 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškiant akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą (205 Eur skirta BUAB ,,Domdeira“ naudai). Minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad buvęs bendrovės vadovas A. V. BUAB „Domdeira“ bankroto byloje skundžia beveik kiekvieną BUAB „Domdeira“ bankroto administratoriaus ir pirmosios instancijos teismo veiksmą, teikia nepagrįstus prašymus ir reikalavimus, taip akivaizdžiai naudodamasis savo procesinėmis teisėmis ne pagal paskirtį ir vilkindamas BUAB „Domdeira“ bankroto procesą. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi paskirta bauda palikta nepakeista. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi paskiriant A. V. baudą iš esmės buvo vertinamas iki nutarties priėmimo šio kreditoriaus procesinis elgesys, pateikiant procesinius dokumentus (skundus, prašymus), t. y. tame tarpe ir dėl nagrinėjamo atskirojo skundo pateikimo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pakartotinai buvusiam BUAB ,,Domdeira“ vadovui skirti baudą. Todėl bankroto administratoriaus prašymas skirti baudą atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsniu, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus A. V. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 4 d. nutarties, nutraukti.

Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Domdeira“ bankroto administratoriaus prašymą dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis A. V. skyrimo atmesti.