Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Zdislavui Kulevičiui, Ritai Pechovskai,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. N. ieškinį, pareiktą atsakovui A. T., dalyvaujant institucijai, teikiančios išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos), gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Siekiant atkurti vaiko ir tėvo prarastą ryšį atsakovui buvo siūlyta pagalba, tačiau atsakovas pagalbos atsisakė. Su atsakovu dalyvavo neteisminėje mediacijoje dėl globojamo anūko bendravimo su jo tėvu, A. T., tvarkos. Pirminiame mediacijos susitikime atsakovas dalyvavo, tačiau į planuotą antrą susitikimą atsakovas neatvyko, nepranešė neatvykimo priežasčių, dėl to mediacija buvo nutraukta. (duomenys neskelbtini) gimnazija, kurią nepilnametis vaikas N. T. lanko nuo pirmos klasės, pranešė, kad N. T. tėvas su mokytojais ir klasės auklėtojais mokymosi gimnazijoje metu nebendravo, vaiko ugdyme nedalyvavo.

2019 m. atsakovas sūnui skambino tris kartus, taip pat tris kartus parašė sms žinutę. 2020 m. parašė sms žinutę tik du kartus. Kartą einant pasivaikščioti kartu su anūku gatvėje pamatė neblaivų stovintį atsakovą, anūkas tuomet nusisuko ir net nepasisveikinęs su tėvu nuėjo tolyn. N. T. ignoruoja savo tėvą A. T.. Pernai mirus anūko motinai norėjo atsiimti vaiko rūbus, tačiau atsakovas į namus neįsileido, taip pat neleido paimti vaiko daiktų. Raktus nuo buto atgavo tik šių metų rugpjūčio mėnesį, kuomet taikiai susitarė dėl buto padalijimo. Atsakovui atiteko 45 procentai buto, nepilnamečiui vaikui N. T. – 55 procentai. Šiuo metu atsakovas per antstolį moka 221 Eur laikiną išlaikymą. Vaiko pinigus ir našlaičio pašalpą gauna nuo lapkričio pabaigos. Našlaičio pašalpą pervedą anūkui į atskirą sąskaitą, ji sudaro apie 170 Eur. Už vaiko gaunamus pinigus moka anūko gyvybės draudimą, kurio įmoka sudaro 50 Eur, kartą per metus sumoka papildomą kaupiamą draudimo įmoką – 120 Eur. Prašo priteisti 310 Eur išlaikymą nepilnamečiui vaikui, nes išlaidos išlaikyti nepilnametį vaiką yra didelės. Jau beveik metus su vaiku lankosi pas psichologą. Vienos valandos konsultacija kainuoja 20 Eur, kelionės išlaidos – 10 Eur. Vaikas turi regos sutrikimą, akinius reikia keisti kas pusę metų, akiniai kainuoja 200 Eur. Kreipėsi pas gydytojus dėl įaugusių nagų, sumokėjo 70 Eur, dar reikėjo pirkti vaistus, sumokėjo 20 Eur. Taip pat vaikas lankosi pas odontologą, vizitas, kurio metu pagydė du dantukus kainavo 100 Eur, susidaro kelionės išlaidos. Iš viso reikia pagydyti 6 dantukus. Ateityje reikės dėti dantų vainikėlį, reikės sumokėti 1400 Eur. Maistui vaikas nėra išrankus. N. T. mokosi 9 klasėje, nupirko jam naują kompiuterį už 700 Eur, mokymo priemones. Taip pat nupirko vaikui baldus įrengiant vaiko kambarį. Batai kainavo 120 Eur ir 50 Eur, pirko uniformą. Vaikas yra aukštas, apie 175 cm ūgio, stambaus kūno sudėjimo. Dėl to reikia pirkti vyriškus rūbus. Nupirko anūkui treniruoklį, nes vaikas pradėjo sportuoti. Būrelių anūkas nelanko. Taip pat yra komunalinės išlaidos, butas kūrenamas malkomis, papildomai vaiko kambarį šildo elektriniu šildytuvu.

Atsakovas A. T. turi suaugusį sūnų iš pirmos santuokos, kuriame dabar 24 ar 25 metai Pastarąjį taip pat užaugino motina. Nepilnametis vaikas N. T. atsakovą ignoruoja, pastarasis su sūnumi nebendrauja, nepalaiko jokio ryšio, neišlaiko, turi problemų su alkoholiu. Požymių, rodančių, kad padėtis gali pasikeisti nėra, dėl to prašo ieškinį patenkinti visiškai.

Institucija, teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog skyriaus specialistai 2019 m. liepos 26 d. nustatė vaikui N. T. antrą grėsmės lygį A. T. šeimoje ir apgyvendino vaiką pas močiutę R. N.. 2019 m. rugpjūčio 14 d. Mobilioji komanda pateikė savo rekomendacijas dėl darbo su tėvu, buvo sudaryti du pagalbos šeimai planai, kuriuose detaliai buvo išdėstyta kaip turi vykti darbas su tėvu, kokių veiksmų pastarasis turi imtis norėdamas atkurti santykius su sūnumi. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi tenkino skyriaus pareiškimą dėl teismo leidimo paimti vaiką N. T., išdavimo. Savo nuomonę vaikas išreiškė teisme, bylos nagrinėjimo metu. Nurodė, jog gyvena su seneliais, ateityje norėtų ir toliau gyventi su seneliais. Tėvas jo nelanko, skambino, tačiau jis kalbėti su tėvu nenorėjo, dėl to neatsiliepė. Su tėvu bendrauti nenori. Vaiko nuomonė nepasikeitė ir 2020 m. vasario 26 d. jo aplankymo metu. 2019 m. spalio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu N. T. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta R. N., su kuria nustatyta vaiko laikinoji globa. 2020 m. vasario 25 d. laikinosios globos peržiūros metu Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja J. R. paaiškino, jog su A. T. buvo bendrauta tik telefonu, kadangi pastarasis dirba, sakė, jog turi reikalų. Tėvui buvo siūlyta mediacija su močiute, paskirtos dvi datos, vieną kartą tėvas atvyko, antrą kartą neatvyko, apie neatvykimą nepranešė. Tėvas paaiškino, jog bandė skambinti sūnui, tačiau jis niekada neatsiliepia. Tėvas priėmė pasiūlymą lankyti tėvystės įgūdžių formavimo kursus. Laikinoji globėja paaiškino, jog nuo 2019 m. liepos mėnesio N. T. lanko psichologo konsultacijas, mokosi neblogai, jo vidurkis yra 8. Su tėvu anūkas nebendrauja. Buvo nutarta palikti laikinąją globą, močiutei kreiptis į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo. Tėvui pasiūlyta lankyti tėvystės ugdymo kursus. 2020 m. gegužės 11 d. skyriaus vyr. specialistė teiravosi telefonu atvejo vadybininkės N. Z. dėl situacijos A. T. šeimoje. Pastaroji paaiškino, jog tėvas beveik per 3 mėnesius nepadarė jokių žingsnių siekiant užmegzti su sūnumi nutrukusį ryšį. Tėvas tėvystės įgūdžių formavimo kursų nelankė, nuo jų raštiškai įsipareigojo atsisakyti. Atvejo vadybininkės teigimu artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl atvejo vadybos A. T. nutraukimo, kadangi jis pagalbos nepriima. Skyriaus vyr. specialistė susisiekė su A. T. telefonu, pastarasis paaiškino, jog dirba toje pačioje darbovietėje (duomenys neskelbtini) šaltkalviu, gauna 500 Eur atlyginimą, kiekvieną mėnesį moka 130 Eur kreditą bankui. Po 2020 m. vasario 25 d. sūnaus laikinosios globos peržiūros situacija nepasikeitė, tėvas nenuvyko pas sūnų, su juo nebendravo. Rašė sūnui trumpąsias sms žinutes, tačiau sūnus į jas neatsako. A. T. paaiškino, kad tėvystės įgūdžių formavimo kursų nelankė. Sutinka, kad jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia N. T. atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, skyrius pritaria ieškovės R. N. ieškiniui dėl tėvo A. T. valdžios apribojimo vaiko N. T., atžvilgiu, tačiau siūlo taikyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Skyrius pritaria ieškinio reikalavimui vaiko gyvenamosios vietos su laikinąja globėja nustatymo, išlaikymo, atitinkančio visus vaiko poreikius, iš tėvo priteisimo.

Skyriaus atstovė Rita Pechovska teismo posėdžio metu paaiškino, kad močiutė R. N. globoja anūką N. T. daugiau nei vienerius metus. Šeimai buvo taikoma atvejo vadyba, su tėvu daugiausia buvo bendrauta telefonu, buvo siūlyta pagalba, sudarytas pagalbos planas. Siūlyta psichiatro pagalba, pozityvios tėvystės kursai, tačiau atsakovas nuo teikiamos pagalbos atsisakė, jokių pastangų susigrąžinti vaiką ar atkurti su juo ryšį nedėjo, dėl to buvo nutraukta atvejo vadyba. Tėvas visiškai nedalyvauja savo sūnaus gyvenime, nededa pastangų atstatyti ryšį su vaiku. Tėvo teiginiai, kad jam draudžiama bendrauti su vaiku neatitinka tikrovės. Tokiu būdu vaiko tėvas daugiau nei metus nedalyvauja vaiko auginime, jo auklėjime, nededa pastangų atkurti prarastą ryšį, dėl to prašo ieškinį patenkinti ir neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečio vaiko N. T. atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei šalių paaiškinimų matyti, kad (duomenys neskelbtini) A. T. ir L. N. gimė sūnus N. T.. (duomenys neskelbtini) L. N. mirė. 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-8577-371/2019 leista paimti nepilnametį vaiką N. T. iš vaiko tėvo A. T.. Nutartis buvo apskųsta Vilniaus apygardos teismui, tačiau 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2019 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista. 2019 m. spalio 21 d. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-1352 N. T. likusiam be tėvų globos nuo 2019 m. spalio 18 d. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta R. N..

2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5733-419/2019 (c.b. e2-729-419/2020) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir iš atsakovo A. T. priteistas laikinas išlaikymas jo nepilnamečiui vaikui N. T., mokamas kas mėnesį 215,00 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. gegužės 7 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos, paskiriant ieškovę L. N., išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis, uždrausta A. T. bet kokiu būdu ir forma perleisti ir/ar apsunkinti suvaržymais nuosavybės teises į 74,72 kv. m. bendro ploto butą su 13,89 kv. m. ploto rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) bei apie šį draudimą atlikti įrašą viešame registre (VĮ Registrų centras). 2020 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi patvirtinta ieškovo N. T., atstovaujamo globėjos R. N. ir atsakovo A. T. sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta, taip pat panaikintos 2019 m. gegužės 10 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, uždraudimas bet kokiu būdu ir forma perleisti ir/ar apsunkinti suvaržymais nekilnojamąjį turtą).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų turi būti taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas daro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (LR CK 3.180 str. 3 d.).

Iš ieškovės R. N. paaiškinimo matyti, kad susirgus jos dukrai L. N. jos nepilnametis vaikas N. T. faktiškai nuo 2018 m. gruodžio 25 d. pradėjo atskirai gyventi nuo tėvo, atsakovo A. T., jai (ieškovei) teko rūpintis sergančia dukra ir likusiam be tėvo priežiūros anūku. Byloje nustatyta, kad po vaiko motinos L. N., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, teismas davė leidimą paimti vaiką iš tėvo, nepilnamečiui N. T. nuo 2019 m. spalio 18 d. nustatyta laikinoji globa, jo globėja paskirta močiutė R. N..

Pagal 2019 m. rugsėjo 9 d. Šalčininkų rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktus duomenis N. T. gimnazijoje mokosi nuo pirmos klasės. Per šį laiką gimnazijos administracijai, mokytojams ir kitiems specialistams neteko matyti ir bendrauti su vaiko tėvu A. T., vaiko ugdyme pastarasis nedalyvavo. Bendravo su vaiko mama L. N., močiute R. N., kartą į mokyklą buvo atėjęs senelis ir nuvedė vaiką pas gydytoją pastarajam pasijutus blogai.

2019 m. rugsėjo 10 d. ir 2020 m. vasario 25 d. buvo sudaryti pagalbos planai, kuriuose detaliai buvo išdėstyta, kaip turi vykti darbas su tėvu, kokių veiksmų pastarasis turi imtis, norėdamas atkurti santykius su sūnumi. Atsakovui buvo pasiūlyta kreiptis pas gydytoją psichiatrą, narkologą siekiant įvertinti alkoholio vartojimo įpročius, lankyti mediaciją siekiant išspręsti tarpusavio konfliktą ir išmokti taikiai bendrauti, socialinio darbuotojo konsultacijos vaiko raidos ir auklėjimo klausimais, lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių kursus siekiant išmokti sukuri ryšį su sūnumi.

Iš 2020 m. sausio 27 d. VĮ biuro „Pactum“ pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė R. N. dalyvavo neteisminėje mediacijoje dėl globojamo anūko bendravimo su jo tėvu, A. T., tvarkos. Pirmame susitikime, kuris vyko 2019 m. lapkričio 18 d., dalyvavo abi šalys, į antrą planuotą susitikimą 2019 m. gruodžio 17 d. atvykus tik R. N., o kitai šaliai neatvykus ir nepranešus apie neatvykimo priežastis, nuspręsta mediacijos proceso nebetęsti dėl kitos šalies nedalyvavimo.

2020 m. gegužės 11 d. Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima, J. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, remiantis 2019 m. liepos 29 d. Šalčininkų socialinių paslaugų centro direktoriaus įsakymu Nr. V7-151 A. T. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba. Šiuo laikotarpiu daugiausiai buvo bendrauta telefonu. A. T. atsisakė registruotis pas priklausomybės ligų gydytoją. 2020 m. vasario 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu A. T. buvo siūloma lankyti pozityvios tėvystės kursus, tačiau pastarasis šiuos kursus lankyti atsisakė.

Iš 2020 m. rugsėjo 22 d. Šalčininkų socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos, dirbančios su šeima, J. R. tarnybinio pranešimo matyti, kad ryšium su tuo, jog tėvas atsisako pagalbos plane numatytų paslaugų, siūloma peržiūrėti pagalbos planą bei nustačius, kad pagalbos plane numatyta ir teikta pagalba nepadėjo tėvui pakeisti elgesio su vaiku, tėvas nebendradarbiauja su atvejo vadybininku, nevykdo pagalbos plane numatytų įsipareigojimų, nededa pastangų, nekeičia savo elgesio, nutarta nutraukti atvejo vadybos procesą.

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuriame nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios apribojimą.

Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga (LR CK 3.165 str.). Todėl šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove, o jos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (ar motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta.

Tokiu būdu byloje nustatyta, kad faktiškai nuo 2018 m. gruodžio 25 d. atsakovas A. T. gyvena atskirai nuo savo sūnaus N. T., kuris gyvena pas močiutę R. N., su vaiku nebendrauja, jo neauklėja. Per šį laikotarpį iš karto po vaiko motinos L. N. mirties, 2019 m. liepos 29 d., atsakovo A. T. šeimai buvo taikoma atvejo vadyba bei vėliau 2019 m. rugsėjo 10 d., 2020 m. vasario 25 d. sudaryti du pagalbos planai, siekiant padėti atsakovui atkurti ryšį su sūnumi, atsakovui buvo siūlyta įvairi pagalba, tačiau pastarasis jokių aktyvių veiksmų sūnaus į šeimą grąžinimo link nepadarė. Atsakovui teikiamos paslaugos rezultatų nedavė arba jų jis tiesiog atsisakė.

Atsakovas A. T. pateiktame teismui prašyme dėl bylos nagrinėjimo pranešė teismui, kad sutinka, jog dar vienerius metus būtų pratęstas jo kaip tėvo valdžios apribojimas sūnaus N. T. atžvilgiu. Nurodo, kad niekada neatsisakė rūpintis savo sūnumi, nori juo rūpintis, tačiau jam visas įmanomas kliūtis sudaro R. N..

Tačiau šiuo atveju atsakovo prašymu pritaikius prevencinę priemonę ir apribojus jo kaip tėvo valdžią laikinai, atsakovas turėtų realiai įvertinti situaciją, kad teismas jam suteikia galimybę grąžinti vaiką, pateikti teismui įrodymus, kad jis stengsis pasikeisti ir dėl to imsis realių veiksmų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Tačiau laikinas tėvų valdžios apribojimas negali trukti neapibrėžtai ilgai. Atsakovas turi keisti gyvenimo būdą, bendradarbiauti su vaiko teisių apsaugos institucijomis, aktyviai dalyvauti socialinių paslaugų programose, dirbti, gauti pajamas, parodyti pažangą (iniciatyvą) formuodamas tinkamo savo elgesio ir rūpinimosi vaiku įgūdžius realiais veiksmais.

Tuo tarpu iš ieškovės R. N. paaiškinimo matyti, kad nepilnamečio vaiko tėvas A. T. 2019 m. sūnui skambino tris kartus, taip pat tris kartus parašė sms žinutę. 2020 m. parašė sms žinutę tik du kartus, sūnaus nelanko, juo nesirūpina, priteistą laikiną išlaikymą iš atsakovo darbo užmokesčio išskaičiuoja antstolis, tačiau sūnaus auklėjime atsakovas visiškai nedalyvauja.

Apklaustas teismo posėdžio metu nepilnametis vaikas N. T. taip pat patvirtino, kad su tėvu paskutinį kartą bendravo seniai.

Byloje nenustatyta jokių objektyvių įrodymų, kad ieškovė R. N. kliudytų atsakovui dalyvauti sūnaus auklėjime ir bendravime. Priešingai nei teigia atsakovas, iš byloje esančios pažymos matyti, kad prieš paduodant ieškinį teismui buvo siekiama išspręsti ginčą taikiai mediacijos būdu, tačiau atsakovas į antrą mediacijos susitikimą neatvyko, dėl to mediacija buvo nebetęsiama. Šie duomenys bei pasyvus atsakovo elgesys nagrinėjant bylą teisme, nes jis neatvyko į paskirtus teismo posėdžius, nebandė teisme taikiai išspręsti ginčą, nepateikė jokių įrodymų, kad ketina keisti savo elgesį sūnaus atžvilgiu, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas ne tik nevykdo savo kaip tėvo pareigos rūpintis sūnumi, bet vengia vykdyti šią pareigą be jokių jo tokį elgesį pateisinančių priežasčių.

Tokiu būdu atsakovas, kaip vaiko tėvas jo auklėjime nedalyvauja, juo nesirūpina, byloje nėra duomenų apie tai, kad jis gali pakeisti savo elgesį ir padėtis dėl vaiko gali pasikeisti, nes nepilnametis vaikas N. T. jau beveik dvejus metus gyvena atskirai nuo tėvo ir per šiuos metus tarp tėvo ir vaiko faktiškai nėra jokio bendravimo, o iš tėvo pusės nėra siekimo atkurti bendravimą su vaiku.

Nepilnametis N. T. teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka su ieškiniu, šiuo metu gyvena su seneliais, ir toliau nori gyventi su seneliais, su tėvu nebendrauja.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad apsaugant nepilnamečio vaiko teises ir interesus yra pagrindas apriboti neterminuotai atsakovo A. T. tėvo valdžią nepilnamečio vaiko N. T., gim. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3 d.). Pagal LR CK 3.180 str. 4 d. nuostatas atsakovui A. T. išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Išaiškinti atsakovui, kad pagal LR CK 3.181. str. 2 d. tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.183 str. 4 d. N. T. gyvenamoji vieta iki teismo nutarties dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo nustatoma su laikinąja globėja R. N., šiuo metu gyvenančia (duomenys neskelbtini).

LR CK 3.192 str. 1 d. numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ši pareiga išlieka ir atskirus vaikus nuo tėvų arba apribojus tėvų valdžią, išskyrus atvejus, kai vaikas įvaikinamas (LR CK 3.195 str.).

Nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-195/2011). Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013). Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiui vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi kitų išlaikomų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. P. v. Š. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-513/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010).

Šiuo metu vaikas turi keturiolika metų, mokosi gimnazijoje. Ieškovė paaiškino, kad nepilnametis vaikas gauna našlaičio pašalpą, kuri sudaro apie 170 Eur, 60 Eur vaiko pinigus, iš kurių 50 Eur sumoka už gyvybės draudimą, taip pat vieną kartą per metus sumoką 120 Eur papildomą kaupiamą draudimo įmoką.

Atsakovas pateiktame atsiliepime nurodė, kad gauna apie 550 Eur darbo užmokestį atskaičius mokesčius. Pagal „Sodros“ duomenis atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčius (neatskaičius mokesčių) sudaro nuo 800 Eur iki 976 Eur. Atsakovas, bendraudamas su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistais nurodė, kad kas mėnesį moka bankui 130 Eur kredito įmoką. Atsakovui priklauso 45/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini). Patikrinus teismų sistemoje „Liteko“ „Regitros“ duomenis nustatyta, kad atsakovo vardu įregistruotas automobilis „VW Passat“.

Pagal ieškovės paskaičiavimus nepilnamečio vaiko N. T. poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga suma sudaro vidutiniškai 634-682 Eur. Iš šių paskaičiavimų matyti, kad baldams trejiems metams skiriama 34 Eur kas mėnesį, rūbams, avalynei, mokyklinei uniformai skaičiuojant metams 112 Eur, mobilaus ryšio paslaugoms – 15 Eur, kanceliarinėms prekėms, kuprinei, pratyboms, maitinimui, renginiams ir išvykoms ugdymo įstaigoje 30 Eur, maistui namuose ne mažiau 200 Eur, sveikatos priežiūrai 153 Eur per mėnesį (akiniai, jų priežiūra, gydytojo paslaugos 38 Eur, psichologo paslaugos su transporto išlaidomis 100 Eur, vaistai, vitaminai 7 Eur, dantų priežiūrai 8 Eur), kirpimui, higienos priemonės 8 Eur, ugdymo pramogoms (įskaitant augintinio priežiūrą) 40 Eur, gyvybės draudimas 50 Eur, komunalinių mokesčių suma įvertinus sezoniškumą – 40 Eur.

Aplinkybės, jog vaikui reikia pirkti maistą, rūbus, aprūpinti jį būstu ir atitinkamai apmokėti būsto išlaikymo išlaidas, be to, užtikrinti tam tikrą vaikų laisvalaikį, visuotinai žinomos ir jų įrodinėti nereikia (LR CPK 182 str. 1 p.). Tačiau tenkinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, kad tėvas turi prisidėti prie išlaikymo pagal savo galimybes, o vaiko poreikiai taip pat turėtų būti tenkinami protingumo ribose.

Tokiu būdu atsakovas yra darbingo amžiaus, kitų išlaikytinių neturi, duomenų apie turimas sveikatos problemas byloje nėra, oficialiai gaunamos pajamos sudaro nuo 550 iki 600 Eur per mėnesį, nepilnametis vaikas likęs be motinos faktiškai gauna tik 230 Eur pajamų, dėl to atsakovas objektyviai pagal savo turtinę padėtį gali teikti vaikui 270 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį, tokiu būdu teikiamas 500 Eur išlaikymas per mėnesį užtikrintų nepilnamečio vaiko poreikius.

Dėl to yra pagrindas priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių nepilnamečiui vaikui N. T., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamą nuo ieškinio padavimo teismui dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 6 d. - 270 Eur periodinę išmoką iki N. T. pilnametystės (įskaitant į šią sumą nuo 2020 m. balandžio 6 d. sumokėtą laikiną išlaikymą, kuris buvo priteistas civilinėje byloje Nr.e2-5733-419/2019.), indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiomis lėšomis uzufrukto teisėmis disponuos R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamas ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (LR CK 93 str. 1-2 d.). Pagal LR CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Ieškovė R. N. prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu patyrė 1600 Eur su atstovavimu susijusias atstovavimo išlaidas, pateikė patvirtinančius duomenis (2020 m. balandžio 1 d. mokėjimo nurodymas 500 Eur sumai, 2020 m. rugpjūčio 18 d. pinigų priėmimo kvitas 600 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 24 d. pinigų priėmimo kvitas 350 Eur sumai, 2020 m. rugsėjo 26 d. mokėjimo nurodymas 150 Eur sumai). Prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (2015 m. kovo 19 d. pakeitimai), numatytų 8.2, 8.19 p., byloje buvo parengtas ieškinys, vyko du teismo posėdžiai, kuriuose dalyvavo ieškovės atstovė, ieškinio reikalavimas dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo patenkintas visiškai (reikalavimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra išvestinis), reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas iš dalies (87 proc.), todėl ieškinio reikalavimai patenkinti 93.5 proc., todėl iš atsakovo ieškovės naudai turi būti priteista (1600 Eurx93.5 proc.=1496 Eur) atstovavimo išlaidų.

Atsakovas taip pat prašo priteisti 500 Eur atstovavimo išlaidų, pateikė patvirtinančius dokumentus dėl šios sumos sumokėjimo. Atsakovas ir jo atstovas teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, parengto jo atstovo, nurodyta suma neviršija minėtų rekomendacijų 8.2 p., todėl yra pagrįsta. Ieškinio reikalavimai patenkinti 93.5 proc., todėl atsakovas turi teisę į 6.5 proc. atstovavimo išlaidų patenkinimą iš ieškovės, tai sudaro 32,50 Eur. Todėl yra pagrindas šią sumą užskaityti, tai yra išskaičiuoti iš ieškovei priteisiamos sumos (1496 Eur-32.50 Eur) ir priteisti ieškovei iš atsakovo 1463.50 Eur atstovavimo išlaidų.

Remiantis LR CPK 96 str. 1 d., iš atsakovo A. T. valstybės naudai priteisiama 73 Eur (270 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x75 proc.) žyminio mokesčio už išlaikymo priteisimą, nuo kurio sumokėjimo buvo atleista ieškovė paduodant ieškinį teismui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 str. 3 d., 4 d., 3.183 str. 4 d., 3.192 str., 3.196 str., 3.200 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d., 96 str. 1 d., 98 str. 1 d., 270 str., 282 str. 2 d. 1 d., 406 str., 496 str.,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Apriboti neterminuotai atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), kaip tėvo valdžią jo nepilnamečio sūnaus N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo nustatyti N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą pas laikiną globėją R. N., šiuo metu gyvenančią (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), darbo užmokesčio, taip pat iš visų kitų pajamų rūšių nepilnamečiui vaikui N. T., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamą nuo 2020 m. balandžio 6 d., 270 Eur (du šimtai septyniasdešimt Eur) periodinę išmoką (įskaitant į šią sumą nuo 2020 m. balandžio 6 d., sumokėtą laikiną išlaikymą, kuris buvo priteistas civilinėje byloje Nr.e2-5733-419/2019) iki N. T. pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Šiomis lėšomis disponuos R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iki teismo nutarties dėl globos (rūpybos) vaikui nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1463.50 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 73 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.

Teismo sprendimas dalyse dėl tėvų valdžios apribojimo ir vaikui išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.