- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-30
- Bylos Nr.
- 2YT-29815-1097/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24397-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rūta Latvelė (pirm.)
- Pareiškėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Latvelė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio Dariaus Stakeliūno veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis Darius Stakeliūnas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas V. S. antstoliui Dariui Stakeliūnui pateikė 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundą, prašydamas nutraukti jo atžvilgiu administracinę bylą Nr. A-2.2.-4296-296/2011 dėl 700 Lt (202,73 Eur) baudos, nes pareiškėjas šios baudos sumokėti negali dėl savo turtinės padėties ir pasibaigusio senaties termino. Paaiškino, jog gyvena iš neįgalumo pensijos, kuri yra 65 Eur dydžio. Už butą pareiškėjas moka daugiau kaip 50 Eur, todėl jam tenka apie 7 Eur. Jo būsto vertė 20 000 Eur, o metinės pajamos neviršija 12 MMA dydžio. Kitokio turto pareiškėjas neturi. Pareiškėjas turi daug skolų, kurios yra išieškomos kitų antstolių, jo butas yra areštuotas. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad visi senaties terminai yra pasibaigę. Antstolis ir toliau vykdo skolos išieškojimą, siekdamas asmeniškai pasipelnyti, nes už ilgus metus jis priskaičiuoja sau piniginį mokestį už priverstinį administravimą. Antstolis diskriminuoją pareiškėją kaip Lietuvos Respublikos pilietį, nepaiso pamatinių Europos teisės principų.
Antstolis Darius Stakeliūnas su pareiškėjo (skolininko) skundu nesutiko ir CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka persiuntė skundą teismui. Antstolis nurodė, kad vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A2.2-4296-296/2011 dėl 202,73 Eur (700 Lt) skolos valstybės naudai išieškojimo vykdomojoje byloje Nr. 0032/11/00140. Antstolio teigimu, nėra pagrindo nutraukti skolos išieškojimą suėjus senaties terminui, nes nebuvo praleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas, taip pat ir nėra dvejų metų laikotarpio, per kurį antstolis nebūtų atlikęs aktyvių vykdymo veiksmų. Antstolis taip pat pažymėjo, kad skolininkas, žinodamas apie jam paskirtą baudą, turėjo siekti ją sumokėti, aktyviai domėtis baudų išieškojimo procesu, bendradarbiauti su antstoliu, tačiau skolininkas skolos gera valia nesumokėjo, be to, dirbdamas Vilniaus Baltarusių jaunimo sąjungoje skolininkas atsisako atlygio, kas kelia daug abejonių dėl skolininko geranoriškumo sumokėti teismo paskirtą baudą. Dėl šių priežasčių, antstolio vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad bauda iš pareiškėjo nebuvo išieškota dėl antstolio neveikimo. Priešingai – pareiškėjas pats vengia ją sumokėti. Be to, vykdymo išlaidų išieškojimo senatis šiuo atveju neatitinka įstatyme numatytų sąlygų, todėl netaikytina.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimo į skundą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta įteikus jiems nutarties skirti rašytinį posėdį patvirtintą kopiją ir paskelbiant pranešimą specialiame interneto puslapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnis, 133 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, teikdamas skundą dėl antstolio veiksmų, teigia, kad jo atžvilgiu užvesta vykdomoji byla turi būti nutraukta suėjus vykdymo senaties terminui (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 632 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 584 straipsnio 2 dalį institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal CPK VI dalyje įtvirtintas taisykles. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nenustatyta administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą, vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Be to, būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y., ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007). Administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senatis taikytina tik esant abiem aukščiau nurodytoms sąlygoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007; 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).
Atsižvelgiant į nurodytus išaiškinimus, pareiškėjo pateiktam skundui išnagrinėti būtina nustatyti, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo, t. y. svarbus antstolio veiksmų atliekant išieškojimą nurodomoje vykdomojoje byloje nustatymas ir įvertinimas.
Iš vykdomosios bylos Nr. 0032/12/00104 medžiagos nustatyta, kad antstolio Dariaus Stakeliūno kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. A2.2-4296-296/2011 dėl 700 Lt (202,73 Eur) baudos išieškojimo iš skolininko V. S. valstybės naudai (v. b. l. 3), kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka ir paliktas nepakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nutartimi (v. b. l. 1, 2). 2012 m. sausio 23 d. antstolis priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. A2.2-4296-296/2011 (v. b. l. 6). Taigi vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad vykdomasis dokumentas dėl baudos skyrimo pateiktas antstoliui vykdyti nepraleidus trijų mėnesių vykdomojo dokumento pateikimo termino.
Kaip minėta aukščiau, sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, dar viena būtina nustatyti sąlyga – ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, vertinant dvejų metų senaties termino taikymą administracinės nuobaudos vykdymui išieškojimo veiksmų aspektu, teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje Nr. 0032/12/00104 esantys rašytiniai įrodymai patvirtina antstolio išdėstytas aplinkybes, jog per visą vykdymo laikotarpį antstolis sistemingai ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad nutarimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Vykdomosios bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis periodiškai tikrino skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui (v. b. l. 8, 24, 44, 69), Lietuvos Respublikos gyventojų registrui (v. b. l. 7, 43), VĮ „Regitra“ transporto priemonių registrui (v. b. l. 45, 302), Nekilnojamojo turto registrui (v. b. l. 10, 11, 53, 65), Lietuvoje veikiantiems bankams (v. b. l. 11, 12, 67, 68). Pažymėtina ir tai, kad antstolis buvo priėmęs patvarkymus areštuoti skolininkui priklausančias lėšas (v. b. l. 16, 20), bei patvarkymus dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (v. b. l. 15) ir skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų (v. b. l. 77).
Įvertinęs aukščiau nustatytų aplinkybių visetą, teismas daro išvadą, kad nuo vykdomosios bylos pradėjimo momento iki pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų pateikimo, nėra susidaręs dvejų metų (ar daugiau) laikotarpis, per kurį antstolis nebūtų atlikęs jokių veiksmų ir būtų buvęs pasyvus vykdomo priverstinio išieškojimo atžvilgiu. Taigi, negalima daryti išvados, kad baudos išieškojimas užsitęsė dėl antstolio aplaidumo, neveikimo ar netinkamų kitų antstolio pareigų vykdymo. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad vykdomoji byla turėtų būti nutraukta dėl senaties (CPK 178, 185 straipsniai).
Pažymėtina, kad CPK 644 straipsnis nustato skolininko pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, nedelsiant pranešti antstoliui apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą, aktyviai domėtis vykdymo eiga bei kitas skolininko pareigas vykdymo procese. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007). Taigi, antstolis pagrįstai teigė, jog baudos išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą, aktyviai bendradarbiauti su antstoliu, domėtis vykdymo proceso eiga, geranoriškai dengti skolą ir t. t.
Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs vykdomosios ir civilinės bylos medžiagą, teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad vykdymo procesas turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas), todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas. Taip pat nėra įrodytas ir pareiškėjo, kaip skolininko, teisių bei teisėtų interesų pažeidimas (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl to skundas dėl antstolio veiksmų atmestinas kaip nepagrįstas.
Šios išvados negali paneigti pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su jo sunkia turtine padėtimi. Skolininko patiriami sunkumai vykdant prievoles ir galimybės į juos atsižvelgti gali būti svarstomos skolininkui bendradarbiaujant su antstoliu vykdymo procese, tačiau antstolis negali atleisti skolininko nuo prievolių vykdymo dėl sunkios turtinės padėties. Sudėtinga turtinė padėtis savaime nėra pagrindas pateisinti priešingų teisei pareiškėjo veiksmų ar nutraukti jo atžvilgiu užvestas vykdomąsias bylas, o skolininko neveikimas, kai jis, žinodamas apie jam paskirtą ne vieną administracinę nuobaudą (baudą), per daugiau nei 11 metų laikotarpį nesugebėjo gera valia sumokėti baudų, vertintinas vengimu vykdyti nutarimus dėl baudų paskyrimo. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju baudų išieškojimas užsitęsė dėl paties skolininko vengimo vykdyti paskirtas nuobaudas. Pažymėtina, kad CPK 629 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuoja vykdomosios bylos nutraukimo pagrindus, šioje teisės normoje nėra nurodyta, jog vykdomoji byla nutraukiama kai skolininkas neturi lėšų skolai apmokėti. Nurodytų aplinkybių kontekste, teismas konstatuoja, jog antstolis pagrįstai nenutraukia vykdomosios bylos ir tęsia baudos išieškojimą iš skolininko. Pastebėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas jau ne kartą pasisakė dėl tokio pobūdžio pareiškėjo argumentų kitose bylose (žr. pvz. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-24624-727/2021, 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-24781-1080/2021, 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-24894-981/2021 ir kt.). Nenustačius, kad antstolis būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo konstatuoti esant pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, ginamų nacionalinės ar tarptautinės teisės nuostatomis, pažeidimų.
Kiti pareiškėjo nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nepasisako dėl tų skundo argumentų, kurie yra deklaratyvūs bei teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 510 straipsniu ir 513 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo V. S. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.