Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui G. L. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė savo ieškinio reikalavimus palaikė. Patvirtino, kad reiškiamo reikalavimo pagrindas – padidėję vaiko poreikiai. Vaikui į mokyklą reikia važiuoti taksi automobiliu (3 Eur) ir pietums mokykloje reikia 2 Eur, t.y. kasdien - po 5 Eur. Vaikui nupirktas kompiuteris, išlaidos internetui (30 Eur), telefonui (20 Eur). Ji viską, ką uždirba išleidžia vaikui. Ji dirba UAB „Epsilon“, uždarbis virš 400 Eur. Atsakovas šiuo metu išlaikymą moka (anksčiau nemokėjo). Vaikas specialių poreikių neturi, kai buvo mažas, jam buvo nustatytas raidos sutrikimas. Buvo diagnozuota broncinė astma, bet dabar jam augant ji pasireiškia tik šaltuoju metų laiku. Komunalinių mokesčių didžioji dalis - elektra bei šildymas (anglis ir malkos). Mėnesiui reikia mašinos malkų (300 Eur) ir anglių už 200 Eur. Jie gyvena su mama (trise). Mamos pensija – iki 300 Eur. Turto ji neturi. Nuo 2011 m. jos turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė. Ji sutiktų sumažinti reikalavimą iki 200 Eur, tačiau su atsakovu nepavyksta susitarti, nes jis sutinka mokėti tik 100 Eur. Išlaikymą prašo padidinti nuo dokumentų pateikimo teismui dienos.

Teismo posėdyje atsakovas G. L. papildomai paaiškino, kad jis faktiškai vaiko nemato, nežino, kaip jis gyvena, nes jam uždrausta su vaiku matytis, todėl jis nesutinka mokėti ieškovės prašomą išlaikymą. Jis moka tiek, kiek priteista – 66 Eur. Jis dirba Lidle visokius darbus. Kitų vaikų neturi. Jis gyvena atskirai nuo tėvų. Jo darbo užmokestis truputį virš 400 Eur. Jis moka už du butus (mamos ir savo nuomojamą). Buto nuoma – 150 Eur. Dirba Kaune, todėl ir transporto išlaidoms reikia apie 100 Eur. Jis sutiktų mokėti išlaikymui ne daugiau kaip 100 Eur. Jis turi paėmęs kreditą virš 2000 Eur, dar liko mokėti apie metus laiko kas mėnesį apie 100 Eur. Jis gyvena su drauge, kuri nedirba, nes turi invalidumą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą dėl ginčo šioje byloje, kurioje nurodė, kad ieškinį palaiko. Atsakovas yra darbingo amžiaus, neįgalumo neturi, šiuo metu dirbantis. Ieškovė užtikrina sūnui gyvenamąjį būstą, kurį turi prižiūrėti ir išlaikyti, kad sūnus turėtų tinkamas ir atitinkančias vaiko poreikius gyvenimo sąlygas. Tai, kad ieškovė visapusiškai rūpinasi savo sūnumi D., deda pastangas, siekdama užtikrinti geresnes sūnaus gyvenimo sąlygas, nereiškia, kad jai turi būti perkelta visa nepilnamečio sūnaus išlaikymo pareiga, o atsakovas atleistas nuo šios pareigos. Susisiekus su atsakovu, jis paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymas yra per didelis. Teigė, jog šiuo metu atsakovo turtinė padėtis yra sudėtinga, kadangi turi kreditinių įsipareigojimų. Skyrius, atsižvelgdamas į vaiko teises ir interesus, ieškinį dėl priteisto išlaikymo dydžio padidinimo, palaiko. Teismo posėdyje skyriaus atstovė Aistė Ulickienė palaikė pateiktą išvadą, mano, kad ieškinys turėtų būti tenkinamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-737-722/2011 buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, kurioje atsakovas G. L. įsipareigojo mokėti kas mėnesį 200,00 Lt (57,92 Eur) dydžio materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis nepilnamečiui sūnui D. L. iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu mokama indeksuota išlaikymo suma – 66 Eur/mėn.

Šioje byloje ieškovė siekia pakeisti minėta taikos sutartimi nustatytą materialinio išlaikymo dydį padidinant jį nuo 66,00 Eur iki 250 Eur, o atsakovas sutinka, kad išlaikymo dydis būtų padidintas iki 100 Eur, nors atsiliepime į ieškinį buvo nurodęs 150 Eur sumą.

Ieškovė savo reikalavimą padidinti mokamo materialinio išlaikymo dydį grindžia tuo, kad nepilnametis sūnus auga ir tuo pačiu didėja jo poreikiai, be to didėjant produktų ir kitų būtinų prekių kainoms atitinkamai didėja ir išlaidų vaiko išlaikymui dalis. Ieškovės nuomone, atsakovo turtinė padėtis (gaunamos pajamos) leidžia nustatyti didesnį išlaikymą. Atsakovo teigimu, nors jis dirba ir gauna atitinkamas pajamas, tačiau faktinės jo pajamos yra ženkliai mažesnės, negu nurodo ieškovė, nes jis išlaiko du butus, iš dalies - kartu gyvenančią sugyventinę, turinčią neįgalumą, turi pareigą vykdyti įsipareigojimus bankui pagal paskolos sutartį, būtinas transporto išlaidas (nes darbo vieta yra Kaune) ir kt.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai tėvo (motinos) turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo (motinos) turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006; 2005 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005, ir kt.). Spręsdamas, ar yra pagrindas nustatytam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes, t. y. aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu, ir aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu ar sumažėjimu.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė sprendimo priėmimo (taikos sutarties sudarymo) momentu 2011 m. balandžio mėn. nedirbo ir neturėjo su darbo santykiais susijusių pajamų, jai buvo mokama 496,68 Lt (143,85 Eur) nedarbo draudimo išmoka (1 t., b. l. 20). Ieškovė pradėjo dirbti ir gauti pajamas 2012 m. birželio 6 d., šiuo metu nuo 2018 m. rugpjūčio 30 d. (1 t., b. l. 73) ji dirba UAB „Epsilon LT“, vidutinis priskaitomas darbo užmokestis iki 2018 m. pabaigos - 466,68 Eur. Kitų pajamų, išskyrus socialinę išmoką vaikui (30,02 Eur) ir išlaikymą iš atsakovo – 66 Eur, ieškovės paaiškinimu, ji negauna. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė registruotino turto (nekilnojamųjų daiktų ir transporto priemonių) neturi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų, ar kad jos darbingumas būtų ribotas.

VSDFV duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. L. sprendimo priėmimo (taikos sutarties sudarymo) momentu (2011 m. balandžio mėn.) taip pat niekur nedirbo ir neturėjo draudžiamųjų pajamų. Jis pradėjo dirbti nuo 2011 m. balandžio 21 d. (1 t., b. l. 95). Šiuo metu nuo 2017 m. vasario 1 d. atsakovas dirba UAB „Lidl Lietuva“, jo vidutinis priskaitomas darbo užmokestis iki 2018 m. pabaigos buvo apie 849 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovas jo vardu registruoto turto (nekilnojamųjų daiktų ir (ar) transporto priemonių) neturi. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas turi papildomų įsipareigojimų kreditoriams ar turi kitų išlaikytinių, išskyrus sūnų, ar kad jo darbingumas būtų ribotas.

Šalių nepilnametis sūnus D. L., gim. (duomenys neskelbtini), šiuo metu yra vienuolikos metų amžiaus, t. y. mokyklinio amžiaus vaikas - paauglys, jis toliau auga, vystosi, todėl ir jo poreikiai su amžiumi (palyginus su 2011 m. kai jam buvo ketveri metai) atitinkamai didėja. Sūnumi iš esmės rūpinasi ieškovė, o atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko auklėjimo bei bendravimo su vaiku. Taikos sutartimi nustatytą išlaikymą (indeksuotas - 66 Eur) šiuo metu atsakovas moka. Ieškovės paaiškinimu, jai sūnų padeda išlaikyti jos mama, su kuria kartu gyvena. Duomenų apie vaiko papildomą ugdymą (būreliai, sportas ir pan.) ir su tuo susijusias papildomas išlaidas, byloje nėra. VšĮ Jonavos PSPC duomenimis (1 t., b. l. 19) nustatyta, kad berniukui nuo 2011 m. liepos 4 d. buvo diagnozuota alerginė bronchų astma, alerginis rinitas, tačiau nuo 2015 m. spalio mėnesio duomenų apie susirgimus ir gydymus nėra. Ieškovės paaiškinimu, diagnozuota liga su amžiumi pasireiškia rečiau. Kitų duomenų apie tai, kad vaikui būtų nustatyti specialūs poreikiai ar tam tikri sveikatos sutrikimai, kurie sąlygotų mokamo materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo būtinumą, byloje nėra.

Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius tenkinti. Dėl to įstatyme yra įtvirtinta galimybė pakeisti priteisto išlaikymo dydį priklausomai nuo pakitusių vaiko poreikių ar iš esmės pasikeitusios tėvų turtinės padėties. Teismas gali padidinti priteisto išlaikymo dydį, tik jeigu po teismo sprendimo (šiuo atveju po 2011 m. balandžio 7 d.), kuriuo buvo nustatytas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė priteistą išlaikymą teikiančio tėvo turtinė padėtis. Pagrindas tenkinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pagerėjimas arba pablogėjimas. Jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė, pasikeitė nežymiai, arba nežymiai pagerėjo (pablogėjo) keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Sprendžiant šį klausimą šioje byloje turi būti nustatyta, ar nuo 2011 m. balandžio mėn., kai buvo nustatytas 57,92 Eur dydžio išlaikymas vaikui, iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai ir šalių turtinė padėtis, ar ji pasikeitė tiek, kad būtų pagrindas keisti išlaikymo dydį.

Aukščiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad po 2011 m. tiek ieškovės, tiek atsakovo turtinė padėtis pagerėjo, nes abi šalys taikos sutarties patvirtinimo momentu nedirbo, o šiuo metu abu dirba ir gauna stabilias pajamas. Vertinant abiejų šalių gaunamas pajamas, akivaizdu, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis daugiau kaip pusantro karto yra didesnis už ieškovės (iki 2018 m. gruodžio 31 d. ieškovės faktinės pajamos – apie 406 Eur, o atsakovo - 668 Eur; perskaičiuota remiantis https://www.auditum.lt/index.php skelbiama atlyginių skaičiuokle). Registruotino turto abi šalys neįgijo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovui gaunant didesnes pajamas ir didėjant vaiko poreikiams, yra pagrindas pakeisti mokamo materialinio išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovas, būdamas jauno ir darbingo amžiaus, neturintis sveikatos sutrikimų, turi galimybę imtis realių veiksmų ieškoti kito darbo ir padidinti savo pajamas arba paskirstyti savo gaunamas faktines pajamas taip, kad būtų užtikrinti vienintelio nepilnamečio vaiko poreikiai. Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis faktiškai tokių pajamų negauna, nes turi prisidėti prie dviejų butų išlaikymo ir vykdyti įsipareigojimus kredito įstaigai pagal sudarytą paskolos sutartį, nepatvirtintos jokiais įrodymais. Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovas nekilnojamųjų daiktų neturi, taip pat nėra duomenų apie jo vardu sudarytas būsto nuomos sutartis. Duomenys apie suteiktą kreditą teismui taip pat nepateikti. Atsakovas nurodo, kad apie 100 Eur jis išleidžia kelionei į darbą ir atgal, nes darbo vieta yra Kaune, tačiau šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai teismui taip pat nepateikti. Be to, netgi atsakovui pateikus teismui atitinkamus duomenis apie jo įsipareigojimų trečiųjų asmenų atžvilgiu vykdymą, šios aplinkybės neturėtų esminės reikšmės sprendžiant materialinio išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, nes konkrečiu atveju vaiko interesai ir išlaikymo mokėjimas yra laikytini prioritetiniais kitų įsipareigojimų atžvilgiu.

Nors ieškovės turtinė padėtis taip pat pagerėjo, tačiau pažymėtina, jog turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.). Nagrinėjamoje byloje šalių nepilnametis sūnus gyvena su ieškove, o tai lemia, jog jai tenka didesnė nei atsakovui kasdienių rūpesčių dalis bei finansinė našta išlaikant nepilnametį vaiką, nes gyvenant su vaikais atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas dažniausiai neprisideda.

Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 nustatytas vienos minimalios mėnesio algos dydis – 555 Eur (iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo 400 Eur), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks MMA dydis nustatytas atsižvelgiant į nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusią mokesčių reformą. Objektyviai, palyginus su 2018 m., MMA dydis padidėjo tik 30 Eur – iki 430 Eur (pagal iki 2019 m. galiojusią mokesčių sistemą).

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Kaip jau minėta aukščiau, atsakovė reikalavimą padidinti išlaikymą nepilnamečiui šalių sūnui grindė pasikeitusiais (padidėjusiais) vaiko poreikiais. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad kas mėnesį sūnaus išlaikymui reikalinga išlaidų dalis yra apie 450 Eur (maistas - 150 Eur, rūbai, avalynė (viršutiniai rūbai, apatiniai rūbai, kojinės ir kt.) - 60 Eur, higienos reikmenys - 10 Eur, ugdymo reikmenys - 20 Eur, transporto išlaidos - 40 Eur, dantistas, vaistai, vitaminai, gydymas - 40 Eur, komunalinių mokesčių tenkanti dalis - 40 Eur, telefono mokestis, televizija, internetas - 30 Eur, laisvalaikis - 40 Eur, kitos papildomos išlaidos (grupės fondas, gimtadieniai ir kt.) - 20 Eur; iš viso - 450 Eur.). Atsakovės nurodytų vaiko poreikių dydis ir jos prašomas priteisti išlaikymas iš atsakovo viršija nustatytą optimalų kriterijų - vienos minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis pagal 2018 m. mokesčių sistemą būtų 430 Eur, dydį, todėl norint pagrįsti prašomą priteisti didesnį išlaikymą, teismui turėtų būti pateikti realūs ir objektyvūs paskaičiavimai bei pridėti vaiko poreikius patvirtinantys įrodymai, kurių pagrindu teismas galėtų konstatuoti, kad yra būtinas didesnis išlaikymas. Šiuo atveju ieškovės pateikti būtinų prekių ir paslaugų įsigijimo kvitai neatspindi realios faktinės padėties. Kita vertus, pažymėtina, kad vaikas šiuo metu yra mokyklinio amžiaus, ieškovė siekia sudaryti jam materialines sąlygas tinkamam ugdymo procesui, įgyti reikiamų priemonių turimiems ar įgytiems vaiko gabumams lavinti, t. y. turi būti tenkinami ne tik vaiko būtinieji poreikiai (maistui, aprangai ir kt.), bet skiriamas dėmesys ir lėšos jos laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai. Nepaneigiama, jog mokyklinio amžiaus vaikų būtiniausiems poreikiams patenkinti yra reikalingos didesnės išlaidos, nei lankantiems darželį. Akivaizdu, kad nuo išlaikymo priteisimo praėjus beveik aštuoneriems metams, pasikeitė ekonominė situacija, nepilnamečiui sūnui natūraliai augant ir vystantis, padidėjo ir jam išlaikyti reikalingų lėšų suma, reikalinga jo būtinų poreikių tenkinimui bei papildomam ugdymui ir vystymuisi.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi, proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, tačiau tėvų gaunamos nedidelės ar minimalios pajamos, bedarbystė, turtiniai įsipareigojimai negali būti priežastis nustatyti mažesnį už optimalų vaikui reikalingą išlaikymą.

Konkrečiu atveju vertindamas abiejų šalių turtinę padėtį, teismas konstatuoja, kad atsakovas teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis dėjo visas pastangas, kad užtikrintų savo vienintelio nepilnamečio vaiko poreikius. Atsakovo turtinė padėtis, palyginus su 2011 m., ženkliai pagerėjo, be to jo gaunamos pajamos daugiau kaip pusantro karto viršija ieškovės, kuri rūpinasi vaiku, pajamas. Kaip jau minėta, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis turi papildomų įsipareigojimų kitiems asmenims, taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant išlaikymo dydžio padidinimo klausimą, nes visų pirma prievolė teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams yra laikoma prioritetine kitų kreditorių atžvilgiu. Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad atsakovas vertindamas savo galimybes teikti didesnį išlaikymą sūnui buvo nenuoseklus, nes savo atsiliepime į ieškinį jis sutiko su 150 Eur dydžio išlaikymu, o teismo posėdyje kategoriškai nurodė galintis mokėti tik 100 Eur per mėnesį. Be to atsakovo atsiliepimas buvo grindžiamas tik ieškinyje nurodytų aplinkybių kritišku vertinimu, o pasisakydamas apie savo turtinę padėtį nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad jo turtinė padėtis, palyginus su 2011 m., pablogėjo, tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių šias aplinkybes nenurodė ir teismui nepateikė.

Sprendžiant dėl ieškinio patenkinimo galimybės, teismas pasisako, kad šiuo atveju yra nustatyta priežastis, suponuojanti būtinybę padidinti priteistą materialinį išlaikymą vaikui iki 200,00 Eur – padidėję vaiko poreikiai ir ženkliai pagerėjusi atsakovo turtinė padėtis. Toks dydis nustatomas, taip pat atsižvelgiant į optimalų išlaikymo kriterijų - pusę nustatytos MMA (215 Eur), bei į tai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. nustačius 555 Eur dydžio MMA, faktiškai gaunamos pajamos („į rankas“) būtų apie 393 Eur. Tenkinti ieškovės reikalavimą (250 Eur/mėn.) visa apimtimi šiuo atveju nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, ieškovė nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio išlaikymo dydžio būtinumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės paaiškinimu, jai gaunant kas mėnesį apie 436 Eur pajamų bei prisidedant prie gyvenamojo būsto (kuris priklauso jos motinai) išlaikymo, objektyviai ji negali skirti vaiko išlaikymui po 450 Eur kas mėnesį. Kaip nurodė ieškovė, sūnų materialiai išlaikyti jai padeda mama, tačiau pačios ieškovės paaiškinimu, mamos pajamos yra tik apie 300 Eur senatvės pensija, todėl akivaizdu, kad esant bendroms pajamoms apie 750-800 Eur, iš jų negali skirti žiemos sezono metu 500 Eur kurui (malkoms ir anglims) ir atitinkamai 400-450 Eur nepilnamečio vaiko išlaikymui, be to neobjektyviai per didelės išlaidos būsto išlaikymui negali būti proporcingai kompensuojamos iš vaikui skirto išlaikymo lėšų. Be to pažymėtina, kad ieškovė 2018 m. vasario 22 d. sudarė naują santuoką (1 t., b. l. 12), todėl tikėtina, kad ir kartu gyvenantis kitas sutuoktinis turėtų prisidėti prie bendrų šeimos išlaidų, tačiau ieškovė tokių aplinkybių nenurodė bei jų nepagrindė. Dėl minėtų aplinkybių atsakovės ieškinys yra tenkintinas iš dalies.

Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, šalių turtinę padėtį, į didėjančius augančio vaiko poreikius, į praėjusį aštuonerių metų laikotarpį nuo paskutinio išlaikymo dydžio nustatymo ir pasikeitusios šalyje ekonominės padėties (kainų augimo), teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį iš 57,92 Eur (ind. – 66 Eur) mokamų kas mėnesį periodinėmis išmokomis, į 200,00 Eur (du šimtus eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį sūnui periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2018 m. rugsėjo 26 d. iki vaiko pilnametystės.

Ieškovė priteistų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise buvo paskirta 2011 m. balandžio 7 d. teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje, todėl šioje byloje pakartotinai spręsti šį klausimą nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-5975-23378 (I t., b. l. 6) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 124,80 Eur (pagal 2018 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. NTP-7-7528; b. l. 59). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (80 proc.) priteistina 99,84 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, taip pat priteistina 72 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, ir 9,64 Eur teismo turėtų išlaidų dalis (80 proc.), susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 3 dalis, 99 straipsnis). Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje – 50 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą (teisinės pagalbos išlaidos) (I t., b. l. 48). Ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės priteistina atsakovui proporcingai atmestų reikalavimų daliai (20 proc.) – 10 Eur atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270, 282,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2011 m balandžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-737-722/2011 patvirtintoje šalių taikos sutartyje nustatytą atsakovo G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) teikiamą materialinio išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui D. L., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš 57,92 Eur (buv. 200 Lt; ind. – 66 Eur) į 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) dydžio materialinį išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. iki D. L. pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 99,84 Eur (devyniasdešimt devynis eurus 84 euro centus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-17-T-5975-23378 ir 2018 m. gruodžio 10 d. pažymą Nr. NTP-7-7528 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5630).

Priteisti valstybei iš atsakovo G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) 81,64 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą 64 euro centus) kitų bylinėjimosi išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, sąskaita Nr. LT 247300010112394300, įmokos kodas: 5660).

Priteisti iš ieškovės I. S. a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo G. L. a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 10,00 Eur (dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų dalį.

Sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.