Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Aksinija Žemantauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės PN nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-05-12 Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau Komisijos) priimtu nutarimu Nr.769 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. J. nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau-BVK) 157 str. 2 d. 2 p. Nustatyta, jog nuteistasis V. J., teistas 2012-09-07 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal LR BK 260 str. 1 d. 3 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. pridėta dalis neatliktos bausmės pagal 2006-05-09 nuosprendį ir paskirta galutinė 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė. 2013-03-19 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu pakeistas 2012-09-07 nuosprendis: pagal LR BK 260 str. 1 d. V. J. nuteistas 3 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 d. pridėta dalis pagal 2006-05-09 nuosprendį neatliktos bausmės ir paskirta galutinė - 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia: 2013-05-07. Bausmės pabaiga: 2017-05-07.

Nutarime nurodoma, jog nuteistas pataisos namuose mokosi, įgijęs staliaus specialybę. Drausmine tvarka bausmės atlikimo metu nebaustas, 5 kartus skatintas. Aktyviai dalyvavo socialinės reabilitacijos programose. Paleistas iš pataisos įstaigos planuoja įsidarbinti ir gyventi pas motiną. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, t.y. 81 balai pagal OASys pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimo metodiką. Visa tai įvertinus, 4 Komisijos nariams balsavus „už“, 1 Komisijos nariui balsavus „prieš“, lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu padarė išvadą, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

LR BVK 8 str., 1 d., numatyta, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos kaip pataisos priemonė nuteistajam taikytina atsižvelgiant ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą. LR BVK 157 str. nustato, kad teismo gali būti paleisti iš pataisos namų tik tie nuteistieji, kurių elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių.

Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis anksčiau teistas 3 kartus, šis teistumas 4-tas. Teismas nuteistojo atžvilgiu buvo du kartus taikęs bausmės vykdymo atidėjimą bei vieną kartą lygtinį paleidimą, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, nepateisino teismo pasitikėjimo ir vėl nusikalto- lygtinio paleidimo metu padarydamas sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą. Nuteistajam anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir bausmės vykdymo atidėjimas. V. J. padaryti nusikaltimai, teistumų skaičius ir jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai. Nuteistasis išvadų iš ankstesnių teistumų, parodyto teismo pasitikėjimo nepadarė ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu vėl nusikalto, kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, net įvertinus tai, kad bausmes atlikimo metu jo elgesys vertinamas teigiamai, leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Taip pat pažymėtina, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, tame tarpe ir tikimybę būti nubaustas laisvės atėmimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, jog kiekvienu atveju dėl kiekvieno asmens lygtinio paleidimo sprendžiama vertinant aplinkybių visumą, kurios nėra identiškos. Formaliųjų įstatymu nustatytų kriterijų atitikimas yra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, tačiau ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Nors nuteistojo elgesyje matyti teigiamų korekcijos požymių- jis nebaustas drausmine tvarka, 5 kartus skatintas, dirba, mokosi, tačiau tai negali būti absoliutus pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, be to, kad pakartotinio nusikalstamumo išlieka vidutinė. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, ko įvertinus aplinkybes susijusias su ankstesniais nuteistojo teistumais, nustatyta nuteistajam nusikalstamo elgesio rizika, nagrinėjamu atveju, negalima teigti.

Nors V. J. atlikęs įstatyme numatytą minimalią bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, tačiau likusi bausmės dalis šiuo metu yra dar didelė (Komisijos posėdžio dienai – 1 m. 11 mėn. 25 d. iš paskirtų 4 m.). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertina paskirtos bausmės dydžio ir likusios neatliktos bausmės dalies proporcingumą savo nuožiūra, atsižvelgęs į nusikalstamų veikų pavojingumą, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo vietoje. Likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas pritaria prokurorės nuomonei ir konstatuoja, kad surinktų duomenų visuma neleidžia daryti išvados, kad V. J. būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Manytina, jog paleidus nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, nebus pasiekti Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme numatyti tikslai, nebus pasiekti bausmės tikslai, pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai, todėl atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 157 str. 4 d., 5 d. ir BPK 360 str. 5 d. 2 p., teismas,

nutarė:

Atsisakyti patvirtinti 2015 m. gegužės 12 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 769 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam V. J..

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui.