Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Erikos Misiūnienės, veikdama Kauno apygardos teismo vardu,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Kapitalo valda“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi apeliaciniame skunde atsakovė kelia klausimą dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo egzistavimo, teisėjų kolegija šiuo klausimu pasisakys kitoje nutarties dalyje.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

6. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad tarp pirminės kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovo R. L. 2007 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaryta Išperkamosios nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas išperkamosios nuomos būdu įsigijo kampą (duomenys neskelbtini). Atsakovas įsipareigojo per sutartyje numatytą 18 mėnesių turto išpirkimo laikotarpį iki 2009 m. vasario 15 d. pagal šalių suderintą mokėjimų grafiką ir sąlygas mokėti mokėjimo grafike numatytas įmokas ir vykdyti kitas sutarties sąlygas. Atsakovas savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį tinkamai nevykdė, liko nesumokėta 1 827,40 Lt (529,25 Eur) dydžio suma. Pradinė kreditorė 2009 m. kovo 4 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi Nr. 09/03/04-1 reikalavimo teises į atsakovo skolą perleido naujajai kreditorei – ieškovei.

7. Atsakovas skolos fakto ir jos dydžio neginčijo, ieškovė teismo sprendimo už akių dalies, kuria priteista nurodyta skolos suma, taip pat neskundžia, todėl kolegija skolos dydžio klausimu nepasisakys. Apeliantė ginčija tik teismo sprendimo už akių dalį, kuria teismas sumažino priteistiną delspinigių sumą.

8. Nuspręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 1 327,63 Eur delspinigių (apskaičiuodama delspinigių sumą, ieškovė taikė ne sutartyje numatytą 0,2 proc., bet 0,05 proc. tarifą ir delspinigių sumą apskaičiavo už 5 017 dienų – nuo 2007 m. rugsėjo 15 d. iki 2021 m. birželio 10 d.), pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti delspinigių suma daugiau nei du kartus viršija pagrindinę skolą, sutartis kilusi iš vartojimo teisinių santykių, ieškovė nepagrįstai ilgą laiką (daugiau nei 11 metų) delsė kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo ir leido susidaryti pernelyg didelėms, akivaizdžiai neprotingoms netesyboms, taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomų priteisti netesybų dydis neatitinka šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, todėl sumažino priteistinų delspinigių sumą, apskaičiuodamas juos už 180 dienų ir taikydamas šalių sutartyje nustatytą 0,2 proc. delspinigių normą, Teismas priteisė ieškovei iš atsakovo 190,53 Eur delspinigių (529,25 Eur x 0,2 procento x 180 dienų), o likusią reikalavimo dėl delspinigių dalį atmetė.

9. Apeliantė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas prašomų priteisti delspinigių sumą sumažino, motyvuodamas tuo, jog atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sutarties šalis, turėjusi ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Atsakovės teigimu, Išperkamosios nuomos sutartis nėra vartojimo kredito sutartis (Vartojimo kredito įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Todėl teismas neturėjo pagrindo atsakovą laikyti vartotoju. Be to, teismas neturėjo jokio pagrindo ieškovės laikyti kredito davėja. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sumažina delspinigių normą, atsižvelgdama į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatytus dydžius, nors pats Vartojimo kredito įstatymas šioje situacijoje netaikytinas.

10. Kolegija konstatuoja, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovo buvo sudaryta vartojimo sutartis. Vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.2281 straipsnio 1 dalis). Išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę sutartyje nustatyta tvarka ir terminais iš juridinio asmens – verslo subjekto – įsigijo asmeniškai fizinis asmuo.

11. Nagrinėjamu atveju dėl prašomų priteisti netesybų dydžio pagrįstumo teismas nusprendė atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas yra vartotojas ir sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė, todėl turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, ir nustatydamas, kokia delspinigių suma šiuo atveju laikytina pagrįsta ir pakankama, rėmėsi Vartojimo kredito įstatyme nustatytais netesybų dydžiais kaip orientaciniais.

12. Sutartinių netesybų paskirtis – iš anksto numatyti būsimus kreditoriaus nuostolius, kurių įrodinėti nereikia, kai skolininkas nevykdo ar netinkamai vykdo sutartinę prievolę. Tais atvejais, kai sutartinės netesybos yra neprotingos, aiškiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita, jos gali būti mažinamos. Teismo teisė mažinti netesybas nustatyta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos bylos individualias aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nėra baigtinis, pavyzdžiui, šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties šalių ketinimus, sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, šalių statusą (ar šalys yra vartotojos, ar ne), į faktines bylos aplinkybes, skolininko elgesį, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-916/2015; 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016).

14. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodytas maksimalus delspinigių dydis gali būti taikomas kaip orientacinis vertinant su vartotojais sudarytose sutartyse nustatytus netesybų dydžius (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tiesiogiai netaikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatų, o vadovavosi jomis kaip orientacinėmis, leidžiančiomis įvertinti prašomų priteisti delspinigių dydį, taip pat atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių visumą. Taigi apeliacinio skundo argumentas, jog teismas nepagrįstai rėmėsi Vartojimo kredito įstatymo nuostatomis, atmestinas kaip nepagrįstas. Kolegija akcentuoja, jog teismas sprendime už akių aiškiai nurodė, kad konkrečiu atveju Vartojimo kredito įstatymas netaikytinas, nes sutarties sudarymo momentu jis negaliojo, taip pat, nesant kitos šalies prašymui, netaikytina ieškinio senatis, todėl teismas konkrečiu atveju turi teisę ir pareigą vadovautis Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti. Taigi apeliantė, teigdama, jog teismas neturėjo pagrindo laikyti jos kredito davėja, neteisingai interpretuoja teismo sprendimo motyvus. Teismas aiškiai nurodė, jog sutartis yra vartojimo sutartis, o ne vartojimo kredito sutartis; Vartojimo kredito įstatymas tiesiogiai nėra taikomas, o jame numatytas maksimalus delspinigių dydis yra taikytinas kaip orientacinis šalių sudarytai vartojimo (ne vartojimo kredito) sutarčiai. Pažymėtina, jog teismo sprendimo motyvai dėl Vartojimo kredito įstatymo nuostatų dėl delspinigių dydžio taikymo kaip orientacinių vartojimo sutartims atitinka aktualią paskutinių metu formuojamą teismų praktiką.

15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydamas jas netiesiogiai, tik atsižvelgdamas kaip į orientacinį kriterijų, vertindamas delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste (t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti), pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovės prašomų priteisti delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas priteistiną delspinigių sumą, nenukrypo nuo teismų šiuo klausimu formuojamos praktikos, atsižvelgė į tai, kad atsakovas yra vartotojas, o delspinigių dydis yra akivaizdžiai per didelis (šiuo atveju jis daugiau nei du kartus viršijo skolos sumą), priteistinų netesybų dydį pagrįstai apskaičiavo už 180 dienų, pritaikydamas sutartyje numatytą delspinigių tarifą – 0,2 proc. Apeliantė duomenų, kad būtų patyrusi daugiau nuostolių, nei priteista delspinigių suma, teismui nepateikė. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nuspręsti, kad netesybos buvo sumažintos nepagrįstai ir (ar) aiškiai per didele suma, ir kad pirmosios instancijos teismo pasirinkta delspinigių apskaičiavimo formulė neužtikrina šalių interesų pusiausvyros, proporcingos sutarties pažeidimo mastui skolininko atsakomybės.

16. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pabrėžiama, kad, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies – vartotojo – teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas, nes vartotojas yra priverstas priimti jam siūlomas sąlygas. Dėl šių priežasčių vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, interesai turi būti ginami teismo iniciatyva, nes šios kategorijos bylose teismas yra aktyvus, atsižvelgiant į tai, kad vartotojų teisių apsauga ir gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai ar net visai visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; kt.). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimo priteisti ieškinyje nurodyto dydžio delspinigius, kurių suma iš esmės daugiau nei du kartus viršija skolos sumą, tenkinimas prieštarautų pagrindiniams civilinės teisės principams (teisingumo, protingumo, sąžiningumo), būtų neadekvati sankcija skolininko padarytam pažeidimui, iškreiptų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.

17. Ieškovė teigia, jog, vadovaujantis Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalimi, ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Ši teisės norma yra imperatyvi; nesant ginčo šalies prašymo dėl ieškinio senaties taikymo, teismas savo iniciatyva ieškinio senaties taikyti negali. Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas būtų pateikęs prašymą taikyti sutrumpintą ieškinio senatį. Taigi, apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, atsakovui neprašant taikyti ieškinio senaties, nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį savo iniciatyva ir delspinigius paskaičiavo tik už 6 mėnesius. Kolegija atmeta šį apeliantės argumentą kaip nepagrįstą.

18. Pirmosios instancijos teismas sprendime aiškiai nurodė, jog ieškinio senatis, nesant kitos šalies prašymo, netaikytina, todėl, kaip teisiniu netesybų mažinimo pagrindu teismas rėmėsi Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, kuriose įtvirtinta, kad, jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti. Taigi teismas, apskaičiuodamas delspinigių dydį už 180 dienų, rėmėsi aiškiai per didelių netesybų mažinimo institutu ir sprendė dėl to, koks delspinigių dydis būtų pagrįstas, o ne taikė įstatyme numatytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą delspinigiams priteisti.

19. Vartojimo kredito įstatyme, kurio nuostatomis kaip orientacinėmis vadovavosi teismas, nuspręsdamas dėl priteistinų delspinigių dydžio, 11 straipsnio 8 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas įstatyme nustatytą delspinigių skaičiavimo terminą, kaip orientacinį, šalių sudarytai vartojimo sutarčiai pritaikė, motyvuodamas tuo, jog kreditorė į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2021 m. birželio 16 d., t. y. po reikalavimo perleidimo praėjus daugiau nei 11 metų; teismas padarė išvadą, kad ieškovė pakankamai ilgą laiką nesiėmė visų galimų veiksmų skolai išieškoti, bet už šį laikotarpį skaičiavo delspinigius. Pažymėjo, jog ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, paaiškinimų ir nepateikė įrodymų, kodėl tiek metų nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo. Kolegija visiškai sutinka su šiais pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių motyvais. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo pasirinktas delspinigių tarifas ir skaičiavimo terminas užtikrina abiejų šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

20. Apeliantei laikantis pozicijos, jog teismo išvada, kad ieškovė delsė reikalauti įvykdyti prievolę, prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, pažymėtina, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su pastangomis ikiteisminiu būdu išieškoti skolą. Sutiktina su ieškove, jog svarbu įvertinti skolininko elgesį – tai, kad skolininkas negrąžino skolos ir nebendradarbiavo su ieškove, tačiau skolininko nebendradarbiavimo faktas negali pateisinti ieškovės neveikimo, kai ji net vienuolika metų nesiima pakankamų priemonių išieškoti skolą (suvokdama, jog ikiteisminis būdas neefektyvus ir neduoda rezultatų, galėjo pasirinkti teisminį būdą ir kreiptis į teismą anksčiau) ir už visą šį laikotarpį skaičiuoja delspinigius. Tokia nepagrįstai ilga delspinigių skaičiavimo trukmė, ieškovei nesiimant pakankamų priemonių išsiieškoti skolą, lemtų neproporcingą skolininko atsakomybę.

21. Papildomai pažymėtina, jog, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Nurodytų argumentų pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, o apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo jį panaikinti ar pakeisti.

23. Kadangi ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas dėl delspinigių dydžio pakeitimo netenkintinas, nėra pagrindo perskirstyti bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimo.

Dėl bylos procesinės baigties

24. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių, pagrindo jį naikinti ar keisti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

25. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimas ieškovei nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 14 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.