Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2024 m. balandžio 11 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-7396-2024. ­

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2024 m. balandžio 11 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-7396-2024 V. L. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir jam skirta 800 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams bei draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai – 12 mėnesių. V. L. nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 16 d. 08.38 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 0,57 promilės neblaivumas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde teigia, kad netekęs teisės vairuoti, netektų darbo – vienintelio pajamų šaltinio, tai apsunkintų finansinių įsipareigojimų vykdymą bei sukeltų nepakeliamą naštą jam ir artimiesiems, kadangi su AB „Swedbank“ yra sudaręs būsto paskolos sutartį. Pažymi, kad teisė vairuoti jam yra būtina darbo funkcijų atlikimui bei nuvykimui į darbo vietą, kadangi gyvenamoji vieta nuo darbo nutolusi 25 kilometrus. Netekęs teisės vairuoti, prarastų darbą, kaip vienintelį pajamų šaltinį. Skunde taip pat pažymi, kad gyvenamojoje vietoje itin prastas susisiekimas viešuoju transportu, todėl tai apsunkintų rūpinimąsi mažametės dukros sveikata ir saugumu, ją profilaktiškai vežant į medicinos įstaigas, o nuo rugsėjo ir į lopšelį – darželį. Nurodo, kad teisė vairuoti taip pat reikalinga pasirūpinti garbaus pensinio amžiaus močiute, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Teigia, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukeltų neproporcingai neigiamas pasekmes ne tik jam, bet ir jo šeimos nariams bei artimiesiems. Pažymi, kad turi daugiau nei 15 metų vairavimo stažą, 2016 m. buvo baustas už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o po šio įvykio padarė kelis smulkius teisės pažeidimus. Alkoholio vartojimas nėra jo kasdienio gyvenimo būdo išraiška. Remdamasis teismų praktika, nurodo, kad veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundą palaikė, prašė tenkinti. Paaiškino, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalingai darbui, kadangi reikia vykti į komandiruotes ir į darbą. Dėl negalėjimo vykti į komandiruotes, sumažėjo darbo užmokestis, turi finansinį įsipareigojimą bankui, neigiamas pasekmes patiria šeima. Neturėdamas teisės vairuoti, negali tinkamai užtikrinti mažametės dukros interesų, pasirūpinti atskirai gyvenančia garbaus amžiaus močiute. Dėl padaryto nusižengimo gailisi, vertina jį kaip pamoką.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, kad nagrinėjant skundą nebūtų pažeista ANK 642 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtį pabloginti daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad ne teismo tvarka išnagrinėjusios bylą institucijos priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tokiu atveju, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta laikantis ANK įtvirtintų bylų nagrinėjimo procesinių normų, bylą išnagrinėjo ir procesinį sprendimą priėmė tokią teisę turintis subjektas, o priimtame nutarime išdėstytos išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes, jų visumą

Apeliaciniame skunde nėra nurodyti argumentai dėl nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Teismo posėdyje V. L. padaryto nusižengimo, už kurį buvo nubaustas skundžiamu nutarimu, taip pat neginčijo, prašydamas tik pakeisti nutarimo dalį dėl jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.

Motyvuojamoji dalis

ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, taip pat apsvaigimo patikrinimo vengimas arba alkoholio (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės neblaivumas), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 Eur iki 1 100 Eur. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.

Skundžiamu nutarimu V. L. paskirta minėto ANK straipsnio dispozicijoje nurodyta minimalaus dydžio – 800 Eur bauda, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas minimaliam laikui – 6 mėnesiams bei draudimas 12 mėnesių vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Iš Institucijos nutarimo matyti, kad skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pavojingumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas ANK 34 straipsnyje nurodytas aplinkybes ir padaryta išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus asmeniui administracinio poveikio priemonę minimaliam terminui ir minimaliam terminui uždraudus vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Konstatuoti, kad Institucija pažeidė administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimą reglamentuojančias ANK normas ir nuobaudą individualizavo netinkamai, teismas neturi pagrindo.

V. L. skunde teigia, jog yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą jam paskirti sutrumpintą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tačiau teismas, išklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, konstatuoja, jog aptariamu atveju nenustatyta visuma faktinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą dar labiau sutrumpinti administracinio poveikio priemonės terminą pagrįstai manant, kad net ir minimalaus termino teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, būtų akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga priemonė.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Vis tik aptariamos ANK normos taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl dėl jos taikymo kiekvienoje byloje sprendžiama individualiai, įvertinus toje byloje nustatytų, su padarytu nusižengimu ir jį padariusiu asmeniu susijusių aplinkybių visumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalies, kai išimtinės normos, švelninančios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinę padėtį, taikymą patvirtina ir teismų praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024 ir kt.). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023 ir kt.).

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad V. L. padarė vieną pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo būdamas neblaivus, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei ir sveikatai. Apeliantas skunde, taip pat ir duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, tvirtino nejautęs apsvaigimo požymių. Vis tik teismas daro išvadą, kad faktinės aplinkybės, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, kad V. L., vertindamas savo fiziologinę būseną ir galėjimą vairuoti transporto priemonę, sąžiningai klydo ir nusižengimą padarė dėl neatsargumo, kaip teigiama skunde, šioje byloje nenustatytos. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs ne tik tai, kad V. L. turi ilgametį vairavimo stažą, todėl jam turi būti žinomi Kelių eismo taisyklėse įtvirtinti draudimai, tarp jų ir draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam, bet ir asmeniui nustatytą neblaivumą. Kaip matyti iš bylos duomenų, pirmojo tikrinimo metu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 0,78 (įvertinus 1,2 procentų paklaidą – 0,76) promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu, kuris atliktas po pirmojo tikrinimo praėjus ne mažiau nei 15 minučių, buvo nustatytas 0,59 (įvertinus 1,2 procentų paklaidą – 0,57) promilių neblaivumas (administracinio nusižengimo byla ROIK 24234535367, b. l. 10, 12, 13). Tai leidžia pagrįstai manyti, kad faktinio transporto priemonės vairavimo metu, iki atliekant patikrinimo alkotesteriu procedūrą, asmens neblaivumas buvo dar didesnis, todėl V. L. versija, kad jis, būdamas iš vakaro vartojęs alkoholį, manė, jog ryte yra blaivus ir gali vairuoti, atmetama, kaip nepagrįsta.

Vertinant padaryto nusižengimo pavojingumą pažymėtina, kad nors V. L. padarytas administracinis nusižengimas realių padarinių nesukėlė, vis tik ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalaujanti padarinių. Taigi vien tai, kad aptariamu atveju reali žala asmenims ar turtui nebuvo padaryta, atsižvelgus į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, neteikia pagrindo V. L. padarytą nusižengimą vertinti, kaip mažesnio rūšinio pavojingumo.

Aplinkybės, kad V. L. neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio, turi tvirtus socialinius, šeiminius ryčius (turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra sukūręs šeimą, dirba), darbdavio apibūdinamas, kaip atsakingas, kruopštus, pareigingas, žingeidus, nusiskundimų dėl jo nėra buvę, asmenį charakterizuoja teigiamai ir yra reikšmingos individualizuojant administracinio poveikio priemonę ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribose. Vis tik jų nepakanka ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymui pagrįsti. Šiame kontekste aktualu ir tai, kad V. L., nors šiuo metu neturi galiojančių administracinių nuobaudų, 2016 metais buvo baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalį, numačiusią administracinę atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), padarytą neblaivaus (girto) arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmens ir už šį pažeidimą jam buvo skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams (iki 2019 m. rugsėjo 29 d.). Transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai anksčiau jau buvo pritaikyta administracinė atsakomybė už apsvaigus nuo alkoholio padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir paskirta pakankamai griežta poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, leidžia daryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš savo patyrimo nepasimokė, teise vairuoti transporto priemones ir toliau naudojasi neatsakingai. Įvertinus aptarta, administracinio poveikio priemonės termino, kuris yra minimalus, sutrumpinimas aiškiai neatitiktų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, ir nebūtų teisingas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skunde nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl darbo pobūdžio, kadangi jis dirba minkštų baldų vystymo skyriaus technologu, dėl ko jam reikia važinėti ne tik į darbo vietą, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau ir komandiruočių tikslais. Taip pat pažymi, kad specialiosios teisės netekimas itin atsilieps jo šeimai finansiškai, kadangi neteks darbo, kuriam būtinai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones, išgyvena dėl negalėjimo pasirūpinti mažamete dukra, šeima ir artimaisiais. Vis tik šios V. L. nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbo funkcijoms atlikti ar rūpinantis artimaisiais (garbaus amžiaus močiutę vežant pas medikus, mažametę dukrą vežant į lopšelį – darželį ir profilaktinei patikrai pas medikus), nelaikytinos pagrindu ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymui. Šios aplinkybės yra gyvenimiškai įprastos ir nėra laikytinos išskirtinėmis, galinčiomis lemti administracinio poveikio priemonės švelninimą, kadangi asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai, patogumai negali būti iškeliami aukščiau padaryto teisės pažeidimo pavojingumo. Pažymėtina, kad apeliantas ir iki inkriminuoto nusižengimo padarymo žinojo, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo bei šeimos narių poreikių tenkinimui ir darbo funkcijoms atlikti, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. V. L., rūpindamasis savo artimaisiais, suvokdamas, kad gyvenant užmiestyje susisiekimas yra ribotas, todėl specialioji teisė jam itin svarbi, turėjo pats būti itin atidus bei rūpestingas.

Be to, iš byloje esančių duomenų bei teismo posėdyje duotų V. L. paaiškinimų matyti, kad jo darbas tiesiogiai nėra susijęs su transporto priemonės vairavimu, jo darbo sutartyje reikalavimas darbuotojui turėti teisę vairuoti transporto priemones nenustatytas, pats asmuo teismo posėdyje paaiškino, kad į komandiruotes vyksta ne vienas, o su kolegomis, taigi darbinių funkcijų vykdymui teisės vairuoti transporto priemones turėjimas nėra neišvengiamai būtinas. Objektyvių duomenų, kad dėl trumpalaikio teisės vairuoti transporto priemones atėmimo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prarastų darbą ir pragyvenimo šaltinį, byloje nėra, todėl su tuo susiję skundo argumentai atmetami, kaip nepagrįsti. Įvertinus V. L. paaiškinimus, kad teisę vairuoti transporto priemones turi ir jo sutuoktinė, kad močiutė palaiko ryšius su sūnumi, kuris ja gali pasirūpinti, nėra pagrindo manyti, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas V. L. artimiesiems sukels neproporcingai neigiamas pasekmes dėl ugdymo, sveikatos priežiūros, buitinių poreikių neužtikrinimo.

Teismas daro išvadą, kad, esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, administracinio poveikio priemonės termino trumpinimas, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei mažareikšmiškumo, kitų ypatingų aplinkybių, aptariamu atveju pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Pažymima, kad skiriama nuobauda turi nubausti pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas, pats savaime neturi būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, teismas sprendžia, kad V. L. nurodytos aplinkybės, tiek vertinant atskirai, tiek visumoje, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Švelnesnės, nei straipsnio sankcijoje numatytos, nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas su administracinės nuobaudos tikslais bei paskirtimi, taip pat neatitiktų teismų praktikos bylose dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, pagal kurią ši norma negali būti taikoma automatiškai, jos taikymas galimas tik esant padaryto nusižengimo pavojingumą mažinančių, asmenį išskirtinai teigiamai charakterizuojančių, kitų palankių aplinkybių visumai. Tokios aplinkybės šioje byloje nėra nustatytos. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nurodo teismų priimtus sprendimus dėl administracinio poveikio priemonės panaikinimo ar termino sutrumpinimo, tačiau visų pirma pažymima, kad teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, todėl skunde nurodytos apylinkių ir apygardų teismų nutartys nėra precedentas šioje byloje. Skunde remiamasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis (2AT-56-689/2018, 2AT-6-628/2019, 2AT-8-719/2019, 2AT-25-648/2019), tačiau susipažinus su jų turiniu matyti, kad nei teisinėmis, nei faktinėmis aplinkybėmis jos nėra tapačios aplinkybėms, nustatytoms šioje byloje.

Konstatuojama, kad Institucija, pagrįstai pripažinusi V. L. kaltu dėl ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, paskirdama minimalaus dydžio baudą ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei uždrausdama minimaliam terminui vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, ANK 32, 34 straipsnių nuostatų nepažeidė, administracinę nuobaudą individualizavo tinkamai, todėl pagrindo išvadai, kad V. L. buvo nubaustas aiškiai per griežtai, aptariamu atveju nėra. Konstatavus šią išvadą, Institucijos priimtas nutarimas paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. balandžio 11 d. nutarimą Nr. 20-ANR_N-7396-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. skundo netenkinti.

Administracinio nusižengimo bylos ROIK: 24234535367 medžiagą, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.