Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų sprendimas

2022-04-14 · Civilinė byla Nr. e2-141-841/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-04-14
Bylos Nr.
e2-141-841/2022
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-04195-2021-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Ieškinys patenkintas (visiškai).
Teisėjas
Gražina Mataitienė (pirm.)
Ieškovas
P. C., PLUSPLUS CAPITAL AS
Atsakovas
K. B., R. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-141-841/2022Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04195-2021-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.2.6.1 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. balandžio 14 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gražina Mataitienė,sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant ieškovės P. C. AS atstovei V. M. (Zoom platformoje),atsakovės K. B. atstovei advokatei D. O.,atsakovui R. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės P. C. AS ieškinį atsakovams R. P. ir K. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė P. C. AS kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančia ab initio atsakovų R. P. ir K. B. (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį Nr. 12537 bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui R. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 12537 perleistas turtines teises; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) K. B. Š. miesto 1-ajame notaro biure išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4337, dalyje, kurioje patvirtinta atsakovės K. B. nuosavybės teisė į 1/8 dalis nekilnojamojo turto - žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav.; įpareigoti atsakovą R. P. per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsiregistruoti nuosavybės teises 1/8 dalį žemės sklypo(duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav.; atsakovui R. P. per teismo nurodytą terminą neįsiregistravus nuosavybės teisių į 1/8 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., suteikti Ieškovui leidimą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo R. P. vardu ir sąskaita; priteisti solidariai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė teismo posėdyje ieškinį palaikė ir paaiškino, kad 2017 metais iš SWEDBANK, AB įgijo reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. 2020-10-08 iš antstolės V. Š. pateiktų dokumentų sužinojo, kad atsakovas po motinos E. P. mirties priėmė palikimą, tačiau tą pačią dieną dovanojimo sandoriu perleido paveldėjimo teises atsakovei (sesei) K. B.. Atsakovas turėjo paveldėti 1/8 dalį žemės sklypo, o jį realizavus, būtų padengta dalis įsiskolinimo. Atsakovų sudarytas sandoris pažeidžia ieškovo teises, yra visos įstatyme numatytos sąlygos jo nuginčijimui.

Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad buvo sąžininga, sudarydama dovanojimo sandorį nieko nežinojo apie brolio skolas. Visiems šeimos nariams buvo žinoma velionės motinos valia, kad po jos mirties žemės turi atitikti dukrai ir tik dėl staigaus sveikatos pablogėjimo ir po jo sekusios mirties, ji nespėjo to sutvarkyti testamentu.

Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir paaiškino, kad nors formaliai egzistuoja visos sąlygos atsakovų sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau svarbu laikytis visų šalių interesų pusiausvyros principo, svarbi ne tik teisinė, tačiau ir žmogiška šio reikalo pusė, nes atsakovai elgėsi sąžiningai, neturėjo tikslo pažeisti kreditoriaus interesų, nieko nebandė nuslėpti, tiesiog tokiu būdu įgyvendino savo mirusios motinos valią.

Atsakovas teismo posėdžio metu ieškinį prašė atmesti, nurodė, kad šeimoje buvo sutarta, kad po motinos mirties žemė atiteks sesei, nes jam motina buvo davusi pinigų verslo pradžiai. Motinos palikimą priėmė, po ko teises į jį padovanojo sesei, nes notaras paaiškino, kad tokia yra tvarka, pats to daręs nebūtų, nes mamos valia buvo žemę palikti sesei, su kuria jis sutiko. Sesė apie jo skolas nieko nežinojo, ji visiškai nekalta dėl susidariusios situacijos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų, procese dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius SWEDBANK, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo R. P. įsiskolinimą, pagal 2011-04-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-285-291/2011, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-1177, „P. B.“ OU Lietuvoje veikiančiai per „P. B.“ OU Lietuvos filialą. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „P. B.“ OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei- P. C. AS. 2017-03-31 Šiaulių apylinkės teismas tenkino P. C. AS prašymą ir antstolės V. Š. kontoroje pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00747, pakeitė pradinį išieškotoją SWEDBANK, AB į naująjį išieškotoją P. C. AS. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. P. po motinos E. P. mirties(duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, paduodamas pareiškimą Šiaulių miesto I notarų biuro notarui, po ko, tą pačią dieną, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanojo paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teise likusias po motinos mirties, atsakovei K. B.. A. R. P. sesuo atsakovė K. B., po sudaryto paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio, paveldėjimo teisės pagrindu (išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 4337) įgijo (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., kuris asmeninės nuosavybės teise priklausė atsakovų motinai.

Ieškovės vertinimu, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartis pažeidžia kreditorių interesus ir turėtų būti pripažinta negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tuo tarpu atsakovai nesutiko, kad sudarydami ginčo sandorį jie siekė pažeisti kreditoriaus interesus ir elgėsi nesąžiningai.

Dėl nustatytinų sąlygų taikant actio Pauliana institutą

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinio teismo praktikoje išaiškina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos A. T. 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos A. T. 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017). Pareiga įrodyti visas Pauliano ieškinio instituto taikymo sąlygas tenka ieškovui.

Dėl kreditoriaus neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavimo

A. P.institutui taikyti būtina, kad kreditorius turėtų neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, t. y. institutas taikomas, kai skolininkas nėra įvykdęs visos ar dalies prievolės kreditoriui arba įvykdęs ją netinkamai. Taigi ieškovė įrodinėdama pirmosios actio Pauliana sąlygos buvimą, privalo pateikti duomenis apie kreditorius turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

Nagrinėjamu atveju iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, kad 2017-01-13 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius SWEDBANK, AB perleido kreditorinio reikalavimo teises į atsakovo R. P. įsiskolinimą, pagal 2011-04-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-285-291/2011, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-1177, „P. B.“ OU Lietuvoje veikiančiai per „P. B.“ OU Lietuvos filialą. 2017-01-16 Reikalavimo perleidimo sutartimi kreditorius „P. B.“ OU perleido reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą ieškovei- P. C. AS. 2017-03-31 Šiaulių apylinkės teismas tenkino P. C. AS prašymą ir antstolės V. Š. kontoroje pradėtoje vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00747, pakeitė pradinį išieškotoją SWEDBANK, AB į naująjį išieškotoją P. C. AS. (duomenys neskelbtini) atsakovas R. P. po motinos E. P. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, paduodamas pareiškimą Šiaulių miesto I notarų biurui, po ko, paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi dovanojo paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teise likusias po motinos mirties atsakovei K. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su ieškove, kad ji turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą R. P.. Kadangi ieškovės kreditorinis reikalavimas jau egzistavo ginčo sandorio sudarymo metu, laikytina įrodyta pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl kreditorių teisių pažeidimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos A. T. 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos A. T. 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos A. T. 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, taip pat yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (Lietuvos A. T. 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013).

Iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, antstolei V. Š. vykdant išieškojimą iš atsakovo R. P. pagal 2011-04-01 Šiaulių rajono apylinkės teismo, civilinėje byloje Nr. 2-285-291/2011, išduotą vykdomąjį raštą Nr. S-1177, (duomenys neskelbtini) atsakovas R. P. po motinos E. P. mirties(duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, paduodamas pareiškimą Šiaulių miesto I notarų biurui, po ko, tą pačią dieną paveldėjo teisių dovanojimo sutartimi (notarinio registro Nr. 1-2537) dovanojo paveldėjimo teises į visą turtą ir visas turtines teises likusias po motinos mirties atsakovei (savo sesei) K. B.. Tiek iš antstolės pateiktų duomenų, tiek iš atsakovo parodymų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovas nedengia įsiskolinimo nei ieškovui, nei kitiems kreditoriams, turto ar pajamų, į kuriuos gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi. Taigi sudarydamas paveldėjimo teisių dovanojimo sutartį atsakovas prarado galimybę įgyti nuosavybės teisę į 1/8 dalis nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., tuo sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę, kas sudaro pagrindą išvadai, kad ginčo sandoris pažeidė kreditoriaus teises, t. y. jog neabejotinai egzistuoja ir antroji actio Pauliana taikymo sąlyga.

Dėl sandorio sudarymo (ne)privalomumo

Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos A. T. praktikoje išaiškinta, kad privalėjimas sudaryti sandorį suprantamas kaip asmens pareiga, kuri nustatyta įstatyme, teismo sprendime, taip pat vienašaliu skolininko įsipareigojimu arba kylanti dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių (Lietuvos A. T. 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą (Lietuvos A. T. 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018, 42, 43 punktai).

Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad byloje ginčijamo (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sandorio sudarymą lėmė objektyvių aplinkybių nulemtas poreikis sudaryti sandorį. Paveldėjimo teisų dovanojimo sandoriu buvo perleistos teisės į likvidų turtą- 1/8 dalį nekilnojamojo turto - žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., atsakovui turint didelių prievolių kreditoriams, tai leidžia teismui spręsti, kad atsakovai R. P. ir K. B. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Dėl šalių nesąžiningumo

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Teismui nagrinėjant civilinę bylą ir priimant sprendimą sąžiningumo principas taikomas kartu su teisingumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys).

Tiek byloje esantys įrodymai, tiek pats atsakovo parodymai teismo posėdžio metu, patvirtina faktą, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovui buvo žinoma apie ženklų įsiskolinimą kreditoriui, kas sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovas R. P. suvokė, kad padovanojus paveldėjimo teises į turtą bus sumažintos galimybės įvykdyti kreditorinius reikalavimus, taip pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus. Šiuo atveju atsakovo nurodytos aplinkybės, kad pagal šeimoje egzistavusį žodinį susitarimą jis neturėjo jokių teisių minėtą žemės sklypą, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis turėjo įstatyminį pagrindą atsisakyti nekilnojamojo turto, į kurį galėjo būti nukreiptas įsiskolinimo išieškojimas kreditoriams.

Nors byloje nėra duomenų, kad atsakovė K. B. buvo nesąžininga, tačiau nagrinėjamu atveju tai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi ginčijamas sandoris buvo neatlygintinis bei vienašalis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Atsakovai yra artimi giminaičiai – brolis ir sesuo, kurie sudarė neatlygintinį – paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį, todėl šis sandoris actio Pauliana instituto pagrindu gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, kad ieškovė neabejotinai įrodė ir šią actio Pauliana taikymo sąlygą.

Dėl ieškinio senaties termino

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnio 3 dalis nustato vienerių metų ieškinio senaties terminą actio Pauliana reikalavimams pareikšti, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį.

Nagrinėjamu atveju ginčo sandoris sudarytas 2020-04-08, ieškovė apie jį sužinojo iš antstolės V. Š. pateiktų dokumentų 2020-10-08, o į teismą su ieškiniu kreipėsi 2021-08-13, kas sudaro pagrindą išvadai, kad vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas ir byloje dėl to ginčo nėra.

Dėl procesinės bylos baigties

Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius visas actio Pauliana sąlygas, ieškinys tenkintinas visiškai ir pripažintinas negaliojančiu ab initio atsakovų R. P. ir K. B. (duomenys neskelbtini) sudarytas paveldėjimo teisių dovanojimo sandoris Nr. 12537, bei taikytina restituciją natūra, t. y. grąžintinos atsakovui R. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 12537 perleistos turtines teises; pripažintinas negaliojančiu (duomenys neskelbtini) K. B. Š. miesto 1-ajame notaro biure išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4337, dalyje, kurioje patvirtinta atsakovės K. B. nuosavybės teisė į 1/8 dalis nekilnojamojo turto - žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav.; atsakovas R. P. įpareigotinas per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsiregistruoti nuosavybės teises 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav.; atsakovui R. P. per teismo nurodytą terminą neįsiregistravus nuosavybės teisių į 1/8 dalį žemės sklypo, unikalus (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktinas leidimas kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo R. P. vardu ir sąskaita.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovų R. P. ir K. B. lygiomis dalimis priteistinas 331,00 Eur žyminis mokestis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo

Teismas 2021-10-11 nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir taikė laikinąją apsaugos priemonę - įrašą viešame registre dėl draudimo atsakovei K. B. disponuoti, įskaitant įkeisti ar kitaip apsunkinti, jai priklausančiais nekilnojamaisiais daiktais: 1/8 dalimi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinį tenkinus, taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo ((duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) sudarytą paveldėjimo teisių dovanojimo sandorį Nr. 12537, bei taikyti restituciją natūra, t. y. grąžinti atsakovui R. P. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi Nr. 12537 perleistas turtines teises.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) K. B. Š. miesto 1-ajame notaro biure išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 4337, dalyje, kurioje patvirtinta atsakovės K. B. nuosavybės teisė į 1/8 dalis nekilnojamojo turto - (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav..

Įpareigoti atsakovą R. P. per 30 (trisdešimt) dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, įsiregistruoti nuosavybės teises 1/8 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav. Atsakovui per teismo nurodytą terminą neįsiregistravus nuosavybės teisių į 1/8 dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., suteikti ieškovei leidimą kreiptis į VĮ „Registrų centras“ dėl nuosavybės teisių į minėtą turtą įregistravimo atsakovo R. P. vardu ir sąskaita.

Priteisti ieškovei P. C. AS, juridinio asmens kodas 11919806, lygiomis dalimis iš atsakovų R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 331,00 Eur (trijų šimtų trisdešimt vieno euro) žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 165,50 Eur (šimtą šešiasdešimt penkis eurus 50 ct).

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021-10-11 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Gražina Mataitienė