Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „SNB“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-378-902/2016 pagal ieškovės UAB „SNB“ ieškinį atsakovėms R. Z., A. K., I. M. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė UAB ,,SNB“ teismo prašė priteisti jo naudai iš atsakovės A. K. 1 272,95 Eur žalai atlyginti, iš atsakovės I. M. 3 296,42 Eur žalai atlyginti, iš atsakovės R. Z. 4 569,37 Eur žalai atlyginti. Nurodė, kad 2010-09-15 Konsignacijos sutarties pagrindu nuo 2010-11-11 iki 2011-05-02 UAB ,,Apreka“ pardavė avalinę, tačiau už parduotą produkciją neatsiskaitė ir liko skolinga. Teigė, teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų UAB „Apreka“ nevykdė. Paaiškino, kad Panevėžio apygardos teismas 2012-03-22 nutartimi patvirtino K. S. TŪB ,,SNB“ kreditorinį reikalavimą 31 554,26 Lt (9 138,74 Eur) sumai, bankrutuojančiai UAB ,,Apreka“, 2012-08-01 nutartimi Panevėžio apygardos teismas pripažino UAB ,,Apreka“ bankrutavusia ir likviduotina dėl bankroto. Įmonė su kreditoriais neatsiskaitė ir K. S. TŪB ,,SNB“ finansiniai reikalavimai nebuvo patenkinti. Teigė kad atsakovės kaip buvusios įmonės vadovės privalo padengti kreditoriams padarytą žalą dėl pavėluoto kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo, nes vadovės, nustačiusios neigiamo nuosavo kapitalo dydį, nesušaukė akcininkų susirinkimo, o akcininkė susidariusios situacijos nesprendė, neatstatė nuosavo kapitalo iki plius 5 000 Lt, nedarė įnašų, nepertvarkė juridinio asmens, nelikvidavo įmonės, nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Padarytą žalą atlyginti prašė atsižvelgdama į atsakovių ėjimo įmonėje pareigų atitinkamus laikotarpius bei žalos susidarymo laikotarpį, akcininkę lygiomis dalimis su vadove.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Darė išvadą, kad UAB ,,Apreka“ 2010-01-01 nebuvo nemokia, jos pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir jos vadovei (bei akcininkei) nebuvo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, jog 2010-04-20 balansas buvo paskutinis įmonės finansinės atskaitomybės sudarymo dokumentas iki ginčo 2010-09-15 Konsignacijos sutarties sudarymo ir sprendė, jog A. K., kaip UAB „Apreka“ vadovė, pasirašydama Konsignacijos sutartį, disponavo 2010-04-20 balanso duomenimis, kurie nerodė, jog įmonės vadovui jau kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas sprendė UAB „Apreka“ tapus nemokiai 2011 metais, nes ši informacija vadovei I. M. tapo žinoma 2011-12-20, buvus sudarytam ir pasirašytam balansui už 2011 m. Teismas nelaikė, jog įmonės nemokumas I. M. paaiškėjo 2011-11-23, Vilniaus apygardos administracinio teismui priėmus sprendimą, nes minėtas sprendimas per 7 dienas nuo paskelbimo dienos dar galėjo būti apskųstas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2011-12-20 prekės UAB ,,Apreka“ pagal ginčo sutartį jau nebuvo tiekiamos, taikos sutartis pagal ginčo sutartį buvo pasirašyta 2011-09-28, todėl konstatavo jokių neteisėtų veiksmų, kurie yra būtini civilinei atsakomybei pagal šioje byloje pareikštą ieškinį kilti, I. M. nei A. K. ar akcininkei R. Z. neatlikus. Nustatė, jog UAB ,,Apreka“ su ieškove atsiskaitinėjo nuo pat ginčo sutarties sudarymo, nors ir ne visiškai pagal pateiktas sąskaitas faktūras, darė prekių grąžinimus pagal ieškovės pareikalavimą, įmonei iškėlus bankroto bylą, perdavė turimą turtą, todėl neįžvelgė kokių tai nesąžiningų UAB „Apreka“ dalyvės bei vadovės veiksmų. 2011-09-28 taikos sutarties sudarymo aplinkybę nelaikė pagrindu įmonės vadovei I. M. kilti civilinei atsakovei dėl skolos ieškovei nesumokėjimo, nes įmonės nemokumo faktas įmonės vadovei paaiškėjo tik 2011-12-20 ir ji netrukus sprendė klausimą dėl vadovaujamai įmonei bankroto bylos iškėlimo. Pažymėjo, kad pačios taikos sutarties sudarymas UAB ,,Apreka“ įsiskolinimo nepadidino. Nustatė, jog atsakovė R. Z. buvo UAB ,,Apreka“ akcininkė, tačiau ji neturėjo įtakos priimant bendrovės sprendimus, nes įmonėje sutartis sudarinėjo ir jas vykdė vadovės A. K. ir I. M., ji taip pat nedalyvavo sudarant ir vykdant ginčo konsignacijos sutartį. Sprendė, kad sprendimo dėl įmonės pertvarkymo, likvidavimo priėmimas savo esme sietinas su įmonės nemokumo fakto nustatymu ir toks faktas UAB ,,Apreka“ vadovei tapo žinomas tik 2011-12-20 ir netrukus buvo priimtas sprendimas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atkreipė dėmesį, jog įmonės vadovas akcininkų kompetencijos klausimų dėl nuosavo kapitalo dydžio nesprendžia, todėl įmonės vadovių atsakovių A. K. ir I. M. neveikimas žalos ieškovei nesukėlė. Nurodė nesant pateiktiems įrodymams, kad UAB ,,Apreka“ įstatinis kapitalas turėjo būti dar labiau sumažintas. Konstatavo nebuvus įrodytam juridinio asmens dalyvio nesąžiningumui, nebuvus įrodytam akcininkės neveikimui tiesiogiai lėmus žalos ieškovei padarymą. Pripažino ieškovę neįrodžius būtinų atsakovių deliktinei atsakomybei atsirasti sąlygų buvimo.

Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „SNB“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti. Nurodo, jog teismas neteisingai motyvavo nemokumo sąvoką. Paaiškina, kad už 2009 metus UAB „Apreka“ patyrė 14 413,52 Eur nuostolių, tačiau įmonės akcininkė nesiėmė įstatyme nurodytų priemonių atstatyti įmonės kapitalą ar įmonę reorganizuoti ,ar likviduoti. Toliau neteisėtai vykdant UAB „Apreka“ veiklą, akcininkė R. Z. ir direktorė A. K. pažeidė kreditorių teises. 2010 metais UAB „Apreka“ patyrė nuostolių, tačiau akcininkė R. Z. jokių veiksmų nesiėmė, ir įmonei veiklą neteisėtai tebetęsiant, R. Z. ir I. M. pažeidė kreditorių interesus. Teigia, kad įstatymo reikalavimas dėl nuosavo kapitalo dydžio užtikrina atsiskaitymą su kreditoriais ir užkerta kelią skolinimuisi skoloms ir nuostoliams padengti, išlaikant nemokumo sąvoką. Teigia, kad 2012-12-31 UAB „Apreka“ buvo nemoki, negalėjo atsikaityti su kreditoriais, tačiau bankrotas nebuvo skelbiamas, toliau neteisėtai vykdė veiklą. Nurodo, jog nuo 2010-12-31 iki 2012-02-07 įmonė toliau didino nuostolius. Tvirtina, kad UAB „Apreka“ neturėjo teisės sudaryti sutarties su ieškove, neturėjo teisės vykdyti veiklą, įmonė visą informaciją slėpė, kas išaiškėjo paskelbus bankrotą ir ieškovei tapus trečios eilės kreditore.

Atsakovės R. Z., A. K., I. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Teigia, kad apeliantė neįrodinėjo UAB „Apreka“ pradelstų skolų dydžio, o apsiribojo tik UAB „Apreka“ 2009, 2010 ir 2011 metų balansų duomenų pacitavimu, kurie įrodo, jog iki 2011 m. gruodžio 20 d. (įmonės balanso sudarymo) UAB „Apreka“ nebuvo nemoki. Nurodo, jog apeliantė neįrodinėjo aplinkybės, nuo kada konkreti atsakovė įgijo pareigą inicijuoti UAB „Apreka“ bankroto bylos iškėlimą. Pažymi, kad atsakovių A. K. ir I. M. vadovavimo UAB „Apreka“ metu įmonė vykdė veiklą, sudarinėjo sutartis, atsiskaitinėjo su kreditoriais, tame tarpe ir su apeliante, ir tik objektyvios priežastys privedė įmonę prie bankroto. Tvirtina, jog UAB „Apreka“ nemokumas paaiškėjo tik nuo 2011-12-20 ir atsakovė I. M. nedelsdama kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl UAB „Apreka“ bankroto bylos iškėlimo, kas įrodo, kad nei viena atsakovė nepažeidė įstatymo nuostatos dėl kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Paaiškina, kad įmonės vadovas akcininkų kompetencijos klausimų dėl bendrovės nuosavo kapitalo dydžio negali spręsti, todėl atsakovės A. K. ir I. M., kad ir pažeisdamos Akcinių bendrovių įstatymą, jokios žalos apeliantei padaryti negalėjo. Nurodo, jog UAB „Apreka“ įstatinis kapitalas negalėjo būti sumažinamas, nes ir taip buvo minimalus, o įmonės pertvarkymas ar likvidavimas nuosavo kapitalo neatstato, todėl ir atsakovė R. Z., nevykdydama Akcinių bendrovių įstatymo, pažeisti apeliantės interesų negalėjo. Tvirtina, jog atsakovės neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl ko UAB „Apreka“ neatsiskaitė su apeliante, nors pagal teisminę praktika savo pareigas turėjo pažeisti tyčia, siekdamos neatsiskaitymo su apeliante. Pažymi, A. K., I. M. vadovaujant UAB „Apreka“, apeliantei skola buvo dengiama, buvo grąžinamos jai prekės. Atkreipia dėmesį, kad pagal Konsignacijos sutartį apeliantės patiektos prekės buvo jos nuosavybė, tai apeliantė neparduotas prekes galėjo bet kada susigrąžinti ir UAB „Apreka“ nebūtų jai likusi skolinga. Nurodo, jog nuo 2010 m. gruodžio mėnesio apeliantė prekių UAB „Apreka“ nebetiekė ir jai UAB „Apreka“ skola nedidėjo. Tvirtina, atsakovės UAB „Apreka“ bankroto bylos nekėlimu net negalėjo padaryti žalos apeliantei, nes apeliantės visos skolos mokėjimo terminas bankroto bylos iškėlimo dieną dar nebuvo net pradelstas. Pažymi, apeliantė galėjo UAB „Apreka“ neparduotas savo prekes (prekės buvo jos nuosavybė) pasiimti iš UAB „Apreka“ ir jokios žalos nebūtų patyręs, tačiau to nepadarė. Teigia, kad atsakovės neturėjo nei pareigos, nei pagrindo inicijuoti UAB „Apreka“ bankroto bylos iškėlimą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų ir apeliantei jokios žalos nepadarė, todėl nėra net galimybės vertinti ir nustatyti priežastinio ryšio egzistavimo faktą ir, ar tas ryšys nėra per daug nutolęs tarp atsakovių veiksmų (neveikimo) ir apeliantės reikalaujamos žalos. Nurodo, jog atsakovės yra fiziniai asmenys ir jos jokių sutarčių prekių pirkimui su apeliante nėra sudariusios. Su apeliante sutartį buvo sudariusi UAB „Apreka“, kuri buvo atsakinga, tačiau kaip juridinis asmuo nebeegzistuoja. Pažymi, kad UAB „Apreka“ jokia teisės norma nedraudė vykdyti veiklos ir sudaryti su kontrahentais sutarčių, komercinių santykių riziką buvo prisiėmusi ir apeliantė, todėl tokių santykių nesėkmė negali būti pagrindu komercinius santykiu laikyti neteisėtais, be to, apeliantė sutarties su UAB „Apreka“ niekada ir neginčijo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, jog CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 2010-09-15 K. S. tikroji ūkinė bendrija „SNB“ (vėliau UAB ,,SNB“) sudarė konsignacijos sutartį V Nr. 10-09-15-1 su UAB „Apreka“ (1 t., b. l. 9-10; 2 t., b. l. 134-135). 2011-09-28 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutartimi patvirtino ieškovo UAB „SNB“ (buvusi K. S. tikroji ūkinė bendrija „SNB“) ir UAB „Apreka“ sudarytą taikos sutartį, pagal kurią UAB „Apreka“ pripažino 31 554,59 Lt dydžio skolą ir įsipareigojo šią skolą sumokėti dalimis, iki 2012-01-31 (1 t., b. l. 11-12). R. Z. buvo vienintelė UAB „Apreka“ akcininkė (1 t., b. l. 42-44). A. K. buvo paskirta UAB „Apreka“ direktore nuo 2009-09-01 ir dirbo iki 2011-04-11 (1 t., b. l. 42-44). I. M. UAB „Apreka“ direktore buvo nuo 2011-04-11 iki 2012-02-07 (1 t., b. l. 42-44). 2012-01-26 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Apreka“ iškelta bankroto byla (1 t., b. l. 13-15). 2012-03-22 Panevėžio apygardos teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Apreka“ kreditorės UAB „SNB“ 31 554,26 Lt (9 138,74 Eur) finansinis reikalavimas (1 t., b. l. 15-16). 2013-11-28 Panevėžio apygardos teismo nutartimi UAB „Apreka“ pripažinta pasibaigusia likvidavimu dėl bankroto ir išregistruota iš Juridinių asmenų registro, konstatuotas neatsiskaitymas su įmonės kreditoriais (1 t., b. l. 145-146).

Apeliantės teigimu, atsakovė R. Z. nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 59 straipsnio reikalavimų, nepadengė bendrovės nuostolių papildomais įnašais, nereorganizavo ar likvidavo įmonės, todėl atsakinga už padarytą apeliantei neatsiskaitymo sumos žalą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su ieškovės teiginiu, kad pirmiau nurodytų ABĮ įtvirtintų veiksmų neatlikimas šiuo atveju savaime reiškia atsakovės, kaip įmonės akcininkės, nesąžiningus veiksmus. Pažymėtina, kad ABĮ imperatyviai nenumato akcininkui pareigos įmonės nuosavą kapitalą atkurti akcininkų įnašais ar priimti sprendimą dėl įmonės likvidavimo. Ginčo laikotarpiais aktualios redakcijos ABĮ (teisės akto redakcijos, galiojusios nuo 2010-01-05 iki 2012-03-01) 38 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu įmonės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio įstatymo 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte ir 10 dalyje. Pagal ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punktą akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais, o tais atvejais, kai akcininkai nepriima tokio sprendimo, tada turi svarstyti klausimus, numatytus ABĮ 59 straipsnio 10 dalyje, tame tarpe ir dėl įmonės likvidavimo (ABĮ 59 str. 10 d. 3 p.). Taigi nagrinėjamu atveju atsakovė R. Z., kaip įmonės akcininkė, neturėjo imperatyvios pareigos naudoti savo lėšų padengti įmonės nuosavo kapitalo nuostolius. Konstatavus, kad atsakovė R. Z. neprivalėjo akcininko įnašais padengti įmonės nuostolių, spręstina, ar tai, jog atsakovė nepriėmė sprendimo dėl įmonės likvidavimo, gali būti laikoma nesąžiningu atsakovės neveikimu (ABĮ 59 str. 10 d. 3 p.). Tam tikrais atvejais net ir po to, kai nuosavo kapitalo dydis sumažėja žemiau įstatyme nustatytos ribos, įmonės nelikvidavimas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes dėl įmonės veiklos perspektyvų, gali būti pateisinamas ir toks akcininkų neveikimas nelaikomas nesąžiningu veiksmu Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 3 dalies prasme. Kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nėra pagrindo atsakovės R. Z. neveikimo, nelikviduojant įmonės, laikyti nesąžiningu. Visų pirma, UAB „Apreka“ savo veiklą pradėjo 2009-09-01 (1 t., b. l. 42-44). Byloje pateiktas UAB „Apreka“ balansas už 2009 metus patvirtina įmonei metus užbaigus nuostolingai – patyrus 49 765 Lt (14 412,94 Eur) nuostolių (1 t., b. l. 20-21). Iš pateikto UAB „Apreka“ 2012-02-07 balanso matyti, jog 2010 metus įmonė baigė turėdama 155 991 Lt (45 178,12 Eur) nepaskirstytąjį nuostolį (1 t., b. l. 25-26). Minėti duomenys patvirtina, jog 2009 metais, 2010 metais UAB „Apreka“ nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei pusė įmonės įstatinio kapitalo. Tačiau, kolegijos manymu, pirmųjų įmonės gyvavimo metų (4 mėnesių) nuostolinga pabaiga, lėmusi nuosavo kapitalo sumažėjimą, versle nėra išskirtinis ar itin neįprastas reiškinys, nes į būsimą verslą investuotos lėšos gali duoti grąžą ir ne po pirmųjų įmonės gyvavimo metų. Vertinant atsakovės R. Z. veiksmus 2011 metais dėl įmonės padėties po įmonės balanso už 2010 metus sudarymo, nustatyta, kad 2010-09-15 konsignacijos sutartis buvo vykdoma, UAB „Apreka“ atsiskaitydavo su ieškove, nors ir dalimis (2 t., b. l. 9, 136-143). Minėti duomenys negali patvirtinti R. Z., kaip UAB „Apreka“ akcininkei, 2011 metais buvus nesąžiningai, nevykdant ABĮ 59 straipsnio reikalavimų (CPK 185 str.). Pakankamų ir leistinų įrodymų, patvirtinančių R. Z. buvus nesąžiningai minėtu laikotarpiu, byloje nepateikta (CPK 12 str., 178 str.). Tokių aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija pažymi, jog nuosavas kapitalas, kaip finansinis rodiklis, turi įtakos pačios įmonės konkurencingumui rinkoje ir nuosavo kapitalo sumažėjimas gali įmonei sukelti nepatogumų siekiant pritraukti išorines investicijas, dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tai, kad UAB „Apreka“ neigiamas nuosavas kapitalas nebuvo atstatytas į įstatymo numatytąjį pagal ABĮ 38 straipsnio 3 dalį, įmonės vykdomos veiklos nedaro neteisėtos, todėl buvusios UAB „Apreka“ direktorės A. K. ir I. M. negali būti pripažintos neteisėtai veikusios (CPK 185 str.). Kolegija pabrėžia, jog buvusios bendrovės direktorės A. K. ir I. M. akcininkės R. Z. kompetencijos klausimų dėl nuosavo kapitalo dydžio neturėjo teisės spręsti, todėl nėra jokio pagrindo vertinti jų atsakomybę aptariamu aspektu. Taip pat kolegija pažymi, jog apeliantės nurodytomis aplinkybėms dėl kelionių organizatorių ir kitų įmonių bylų dėl nuosavo kapitalo atstatymo neturi pagrindo vadovautis, nes apeliantė nenurodė konkrečių aplinkybių, turinčių teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui (CPK 12 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pripažinti R. Z. buvus nesąžiningai juridinio asmens dalyvei nėra pakankamo pagrindo (CPK 185 str.).

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės vadovo ar kito asmens, turinčio teisę priimti atitinkamus sprendimus, susijusius su įmonės likimu, pareiga kreiptis į teismą atsiranda tik įmonei esant nemokiai, kai nemokumas suprantamas būtent kaip įmonės būsena, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 8 str.). Apeliantė, pagrįsdama teiginius dėl atsakovių A. K. ir I. M. atsakomybės laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Apreka“, remiasi UAB „Apreka“ finansinės atskaitomybės dokumentais – balansais. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtuose dokumentuose užfiksuotą UAB „Apreka“ finansinę būklę, neturi pagrindo sutikti su apeliantės teiginiais atsakovėms privalėjus kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo daug anksčiau nei buvo realiai padaryta (CPK 185 str.). Nustatyta, kad 2009 metų pabaigoje UAB „Apreka“ turėjo 8 451 Lt (2 447,58 Eur) ilgalaikio turto, 759 576 Lt (219 988,42 Eur) trumpalaikio turto, trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudarė 161 994 Lt (46 916,71 Eur), ilgalaikiai – 645 798 Lt (187 036 Eur; 1 t., b. l. 20-21). 2010 metų pabaigoje UAB „Apreka“ turėjo 4 703 Lt (1 362,08 Eur) ilgalaikio turto, 552 507 Lt (160 017,08 Eur) trumpalaikio turto, trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai sudarė 69 840 Lt (20 227,06 Eur), ilgalaikiai – 683 126 Lt (197 846,96 Eur; 1 t., b. l. 23-24). Nors ir pateiktieji duomenys rodo UAB „Apreka“ finansinės būklės neigiamus pokyčius per 2009-2010 metus, tačiau pakankamų ir leistinų įrodymų, kurie patvirtintų UAB „Apreka“ turėjus pradelstų įsipareigojimų, viršijančių pusę į jos balansą įrašyto turto, byloje nėra. Kolegija konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta UAB „Apreka“ buvus nemokiai ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies aspektu 2009-2010 metų laikotarpiu (CPK 12 str., 178 str., 185 str.). Balansuose pateikti UAB „Apreka“ įsipareigojimai savaime nelemia ar nepatvirtina esant pradelstiems įsipareigojimams, viršijantiems pusę į UAB „Apreka“ balansą įrašyto turto. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „Apreka“ nemokumo atsiradimo aplinkybių ir jų nekartoja (CPK 18 5str.).

Iš BUAB „Apreka“ bankroto bylos nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą UAB „Apreka“ bankroto administratorius 2012-02-13 perėmė 337 137 Lt vertės turto iš direktorės I. M. (bankroto bylos T.2, b.l. 42), kas leidžia teismui daryti išvadą, kad iki pat bankroto bylos iškėlimo UAB „Apreka“ disponavo pakankamai didelės vertės turtu, kas patvirtina bendrovės vadovams buvus realią galimybę tikėtis jų vykdomo verslo perspektyva.

Kritiškai vertintini apeliantės UAB „SNB“ teiginiai, jog UAB „Apreka“ neturėjo teisės sudaryti 2010-09-15 konsignacijos sutarties, vykdyti veiklą, nuslėpė informaciją apie savo finansinę padėtį. Nagrinėjamoje byloje nėra keliamas klausimas dėl 2010-09-15 konsignacijos sutarties teisėtumo, kaip jau minėta, duomenų UAB „Apreka“ veikus neteisėtai nepateikta, be to, apeliantės skunde nurodyti teiginiai neturi ryšio su ieškinio dalyku. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir pati apeliantė, būdama verslo subjektu, turėjo galimybę susipažinti ir įvertinti UAB „Apreka“ finansinius pajėgumus ir sudarius ginčo sutartį, prisiimti galimą sutarties neįvykdymo riziką, kas savaime nelemia sutarties bei UAB „Apreka“ veiklos neteisėtumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė UAB „SNB“ neįrodė visų būtinųjų sąlygų atsakovių civilinei atsakomybei kilti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškinio (CK 6.246-6.249 str.; CPK 185 str.).

Dėl paminėto, nėra pagrindo naikinti skundžiamą sprendimą (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Palikus nepakeistą skundžiamą teismo sprendimą, ieškovės UAB „SNB“ patirtos 50 Eur bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d.).

Už apeliacinio skundo pateikimą UAB „SNB“ sumokėjo 274,16 Eur žyminio mokesčio (2 t., b. l. 187). Atsakovė R. Z. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 195-196). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, iš ieškovės priteistinos atsakovės R. Z. patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „SNB“ (j. a. k. 147058869) 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų R. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.